- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-12-27
- Bylos Nr.
- I-7788-764/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Henrikas Sadauskas, Egidija Smalakienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. K., V.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Veslavos Ruskan, teisėjų Egidijos Smalakienės (pranešėja) ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Laurai Norvaišytei, dalyvaujant pareiškėjui V. K., atsakovų atstovėms Dalia Cirtautienė, Alifina Kutyš, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1 – jam pensijų skyriui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. su patikslintu skundu (b. l. 2-3) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV prie SADM) 2007-05-30 sprendimą Nr. (6.3) I-3491 „Dėl pensijos apskaičiavimo“, įpareigoti VSDFV prie SADM apskaičiuoti pareiškėjui pensijos dydį skiriant valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, vadovaujantis LR Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės 1999-06-29 pasirašytu susitarimu dėl pensinio aprūpinimo (toliau – Susitarimas), bei priteisti iš VSDFV prie SADM neišmokėtą valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dalį – 5 360,80 Lt – nuo 2006-06-01 iki 2007-07-01.
Paaiškino, kad su skundžiamu sprendimu nesutinka, nes jame yra neteisingai nustatyta, jog Susitarimo dėl pensinio aprūpinimo 2 straipsnio nuostata jo atžvilgiu netaikytina, nes pareiškėjas nuolat gyveno Lietuvoje. Nurodė, kad darbo stažas (tarnyba karinėse oro pajėgose), kurio atsakovė nenori pripažinti, buvo įgytas jam dirbant Rusijos Federacijoje nuo 1965-08-18 iki 1990-09-27, tai yra kada jis buvo išrinktas LR SDAALR centro komiteto pavaduotoju, o iki to laiko pastoviai gyveno ir dirbo Rusijos Federacijos Krasnodaro krašto, Rostovo, Volgogrado bei Voronežo sričių kariniuose garnizonuose. Pareiškėjo persikėlimą nuolatiniam gyvenimui Lietuvoje įrodo daugelis dokumentų, visų pirma, 1990-01-24 įpareigojimas atvykti, taip pat daiktų pervežimo dokumentas Nr. 445690, išduotas 1990-01-19, darbo knygutės įrašai, pastovios gyvenamosios vietos Lietuvoje registravimas pase bei skrydžių ir lakūno medicininė knygelės. Kadangi minimo Susitarimo 2 straipsnis nenustato datos ar kitų persikeliančių asmenų terminų apribojimų, todėl mano, kad šio Susitarimo nuostatos turėtų būti taikomos pareiškėjui ir, pagal šio Susitarimo nuostatas, būtų pripažinta Socialinio aprūpinimo skyriaus prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje pažyma, kurioje nurodyta, jog ištarnauti metai pensijai skirti iki 1990-11-30 lengvatinėmis sąlygomis yra 45 metai ir 7 mėnesiai, kuriuos pridėjus prie valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994-01-01, sudarytų 1,2806 m ir, pagal pensijos paskaičiavimo formulę, iki 1994-01-01 ir visa pensija padidėtų 412, 37 Lt, tokiu būdu nuo pensijos pakyrimo, tai yra nuo 2006-06-01 iki 2007-07-01 iš viso nesumokėta 5 360,80 Lt.
Atsakovė VSDFV prie SADM su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 44-46, 55-57 ) nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1 – asis pensijų skyrius (toliau – Vilniaus 1 pensijų skyrius) 2007-02-15 sprendimu pareiškėjui, netekusiam 50 procentų darbingumo, nuo 2006-06-01 paskyrė netekto darbingumo pensiją, kurios dydis buvo apskaičiuotas Pensijų įstatymo 32 straipsnio nustatyta tvarka, atsižvelgiant į 35,6698 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą bei 2,4890 ir 2,8986 asmens draudžiamųjų pajamų koeficientus, apskaičiuotus atitinkamai pagal 1985-1989 metų ir 1995-2001, 2003 metų draudžiamąsias pajamas. 2007 metų birželio mėnesį Vilniaus 1 pensijų skyrius gavo V. K. tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpį patikslinančius dokumentus ir 2007-06-28 sprendimu perskaičiavo pareiškėjo netekto darbingumo pensijos dydį nuo 2006-06-01, tai yra nuo pensijos paskyrimo dienos, atsižvelgdamas į 39,4948 metų stažą. Remiantis pensijos byloje esančiais dokumentais, nuo 1965-08-18 iki 1990-11-30 V. K. tarnavo TSRS Ginkluotosiose Pajėgose, nuo 1990-09-27 iki 1991-04-11 dirbo Lietuvos SDAALR Centro komitete (nuo 1990-12-19 - sporto ir technikos susivienijimas „VYTIS"), o nuo 1991-04-12 iki 1992-01-06 - Lietuvos aeroklube. Visi minėti laikotarpiai yra įskaityti į V. K. stažą, todėl pareiškėjo teiginys, kad jo tarnybos TSRS Ginkluotosiose Pajėgose laikotarpis nuo 1965-08-18 iki 1990-11-30 nepripažįstamas pensijų draudimo stažu, neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad į pareiškėjo stažą darbo ir tarnybos laikotarpiai buvo įskaityti pagal faktinę jų trukmę ir apskaičiuotas pareiškėjo stažas, įgytas iki 1994-01-01, kuris yra 26,3889 metai. Tarnybos Lietuvos kariuomenėje, vėliau - Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos antrajame pulke, laikotarpiai nuo 1995-06-26 iki 1996-11-04, nuo 1996-12-17 iki 2001-02-19 ir nuo 2003-03-24 iki 2003-06-02 įskaityti kaip stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Laikotarpis nuo 2004-12-06 iki 2005-07-21, kuriuo pareiškėjas kaip individualios įmonės savininkas mokėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas pagrindinei pensijos daliai, įskaitytas kaip stažas, įgytas dirbant savarankiškai. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas iki darbo Lietuvoje pradžios, tai yra iki 1990-09-27, nuolat gyveno ir dirbo Rusijos Federacijoje, o tik po to persikėlė gyventi į Lietuvos Respubliką, nėra, todėl pareiškėjui buvo nurodyta, kad taikyti Susitarimo nuostatas skiriant jam netekto darbingumo pensiją nėra pagrindo. Be to, Susitarimo 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmenims, kuriems jis taikomas, kompetentingos įstaigos (organai) pensijas skiria ir moka pagal tos Šalies valstybės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, teisės aktus ir iš jos lėšų. Taigi iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką persikėlusiam nuolat gyventi asmeniui pensijos skiriamos ir mokamos pagal Lietuvos teisės aktus, tai yra pagal LR pensijų įstatymą ir Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus (toliau – Nuostatai), kaip kad ir yra paskirta pensija pareiškėjui. Apskaičiuoti pareiškėjo netekto darbingumo pensiją įtraukiant į stažą 45 metus ir 7 mėnesius, kaip reikalauja pareiškėjas, o ne 25 metus 3 mėnesius 12 dienų pagal faktinės trukmės karinėje tarnyboje laikotarpį nuo 1965-08-18 iki 1990-11-30, nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyrius su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b.l. 52-54) vertina, kad pareiškėjui, kaip nuolatiniam Lietuvos Respublikos gyventojui, 2007-02-15 buvo paskirta netekto darbingumo pensija, kurios dydis buvo apskaičiuotas Pensijų įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į 35,6698 metų stažą bei 2,4890 ir 2,8986 asmens draudžiamųjų pajamų koeficientus, apskaičiuotus atitinkamai pagal 1985- 1989 metų ir 1995-2001, 2003 metų pajamas. Atsakovo 2007-06-28 sprendimu pareiškėjo netekto darbingumo pensija buvo perskaičiuota, įvertintas jo 39, 4948 metų stažas, kurį sudaro: 26, 3889 metų - stažas, įgytas, dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994-01-01; 7,8114 metų - stažas, įgytas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu po 1994-01-01; 0,6306 metų - stažas, įgytas dirbant savarankiškai po 1994-01-01; 4,6639 metų - įskaitytas į stažą trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičius. Atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis Nuostatais, stažui prilyginami laikotarpiai iki 1995-01-01 įskaitomi į stažą pagal faktinę jų trukmę, todėl visi į pareiškėjo stažą įtraukti darbo ir tarnybos laikotarpiai įskaityti pagal faktinę jų trukmę. Socialinio aprūpinimo skyriaus Rusijos Federacijos pasiuntinybės Lietuvos Respublikoje išduotoje pažymoje nurodyta, kad stažas lengvatinėmis sąlygomis yra 45 metai 7 mėnesiai, tačiau kalendoriniu skaičiavimu pareiškėjas yra įgijęs 25 metų ir 3- jų mėnesių stažą, be to, Pensijų įstatyme nėra numatytas pensijų skyrimas lengvatinėmis sąlygomis. Pareiškėjo stažas, įgytas po 1994-01-01, apskaičiuotas vadovaujantis Pensijų įstatymo nuostatomis. Pagal Gyventojų registro duomenis, pareiškėjas nuo 1991-09-06 yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl, apskaičiuojant pareiškėjui netekto darbingumo pensiją, faktas, kad jis iki tampant nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, gyveno ir dirbo Rusijos Federacijoje, reikšmės neturėjo ir neturi, nes Susitarimo 4 straipsnyje, nurodyta kad asmenims, kuriems šio straipsnio nuostatos taikomos, kompetentingos įstaigos (organai) pensijas skiria ir moka pagal tos Šalies valstybės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, teisės aktus ir iš jos lėšų, todėl netekto darbingumo pensija pareiškėjui paskirta pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Įskaityti į pareiškėjo stažą 45 metus ir 7 mėnesius, o ne 25 metus 3 mėnesius 12 dienų faktinės trukmės karinės tarnybos laiko, kaip reikalauja pareiškėjas, nėra teisinio pagrindo.
Kolegija, išnagrinėjusi skundo bei atsiliepimų motyvus, taip pat proceso dalyvių paaiškinimus teisminio bylos nagrinėjimo metu, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja jog skundas netenkintinas.
Pareiškėjas V. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu patikslino skundo reikalavimus, papildomai reikalaudamas priteisti pensijos dalį nuo 2007-07-01, 2474,22 Lt, viso 7835, 02 Lt bei paaiškino, kad jis neginčija Sodros atliktų paskaičiavimų, su paskaičiavimais jis sutinka. Jo manymu ginčo esmė yra: ar galioja tarp Lietuvos ir Rusijos pasirašytas susitarimas Dėl pensijų aprūpinimo jo atžvilgiu. Susitarimas tarp valstybių buvo pasirašytas, o vėliau ratifikuotas. Pareiškėjas yra pateikęs dokumentus, įrodančius, kad ne visada gyveno Lietuvoje. Skiriant pensiją, turėtų būti atsižvelgiama į gautas pajamas, lengvatines sąlygas.
Atsakovų atstovės dėl patikslinto vieno iš skundo reikalavimų neprieštaravo, su patikslinimu susipažino bei prašė bylą nagrinėti iš esmės.
Šį ginčo teisinį santykį reglamentuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimas Dėl pensinio aprūpinimo (Ratifikuotas nuo 2000-02-15, įsigaliojo nuo 2001-05-29).
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 1 str. 1-2 d. numato, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie šio įstatymo nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos - apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, taip pat nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimo Dėl pensinio aprūpinimo 2-3 str. nustato asmenų, nuolat gyvenančių vienos šalies valstybės teritorijoje ir persikeliančių nuolat gyventi į kitos šalies valstybės teritoriją, pensinį aprūpinimą. Susitarimas taikomas visoms pensijų rūšims, kurios nustatytos arba bus nustatytos kiekvienos iš šalių valstybės teisės aktais, išskyrus kariškių, vidaus reikalų institucijų viršininkų ir eilinių ir jų šeimų narių pensijas. Susitarimo 4 straipsnis numato, kad Susitarimo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims kompetentingos įstaigos (organai) pensijas skiria ir moka pagal tos šalies valstybės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, teisės aktus ir iš jos lėšų.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nuo 1991-09-06 yra įrašytas į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą (b.l. 48), todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų norminių aktų nuostatas, laikytinas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ir pensijinis aprūpinimas pareiškėjo atžvilgiu reglamentuotas Lietuvos Respublikos teisės aktais.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje 2006-06-27 pažymoje pažymima, kad socialinio aprūpinimo skyriuje prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje V. K. nuo 1990-12-01 paskirta ir mokama iki 2006-05-31 pensija už ištarnautus metus už tarnybos Ginkluotose pajėgose laikotarpį nuo 1965-08-18 iki 1990-11-30 įskaitant būtinąją karinę tarnybą ir tarnybos laikotarpį, skaičiuojamą lengvatinėmis sąlygomis nuo 1969-07-07 iki 1989-10-25. Pensijos mokėjimas nutrauktas nuo 2006-06-01. Ištarnauti metai Ginkluotose pajėgose (pagal kariškių ištarnautų metų apskaičiavimą pensijai skirti) sudaro: kalendoriniu skaičiavimu – 25 metai 3 mėnesiai 12 dienų, lengvatinėmis sąlygomis – 45 metai 7 mėnesiai (b.l. 16).
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 str. numato, kad apdraustojo asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą sudaro asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant savarankiškai. Šio įstatymo 54 str. 1 dalyje nurodyti iki 1991-06-01 buvę laikotarpiai, kurie prilyginami asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, o 2-oje dalyje nurodyti laikotarpiai, buvę iki 1995-01-01, kurie prilyginami asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Šio straipsnio 4 d. numato, kad šiame straipsnyje išvardyti laikotarpiai į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka ir tik tuo atveju, jei už juos asmuo negauna kitos valstybės pensijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 14 punktas nurodo, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnyje nurodyti stažui prilyginami laikotarpiai iki 1995 m. sausio 1 d. įskaitomi į stažą pagal faktinę jų trukmę.
Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados pareiškėjui pensijos mokėjimą nutraukė nuo 2006-06-01, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius nuo 2006-06-01 sprendimu Nr. 2554, paskyrė pareiškėjui netekto darbingumo pensiją – pagal faktinę tarnybos ir darbo trukmę.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 4 straipsnis numato, kad pensijų rūšys nuo 2005 m. liepos 1 d. yra senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas pensijos skyrimo lengvatinėmis sąlygomis už ištarnautą laiką nenumato. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius teisingai ir pagrįstai apskaičiavo pareiškėjui netekto darbingumo pensiją, teisingai taikė teisės aktus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007-05-30 sprendimas Nr. (6.3) I-3491 yra priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, teisingai argumentuotas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2-3 str., 8 str., 54 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str., teismas
nusprend ė:
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.