Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini)deklaruota gyvenamoji vieta – ta pati, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 10 kartų, paskutinį kartą 2017-10-13 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2017-01-25 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-01-15 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, 2020-11-06 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikus bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui - tėvui A. B., būtent: 2020-12-06 vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini)tyčia sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau dviejų kartų nukentėjusiajam A. B. į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: kaktos ir krūtinės poodines kraujosruvas.

Be to, M. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui - tėvui A. B., būtent: 2020-12-08 apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini) tyčia sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau vienuolikos kartų nukentėjusiajam A. B. į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: galvos ir kaklo žaizdas, galvos, krūtinės ir juosmens poodines kraujosruvas, kaklo odos nubrozdinimą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl 2020-12-08 įvykdytos nusikalstamos veikos

Kaltinamasis M. B. savo kaltę dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, t. y. pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo prieš savo tėvą A. B., bet nesutiko su kaltinime nurodytu suduotų smūgių skaičiumi, tačiau teismo ištirtų įrodymų, jų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad M. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui - tėvui A. B., būtent: 2020-12-08 apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini)tyčia sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau vienuolikos kartų nukentėjusiajam A. B. į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: galvos ir kaklo žaizdas, galvos, krūtinės ir juosmens poodines kraujosruvas, kaklo odos nubrozdinimą.

Apklausiamas teisme nukentėjusysis A. B. parodė, kad neatsimena visų įvykio aplinkybių, tačiau tikslo meluoti neturi. Galėjo įvykio metu sūnui pasakyti „kalėjimo žiurke“. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai davė teisingus parodymus, prašė jais vadovautis. Visi sužalojimai, nurodyti specialisto išvadoje, A. B. teigimu, atsirado dėl sūnaus smurtinių veiksmų, atliktų jo atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 43-45) nukentėjusysis A. B. parodė, kad yra ramus žmogus, vengia konfliktų. Konflikto su sūnumi metu jis sūnui pasakė „kalėjimo žiurke, grįši atgal į kalėjimą“ ir sūnus pradėjo jį mušti. Sudavė kumščiu ne mažiau kaip tris kartus į krūtinę ir veidą bei kitas kūno vietas, dėl ko jis nugriuvo ant grindų, po to sūnus pradėjo jį spardyti, įspyrė ne mažiau kaip du kartus į veidą bei kitas įvairias kūno vietas. Juto fizinį skausmą, dėl kurio apsikakojo. Kai sūnus baigė mušti, nubėgo pas savo tėvus ir pasakė, kad M. jį sumušė. Tėvas A. A. B. iškvietė policijos pareigūnus, nes ant jo kūno matėsi sumušimai. Atvykusiems policijos pareigūnams viską papasakojo. Visi sužalojimai atsirado dėl M. B. veiksmų. Analogiškas aplinkybes, t. y., kad sūnus jį sumušė (mušė rankomis, spardė), nukentėjusysis nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams – pareigūno S. P. 2020-12-08 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad miegant neblaiviam A. B., grįžo neblaivus sūnus M. B. ir pradėjo A. B. mušti iš rankų ir iš kojų į šonkaulius ir pilvo sritį bei taip sukėlė A. B. fizinį skausmą (1 t., b. l. 14-17) bei akistatoje su M. B. (1 t., b. l. 132-135). Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog nukentėjusiojo A. B. pozicija yra nuosekli per visą procesą, t. y. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu išsakytas aplinkybes, kurios, be kita ko, sutampa ir su byloje esančia specialisto išvada, kurioje neabejotinai patvirtinta, jog A. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį sukėlė sužalojimai: galvos ir kaklo žaizdos, galvos, krūtinės ir juosmens poodinės kraujosruvos; sužalojimai galėjo būti padaryti 3 parų laikotarpyje iki apžiūros; sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi, tiek griuviminės traumos metu, sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (1 t., b. l. 68). Taip pat sutampa su specialisto L. J. rašytiniu paaiškinimu, kad A. B. nustatyti sužalojimai: galvos ir kaklo žaizdos, galvos, krūtinės ir juosmens poodinės kraujosruvos galėjo būti padaryti 3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 13 trauminiais poveikiais, iš jų - 11 trauminių poveikių užduotyje nurodyto įvykio metu (1 t., b. l. 69), bei specialisto teisme nurodytomis aplinkybėmis, kad pateiktą išvadą tvirtina, tik yra padaryta techninė klaida - išvados pirmame punkte nėra paminėtas kaklo odos nubrozdinimas, bet jis yra įrašytas išvados tekste. Apžiūros metu buvo nustatyti sužalojimai skirtingų spalvų, tame tarpe - violetinės poodinės kraujosruvos. Violetinė spalva laikosi maždaug apie tris dienas, todėl sužalojimai galėjo būti padaryti 2020-12-08. Su 2020-12-08 dienos įvykiais du sužalojimai nesietini. Šie du sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio metu 2020-12-06 dieną, visi kiti sužalojimai yra 2020-12-08 dienos. Kaklo odos nubrozdinimas padarytas trijų dienų laikotarpiu, priskiriamas prie 2020-12-08 dienos. Tokie specialisto duoti paaiškinimai iš esmės tik patvirtina nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių nuoseklumą. Tai, jog ant nukentėjusiojo A. B. veido matė „šviežius“ sužalojimus, teisme nurodė ir liudytojas A. A. B.. Byloje esantis kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota „Body“ kameroje esančių vaizdo įrašų apžiūra, taip pat patvirtina nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, kad jį 2020-12-08 sumušė sūnus M. B. (1 t., b. l. 30-33). Protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis skundžiasi šonų skausmais, kitais skausmais, sunkiai alsuoja, dreba, patvirtina, kad buvo mušamas rankomis ir kojomis.

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 26-28) matyti, jog liudytojas A. A. B., paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą ir kviesdamas policijos pareigūnus, nurodė, kad anūkas M. B. sumušė savo tėvą A. B., kad sudaužytos jo akys, šonkauliai. Analogiškas aplinkybes liudytojas A. A. B. parodė ir teisme, t. y., kad atėjęs sūnus pasakė „mane M. sumušė“. Matė sužalojimus sūnui ant veido, akių. Sužalojimai buvo ką tik padaryti. Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 80-81) šis liudytojas taip pat parodė analogiškas aplinkybes, kad į butą atbėgo sūnus A. B. ir pasakė „mane sumušė ir prispardė M.“. Akivaizdžiai matėsi, kad A. B. buvo sumuštas, tai yra, jo veidas buvo mėlynas, buvo mėlyna dešinė akis. Sūnus apsikakoti galėjo dėl skausmo, kai jį sumušė anūkas. Mano, kad M. B. sumušė tėvą. A. B. yra ramaus būdo, neagresyvus, negalėjo meluoti. Girdėjo, kaip sūnus policijos pareigūnams sakė, kad jį suspardė ir sumušė M. B.. Liudytojas S. P. teisme parodė, kad vyko į iškvietimą dėl smurto, jog sūnus sumušė tėvą. Nukentėjusysis gulėjo lovoje ir buvo užsidengęs antklode, buvo susijaudinęs, sunerimęs. Sakė, kad jį sumušė sūnus į įvairias kūno vietas. Analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 96-98), kad pranešėjas A. A. B. pasakė, jog jo sūnų sumušė anūkas. Nukentėjusysis A. B. sakė, kad jį sumušė sūnus, spardė kojomis ir mušė rankomis į šonkaulius ir į pilvą. Jis skundėsi skausmais šonuose, pilvo srityje. Nors teisme liudytoja S. I. B. atsisakė duoti parodymus anūko M. B. atžvilgiu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad paties įvykio nematė, bet matė, kad ant A. kūno yra sumušimai (1 t., b. l. 90-92). Šiuo atveju teismas, vertindamas A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus parodymus dėl aplinkybių, susijusių su kaltinime nurodytu įvykiu, atkreipia dėmesį į tai, kad jo parodymai iš esmės yra nuoseklūs, detalizuoti, tarpusavyje sutampantys, juos patvirtina liudytojų parodymai, specialisto išvada, taip pat kiti bylos duomenys, todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo duotų parodymų teisingumu. M. B. pozicija, kad jis negalėjo suduoti kaltinime nurodyto smūgių skaičiaus, prieštarauja objektyviems bylos duomenims, todėl laikytina gynybine versija, siekiant švelninti savo teisinę padėtį. M. B., atlikdamas intensyvius smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo M. B. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai, atlikti 2020-12-08 prieš tėvą A. B., teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl 2020-12-06 įvykdytos nusikalstamos veikos

Kaltinamasis M. B. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, tačiau teismo ištirtų įrodymų, jų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui - tėvui A. B., būtent: 2020-12-06 vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini)tyčia sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau dviejų kartų nukentėjusiajam A. B. į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: kaktos ir krūtinės poodines kraujosruvas.

Kaltinamasis M. B. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 125-127) teigė, kad dėl šio epizodo savo kaltės nepripažįsta, nieko nežino ir negali pasakyti. Mano, kad tėvas A. B. mušasi su rajono valkatomis, kiekvieną dieną „bomžauja“, tai pas vienus, tai pas kitus trainiojasi. Ką pats veikė, kur buvo 2020-12-06, nepamena. Duodamas parodymus teisme, kaltinamasis pažymėjo, kad tą dieną tėvo nemušė. Tuo metu net nebuvo namie. Policijos niekas nekvietė, apie tokį įvykį nežino močiutė ir senelis. Tačiau teismas tokius M. B. paaiškinimus vertina kritiškai ir traktuoja kaip siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusysis A. B. apklausiamas teisme parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu papildomai jo duoti parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu, 2020-12-10 duodamas papildomus parodymus (1 t., b. l. 47-50), nukentėjusysis parodė, kad galėjo būti 2020-12-06 diena, jį sumušė sūnus. Sūnus galėjo suduoti ne mažiau kaip keturis smūgius į veido ir galvos sritį bei vieną kartą įspyrė į pilvo sritį, taip jam sukėlė fizinį skausmą. Po įvykio į policiją nesikreipė, nes to jo prašė mama S. I. B., kuri labai myli ir palaiko M.. Akistatos metu nenorėjo daug kalbėti apie tai, kad jį sumušė M. B., nes bijojo. Tyrėjai apie tai nemelavo, pirmos apklausos metu apie tai nesakė, nes buvo gaila mamos. Nenori sūnaus sodinti į kalėjimą. Po 2020-12-06 dienos sumušimo į medikus nesikreipė, tačiau tikrai visi sužalojimai atsirado po M. B. panaudoto fizinio smurto 2020-12-06 ir 2020-12-08. Analogiškas aplinkybes jis nurodė ir 2021-01-20 papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 51-54), kad jį 2020-12-06 sumušė būtent sūnus, o ne kokie nors „bomžai“. Supranta atsakomybę dėl melagingų parodymų davimo ir tikslo meluoti neturi. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog nukentėjusiojo pozicija nuosekli per visą procesą, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kurios, be kita ko, sutampa ir su byloje esančia specialisto išvada, kurioje neabejotinai patvirtinta, jog A. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį sukėlė sužalojimai: būtent - kaktos ir krūtinės poodinės kraujosruvos (gelsvai žalsvos) galėjo būti padarytos 3-7 parų laikotarpyje iki apžiūros; visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Kiekvienas sužalojimas vertinant atskirai galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi, tiek griuviminės traumos metu (1 t., b. l. 68). Taip pat sutampa ikiteisminio tyrimo metu specialisto L. J. duotu paaiškinimu (1 t., b. l. 69) bei teisme duotais paaiškinimais, kad apžiūros metu buvo nustatyti sužalojimai skirtingų spalvų, violetinės ir kitos spalvos, t. y. gelsvai žalsvos spalvos, kuri susidaro vėliau, nuo 3 iki 7 parų. Du sužalojimai, kurie nustatyti kaktos kairėje pusėje ir krūtinės ląstoje, yra tikrai senesni, jie padaryti daugiau nei prieš tris dienas, maždaug 3-7 dienų laikotarpyje. Su 2020-12-08 dienos įvykiais šie sužalojimai nesietini. Šie du sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio metu 2020-12-06 dieną, visi kiti sužalojimai yra 2020-12-08 dienos. Tai, jog ant nukentėjusiojo A. B. matė mėlynę, kuri jam pasirodė esanti iš seniau, teisme nurodė ir liudytojas S. P.. Analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 99-102), kad ant asmens veido matėsi kraujosruva, bet ji atrodė ne šviežia, galimai padaryta ne tą pačią dieną, kurią įvyko įvykis, t. y. ne 2020-12-08. Galėjo būti, kad nukentėjusysis jam minėjo, kad ta mėlynė ant veido atsirado iš seniau, todėl jis apie tai nepasakė pirmos apklausos metu. Policijos pareigūnė I. G., apklausta liudytoja, teisme patvirtino, jog iš pradžių buvo nustatyti smurto požymiai, pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet atlikus ekspertizę, pas asmenį rasta daugiau sužalojimų ir buvo darytos papildomos apklausos. Papildomų apklausų metu paaiškėjo, kad sužalojimai - sūnaus M. B. ankstesnių smurto atvejų žymės. Kiek pamena, tik įtariamasis pradėjo sakyti, kad kažkokie „bomžai“ sumušė nukentėjusįjį, ir jis neprisidėjo prie ankstesnio įvykio. Nukentėjusysis sakė, kad bijo sūnaus, nenori sodinti jo į kalėjimą. Akistatos metu nukentėjusysis vengė kalbėti, buvo išsigandęs. Pradėjus klausti apie sužalojimus, A. B. apie juos papasakojo smulkiau, gan nuosekliai. Klausė, ar jį galėjo sumušti benamiai, jis paneigė ir sakė, kad tai padarė sūnus. Jai abejonių dėl to nekilo. Šiuo atveju teismas, vertindamas A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus parodymus dėl aplinkybių, susijusių su kaltinime nurodytu įvykiu, atkreipia dėmesį į tai, kad jo parodymai iš esmės yra nuoseklūs, pakankamai detalizuoti, tarpusavyje sutampantys, juos patvirtina liudytojų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai ir kiti bylos duomenys, tame tarpe – specialisto išvada bei specialisto teisminio nagrinėjimo metu duoti išsamūs paaiškinimai apie užfiksuotus sužalojimus, todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo duotų parodymų teisingumu. Juolab, kad A. B. sutiko duoti parodymus šioje baudžiamojoje byloje ir buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį, jam buvo išaiškinta pilietinė priedermė ir pareiga nurodyti tik teisingas įvykio aplinkybes.

Kaltinamasis M. B. savo kaltę teisme neigė, tvirtindamas, jog jei toks įvykis būtų buvęs, kodėl nebuvo kviesta policija, apie tai nežinojo senelis ir močiutė, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, kad nukentėjusįjį sumušė „bomžai“. Tokias kaltinamojo nurodytas aplinkybes iš esmės paneigia nukentėjusiojo A. B. duoti parodymai, kad į policiją jis nesikreipė, nes mama S. I. B. jį įkalbėjo. Bijojo sūnaus ir buvo gaila jo, nenori sodinti jo į kalėjimą. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad įstatymas nenumato konkretaus termino, per kurį nukentėjusysis turėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas su pareiškimu dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Be to, byloje nėra jokių patikimų duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo iškeltą versiją, kad nukentėjusįjį tuo metu galėjo sumušti benamiai. Tokią versiją iškėlė tik pats kaltinamasis, nors nukentėjusysis aiškiai ir nuosekliai tvirtino, kad jį tą dieną sumušė sūnus. Šią aplinkybę patvirtino ir byloje liudytoja apklausta policijos pareigūnė I. G., vykdžiusi procesinius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Todėl, nesant byloje objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo iškeltą versiją, ši versija atmestina kaip nepagrįsta ir traktuotina kaip kaltinamojo siekis bet kokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į liudytojo A. A. B. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, kad 2020-12-07 prasilenkdamas su sūnumi A. B., atidžiai į jį nežiūrėjo, ko pasekoje šis asmuo sužalojimų pas nukentėjusįjį tą dieną galėjo ir nematyti.

Įvertinęs surinktų įrodymų visetą, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo išreikšta pozicija dėl jo atžvilgiu 2020-12-06 padarytos nusikalstamos veikos – ji nuosekli, detalizuota, esminės detalės dėl įvykių aplinkybių sutampa. M. B., neigdamas jam inkriminuojamą nusikaltimą, tik bando išvengti atitinkamos baudžiamosios atsakomybės, todėl jo tokia pozicija vertintina kritiškai. Teismo vertinimu, M. B., 2020-12-06 atlikdamas smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo M. B. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš tėvą A. B., atlikti 2020-12-06, įvertinus detalius nukentėjusiojo parodymus, atribojant kaltinamojo nusikalstamus veiksmus, įvykdytus 2020-12-06 ir 2020-12-08, teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

M. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veikos baigtos. Nusikalto būdamas teistas 10 kartų (1 t., b. l. 164-175, 177-199, 2 t., b. l. 1-8). Nusikaltimus, už kuriuos teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – 2020-12-08 veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kita atsakomybę sunkinanti aplinkybės – veikas padarė recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Praeityje baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (1 t., b. l. 156-163, taip pat informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenys), nedirbantis (1 t., b. l. 176), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 154). Nusikalto praėjus vos mėnesiui po paleidimo iš pataisos namų (paleistas 2020-11-06), kas rodo akivaizdžiai didesnį šio asmens pavojingumą. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. B., kaip recidyvistui, visiškai nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už naujų dviejų smurtinių nusikalstamų veikų padarymą būtent laisvės atėmimo bausmes. Bausmių trukmės nustatytinos kaip mažesnės nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, lygią minimaliam laisvės atėmimo terminui (LR BK 50 str. 2 d.).

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas M. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. gruodžio 8 d. 02.18 val. iki 2020 m. gruodžio 9 d. 14.40 val., t. y. dvi paros (1 t., b. l. 108-111).

LR BK 75 str. nuostatų taikymas galimas tik tada, kai teismas, be formalių šios baudžiamojo įstatymo normos taikymo sąlygų nustatymo, padaro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju pastaroji sąlyga yra nenustatyta. M. B. iki tol net 10 kartų teistas už įvairių nusikalstamų veikų padarymą, tame tarpe – ne kartą už smurtą artimoje aplinkoje, pagal inkriminuojamus nusikaltimus kaltės nepripažino, savo veiksmų kritiškai nevertino. Nusikalto praėjus vos vienam mėnesiui po paleidimo iš pataisos namų. Nusikaltimai tėvo atžvilgiu įvykdyti brutaliai. Visos nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamasis nusikalto neatsitiktinai, rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei ir neduoda pagrindo manyti, kad M. B. kritiškai vertina savo elgesį. Taigi, atidėjus bausmės vykdymą, visiškai nebūtų pasiekti LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

M. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. B. ir nesiartinti prie jo arčiau nustatytu atstumu – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos (1 t., b. l. 140-142, 145-150).

- kompaktinė plokštelė su vaizdo ir garso įrašais, esanti prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, - paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2020-12-06 įvykdytos veikos) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

M. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2020-12-08 įvykdytos veikos) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę M. B. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio asmens sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti M. B. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gruodžio 8 d. 02.18 val. iki 2020 m. gruodžio 9 d. 14.40 val. (dvi paras).

M. B. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, dokumentų paėmimo ir įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. B. ir nesiartinti prie jo arčiau nei nustatytu atstumu – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

- kompaktinę plokštelę su vaizdo ir garso įrašais, esančią prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.