Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Nijolia Indreikienės, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Irenai Nikolajanko, dalyvaujant vertėjai Veronikai Rybalčenko, ieškovams E. K., jo atstovei advokatei Reginai Kazlauskienei ir O. K., atsakovių atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. K. ir O. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-146-800/2010 pagal ieškovų E. K. ir O. K. ieškinį atsakovėms G. V., R. K. ir Kauno m.7-ojo notarų biuro notarei J. V. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2) konsultacinė išvada atsirado bylos nagrinėjimo metu ir buvo pateikta įtakojant vienai iš proceso šalių – ieškovams, todėl teismas pagrįstai atsisakė šią išvadą vertinti kaip rašytinį įrodymą;

Teismo posėdžio metu apeliantai ir jų atstovė prašė patenkinti apeliacinį skundą, prašydami perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės (vertėjas buvo tik prie atsakovės G. V., o ne prie jų), kas yra absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Atsakovų atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Lietuvos Respublikos CPK 329 str. 3 d. 2 p. numatyta, kad absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstama, jeigu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės ir asmuo, kurio teisės pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. CPK 322 str. numatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Ieškovai pateikę apeliacinį skundą (1 t., b. l. 158-162), šia aplinkybe negrindė savo apeliacinio skundo, šią aplinkybę nurodė tik jų atstovė nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdžio metu, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti šios aplinkybės apeliacinio skundo argumentu ir dėl jo pasisakyti, juo labiau naikinti tuo pagrindu teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Be to teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dalyvavo vertėjas E. S., pastabų dėl netinkamo vertimo nebuvo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovams nebuvo užtikrinta teisė naudotis vertėjo paslaugomis (CPK 11 str.).

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovės G. V. sugyventinis V. K., su kuriuo ji bendrai gyveno apie 20 metų. 2009 m. rugpjūčio 25 d. Kauno m. 7-ojo notarų biuro notarė J. V. Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninėje patvirtino V. K. testamentą, kuriuo visą savo turtą jis paliko sugyventinei atsakovei G. V.. Testatoriui dėl ligos negalint pasirašyti, už jį pasirašė R. K., dalyvaujant dviems liudytojams (P. Š. ir E. V.). Ieškovų pateiktoje 2010 m. kovo 19 d. A. G. Teismo medicininių tyrimo biuro teismo medicinos specialisto konsultacinėje išvadoje Nr. A-KI-112-21 nurodoma, kad testatorius V. K. 2009-08-25 (testamento sudarymo metu) suprasti savo veiksmų reikšmės ir pasekmių negalėjo (1 t., b. l. 94-101). 2011 m. vasario 22 – kovo 16 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad 2009 m. rugpjūčio 25 d. testamento sudarymo metu V. K. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

Byloje kilo ginčas, ar testatorius V. K., nors ir būdamas veiksnus, testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 1.89 str.).

Laikytinas nepagrįstu apeliantų argumentas, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nes sprendime rėmėsi CK 1.84 str., kuriuo nesirėmė apeliantai. Iš teismo sprendimo aprašomosios ir motyvuojamosios dalių matyti, kad buvo analizuojamos ir vertinamos aplinkybės dėl testatoriaus galėjimo, testamento sudarymo metu suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, t. y. buvo vertinami įrodymai būtent CK 1.89 str. pagrindu, kuriuo ir grindžia apeliantai savo ieškinį (1 t., b. l. 151-156). CK 1.84 str. pagrindu, pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo jokių aplinkybių ir nevertino įrodymų, priešingai negu virtina apeliantai. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, skliaustuose įrašymas šio straipsnio (CK 1.84 str.), nėra pagrindu teigti, jog šiuo pagrindu remiantis buvo sprendžiama byla ir dėl to buvo netinkamai taikytos materialinės teisės normos.

Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal CK 5.15 str. 2 d. testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Taigi testamento negali sudaryti pilnamečiai asmenys, kurie negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neapribotas. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 str.). Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 str. 2 d., 4 d., 5.16 str. 2 d.) CK 1.89 str. pagrindu. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Todėl, atsižvelgiant į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi būti įvertinta, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai nevertino apeliantų pateiktos A. G. Teismo medicininių tyrimo biuro teismo medicinos specialisto konsultacinės išvados Nr. A-KI-112-21 (toliau – specialisto išvada), nelaikydamas jos rašytiniu įrodymu. CPK 197 str. numatyta, kad rašytiniai įrodymai tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Rašytiniai įrodymai skirstomi į oficialius ir privačius. Pateikta specialisto išvada laikytina rašytiniu įrodymu, kadangi joje yra žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Tačiau pažymėtina, kad specialisto išvadą parengė asmenys, neįrašyti į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą, o privačių nuomonių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, medicinos bei gydymo taikymo klausimais gali būti daug ir įvairių, minėtoje specialisto išvadoje yra pareikštos asmeninės specialistų nuomonės, kurios nėra saistomos jokia atsakomybe, jokia priesaika, jokia rizika, gali priklausyti nuo prašiusio atlikti tyrimus asmens lūkesčių, pateikiamų dokumentų apimties bei kitų aplinkybių, todėl šie dokumentai gali būti vertintini tik kaip privatūs rašytiniai įrodymai, bet ne oficialūs, kaip nurodoma apeliaciniame skunde.

Lietuvos Respublikos CPK 78 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus <...>. CPK 185 str. numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir neįvertindamas specialisto išvados, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kaip jau aukščiau minėta, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti kokia buvo testatoriaus tikroji valia ir ar ji, testamento sudarymo dieną (2009-08-25), išreikšta sąmoningai, suvokiant savo veiksmų reikšmę ir sugebant juos valdyti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai: 1) atsakovių paaiškinimai, liudytojų E. V., P. Š. parodymai (nurodė, kad nebuvo abejonių dėl testatoriaus tikrosios valios ir jo psichinės būklės), 2) liudytojos V. Ž. parodymai (nurodo, kad testatorius nenusikalbėjo, atsakinėjo į klausimus), 3) liudytojos D. T. Š. (Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninės gydytoja) parodymai (nurodo, kad jeigu žmogus nesiorientuoja erdvėje, tai užfiksuojama jo ligos istorijoje, taip pat nurodė, kad testatorius išvežtas (2009-08-25 - testamento sudarymo dieną) pagerėjus jo būklei), 4) 2009-11-23 pažyma Nr. R2-239 iš VšĮ Kauno Raudonojo kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės (1 t., b. l.26) (nurodoma, kad testatorius nuo 2009-08-25 iki (duomenys neskelbtini) buvo sąmoningas, galėjo suvokti ir išreikšti savo valią), 5) santuokos tarp testatoriaus ir atsakovės G. V. sudarymas (duomenys neskelbtini) d. (1 t., b. l. 50-52), 6) 2011 m. vasario 22 – kovo 16 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas (nurodoma, kad testamento sudarymo metu V. K. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti), yra pakankami daryti išvadai, kad V. K. (testatorius) testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, dėl ko nėra pagrindo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sudarytą testamentą pripažinti negaliojančiu. Be to pažymėtina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas nesivadovavo: 1) liudytojų D. Š. ir D. K. parodymai, nes jos nematė testatoriaus nei prieš pat testamento sudarymą, nei testamento sudarymo dieną, nei po jo sudarymo, dėl ko negalėjo ir nurodyti testatoriaus sveikatos būklės testamento sudarymo metu, 2) liudytojos J. N. parodymai, nes ji yra ieškovo E. K. žmona (testatoriaus marti), t. y. suinteresuota bylos baigtimi, be to jos paaiškinimus paneigia kiti surinkti byloje tiek liudytojų parodymai, tiek rašytiniai įrodymai. Tai, kad tarp testatoriaus ir G. V. bendro gyvenimo metu buvo nesutarimų (barnių), vyko teisminis procesas dėl turto (2009 m. birželio 23 d. sudaryta taikos sutartis (1 t., b. l. 17)), nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad testamento sudarymo metu testatorius išreiškė netikrą savo valią ar jos visai neišreiškė. Priešingai, 2009 m. birželio 23 d. sudaryta taikos sutartis, leidžia daryti išvadą, kad santykiai tarp šalių pagerėjo, ką patvirtina ir atsakovės G. V. pastovus rūpinimasis sergančiu sugyventiniu V. K. (testatoriumi). Apeliantų pateikta specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir pasekmių yra prieštaraujanti surinktiems byloje įrodymams, todėl ją vertinant surinktų įrodymų visumoje, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs jos, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą iš esmės tinkamai taikė ir aiškino tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, todėl priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliantas E. K. už teismo pomirtinę psichiatrinę ekspertizę įnešė į Kauno apygardos teismo sąskaitą 1 500 Lt, atlikta ekspertizė kainavo 1 334, 50 Lt, todėl apeliantui grąžintina 165,50 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 18,42 Lt (aštuoniolika litų 42 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Grąžinti ieškovui E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 165,50 Lt (šimtą šešiasdešimt penkis litus 50 ct), nepanaudotą jo įneštų pinigų likutį už pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę, iš Kauno apygardos teismo depozitinės sąskaitos.