Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1581-387/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-18
Bylos Nr.
1S-1581-387/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algimantas Valantinas (pirm.), Laureta Ulbienė, Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis
L. A.
Kategorijos
Skundas 1S-1581-387/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teisėjų Daivos Kazlauskienės, Lauretos Ulbienės,

išnagrinėjusi nuteistojo L. A. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-09 nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas ir paliktas nepakeistas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose 2015-09-15 nutarimas Nr. 59-182 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam L. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2002-12-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau - Komisija) apsvarsčiusi nuteistojo L. A. prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo 2015-09-15 nutarimu Nr. 59-182 nutarė netaikyti nuteistajam L. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-09 nutartimi atmetė nuteistojo skundą ir paliko nepakeistą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose 2015-09-15 nutarimą Nr. 59-182 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam L. A.. Teismas, atsižvelgęs į Komisijos išdėstytus argumentus bei nuteistojo asmens byloje, socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, padarė išvadą, jog šiuo metu L. A. pažanga mažinant nusikalstama elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis prašo suteikti jam teisę likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam. Nurodo, jog teikė prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, taikant intensyviąją priežiūrą, ne dėl savanaudiškų paskatų, o dėl to, kad jo šeimoje auga neįgali dukra, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra, ir žmonai sunku ją prižiūrėti vienai. L. A. atkreipia dėmesį į tai, kad patys Kalėjimo departamento atstovai ragina nuteistuosius dalyvauti programoje dėl lygtinio paleidimo taikant intensyvią priežiūrą, bet įkalinimo įstaigos, Lygtinio paleidimo komisijos ignoruoja tokius nuteistųjų prašymus ir be rimtų pateisinamų priežasčių juos atmeta. Nuteistasis pažymi, kad Vilniaus pataisos namuose buvo gautas teigiamas atsakymas dėl intensyvios priežiūros jam taikymo galimybės, šiuo metu jam suteikta teisė išvykti be palydos, jis dirba pagalbiniu darbininku Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos Mokymo centre. L. A. taip pat nurodo, jog bausmės atlikimo metu jis nebuvo pažeidęs režimo reikalavimų, dalyvavo adaptacijos ir integracijos į visuomenę programose, šiuo metu dalyvauja asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje. Nuteistojo nuomone, spręsdamas klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, pirmos instancijos teismas privalėjo vadovautis ne tik BVK 157 straipsniu, bet ir pagrindiniais bausmių vykdymo principais.

Atsiliepimas

Atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.).

Taigi sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistasis 1/3 jam paskirtos bausmės atliko 2015-02-07, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, neskatintas, dirba. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – 57 balai.

Pažymėtina, kad pastarasis rodiklis priklauso nuo rizikos veiksnių – kintamųjų, kurie prognozuoja nusikalstamą elgesį, nes įrodytas ryšys tarp tų veiksnių ir didesnės nusikalstamo elgesio motyvacijos. Vienu pagrindinių šių veiksnių, didinančių pakartotino nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai. Bylos medžiaga nustatyta, kad L. A. praeityje buvo 4 kartus teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu L. A. atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 260 straipsnio 1 dalis), prieš tai paskutinį kartą buvo teistas už labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei padarymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Šios aplinkybės neabejotinai rodo didesnį nuteistojo polinkį nusikalsti bei pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Reikšminga aplinkybe šiuo atveju laikytina ir tai, kad nuteistajam jau buvo taikomi tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutai. Šiuo metu jis atlieka bausmę, paskirtą už tyčinio nusikaltimo, įvykdyto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, padarymą. Taigi nepaisant jam parodyto pasitikėjimo, nuteistasis ir toliau elgėsi nusikalstamai, sąmoningai pažeidinėdamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę, elgesį iki bausmės atlikimo. Taip pat, kaip jau buvo minėta, ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos rodiklius, kuriems įstatymų leidėjas suteikia itin didelę reikšmę sprendžiant klausimą, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje įsakmiai numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad L. A. priklauso vidutinės rizikos grupei. Teisėjų kolegijos vertinimu, išanalizavus nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, šiuo metu negalima teigti, jog L. A. padarė pakankamą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, jog bausmės atlikimo metu L. A. dalyvauja adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose, dirba, išvyksta be palydos, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, tačiau šiuo metu, įvertinus kitus aukščiau aptartus nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolimesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint.

L. A. savo skunde nepagrįstai nurodo, jog Komisija, nesant tam jokių pateisinamų priežasčių, atmeta nuteistųjų prašymus dėl lygtinio paleidimo su intensyviąją priežiūra jiems taikymo. Teismo jau buvo minėta, jog tam, kad nuteistasis būtų paleistas lygtinai, tame tarpe ir su intensyviąją priežiūra, turi būti pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog ateityje šis asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi spręsdami šį klausimą tiek Komisijos nariai, tiek vėliau teismai, atsižvelgia ne vien į nuteistojo pateiktą prašymą bei teigiamą atsakymą dėl intensyviosios priežiūros tokiam nuteistajam taikymo galimybės, tačiau įvertina visus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir kt. Nagrinėjamu atveju, įvertinus L. A. asmenybę, Komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą - netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto.

L. A. nurodoma aplinkybė dėl būtinybės padėti žmonai auginti neįgalią dukrą, nesudaro savarankiško pagrindo tenkinti nuteistojo skundą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad darydamas nusikaltimą ir būdamas praeityje ne kartą teistas, nuteistasis puikiai suvokė tokio savo elgesio pasekmes, kurios neišvengiamai įtakos ne tik jo, bet ir jo artimųjų gyvenimą. Tačiau nepaisant to, pasirinko būtent tokį, neteisėtą, elgesio variantą.

Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis BPK 364 str. 8 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo L. A. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-09 nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Algimantas ValantinasTeisėjai Daiva KazlauskienėLaureta Ulbienė