Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2013-10-04 · Byla Nr. N1-43-100/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-10-04
Bylos Nr.
N1-43-100/2013
Teisminio proceso Nr.
1-71-1-00458-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Pocevičienė
Nukentėjusysis
G. V.
Kaltinamasis
T. K., M. K., D. T.
Advokatai
Kastytis Paspirgėlis, Danguolė Andrijauskienė, Kristina Rutkauskienė, Jonas Algimantas Pakarklis
Kategorijos
Baudžiamoji .byla Nr.N1-43-100/ 2013
Proceso Nr.1-71-1-00458-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.4, 1.1.11.11, 1.2.26.2.1, 2.1.15.3.3.2, 2.3.6.4.5 (S)
KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 4d.
Kupiškis,

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Pocevičienė, sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant prokurorams Virginijai Kliaugienei ir Gediminui Stočkui, gynėjams: advokato padėjėjai Kristinai Rutkauskienei ir advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui, nukentėjusiesiems G. V. , jos atstovei advokato padėjėjai Danguolei Andrijauskienei, A. B. , jo atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, D. K. , įstatyminiams atstovams R. I. ir L. G. , viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. K. , a. k(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ UAB, pagalbiniu darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

M. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), 11 klasių išsilavinimo, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

D. G. , a. k(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, 11 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

D. T. , a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, 11 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. , M. K. , D. G. ir D. T. 2012 m. lapkričio 23 d., apie 21 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje bei kieme prie parduotuvės, veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, tyčia, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, matant parduotuvės savininkei G. V. , T. K. atsisėdo ant stalo, perjunginėjo parduotuvės televizoriaus kanalus, dėl ko G. V. per televizorių nebegalėjo stebėti parduotuvę filmuojančių vaizdo kamerų vaizdo, G. V. paprašius kaltinamuosius liautis ir visiems išeiti iš parduotuvės, kaltinamieji nereagavo į parduotuvės savininkės G. V. prašymus, dėl ko buvo sutrikdytas parduotuvės darbas, po to T. K. , išeidamas iš parduotuvės, pagrasino A. B. jį užmušti, ir išėję iš parduotuvės kaltinamieji tęsė savo nusikalstamą veiką, parduotuvės kieme, t.y., kaltinamieji D. T. su M. K. sudavė nemažiau šešių smūgių A. B. rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydami nosies ir nugaros minkštųjų audinių sumušimus, odos nubrozdinimus juosmenyje ir nugaroje ir taip bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė A. B. sveikatą, o kaltinamieji T. K. su D. G. po vieną kartą spyrė D. K. į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais D. K. sukėlė fizinį skausmą, taip visi kaltinamieji bendrais veiksmais tyčia pažeidė viešąją tvarką.

Kaltinamasis T. K. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad jis su Ž. L. apie 21 val. ėjo į G. V. parduotuvę ko nors nusipirkti, nes ruošėsi eiti žiūrėti krepšinio varžybų. Prie parduotuvės jie sutiko D. G. , D. T. ir M. K. . Jie visi suėjo į parduotuvę. Parduotuvėje jis atsisėdo ant stalo, po to pradėjo perjunginėti televizorių. Ž. L. bandė jo perjungtą televizorių atstatyti. Dėl tokio elgesio jie visi buvo ne kartą paprašyti išeiti iš parduotuvės, tačiau jie nepakluso. Jis, kaltinamasis, parduotuvėje, nieko nepirko. Kadangi jų, atėjusių į G. V. parduotuvę, buvo nemaža grupė, supranta, kad pardavėjos galėjo jaustis nesaugiai. Parduotuvėje be jų buvo ir nukentėjusieji A. B. ir D. K. . Nukentėjusioji G. V. jį bandė iš parduotuvės išstumti. Jis išeidamas iš parduotuvės pasakė, kad bus blogai. Taip sakydamas jis omenyje turėjo A. B. ir D. K. , tačiau iš tikrųjų nieko nesirengė jiems daryti. Iš parduotuvės jie, kaltinamieji, išėjo visi. Visi jie ėjo link mokyklos, tačiau, kai iš parduotuvės išėjo nukentėjusieji A. B. ir D. K. , D. T. , gal būt norėdamas pasirodyti, A. B. pasiūlė „eiti vienam ant vieno“ ir susimušė su A. B. . Į muštynes įsivėlė ir nukentėjusysis D. K. , kuris rankose turėjo butelį. Tai pamatę, jie grįžo padėti draugui D. T. . Jis ir D. G. bandė nukentėjusiuosius nuo D. T. nustumti, tačiau D. K. jį sugriebė už kojos, o D.G. ir Ž. L. norėjo jį išlaisvinti. Supranta, kad parduotuvėje perjunginėdamas televizorių ir nepaklusdami nukentėjusios G. V. prašymui išeiti iš parduotuvės elgėsi netinkamai. Su nukentėjusiuoju D. K. jis susitaikė. Gailisi dėl savo elgesio ir atsiprašo nukentėjusiųjų. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes jis nei G. V. , nei A. B. jokios žalos savo veiksmais nepadarė.

Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino. Paaiškino, kad jis, D. G. ir L. Z. po varžybų vakare atėjo į parduotuvę nusipirkti atsigerti. Prie parduotuvės jie sutiko T. K. ir Ž. L. . Parduotuvėje T. K. pradėjo perjunginėti televizorių, ir dėl to kilo konfliktas. Pardavėjos pasiūlė jiems išeiti, bandė juos iš parduotuvės išvyti. Iš parduotuvės jie išėjo tik po kelinto įspėjimo. Išėję iš parduotuvės jie ėjo link gimnazijos. Kai jau buvo nutolę nuo parduotuvės, iš parduotuvės išlindo D. T. su A. B. . Jie abu kalbėjosi ir pradėjo muštis. Iš pradžių jie į muštynes nesikišo, tačiau, kai įsikišo A. B. draugas, D. G. , kuris buvo arčiau parduotuvės, ėjo A. B. draugo nustumti. Su A. B. draugu mušėsi ir T. K. . Jis, kaltinamasis, nubėgo prie D. T. ir A. B. . Norėdamas padėti D. T. , A. B. rankomis sudavė daugiau nei tris smūgius. Šerdamas A. B. jis daugiausia taikėsi į A. B. rankas. Į parduotuvės kiemą išbėgo ir G. V. . Mano, kad muštynės kilo dėl to, kad D. T. ir A. B. norėjo pasimušti. Jis iki šio įvykio nesipyko nei su G. V. , nei su A. B. . Savo kaltę pripažįsta iš dalies, todėl kad jis parduotuvėje neatliko jokių veiksmų, nieko blogo nepadarė G. V. . Gailisi, kad elgėsi netinkamai, atsiprašo visų nukentėjusiųjų. Su A. B. jis susitaikė, ir A. B. civilinio ieškinio jam nebereiškia. G. V. civilinio ieškinio jis nepripažįsta.

Kaltinamasis D. G. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad jis, L. Z. ir M. K. per krepšinio varžybų pertrauką atėjo į parduotuvę. Prie parduotuvės sutiko T. K. , D. T. ir Ž. L. . Į parduotuvę jis atėjo pirkti saldainių. Kai jis buvo prie prekystalio, T. K. pradėjo junginėti televizorių ir išjungė vaizdo kamerą. Ž. L. bandė televizorių taisyti. Parduotuvės savininkė pradėjo šaukti, kad jie išeitų iš parduotuvės, tačiau jie neišėjo. Tada įsikišo parduotuvėje buvę A. B. ir D. K. , kurie taip pat jiems liepė išeiti iš parduotuvės. Kai pardavėja jam padavė saldainius, A. B. ir D. K. iš parduotuvės išstūmė Ž. L. ir T. K. . Jis iš parduotuvės išėjo pats. Nors T. K. , išeidamas iš parduotuvės pasakė, kad „bus blogai“, tačiau jie nieko blogo nesirengė daryti. Jie visi išėję iš parduotuvės nuėjo tolyn, o D. T. ėjo nuo jų kiek atsilikęs. Kai iš parduotuvės išėjo A. B. su D. K. , D. T. su jais apsižodžiavo: D. T. pasiūlė „eiti vienam prieš vieną“. D. T. su A. B. susimušė, o D. K. atsistojo prieš juos ir iškėlęs butelį pasakė, kad jei jie lįs, bus blogai, duš stiklai. Iš pradžių jie nieko nedarė, tačiau kai D. K. užsimojęs buteliu ėjo link besimušančių, jis su T. K. nubėgo prie D. K. , norėdami jį nustumti. Jis vieną kartą spyrė D. K. į nugarą, ir šis pargriuvo. Spyrė dėl to, nes bijojo, kad D. K. su buteliais nesužalotų D. T. . T. K. irgi spyrė D. K. , bet šis pagavo jo koją. Jis tada bandė T. K. ištraukti iš D. K. rankų. Parduotuvės savininkė, išbėgusi iš parduotuvės, garsiai šaukė, kad ji juos visus pažįsta ir kad ji iškvies policiją. Jis su Ž. L. ištraukė T. K. iš D. K. rankų ir pasišalino iš įvykio vietos. Gailisi dėl savo elgesio ir atsiprašo nukentėjusiųjų. A. B. padarytą žalą atlygino, G. V. ieškinio nepripažįsta.

Kaltinamasis D. T. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad jis susitiko M. K. , su kuriuo nuėjo į parduotuvę. Prie parduotuvės sutiko T. K. , Ž. L. ir kitus. Jie į parduotuvę atėjo šešiese. Jiems atėjus į parduotuvę parduotuvėje buvo A. B. ir D. K. . T. K. parduotuvėje pradėjo perjunginėti televizoriaus kanalus, televizoriaus ekranas, pasidarė mėlynas. Ž. L. bandė televizorių sutvarkyti, tada prie jo prikibo A. B. , sakydamas „ką darai?“ Jis, kaltinamasis, liepė A. B. nerėkaut. Jie visi išėjo iš parduotuvės. Atsisukęs jis pamatė išeinančius A. B. ir D. K. ir juos pašaukė. Prie jo priėjęs A. B. jį pastūmė, todėl jis A. B. pasiūlė „eiti vienam ant vieno“. Jis, kaltinamasis, nusimetė striukę ir ranka trenkė A. B. į veidą ir į krūtinę. Jie abu parkrito, ir jis A. B. rankomis sudavė 3 smūgius į veidą. Jis bandė atsistoti, tačiau A. B. buvo į jį įsikibęs ir jo nepaleido. Jam padėti pribėgo M. K. . Atsistojęs pamatė, kad T. K. laikomas už kojos. Kai jis ėjo pasiimti striukės, A. B. ir G. V. vėl į jį įsikibo ir laikė, kad jis nepabėgtų, ir taip išnėrė jį iš drabužių ir laikė, kol atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Draugai jo jau nebegelbėjo, buvo pabėgę. Jis prieš D. K. neatliko jokių veiksmų, visi jo veiksmai buvo nukreipti prieš A. B. . Parduotuvės kieme buvo jų 6 asmenų grupė, A. B. , D. K. ir G. V. . Jis tą dieną buvo išgėręs alaus, neblaivus nesijautė, tačiau išgertas alus galėjo turėti įtakos jo veiksmams. Po šio įvykio buvo nuėję G. V. atsiprašyti, tačiau ji su jais į kalbas nesileido. Buvo susitikęs ir su A. B. . A. B. dėl susitaikymo prašė jį pastatyti butelį. Gailisi dėl savo elgesio, atsiprašė nukentėjusiųjų. A. B. civilinį ieškinį pripažįsta, o G. V. civilinio ieškinio nepripažįsta visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta byloje ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji G. V. parodė, kad 2012m. lapkričio 23d. apie 21:20 val. į parduotuvę atėjo 7 ar 8 jaunuoliai. Du jaunuoliai atsisėdo ant stalo. Ji jaunuoliams pasakė, kad stalas skirtas ne sėdėti, o prekėms pasidėti. Jaunuoliai jai atsikirto sakydami, kad jų užpakaliai švaresni nei duona. Trys jaunuoliai pripuolė išjunginėti parduotuvės vaizdo kamerų. Ji paliepė jaunuoliams negadinti televizoriaus ir eiti iš parduotuvės.Tačiau jaunuoliai jos neklausė, D. G. ir kiti jaunuoliai jai atsikirtinėjo. Dėl tokio jaunuolių elgesio ji ir pardavėja, pagyvenusios moteriškės, pasijuto nesaugiai, buvo baisu, kad neapvogtų parduotuvės. Jai pasirodė, kad jaunuoliai yra neblaivūs ar pavartoję narkotikų. Parduotuvėje dar buvo du pirkėjai: A. B. su D. K. , kurie irgi paragino jaunuolius išeiti iš parduotuvės. Ji atidarė parduotuvės duris ir vijo jaunuolius iš parduotuvės. Jaunuolius iš parduotuvės jai padėjo išvaryti A.B. Kažkuris jaunuolis išeidamas pasakė, kad „užmušim“, kam šis grąsinimas buvo taikytas neaišku. Kai jaunuoliai buvo išvaryti, A. B. ir D. K. grįžo į parduotuvę apsipirkti. Prieš išeinant A. B. ir K. iš parduotuvės, ji išėjo į lauką pažiūrėti ar jaunuoliai pasišalino, tačiau jie buvo už parduotuvės kampo. Ji pasiūlė A. B. ir D. K. dar neiti iš parduotuvės, pasisaugoti įsiutųsių jaunuolių, bet A. B. pasakė, kad nėra ko tokių pacanų bijoti. Prie išėjusių A. B. ir D. K. pribėjo vienas iš jaunuolių ir kažką pasakė. Tada D. T. nusimetė striukę ir puolė tiesiai ant A. B. . Ji, įbėgusi į parduotuvę, sušuko pardavėjai, kad kviestų policiją. Kai vėl išbėgo į lauką A. B. buvo ant žemės jaunuolių daužomas, spardomas kojomis. Buvo mušamas ir D. K. . A. B. kojomis spardė ir M. K. ir D. G. ir dar vienas jaunuolis, kuris mušė D. K. . Ji šaukė jaunuoliams, kad jie liautųsi, tačiau jie neklausė, vis tiek spardė nukentėjusiuosius. Prieš atvykstant policijai jaunuoliai išsilakstė. A. B. gulėjo ant žemės ir vėmė, todėl D. K. jam davė atsigerti alaus iš butelio. Ji buvo pribėgusi prie besimušančių jaunuolių ir sugriebė D. T. , į kurį buvo įsikibęs ir A. B. . Jos rankose liko D. T. marškiniai. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė tik vieną D. T. , o kiti jau buvo išsilakstę. Ją labai šokiravo toks kaltinamųjų elgesys. Kai kaltinamieji buvo atėję pas ją atsiprašyti, ji klausė jų, kuris mušė, tačiau jie jai nepasisakė, todėl nesupranta, kodėl kaltinamieji pas ją buvo atėję. Po šio įvykio labai pablogėjo jos sveikata. Ją ištiko infarktas ir ji buvo renomobiliu išvežta į Vilnių, 5 mėnesius buvo nedarbinga, du kartus buvo vežama į Druskininkus. Prie civilinio ieškinio ji pateikė tik dalį dokumentų, patvirtinančių išlaidas, kurias ji patyrė dėl šio įvykio. Kadangi ilgai sirgo, sumažėjo ir jos vadovaujamos parduotuvės pelnas. Šiuo metu jos sveikata tai pat yra silpna, širdyje yra likęs krešulys. Iki šio įvykio jos sveikata buvo pagal amžių, ji neturėjo tokių širdies problemų, kraujagyslės buvo neužakę. Vartodavo įvairius vaistus ir iki šio įvykio, tačiau prie ieškinio pateikti vaistų, pirktų tik po įvykio, kvitai. Prašo tenkinti jos ieškinį ir padarytą žalą priteisti iš visų kaltinamųjų.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad apie 21 val. jis su D. K. atėjo į G. V. naktinę parduotuvę. Parduotuvėje jau buvo keletas jaunuolių, vienas iš jų sėdėjo ant stalo, o kiti buvo prie televizoriaus. Parduotuvės savininkė jaunuolius barė, tačiau jaunuoliai jos neklausė, pradėjo tyčiotis. Jis irgi bandė sudrausminti jaunuolius, nes jie su pagyvenusiu žmogum elgėsi nepagarbiai, įžūliai. Parduotuvės savininkė atidarė duris ir liepė jaunuoliams išeiti. Vieną iš jaunuolių pro duris jis išstūmė. T. K. išeidamas atsisuko ir jam pasakė: „kai išeisi į lauką, užmušim“. Kai jie parduotuvėje apsipirko, savininkė pasiūlė neiti, o dar palaukti parduotuvėje, bet jie išėjo iš parduotuvės. Išėjus iš parduotuvės iš už kampo išlindo D. T. ir pasiūlė jam pasimušti „vienas ant vieno“. Jis dėl tokio pasiūlymo pasimetė, nes jaunuolių buvo visas būrys. D. T. iš karto jam šėrė į veidą ir jie abu parkrito. Kiti jaunuoliai pribėgę pradėjo jį spardyti, spardė į pilvo sritį, o D. T. atsigulęs daužė jį rankomis. Jis dar matė, kad parkritusį ant žemės K. spardo vienas, ar du jaunuoliai. Jis išgirdo policijos sirenas ir bandė sulaikyti D. T. , tačiau kažkuris jam spyrė į šoną ir jis D. T. paleido. D. T. rūbai liko G. V. rankose. Jaunuoliai nubėgdami dar pagrasino, kad jiems geruoju nesibaigs. Po suduotų smūgių jį pykino, nes buvo sutrenktas skrandis, jis negalėjo pasikelti. Po šio įvykio jam skaudėjo nugarą, negalėjo dirbti jokio fizinio darbo, veidas buvo ištinęs, kreipėsi pas gydytojus. Iki įvykio jis buvo išgėręs alaus, ir po įvykio alaus atsigerti jam davė D. K. . Kaltinamieji M. K. ir D. G. jo atsiprašė ir žalą jam atlygino, todėl jis prašo tenkinti civilinį ieškinį 4000 Lt dalyje, šią sumą priteisiant iš kaltinamųjų D. T. ir T. K. . Mano, kad visi kaltinamieji dalyvavo muštynėse, todėl nors jis nežino, ar T. K. jam sudavė smūgius , prašo priteisti iš T. K. žalos atlyginimą. Be to, kaltinamieji aiškindami, kad T. K. jo nemušė, gali būti susitarę.

Nukentėjusysis D. K. parodė, kad, kai jis su A. B. atėjo į parduotuvę, vaikinai jau buvo parduotuvėje. Vaikinai sukiojo vaizdo kameros monitarių ir vienas ar keli sėdėjo ant prekystalių. G. V. vaikinus norėjo išvyti iš parduotuvės, tai padaryti ir drausminti vaikinus jai padėjo ir A. B. . Vienas iš vaikinų, išeidamas iš parduotuvės, pasakė, kad jiems, nukentėjusiesiems, bus blogai. Kai jis parduotuvėje apsipirko ir po kokių 5 min. iš parduotuvės išėjo, maždaug už 20 m. nuo parduotuvės jų laukė šeši jaunuoliai. Pirmas iš parduotuvės išėjo A. B. , ir jį išėjusį pradėjo mušti du jaunuoliai. Jis norėjo A. B. apginti, tačiau vienas jaunuolių jį nuspyrė. Jam bandė įspirti ir kitas jaunuolis, tačiau jis pagavo jo koją ir gulėdamas ant žemės koją laikė. Jis nematė, kaip buvo mušamas A. B. , tačiau tas vaikinas, kurio koją jis laikė, A. B. mušti negalėjo. Kai jis gulėjo ant žemės, vaikinai jam nieko nedarė, tik iš jo rankų norėjo ištraukti vaikiną, kurį jis laikė. Kai atvažiavo policija, jis pamatė, kaip vienas nuogas vaikinas nubėga. Šį vaikiną policijos pareigūnai pagavo. A. B. tuo metu vėmė, ir jis A. B. davė alaus atsigerti, tačiau A. B. alaus išgėrė nedaug. A. B. blogai jautėsi ir kai jie buvo nuvežti į policijos komisariatą. Jis pats nukentėjusiuoju nesijaučia ir nelaiko, kad jam kaltinamųjų veiksmais padaryta žala.

Liudytoja I.B. parodė, kad 2012m. lapkričio 23d. apie 21 val. į parduotuvę, (duomenys neskelbtini) atėjo jaunuoliai, jų buvo 6 ar 7. Jaunuoliai šurmuliavo, vienas atsisėdo ant prekystalio, tada parduotuvės savininkė G. V. pasakė, kad čia negalima sėdėti, nes čia dedamos prekės. Jie pradėjo savininkei atsikirsti žodžiais, pradėjo junginėti televizoriaus pultelį. Kai jaunuolių paprašė neliesti televizoriaus, jie vis labiau pasityčiodami toliau junginėjo televizorių, kuris filmuoja parduotuvės patalpas. Su atėjusiais jaunuoliais incidentas vyko neilgai. Parduotuvėje tuo metu buvo žmonių. Savininkei paprašius, jaunuoliai iš parduotuvės išėjo. Ar jaunuoliai išeidami iš parduotuvės ką nors sakė, ji negirdėjo. Ji įpratusi prie tokio jaunimo elgesio: jie ne pirmi ir ne paskutiniai taip nepagarbiai elgiasi. Kas vyko laike ji nežino, iš lauko triukšmo negirdėjo, tačiau savininkė įbėgusi iš lauko sušuko, kad ji pakviestų policiją. Ji iškvietė policiją. Kitą dieną po įvykio G. V. pasakė, kad blogai jaučiasi ir neatėjo darban. Po šio įvykio lyginant su kitais metais smarkiai pablogėjo G. V. sveikata. Ji matė, kad pas G. V. buvo atėję 4 jaunuoliai, tačiau jaunuolių atsiprašymo negirdėjo.

Liudytojas Ž. L. parodė, kad jis su T. K. ėjo žiūrėti krepšinio varžybų ir prie parduotuvės sutiko D. T. ir D. G. , kurie pasakė, kad varžybos pasibaigė. Jie visi nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ Parduotuvėje T. K. perjungė televizorių, kuriuo stebimos parduotuvės patalpos. Jis bandė atstatyti televizoriuje vaizdą, tačiau G. V. pradėjo ant jų šaukti. Taip viskas ir prasidėjo nuo televizoriaus junginėjimo, T. K. sėdinėjimo ir M. K. atsirėmimo į prekystalį. Gal taip vaikinai norėjo panervinti pardavėją, pasirodyti „kietais“ vaikinais. Į parduotuvę atėjo A. B. ir D. K. , kurie pradėjo prie jų kabinėtis. G. V. A. B. ir D. K. prašė, kad juos išvarytų iš parduotuvės. Jie išvaromi spyriojosi, tačiau juos visus stumte išstūmė, nors jie jau ir patys išeidinėjo. Išeinant T. K. pasakė, kad bus blogai, ar kažką tai panašaus, šie žodžiai, tikriausiai buvo skirti A. B. . Jis su L. Z. nuėjo link gimnazijos, už jų ėjo T. K. , D. G. , M. K. . D. T. eidamas atsisuko, ir kai iš parduotuvės išėjo A. B. su D. K. , pasiūlė jiems eiti „vienas prieš vieną“. D. T. nusirengė ir pradėjo muštis su A. B. , o D. K. atsisukęs, butelius pakėlęs pasakė, kai jei jie lįs, tai gaus iš butelių. Jis su L. Z. jau buvo nuėję toliau, tačiau grįžo skirti besimušančių. Jie tempė T. K. , nes D. K. jį laikė už kojos, tempdamas T. K. jis smūgių D. K. nesudavė. Jis matė, kad T. T. ir A. B. guli ant žemės. G. V. buvo paėmusi D. T. striukę. Ar mušėsi D. G. ir M. K. , jis nematė.

Liudytojas L. Z. parodė, kad jis M. K. , D. T. ir D. G. po varžybų prie G. V. parduotuvės susitiko Ž. L. ir T. K. . Visi nuėjo į parduotuvę. Parduotuvėje jis su D. G. pirko sausainių, o T. K. pamaigė televizorių ir kažką televizoriui padarė, Ž. L. bandė televizorių atitaisyti. Tada prasidėjo ginčai su G. V. . T. K. buvo atsirėmęs į stalą. Jie rengėsi išeiti, tačiau prie jų prisikabino parduotuvėje buvę A. B. su D. K. . A. B. ir D. K. liepė jiems išeiti iš parduotuvės, nedaryti nesąmonių ir išstūmė pro duris T. K. su Ž. L. . Išėjęs iš parduotuvės jis su Ž. L. nuėjo tolyn, nes nenorėjo veltis į konfliktą. D. T. pasiliko su vienu nukentėjusiuoju pasiaiškinti ir su juo susimušė. Kiti vaikinai iš pradžių nelindo, bet kai D. K. su buteliu ėjo link D. T. ir jam trenkė, D. G. ir T. K. šoko nustumti D. K. ir jį pargriovė. D. K. pagriebė T. K. koją ir jį taip laikė. T. K. laikė ir G. V. . M. K. nuėjo prie A. B. ir sudavė jam kelis smūgius. Jie su Ž. L. grįžo padėti ir išskirti besimušančius, norėjo, kad baigtųsi muštynės. Jie ištraukė T. K. iš D. K. , kiti patys atsitraukė nuo A. B. . Kai pamatė, kad atvažiuoja policija, jie visi pabėgo.

2012-11-26 G. V. pareiškimu Kupiškio rajono policijos komisariato viršininkui, kuriame nurodyta, kad 2012m.lapkričio 23 d. apie 21:20 val. į parduotuvę UAB (duomenys neskelbtini)“ atėjo 8 jaunuoliai, du atsisėdo ant stalo, kiti trys išjunginėjo televizorių, kuris rodo parduotuvės patalpas, pagrasino parduotuvėje buvusiems klientams juos sumušti, išėję iš parduotuvės pradėjo muštynes (b.l. 9-10).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta, yra (duomenys neskelbtini). parduotuvė ir aikštelė, esanti prie parduotuvės (b. l. 5-8 ).

Viešosios tvarkos pažeidimų registru, iš kurio matyti, kad 2012-11-23 21 val. 50 min. gauta anoniminė informacija apie muštynes gatvėje (b.l. 11-14).

Specialisto išvada Nr. G. 1683/12(05), kurioje nurodyta, kad A. B. nustatyta nosies ir nugaros minkštųjų audinių sumušimas, odos nubrozdinimai juosmenyje ir nugaroje, sužalojimai padaryti ne mažiau keturių smūgių, nustatytas A. B. nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 21).

Alkotesterio parodymais, iš kurių matyti, kad D. T. 2012-11-23 22:24 val. nustatytas 1, 49 promilių girtumas (b.l. 123).

Byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, kurie iš esmės tarpusavuje sutampa ir vieni kitus papildo, nustatyta, kad kaltinamajam T. K. parduotuvėje pradėjus perjunginėti televizorių ir atsisėdus ant stalo prie šių jo veiksmų, elgdamiesi įžūliai, nepaisydami parduotuvės savininkės, nukentėjusiųjų A. B. ir D. K. prašymų nepažeidinėti parduotuvės tvarkos, negadinti televizoriaus ir išeiti iš parduotuvės, prisijungė kaltinamieji D. G. , D. T. ir M. K. , o išeinant iš parduotuvės T. K. pagrasinus, kad A. B. bus mušamasi, parduotuvės kieme, visi kaltimnamieji tyčia sudavė smūgius nukentėjusiesiems: A. B. nežymiai sutrikdydami sveikatą, o D. K. sukeldami fizinį skausmą, taip kaltinamiejii bendrais veiksmais sutrikdė parduotuvės darbą, pademonstravo nepagarbą parduotuvės tvarkai, darbuotojams ir pirkėjams, t.y. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jų veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 str.1d. Kaltinimas dalyje dėl D. T. ir M. K. veiksmų prieš A. B. bei T. K. ir D. G. veiksmų prieš D. K. , remiantis specialisto išvada dėl A. B. sužalojimų ir M. K. ir D. T. parodymai bei D. K. parodymais, kurie sutampa su kaltinamųjų T. K. ir D. G. parodymais, tikslintinas nurodant, kad kaltinamieji D. T. su M. K. sudavė nemažiau šešių smūgių A. B. rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, o kaltinamieji T. K. su D. G. po vieną kartą spyrė D. K. į įvairias kūno vietas.

Kaltinamųjų T. K. ir D. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jie prisipažino dėl nusikaltimo padarymo ir gailisi; kaltinamųjų M. K. ir D. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės - jie prisipažino dėl nusikaltimo padarymo ir gailisi bei atlygino žalą nukentėjusiajam A. B. . Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje, o kaltinamojo D. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos pdarymui.

Bausmių skyrimo motyvai.

Kaltinamieji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, visi kaltinamieji yra neteisti, jauno amžiaus. Kaltinamasis T. K. dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka, neįrašytas į priklausomybės ir psichikos ligų įskaitą, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, jis susitaikė su nukentėjusiuoju D. K. , taip pat atsižvelgiama į tai, jog jis buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, jo veiksmais buvo pradėtas viešosios tvarkos pažeidimas. Įvertinus nurodytas aplinkybes T. K. skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės minimumui (BK 47 str.3d.2p.).

Kaltinamieji M. K. , D. G. ir D. T. nusikalto pirmą kartą būdami nepilnamečiai, mokosi, gimnazijos, kurioje mokosi yra gerai charakterizuojami, kaltinamieji M. K. ir D. G. nebausti administracine tvarka, kaltinamasis D. T. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, neįrašyti į priklausomybės ir psichikos ligų įskaitą. Kaltinamieji M. K. , D. G. ir D. T. pripažino, kad padarė nusikaltimą, suprato, kad elgiasi negerai, dėl savo poelgio gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, o kaltinamieji M. K. ir D. G. atlygino žalą A. B. , todėl teismas turi pagrindo padaryti išvadą, kad kaltinamieji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų, todėl yra sąlygos atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo D. T. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės yra sąlygos, numatytos BK 93 str.1d.3p., o kaltinamųjų M. K. ir D. G. – sąlygos, numatytos BK 93 str.1d.1p.ir3p. Atleidus kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės, jiems skirtinos auklėjamojo poveikio priemones – nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai (BK82 str.1d.3p., 85 str.). Nustatant nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų trukmę atsižvelgiama į kaltinamųjų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Civiliniai ieškiniai.

Civilinis ieškovas A. B. pateikė ieškinį dėl 8000 litų neturtinės žalos iš visų kaltinamųjų priteisimo (2t., b.l.28-30). Teismo posėdžio metu A. B. reikalavimų kaltinamiesiems M. K. ir D. G. , kurie atlygino jam padarytą neturtinę žalą, atsisakė, prašė priteisti 4000 litų neturtinę žalą iš kaltinamųjų T. K. ir D. T. . Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamųjų veiksmų jis patyrė didelį fizinį skausmą, jautė baimę, buvo pažemintas, nes sužalojimai buvo padaryti viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, dėl padarytų sužalojimų turėjo lankytis pas gydytoją, buvo nedarbingas, turėjo bendravimo problemų.

A. B. ieškinys tenkintinas iš dalies. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad visi kaltinamieji tyčiniais veiksmais žemino nukentėjusįjį A. B. , o po kaltinamojo T. K. išsakyto grasinimo kaltinamieji D. T. ir M. K. bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė jo sveikatą, tai rodo, kad d A. B. dėl visų kaltinamųjų veiksmų patyrė neturtinę žalą: buvo viešai pažemintas, turėjo nepatogumų dėl kaltinamųjų viešosios tvarkos pažeidimo metu jam padaryto sveikatos sutrikdymo: buvo subjaurotas veidas, dėl ko atsirado bendravimo su aplinkiniais nepatogumų, turėjo lankytis pas gydytoją jautė skausmą, buvo nedarbingas 2012-11-26 – 2012-12-03 laikotarpiu (2t., b.l.31,32,37). Tačiau reikalaujamas iš kaltinamųjų T. K. ir D. T. priteisti 4000 Lt neturtinės žalos dydis akivaizdžiai per didelis. Turtinės žalos dydžio A. B. nenurodė ir jos atlyginti neprašė. A. B. taip pat nenurodė, kokio dydžio neturtinę žalą jam atlygino kaltinamieji M. K. ir D. G. . Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad iš kaltinamųjų T. K. ir D. T. A. B. solidariai priteistina 1000 Lt dydžio neturtinė žala. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Civilinė ieškovė G. V. iš kaltinamųjų prašo priteisti 10000 Lt neturtinę žalą ir 7111,98 Lt turtinę žalą, o nepilnamečiams kaltinamiesiems neturint pakankamai lėšų, subsidiariai iš kaltinamųjų atstovų pagal įstatymą: D. G. tėvų L. G. ir V.G. M. K. tėvų D. K. ir R. I. . (2t.b.l.3-42).

Ieškinyje nurodė, kad ji dėl kaltinamųjų veiksmų, pažeidžiant viešąją tvarką išgyveno didelį stresą, nes jos akivaizdoje buvo mušami žmonės, ji stengėsi šiuos žmones kiek galėdama apginti. Po šio įvykio ji niekaip negalėjo atsigauti, negalėjo miegoti naktimis, jautė oro trūkumą, spaudimą širdies plote ir dėl intensyvaus skausmo 2012-12-01 – 2012-12-10 buvo gydoma Kupiškio ligoninėje ir Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškų klinikų kardiologijos skyriuje, vėliau reabilitacinis gydymas buvo tęsiamas Druskininkų „Eglės“ sanatorijoje. Tačiau sveikatos būklė nepagerėjo, todėl 2013-04-13 – 2013-04-19 vėl buvo gydoma Kupiškio ligoninėje. Su gydymu susiję išlaidos - tai 809,60 Lt išlaidos medikamentams ir 402,38 Lt kelionės išlaidos. Kadangi buvo 5 mėnesius nedarbinga, todėl jos vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos sumažėjo 5900 litų. Kaltinamųjų veiksmais jai taip pat buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 10000 litų, dėl kaltinamųjų veiksmų ji patyrė didelį stresą, todėl ją ištiko ūmus miokardo infarktas.

G. V. ieškinys tenkintinas iš dalies. Kaltinamieji tyčiniais veiksmais sutrikdė viešąją tvarką, tačiau jų veiksmai nebuvo nukreipti tiesiogiai į G. V. turtą, jos sveikatą. Tai patvirtino ir pati nukentėjusioji G. V. 2012-12-27 apklausos protokole (1t., b.l.22-23) nurodydama, kad ji labai pasipiktino tokiu kaltinamųjų elgesiu, kaltinamieji sutrikdė rimtį savo įžūliu elgesiu. Kad kaltinamųjų veiksmais buvo sutrikdyta jos sveikata, padaryti kiti nuostoliai, G. V. nenurodė ir 2012-11-26 pareiškime (1t., b.l.9,10). Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad tarp kaltinamųjų veiksmų ir G. V. turėtų gydymo išlaidų nėra priežastinio ryšio, todėl turtinė žala jai nepriteistina. Dėl G. V. nurodytos turtinės žalos, padarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismas nepasisako, nes byloje ši bendrovė nėra pripažinta civiline ieškove.

Tačiau byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad G. V. kaltinamųjų padarytu tyčiniu nusikaltimu padaryta neturtinė žala. Ji nusikalstamos veikos padarymo metu tyčiniais kaltinamųjų veiksmais buvo išgąsdinta, buvo sutrikdytas jos darbas, po šio nusikaltimo ji patyrė didžiulį stresą, dėl kurio susirgo. Kad G. V. susirgimui turėjo įtakos patirtas stresas patvirtina VšĮ Kupiškio ligoninės pažyma ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos epikrizė, duomenys apie ligos pašalpas (2t.b.l. 43,44,55-58), kuriose nurodyta, kad G. V. 2012-12-01 – 2012-12-10 gydyta Kupiškio ligoninės ir Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškų klinikų kardiologijos skyriuose, vėliau reabilitacinis gydymas buvo tęsiamas Druskininkų „Eglės“ sanatorijoje; diagnozė – lėtinė išeminė širdies liga, ūmus miokardo infarktas, bronchinė astma, mišri forma ir kiti susirgimai, dideli skausmai krūtinės srityje pasireiškė 2012-11-30 po prieš savaitę patirto didelio streso, ligos pašalpos mokėtos 2012-12-01-01 -2012-12-31 ir 2013-03-01 -2013-03-31 laikotarpiais.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos dydį tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt. Taigi, pripažinus, kad nukentėjusioji G. V. patyrė neturtinę žalą, ši neturtinė žala negali būti įvertinta prašomu priteisti dydžiu – 10000 Lt, nes nustatant žalos dydį atsižvelgiama, kad G. V. susirgimui turėjo įtakos ne tik patirtas stresas, bet ir jos pačios sveikatos būklė, kad nusikalstamą veiką padarė jauni asmenys, neturintys savarankiškų pajamų, išskyrus kaltinamąjį T. K. , kuris nuo 2013-04-11 pradėjo dirbti (2t., b.l.99), po nusikalstamos veikos padarymo iki teismo nuosprendžio priėmimo kaltinamieji D. T. ir M. K. tapo pilnamečiais, o kaltinamasis D. G. pilnamečiu taps – 2013-10-08, todėl jų tėvai neturi pareigos atlyginti vaikų padarytą žalą, bei į tai, kad nukentėjusioji, kaip nurodė įstatyminė atstovė R. I. , ir pripažino pati nukentėjusioji (1t., b.l.24), atsisakė tartis su kaltinamaisiais dėl žalos atlyginimo po nusikalstamos veikos padarymo. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, laiko, kad nukentėjusiajai nusikaltimu padaryta 2000 Lt neturtinė žala, kuri solidariai priteistina iš visų kaltinamųjų.

Nukentėjusiesiems A. B. ir G. V. , atsižvelgiant į tai, kad jų reikalavimai patenkinti iš dalies, priteistina dalis atstovavimo išlaidų (2t.b.l.33-36,38; 61,62).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str.- 305 str., 307 str. ,

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1d. ir nuteisti jį 10 MGL (1300 Lt) bauda.

M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str.1d. atleisti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. M. K. paskirti auklėjamojo pobūdžio priemonę - 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str.1d. atleisti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. D. G. paskirti auklėjamojo pobūdžio priemonę - 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

D. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR |BK 284 str.1d. atleisti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. D. T. paskirti auklėjamojo pobūdžio priemonę - 70 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

T. K. , M. K. , D. G. ir D. T. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. A. B. iš T. K. ir D. T. solidariai priteisti 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

G. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. G. V. iš T. K. , M. K. , D. G. ir D. T. solidariai priteisti 2000 (du tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

A. B. priteisti iš T. K. , M. K. , D. G. ir D. T. po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) litų atstovavimo išlaidų.

G. V. priteisti iš T. K. , M. K. , D. G. ir D. T. po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) litų atstovavimo išlaidų

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, paduodant apeliacinį skundą, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Pocevičienė