- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-18
- Bylos Nr.
- 2S-189-372/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- D. Ž.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį ir jis grąžintas ieškovui, panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas D. Ž. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas nustatyti tėvystę ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi nustatė 14 dienų terminą ieškovo prašymo trūkumams pašalinti. Pažymėjo, kad ieškovas turi: pateikti ne prašymą, o ieškinį;
Atsiliepimas
atsakovais nurodyti vaiką ir vaiko motiną ir į ginčą įtraukti išvadą duodančią instituciją pagal vaiko gyvenamąją vietą; pridėti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes arba prašymą išreikalauti įrodymus, nurodant, kokių iš jų negali gauti ieškovas ir kodėl; pateikti tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir išvadą teikiančiai institucijai; turi sumokėti 143 Lt dydžio žyminį mokestį, negalint sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio, turi pateikti prašymą dėl atleidimo nuo viso ar dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, arba žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.
Šiaulių miesto apylinkės teisme 2012 m. lapkričio 20 d. gautas D. Ž. patikslintas ieškinys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė priimti D. Ž. ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir jį su priedais grąžino ieškovui. Išaiškino ieškovui, kad jis turi teisę ieškinį dėl tėvystės nustatymo paduoti Kelmės rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad esminiai ieškinio ir jo priedų trūkumai nebuvo tinkamai pašalinti – nepateiktas kitas ieškinio egzempliorius, ieškinio reikalavimus pagrindžiantys priedai ir jų kopijos. Teismas nustatė papildomas aplinkybės, dėl kurių ieškinys nenagrinėtinas Šiaulių miesto apylinkės teisme – ieškovas nurodė, kad jo, atsakovės ir jos mažamečio vaiko gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), taip pat buvo nustatyta, jog ieškovo gyvenamoji vieta nėra deklaruota (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškinys neteismingas Šiaulių miesto apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartį, apeliantas (ieškovas) D. Ž. prašo panaikinti teismo nutartį ir jo ieškinį priimti. Atskirajame skunde teigia, kad laiku negalėjo pašalinti ieškinio trūkumų, kadangi neturėjo advokato ir neturi teisinių žinių. Tvirtina, kad kreipėsi į Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tačiau negavo atsakymo. Apeliantas mano, kad Kelmės rajono apylinkės teismas yra šališkas.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (ieškovo) D. Ž. atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta.
Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių; tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tokiu atveju laikoma, kad ieškinys paduotas pradinio jo pateikimo teismui dieną. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).
Byloje nustatyta, kad ieškovas neskundė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškovo prašymo trūkumams pašalinti. Taigi negalima daryti išvados, jog teismas nesuprantamai išaiškino, ar apeliantas nesuvokė, kokie konkretūs trūkumai trukdė priimti jo procesinį dokumentą ir kaip juos reikėtų taisyti. Priešingai, ieškovas aktyviais veiksmais, teikdamas ieškinį, patikslintus procesinius dokumentus, bandė trūkumus pašalinti.
Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pareigos vertinti, ar pirmosios instancijos teismo nustatyti procesinio dokumento trūkumai sudarė esmines kliūtis procesui.
Skunde, apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatytų aplinkybių, kad nebuvo pašalinti visi teismo nustatyti trūkumai, tačiau teigia, jog Kelmės rajono apylinkės teismas yra šališkas.
Teismo vertinimu, aplinkybė, kad apeliantas nepateikė teismui ieškinio, atitinkančio procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, ir dėl nustatytų trūkumų nebuvo iškelta civilinė byla, negali būti laikoma šališkumu.
Teismas pažymi, kad pagal CPK 137 straipsnio 4 dalį teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį. Taigi apeliantui nėra užkirstas kelias pašalinus ieškinio trūkumus kreiptis į teismą.
Apeliantas skunde taip pat teigia, kad neturi teisinių žinių, tačiau CK 1.6 straipsnyje nurodyta, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Taigi šios nuostatos reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis. Nors apeliantas tvirtina, kad kreipėsi į Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tačiau iki šiol negavo atsakymo, bylos medžiaga patvirtina, jog Tarnyba pareikalavo pateikti išsamiai užpildytą ir pasirašytą nustatytos formos prašymą pagrindžiančius dokumentus (27 b. l.). Apeliantas nepateikė teismui duomenų, kad tinkamai įvykdė Tarnybos reikalavimus. Teismas pažymi, kad apeliantui įvykdžius Tarnybos reikalavimus ir Tarnybai priėmus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, apeliantas galės tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.
Atsižvelgdamas į prieš tai nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad apelianto skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.