- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-20
- Bylos Nr.
- 1A-769-360-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Valentinas Janonis, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Advokatai
- Petras Macenis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. ir nukentėjusiojo V. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 281 str. 2 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 68 str., A. G. uždrausta vairuoti visų rūšių transporto priemones vienerius metus. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei dirbti arba registruotis darbo biržoje. Nuosprendžiu iš A. G. nukentėjusiajam V. V. priteisti 300 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 3000 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 13 d., apie 22.00 val., Klaipėdos m. Perkėlos gatvėje, ties Vilhelmo kanalu, apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį ,,Toyota Land Cruiser”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant sausai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, kai matomumas į priekį apie 400-600 m, lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojantį motociklą „Yamaha TDM 900“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą V. V. , išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, grįždamas į savo eismo juostą, kliudė motociklą „Yamaha TDM 900“, nuvažiavo nuo kelio ir įkrito į Vilhelmo kanalą. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų motociklo vairuotojui nukentėjusiajam V. V. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais A. G. pažeidė kelių eismo taisyklių 14 p. (Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų numatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba teisės vairuoti šios transporto priemones. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų) ir 133 p. (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-01 nuosprendį ir jį išteisinti bei priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes ir savo išvadą grindė nukentėjusiojo V. V. parodymais bei teismo autotechninės ekspertizės išvadomis, kurios yra tik tikėtinos, o ne kategoriškos. Mano, jog vertinant įrodymų visumą, eksperto išvadoms negalėjo būti suteikta didesnė juridinė galia. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžiuose jis sąžiningai paaiškino eismo įvykio aplinkybes, kad vairavo mašiną neblaivus ir šiurkščiai pažeidė vairuotojo pareigas, numatytas Kelių eismo taisyklėse, ir moraliniu požiūriu yra neteisus. A. G. manymu, eismo įvykio metu motociklininkas turėjo sulėtinti greitį, tačiau to nepadarė, atvirkščiai – jį padidino. Nurodo, kad atsižvelgiant į motociklo aptikimo vietą (jis gulėjo ant tilto) ir į fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas automobilio stabdymo pėdsakas ir vieta, iš kurios automobilis nuvažiavo nuo kelio ir įkrito į Vilhelmo kanalą, galima daryti išvadą, kad susidūrimas įvyko apie 40 metrų atstumu nuo tos vietos, kurioje gulėjo motociklas, tuomet nukritęs motociklas turėjo slysti nuo susidūrimo vietos iki tilto ir ant kelio dangos turėjo likti slystančio motociklo pėdsakai, o ant abiejų transporto priemonių – susidūrimo pėdsakai. Nurodo, jog tokių pėdsakų nei ant kelio dangos, nei ant transporto priemonių pareigūnai nenustatė. Fotonuotraukos ir sudaryta eismo įvykio schema laikomi objektyviais įrodymais, o šiems įrodymams prieštarauja nukentėjusiojo ir liudytojos A. K. parodymai. Kiti liudytojai, buvę automobilyje, teigė, kad susidūrimo nebuvo, kad jo nepajuto. Todėl jis paprašė pirmosios instancijos teismo kritiškai vertinti nukentėjusiojo V. V. ir liudytojų A. K. ir E. N. parodymus, nes jie abejotini, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, o byloje yra daugiau patikimesnių įrodymų. Mano, jog liudytojas, būdamas 100 - 150 nuo įvykio vietos, ir atsižvelgus į kelio reljefą, negalėjo matyti eismo įvykio detalių. Pažymi, jog nukentėjusysis anksčiau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 2 d. už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Mano, jog nagrinėjamo 2009-07-13 eismo įvykio metu V. V. faktiškai pakartojo pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. Mano, jog įvertinus šias aplinkybes bei atkūrus eismo situaciją, galima nukentėjusiojo V. V. veiksmuose įžvelgti dar LR ATPK 124 str. numatyto pavojingo vairavimo požymių – transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti“. Nuteistojo manymu, avarijos aplinkybės, eismo įvykio priežastys nebuvo aiškinamos laiku (ikiteisminio tyrimo metu), o tai galėjo turėti įtakos objektyviam bylos nagrinėjimui. Dėl šios priežasties jis teismo posėdžio metu paprašė teismo konstatuoti, kad motociklo vairuotojas taip pat nesilaikė KET bei jam turi būti taikomi LR ATPK 127 str. 2 d., 124 str., o pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į akivaizdžius prieštaravimus, nusprendė, kad būtina paskirti autotechninę ekspertizę. Nurodo, jog jo gynėja pateikė teismui klausimų sąrašą ekspertui, tačiau teismas atmetė juos ir suformulavo tik 3 bendro pobūdžio klausimus. Pažymi, jog ekspertizė buvo atlikta remiantis tik surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurio metu nebuvo ištirtos visos aplinkybės ir nebuvo tinkamai užfiksuoti pėdsakai, o ekspertas nesugebėjo padaryti kategoriškos išvados, ar kliudė jo automobilis motociklininką. Mano, jog ekspertas tikrino tik nukentėjusiojo V. V. įvykio versiją, o jo versija buvo ignoruota. Todėl ekspertas nepašalino prieš tai buvusių abejonių, ko siekė pirmosios instancijos teismas skirdamas ekspertizę. Tačiau pažymi, jog ekspertizės akto 8 puslapyje yra konstatuojamas faktas, kurį jis ir norėjo įrodyti, kad „Ant motociklo „Yamaha TDM 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra, o ant automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje nematyti sugadinimų ar pėdsakų, kurių susidarymą galima būtų paaiškinti šių transporto priemonių susidūrimo sąlyčių“. Nurodo, jog eksperto išvados 3 punkte konstatuota, kad tik du vairuotojo A. G. veiksmai (važiavo viršydamas greitį bei nesuvaldė vairuojamo automobilio) buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo įvykio kilimu. Mano, jog automobilio ir motociklininko susidūrimas kaip trečias veiksmas nenurodytas, nes susidūrimo faktas neįrodytas. Nuteistais nesupranta, kodėl jo didelis greitis pripažintas tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo įvykio kilimu, o motociklininko toks pat didelis greitis nepripažintas. Nuteistojo manymu, nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas dėl aukščiau išvardintų motyvų bei dėl žalos padarymo nukentėjusiajam V. V. . Mano, jog klaidindamas teismą nukentėjusysis V. V. nori išvengti savo atsakomybės dėl padarytų teisės pažeidimų ir siekia pasinaudodamas situacija (jo neblaivumu) praturtėti.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-01 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo kaltinamąjį A. G. nuteisti vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui. Vadovaujantis LR BK 68 str. uždrausti vairuoti visų rūšių transporto priemones trims metams. Priteisti 5500 Lt advokato atstovavimo išlaidų, turėtų ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teisme, bei priteisti advokato atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nukentėjusiojo manymu, nuteistajam A. G. iki vienerių metų sumažinta laisvės atėmimo bausmė nepagrįstai, nes jam bausmė turėjo būti skiriama artima bausmės vidurkiui, kadangi automobilį jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, o tai atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nurodo, jog teisiamojo posėdžio metu nuteistasis kaltės nepripažino, kaltino tuo, jog jis, V. V. su juo lenktyniavo ir avarija įvyko dėl jo kaltės, nes jis važiuodamas motociklu nesileido aplenkiamas. Pažymi, kad ATPK 126 str. 3 d. numatyta, jog transporto priemonės vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo laipsnis, teismas gali skirti piniginę baudą nuo dviejų iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Mano, jog teismo paskirtas draudimas vairuoti visų rūšių transporto priemonės vieneriems metams yra aiškiai per mažas ir turėtų būti paskirtas maksimalus – trejų metų laikotarpis. Nukentėjusysis nurodo, jog dėl užsitęsusio teisminio proceso pirmosios instancijos teisme, jis nespėjo prijungti 2010-04-19 kvitą 2500 Lt sumai advokato atstovavimo išlaidų, todėl teismas turėtų priteisti viso 5500 Lt, nes 1300 Lt advokatas sumoka mokesčių valstybei. Be to, prašo priteisti ir advokato atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Teismo posėdyje apelianto V. V. atstovas prašo nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais ir priteisti atstovavimo išlaidas. Nuteistasis apeliantas A. G. ir jo atstovė prašo jo apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti atstovavimo išlaidas.
Prokuroras prašo nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiojo V. V. apeliacinį skundą tenkinti dalyje dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl A. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, A. G. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Priešingai nei skunde teigia apeliantas, įrodymai byloje surinkti, ištirti ir įvertinti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatų. Nagrinėjant bylą nebuvo pažeistas rungimosi principas, o jo gynybos teisės nebuvo suvaržytos.
Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiajam asmeniui padaryta didelė turtinė žala. Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ar nukentėjusiajam padaryta didelė turtinė žala) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo ar didelės turtinės žalos padarymo.
Taigi, byloje nustatyta, jog A. G. 2009 m. liepos 13 d., apie 22.00 val., Klaipėdos m. Perkėlos gatvėje, ties Vilhelmo kanalu, būdamas neblaivus (2,22 promilės etilo alkoholio), vairuodamas automobilį ,,Toyota Land Cruiser”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atsargus, nepasirinko saugaus greičio ir, lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojantį motociklą motociklą „Yamaha TDM 900“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, grįždamas į savo eismo juostą, kliudė motociklą, nuvažiavo nuo kelio ir įkrito į Vilhelmo kanalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tokiais savo veiksmais, A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 133 punktų reikalavimus.
Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų numatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Šis punktas taip pat neleidžia vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba teisės vairuoti šios transporto priemones. Remiantis šiuo punktu, vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. Kelių eismo taisyklių 133 p. įpareigoja vairuotoją važiuoti neviršijant leistino greičio. Pagal šį punktą vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Tai, jog tarp A. G. veiksmų ir nagrinėjamo įvykio metu kilusių padarinių, t. y. nukentėjusiojo V. V. nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys, patvirtina byloje surinkti, teismo ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai: iš dalies paties nuteistojo parodymai, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, specialistų išvados, Lietuvos teismo ekspertizės centro autotechninės ekspertizės akto išvados bei kiti byloje esantys įrodymai.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendžio išvada, kad A. G. , neblaivus vairuodamas automobilį, nevykdė kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimų ir tai buvo viena iš salygų šiam kelio įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, kadangi apsvaigęs nuo alkoholio (patikros metu jam nustatytas – 2,22 promilės girtumas) eismo dalyvis negalėjo adekvačiai įvertinti susidariusios pavojingos kelio situacijos, todėl tokiu nusikalstamu nerūpestingumu ir pasitikėjimu savimi atsiradusioje kelio situacijoje savęs kritiškai nevertino ir važiavo didesniu nei leistinu tame kelio ruože greičiu, pagrįsta bylos medžiaga. Nukentėjusysis V. V. viso ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu teigė, jog vairuodamas motociklą, važiavo Perkėlos gatve Klaipėdoje į miesto centro pusę apie 70 km/h greičiu, prieš Vilhelmo kanalą, išgirdo keistą garsą, atsisukęs pamatė kaltinamojo vairuojamą automobilį, kuris važiavo pirma juosta, tuo metu automobilis atsitrenkė į jo vairuojamo motociklo kairę pusę, ir nuo smūgio jis nukrito nuo motociklo.
Tiesiogiai autoįvykį mačiusios liudytojos E. N. ir A. K. patvirtino nukentėjusiojo V. V. nurodytas įvykio aplinkybes. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios šios liudytojos nuosekliai aiškino, kad jos dviračiais važiavo Perkėlos gatve nuo Jūrininkų prospekto link tarptautinės jūrų perkėlos dešine kelio puse. Tuo metu priešpriešais pamatė atvažiuojantį motociklininką, kuris galėjo važiuoti apie 70 km/val. greičiu, o paskui jį važiavo automobilis – džipas, kuris bandė aplenkti motociklininką, bet tuo laiku nesuvaldė automobilio ir galine dalimi užkliudė motociklininką, kuris po smūgio nukrito ant važiuojamosios kelio dalies ir liko gulėti, o jo motociklas dar slydo apie 10-15 metrų į priekį iš inercijos, o automobilis nuo kelio nukrito į Vilhelmo kanalą. Liudytoja A. K. pažymėjo, jog kelias tame ruože buvo dviejų eismo juostų, motociklininkas iki susidūrimo važiavo apie 70 km/val. greičiu, o automobilis lenkdamas galėjo važiuoti 10-15 km/val greičiau už jį. Nuteistais A. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog šių liudytojų parodymai nepatikimi, kadangi jos iš 100-150 metrų atstumu nuo įvykio vietos negalėjo matyti eismo įvykių detalių. Šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi esant sausai asfaltuotai kelio dangai ir natūraliam apšvietimui įvykio vietoje tuo metu matomumas į priekį buvo apie 400-600 metrų. Todėl netikėti minėtų liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo.
Minėti liudytojų parodymai bei nukentėjusiojo parodymai atitinka Lietuvos teismo ekspertizės centro autotechninės ekspertizės, kuri buvo paskirta teisminio nagrinėjimo metu, siekiant kuo išsamiau ištirti bylos aplinkybes, akto išvadose nustatytą autoįvykio mechanizmą. Lietuvos teismo ekspertizės centro autotechninės ekspertizės akto Nr. 11K-210(10) išvadose nurodyta, kad automobilio ,,Toyota Land Cruiser“ vairuotojo A. G. veiksmai, – važiavo viršydamas didžiausią įvykio vietoje leidžiama 50 km/h greitį bei nesuvaldė vairuojamo automobilio, techniniu požiūriu buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo įvykio kilimu. Ekspertizės akto išvadose nurodoma, jog tirti pateiktoje medžiagoje nėra faktinių duomenų, kurių pagrindu galima būtų tvirtinti, kad prieš įvykį motociklo „Yamaha TDM 900“ vairuotojo V. V. veiksmai techniniu požiūriu turėjo įtakos nagrinėjamo įvykio kilimui.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su A. G. skundo motyvais, jog jis automobiliu “Toyota Land Cruiser” kliudyti V. V. vairuojamo motociklo negalėjo, nes, nuteistojo teigimu, pasekmės būtų skaudesnės, be to, jo automobilyje kartu sėdėję bendrakeleiviai nepajuto jokio smūgio. Pažymėtina, jog įvertinant A. G. vairuojamo automobilio modelį, jo svorį bei dydį, bei atsižvelgiant į tai, kad pats A. G. ir kartu su juo važiavę bendrakeleiviai D. R. bei P. M. buvo neblaivūs, motociklo kliudymo momento jie galėjo ir nepajusti. Be to, specialisto išvadoje Nr. G1622 nurodoma, jog nukentėjusiojo V. V. nustatyti sužalojimai, sukėlę jam nesunkus sveikatos sutrikdymą, galėjo būti patirti eismo įvykio metu (b. l. 50-51, t. I).
Esant aukščiau aptartiems įrodymams, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagrindinė aptariamo autoįvykio kilimo sąlyga buvo nuteistojo A. G. veiksmai, prieštaraujantys KET 14 ir 133 punktų reikalavimams. Nors nukentėjusysis V. V. , jo paties teigimu važiavęs apie 70 km/h greičiu, t. y. galimai viršijo leistiną greitį, tačiau šis pažeidimas nebuvo kilusių pasekmių priežastis. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu nuteistojo automobilis nebūtų kliudęs V. V. vairuojamo motociklo, nebūtų kilusios pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos pasekmės. Bylos įrodymai patvirtina, kad aptariamo įvykio metu A. G. , vairuodamas automobilį “Toyota Land Cruiser”, nebuvo atsargus, nepasirinko saugaus greičio ir norėdamas aplenkti priešais jį važiavusį motociklą, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, grįždamas į savo eismo juostą, kliudė V. V. vairuojamą motociklą, nesunkiai sutrikdydamas šio sveikatą. Jeigu A. G. susidariusioje eismo situacijoje būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, būtų galėjęs išvengti nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo. Taigi A. G. veika buvo būtina ne tik eismo įvykio metu kilusių pasekmių sąlyga, bet ir šių pasekmių priežastis.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tyrė ir vertino įrodymus objektyviai. Tai, kad apeliantas nesutinka su eksperto išvadų vertinimu, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad aplinkybės buvo vertinamos nukentėjusiojo naudai ar buvo pažeista teisė į gynybą. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog jo gynėja buvo pateikusi teismui išsamų klausimų sąrašą ekspertui, tačiau teismas atmetė juos ir suformulavo tik 3 bendro pobūdžio klausimus. Pažymėtina, jog teismas nėra įpareigotas tenkinti visus proceso dalyvių prašymus besąlygiškai, prašymų pagrįstumas yra vertinamas, atsižvelgiant į tokio prašymo reikalingumą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo suformuluoti klausimai ekspertui tinkami ir apimantys daugumą A. G. gynėjos pateiktų klausimų, o atsakymų į šiuos klausimus pakako, jog būtų nustatytas eismo įvykyje dalyvavusių autotransporto priemonių susidūrimo mechanizmas, vairuotojų atliktų veiksmų įvertinimas techniniu požiūriu bei nustatyta pagrindinė sąlyga šiam įvykiui kilti. Taip pat pažymėtina, kad priimant galutinį sprendimą byloje, įrodymus įvertina ir išvadas dėl kaltės pateikia teismas, kaip tai ir buvo padaryta.
Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl A. G. kaltės. Pagrindo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir A. G. išteisinti, kaip to prašoma jo apeliaciniame skunde, nėra.
Atmestini kaip nepagrįsti ir nukentėjusiojo V. V. apeliacinio skundo argumentai, jog A. G. paskirta per švelni bausmė. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė atitinka Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nuostatų turinį. Paskirdamas nuteistajam A. G. už vieną nesunkų neatsargų nusikaltimą mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę, Klaipėdos miesto apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nuteistojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi bei yra atlyginęs didelę dalį padarytos žalos, susijusios su šio įvykio pasekmėmis, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. G. bausmę, atsižvelgė ir į tai, jog jis savanoriškai ir aktyviai ėmėsi veiksmų dėl padarytos žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo V. V. manymu, ir teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas yra per trumpas. Pažymėtina, jog pagal BK 68 str. 2 d. teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Pripažinus, jog nuteistajam A. G. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė yra pagrįsta ir teisinga, baudžiamojo poveikio priemonės, kurios pagrindinis tikslas yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, terminas privalo būti taip pat proporcingas. Todėl, kolegijos nuomone, V. V. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo keisti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar ilginti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir taip griežtinti nuteistajam A. G. baudžiamąją atsakomybę.
Nukentėjusysis V. V. apeliaciniame skunde nurodo, jog dėl užsitęsusio teisminio proceso pirmosios instancijos teisme, jis nespėjo prijungti 2010-04-19 kvitą 2500 Lt sumai už advokato atstovavimą, todėl prašo priteisti jam šią sumą, viso 5500 Lt, bei atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį, gali išlaidų advokato paslaugoms kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai dydį ir priteisė atstovavimo išlaidas, todėl pagal papildomai pavėluotai pateiktą 2010-04-19 pinigų mokėjimo kvitą nukentėjusiam nepriteistina.
Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai atmestini, nepriteistinos ir advokatų atstovavimo išlaidos.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti nuosprendį nuteistojo A. G. ir nukentėjusiojo V. V. apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistojo A. G. ir nukentėjusiojo V. V. apeliacinius skundus atmesti.