- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-24
- Bylos Nr.
- 2A-289-232/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05108-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liuda Uckienė, Alma Urbanavičienė, Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“
- Atsakovas
- Š. P., E. S., S. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ (buvęs Parex faktoringas ir lizingas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovams: Š. P., E. S. ir S. A..
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
kreditorius UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą išieškoti jam lygiomis dalimis iš skolininkų nuostolių atlyginimą - 82 729,56 Lt, turto saugojimo išlaidas- 3 226,05 Lt, atsiimto turto pardavimo komisinius- 2 262,32 Lt, išlaidas už turto vertinimą - 2 015 Lt, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas- 677 Lt. 2010-05-10 išduotas teismo įsakymas išieškoti kreditoriui iš skolininkų pareiškime nurodytas pinigų sumas. Teismui priėmus skolininkų prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo, ieškovas pateikė ieškinio pareiškimą, kurį teismas priėmė.
Ieškinio pareiškimu ieškovas prašė priteisti iš atsakovų nuostolių 82 729,56Lt nuostolių patirtų realizuojant lizinguotą turtą atlyginimo, atsiimto turto saugojimo iki pardavimo išlaidas 3 226,05 Lt, atsiimto turto pardavimo komisinius 2 262,32 Lt, išlaidas už turto vertinimą 2 015 Lt, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas ir UAB „Indomus“ 2008 01 28 sudarė lizingo sutartis Nr. 10801111 ir Nr. 10801112. Pagal nurodytas sutartis UAB „Indomus“ perduotas turtas: sunkvežimis (iki 16 t) savivartis „Iveco 410 E Bortmatic“, 2001 m. gamybos ir sunkvežimis (iki 16 t) savivartis „Iveco 410 E 370 11“, 1999 m. gamybos. Perdavęs šį turtą UAB „Indomus“ valdyti ir naudotis juo, ieškovas įsipareigojo UAB „Indomus“, įvykdžiusiam visas lizingo sutarčių sąlygas, perleisti turtą nuosavybėn. Tą pačią dieną buvo sudarytos laidavimo sutartys: tarp ieškovo ir atsakovo Š. P. Nr. LS/07-08-108 ir Nr. LS/07-08-111, tarp ieškovo ir atsakovų E. S. Nr. LS/07/08-109 ir LS/07-08-113 bei tarp ieškovo ir atsakovo S. A. Nr. LS/07-08-110 ir Nr. LS/07-08-112, pagal kurias atsakovai neatlygintinai įsipareigojo kaip solidarūs skolininkai atsakyti ieškovui kaip kreditoriui visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu UAB „Indomus“ laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal lizingo sutartis. Kadangi UAB „Indomus“ savo sutartinius atsakovai Š. P., E. S. ir S. A. sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai - vėlavo mokėti lizingo įmokas, ieškovas lizingo sutartis nutraukė ir susigražino išlizinguotą turtą, kurį realizuodamas patyrė išlaidas susijusias su susigražintų transporto priemonių saugojimu, turto įvertinimu, komisinį mokestį už tarpininkavimo parduodant turtą paslaugas. Ieškovas taip pat patyrė nuostolius, kuriuos pagal lizingo sutarties 12.5.4.įsipareigojo atlyginti lizingo gavėjas – skirtumą tarp realizuoto turto kainos ir likusių pagal lizingo sutartį nesumokėtų mokėjimų. Ieškovas nurodė, kad laiduotojai ir skolininkas yra laikytini solidariai atsakingais už prievolių, kylančių iš lizingo sutarties įvykdymą. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovams iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2009 09 10 Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „Indomus“ iškelta bankroto byla. 2010-02-11 Šiaulių apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad bankrutavusios UAB „Indomus“ veikla pasibaigė. Kai juridinis asmuo likviduojamas, jo prievolės baigiasi, todėl po to, kai UAB „Indomus“ buvo likviduota bei išregistruota iš juridinių asmenų registro, jos prievolės pagal lizingo sutartis Nr. 10801111 ir Nr. 10801112 pasibaigė. Kadangi laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė, jis baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė. Pagrindinė prievolė pasibaigė 2010 03 25, t. y. po UAB „Indomus“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro, tuo pačiu metu pasibaigė ir atsakovų prievolės, kylančios iš ieškovo ir atsakovų sudarytų laidavimo sutarčių.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovų advokatas į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas atsakovų advokatui įteiktas tinkamai, iki teismo posėdžio pradžios iš atsakovų advokato negauta jokių prašymų. Teismas pripažino, kad atsakovų advokatas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė priimti sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai. Teismas 2011-02-07 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo - UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pareikštą atsakovams Š. P., E. S. ir S. A., atmetė.
Teismas nurodė, jog laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė, todėl pasibaigus juo užtikrinamai pagrindinei prievolei, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 str. 2 dalis, 6.87 str. 1 d.). Vienas iš prievolės pabaigos pagrindų yra juridinio asmens likvidavimas (CK 6.128 str. 3 d). Juridinis asmuo laikomas pasibaigusiu nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (CK 2.95 str. 3 d.). Likvidavus juridinį asmenį, kurio prievolė kreditoriui buvo užtikrinta laidavimu, pasibaigia ne tik pagrindinė prievolė, bet ir laidavimas– šalutinė prievolė. Kadangi laiduotojo pareiga atsakyti kreditoriui yra išvestinė iš skolininko pareigos, todėl visiškai priklauso nuo pagrindinio skolininko įsipareigojimų galiojimo. UAB „Indomus“ išregistravus iš Juridinių asmenų registro, kuri buvo pagrindinis skolininkas, baigėsi pagrindinė prievolė pagal 2008 01 28 lizingo sutartis Nr. 10801111 ir Nr. 10801112, todėl baigėsi ir šalutinės atsakovų (laiduotojų) prievolės pagal 2008 01 28 laidavimo sutartis Nr. LS/07-08-108, LS/07-08-111, Nr. LS/07-08-109, LS/07-08-113, Nr. LS/07-08-110 ir LS/07-08-112. Minėtais argumentais pirmos instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimus.
Šalies argumentai
apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ prašo 2011-02-07 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą už akių panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti visiškai; priteisti apeliantui iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog teismas priimdamas skundžiamą sprendimą už akių netinkamai aiškino materialinės teisės normas, iš esmės pažeidė procesinės teisės normas, nevertino apelianto byloje pareikštų argumentų. Teismas sprendime apsiribojo tik apelianto ieškinyje išdėstytos faktinės situacijos santraukos išdėstymu sprendimo aprašomojoje dalyje, tačiau visiškai neužsiminė apie apelianto išdėstytus argumentus dėl atsakovų laidavimo pasibaigimo, tokiu būdu pažeisdamas CPK 270 str. 3 d. ir 4 d. reikalavimą teismui savo sprendimą motyvuoti ir pagrįsti argumentais. Pažymėjo, jog viena iš pagrindinių ieškovo sąlygų pasirašant Lizingo sutartis buvo įmonės akcininkų laidavimas, tai įtvirtinta lizingo sutarčių Specialiosiose lizingo sąlygose. Todėl ieškovas iš pat pradžių siekė, kad ne tik UAB „Indomus", bet ir atsakovai, kaip tikrieji naudos gavėjai iš sudarytų lizingo sutarčių, nuo Lizingo sutarčių sudarymo momento atsakytų taip pat kaip Lizingo gavėjas. Pagal Laidavimo sutarčių 4.1. p. apeliantas ir atsakovai susitarė, kad laidavimas galios „iki visiško Pagrindinės sutarties sąlygų įvykdymo", t.y. laidavimo pasibaigimas siejamas tik su sutarties sąlygų tinkamu, visišku įvykdymu (CK 6.123 str.). Todėl laidavimo sutarties galiojimui (pasibaigimui) neturi reikšmės Lizingo gavėjo bankrotas ar kiti prievolių pasibaigimo pagrindai. CK įtvirtinta nuostata, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė, tačiau CK nedraudžiama šalių susitarimu susitarti kitaip. Laidavimo sutartyje atsakovai ir ieškovas aiškiai išreiškė valią ir susitarė, kad laidavimas galioja iki visiško pagrindinės sutarties sąlygų įvykdymo, taigi juridinio asmens likvidavimas nepanaikina laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. Sutarčių šalys dėl tokių sąlygų susitarė laisva valia ir nieko neverčiamos. Be to Lizingo sutarties šalys bei vienašalio laidavimo sandorio subjektai - laiduotojai yra verslininkai, užsiimantys komercine veikla ( CK 2.4 str. 2 d.), todėl atsakovams turi būti taikomi padidinto rūpestingumo, protingumo standartai. Apelianto teigimu priimtas sprendimas paneigia pačią laidavimo esmę, suteikia teisę akcininkams piktnaudžiauti savo teisėmis bei panaikina kreditoriaus galimybę apginti savo pažeistas teises.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutiko. Nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-07 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apelianto apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėjo, kad šioje byloje buvo priimtas sprendimas už akių. Esant įstatyme numatytiems pagrindams priimant sprendimą už akių taikomos ne bendrosios normos, reglamentuojančios sprendimo priėmimą, o specialiosios sprendimo už akių instituto teisės normos, numatytos LR CPK 285, 286 str. Minėto CPK 286 str. 1 d. numatyta, jog sprendimą už akių sudaro įžanginė ir rezoliucinė dalys bei sutrumpinti motyvai. Be to, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą (CPK 285 str. 2 d.). Todėl laikytina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nepažeidė procesinių teisės normų, nesivadovaudamas CPK 270 str., kadangi šiuo atveju teismas šiuo straipniu remtis neprivalėjo. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai baigiasi pagrindinė prievolė, pasibaigia ir laidavimas (LR CK 6.76 str. 2 d.). Šiuo atveju pagrindinė prievolė, kylanti iš UAB "Indomus" sudarytų lizingo sutarčių, pasibaigė 2010-03-25 d., kuomet baigus bankroto procedūras ši įmonė buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro (LR CK 6.128 str. 3 d.). Sutinkamai su LR CK 6.87 str. 1 d. tuo pačiu metu pasibaigė ir iš laidavimo sutarčių kylančios atsakovų papildomos prievolės. Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, jog šiuo atveju taikytina LR CK 6.128 str. 3 d. numatyta išimtis. Pažymėtina, kad pagal minėtą normą atvejus, kada po juridino asmens likvidavimo šio asmens prievolės nepasibaigia, gali numatyti tik įstatymas. Šalys savo susitarimu LR CK 6.128 str. 3 d. pakeisti negali. Pažymėtina, kad laidavimo sutartyse įtvirtintas šalių susitarimas, kad laidavimas galios „iki visiško pagrindinės sutarties sąlygų įvykdymo“ laikytinas terminu, apibrėžiančiu sutarčių galiojimą, kuris taikytinas tarp šalių esant laidavimo santykiams ir esant pasibigus pagrindinei prievolei.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo kolegijos nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) formuojamos praktikos. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remdamasis CK 6.128 str.3d. nustatė jog atsakovų prievolės pagal laidavimo sutartis pasibaigė, pasibaigus pagrindinio skolininko prievolėms, likvidavus pagrindinį skolininką ir nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos bylose sprendžiant iš laidavimo teisinių santykių kilusius ginčus.
Visi trys atsakovai yra laidavę UAB „Indomus“ (pasibaigusio ir išregistruoto iš įmonių rejestro juridinio asmens) prievolių prisiimtų pagal 2008 01 28 lizingo sutarčių Nr. 10801111 ir Nr.10801112 (b.l.12-23), tinkamą ir savalaikį įvykdymą. Kiekvienas atsakovas pasirašė po dvi atskiras laidavimo sutartis kiekvienos iš lizingo sutarčių prievolėms laiduoti. Visų šešių laidavimo sutarčių Nr. L/s07-08-108, Nr. L/s07-08-109, Nr. L/s07-08-110, Nr. L/s07-08-111, Nr. L/s07-08-112, Nr. L/s07-08-113 (b.l.24-35) sąlygos yra analogiškos todėl kiekvienos jų turinio atskirai teisėjų kolegija neaptaria. Minėtomis laidavimo sutartimis atsakovai neatlygintinai įsipareigojo atsakyti ieškovui, jeigu UAB „Indomus“ laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal ginčo lizingo sutartis (laidavimų sutarčių 1.1. punktas) tiek už pagrindinės prievolės, tiek už palūkanų, netesybų, mokėjimą nuostolius ir kitus mokėjimus (sutarties 3.1. punktas). Be to, 4.1. laidavimo sutarčių punktas numatė, kad laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško pagrindinės sutarties sąlygų įvykdymo. Kolegijos nuomone šia nuostata laidavimo sutarties šalys apibrėžė, kad laidavimo sutartis galioja iki atsakovo UAB „Indomus“ prievolių pagal lizingo sutartis (pagrindinės sutarties įvykdymo). LAT civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos nutartyje priimtoje 2009 05 18 civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009, siekdamas užtikrinti vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant CK 6.88 straipsnį, kuriame reglamentuojama terminuoto laidavimo pabaiga, pasisakė dėl laidavimo civilinių teisinių santykių kvalifikacijos. Minėtoje byloje taip pat buvo kilęs ginčas dėl prievolių pagal laidavimo sutartis pabaigos. Ieškovas buvo praleidęs CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesius terminą ieškiniui nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, paduoti. LAT minėtoje nutartyje išaiškino, kad nors pagal bendrąją taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis), o CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai, CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Aptariama sutarties sąlyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas.
Nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės nuo LAT išplėstinės kolegijos nagrinėtosios bylos faktinių aplinkybių skiriasi tuo, kad šiuo atveju ieškovas į teismą kreipėsi po to kai pagrindinis skolininkas UAB „Indomus“ bankrutavo, buvo priimta teismo nutartis dėl bendrovės pabaigos ir ji yra išregistruota iš įmonių rejestro.
LAT 2011 05 17 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/201,1 pasisakydamas dėl teisminio precedento taikymo, yra nurodęs, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. (LAT 2009 05 25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2011 03 28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; kt.).
Kaip jau minėta nagrinėjamos ir bylos Nr. 3K-7-229/2009, kurioje priimta LAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis, aplinkybės, skiriasi, tačiau ši išplėstinės kolegijos nutartis aktuali ir nagrinėjamojoje byloje tuo aspektui, kad joje LAT suformavo nuostatą, jog įstatyme numatyta sąlyga kada baigiasi laidavimas (tais atvejais, kai laiduojama terminuotai ar už terminuotas prievoles, pagal CK 6.88 straipsnį, laidavimas, baigiasi nepareiškus ieškinio laiduotojui per tris mėnesius), nelaikytina kliūtimi šalims susitarti kitaip, kad laidavimas galioja iki visiško prievolių pagal pagrindinę sutartį įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad laidavimas yra pasibaigęs rėmėsi CK 2.95 str, 3d., CK 6. 76 str.2d. CK 6. 87str. 1d., CK 6,128 str. 3d.
CK 76 str.2d. nustato, kad laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia pasibaigia ir laidavimas. Pagal CK 6.87str. 1 d. nuostatą, laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinta prievolė. CK 6.128 str.3 d. numatyta, kad kai juridinis asmuo likviduojamas, prievolė baigiasi išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. LAT minėtoje byloje nurodė jog šalys gali susitarti dėl kitokių negu įstatyme - CK 88 str. numatytų laidavimo galiojimo terminų, todėl manytina jog ir kitos to paties CK 6 knygos V skyriaus II skirsnio nuostatos reguliuojančios (CK 76 str. 2d., 87 str. 1d. ) laidavimo galiojimą nėra kliūtimi šalims susitarti kitaip nei numatyta šiose įstatymo nuostatuose. CK 128 str. d numato jog kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Nors šiuo atveju atsakovų prievolę įvykdyti likviduoto juridinio asmens prievolę ieškovui numatyta ne tiesiogiai įstatyme, o šalių susitarime, toks šalių susitarimas yra teisėtas ir vykdytinas, nes nepažeidžia imperatyvių įstatyme numatytų draudimų, nes įstatyme - CK 156 str. taip pat įtvirtinti ir sutarčių laisvės principai numatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, sudaryti sutartis turinčias kelių rūšių sutarčių elementų, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis jeigu jos neprieštarauja įstatymams. Kitoks aiškinimas paneigtų laidavimo prasmę ir sudarytų sąlygas nesąžiningiems laiduotojams išvengti prisiimtų įsipareigojimų.
LAT ne kartą yra pasisakęs, kad sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, negalima ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinius ginčų, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Esant šalių sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos (LAT 2010 09 25 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010). Todėl šalims susitarus jog laidavimas galios, kol bus įvykdytos visos lizingo sutarties sąlygos, toks susitarimas neprieštarauja laidavimą reglamentuojančioms CK teisės normoms, Lizingo davėjo ir laiduotojų ginčas dėl įsiskolinimų pagal lizingo sutartis grąžinimo spręstinas vadovaujantis atitinkamų laidavimo sutarčių 4.1 punktų nuostatomis.
Nuostolių paskaičiavimų nei pirmosios instancijos teisme, nei atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai neginčijo, jų dydžio nekvestionavo. Todėl teismas, laiko, kad ginčo šiais klausimais byloje nekilo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDŽIA:
Panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011m. vasario 7d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Priteisti solidariai iš atsakovų Š. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. g. a, Šiauliuose, E. S. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. J. Š. g., Šiauliuose ir S. A. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Šeškinės g., Vilniuje, ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ į. k. 126233315, buveinė Ozo g. a, Vilniuje naudai 82,729,56 Lt (aštuoniasdešimt du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt devynis litus 56 centus) nuostolių patirtų realizavus lizinguotą turtą atlyginimą, 3 226, 05 Lt (tris tūkstančius du šimtus dvidešimt šešis litus 5 centus) turto saugojimo išlaidų, 2015 Lt (du tūkstančius penkiolika litų) turto vertinimo išlaidų, 5 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010 05 07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovų Š. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. g. a, Šiauliuose, E. S. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. J. Š. g. 36, Šiauliuose ir S. A. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Šeškinės g. 45c-8, Vilniuje, lygiomis dalimis po 902,33 Lt Devynis šimtus du litus 33 centus) iš kiekvieno ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ į. k. 126233315, buveinė g. a, Vilniuje naudai bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio).