- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-05
- Bylos Nr.
- eI2-2490-743/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02959-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, D. P.
- Atsakovas
- Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą dėl 2023 m. spalio 6 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) skundu prašo: 1) Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Administracinių ginčų komisija) 2023 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 21R1-224 administracinėje byloje Nr. AG1-187/10-2023 (toliau ir skundžiamas sprendimas) panaikinti; 2) priimti naują sprendimą – skundą atmesti.
Pareiškėjos skundas grindžiamas šiais argumentais. Skundžiamame sprendime Administracinių ginčų komisija sprendė, kad pareiškėjo D. P. paraiškoje nurodyta darbo priemonė – modulinis prekybos paviljonas (kioskas), pareiškėjui pasirinkus steigti smulkiojo prekybininko darbo vietą bei užsiimti profesine veikla, numatyta Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 5211 pogrupyje (profesijos kodas 521104), sudaro sąlygas tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti, todėl modulinis prekybos paviljonas (kioskas) laikytina darbo priemone. Tokią išvadą pagrindė Lietuvos profesijų klasifikatoriaus pogrupio Kioskų ir turgaviečių pardavėjai (5211) aprašymo formuluote, kurioje nurodoma, kad šio pogrupio profesijos atstovams numatyta prekes pardavinėti kioskuose, kurie statomi atvirose ar dengtose turgavietėse, arba kioskuose gatvėse ar kitose atvirose vietose. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pati pogrupio Kioskų ir turgaviečių pardavėjai (5211) aprašymo lingvistinė formuluotė bei 521104 kodo profesijos sisteminė analizė sąlygoja išvadą, jog steigiant darbo vietą sau tikslu užsiimti profesine veikla numatyta Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 5211 pogrupyje (profesijos kodas 521104), modulinis prekybos paviljonas (kioskas) ginčo atveju turi būti laikomas tinkama darbo priemone aukščiau nurodytai profesijai vykdyti. Pažymi, kad ši Administracinių ginčų komisijos išvada nėra logiška ir teisinga paramos verslui kurti reglamentuojančių teisės aktų prasme, neatitinka teisinio reglamentavimo, nurodyto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Užimtumo rėmimo priemonių aprašas) ir Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo tvarkos apraše, patvirtintame Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-197 „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aktyvios darbo rinkos priemonių taikymo aprašas).
Nurodo, kad nors paraiškoje nustatytas reikalavimas paraiškos teikėjui nurodyti profesiją pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių (Aktyvios darbo rinkos priemonių taikymo aprašo 39 priedo 6 punktas), tačiau tai nereiškia, kad profesijų klasifikatoriuje prie konkrečios profesijos nurodytų funkcijų ir uždavinių atlikimo vieta, kaip šiuo atveju modulinis prekybos paviljonas ar kioskas, gali būti finansuojama ir tokį objektą galima vadinti darbo priemone, kuriai gali būti skiriama subsidija. Administracinių ginčų komisija prekybos paviljoną (kioską) pripažindama darbo priemone neatsižvelgė į Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3 dalį, į Aktyvios darbo rinkos priemonių taikymo aprašo 199.1, 3.7 papunkčius, neįvertino paraiškos teikėjo atitikimo Aktyvios darbo rinkos priemonių taikymo aprašo 41 priedo 1.1 papunkčiui, priešingai, siaurai įvertinusi tik lingvistinę Lietuvos profesijų klasifikatoriaus formuluotę sprendė, kad modulinis prekybos paviljonas (kioskas) ginčo atveju turi būti laikomas tinkama darbo priemone aukščiau nurodytai profesijai vykdyti. Toks aiškinimas reikštų, kad steigiant demonstruotojo darbo vietą (kodas 524201), kurie demonstruoja prekes komercinės patalpose, parodose ir privačiuose namuose, turėtų būti skiriama subsidija komercinių patalpų ar privačių namų įsigijimui; arba, steigiant vyriausiojo virėjo darbo vietą (kodas 343401), kurie rengia valgiaraščius, kuria patiekalų receptus ir prižiūri patiekalų planavimą, organizavimą, rengimą ir gaminimą viešbučiuose, restoranuose ir kitose maitinimo įstaigose, taip pat laivuose, keleiviniuose traukiniuose ir privačiuose namų ūkiuose, turėtų būti skiriama subsidija restoranui, maitinimo įstaigai ir kt. įsigyti. Dar daugiau, reikalavimas profesiją nurodyti pagal profesijų klasifikatorių reikalingas tam, kad pats paraiškos teikėjas, pasirinkęs konkrečią profesiją, galėtų orientuotis kokias konkrečiai funkcijas atlieka konkrečios profesijos asmenys, tokiu būdu, jam būtų aišku, kokias darbo priemones būtinas tiesioginėms nurodytoms darbinėms funkcijoms vykdyti steigiamoje darbo vietoje, gali planuoti įsigyti, kad atitiktų Aktyvios darbo rinkos priemonių taikymo aprašo 41 priedo 1.1. papunktyje nurodytą kritinį vertinimo kriterijų. Tačiau funkcijų vykdymo vietos nurodymas Lietuvos profesijų klasifikatoriuje nereiškia, kad tai yra darbo priemonės paramos verslui kūrimą reglamentuojančių teisės aktų prasme. Taigi, toks skundžiamame sprendime nurodytas darbo priemonės vertinimas neatitinka tiek pačios darbo priemonės apibrėžimo, tiek ir Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3 dalies ir Aktyvios darbo rinkos priemonių taikymo aprašo 3.7. papunkčio.
Akcentuoja, kad Aktyvios darbo rinkos priemonių taikymo aprašo 3.7. papunktis tam ir nustatytas, paaiškinant ir detalizuojant, kas yra darbo priemonės, ir kad ne bet koks objektas yra darbo priemonė, o tik darbo procese naudojamos transporto priemonės ir darbo įrenginiai (aparatai, prietaisai, įrankiai, įtaisai ar kiti reikmenys), būtini tiesioginių funkcijų steigiamoje darbo vietoje atlikimui užtikrinti ir priskirtini ilgalaikiam materialiajam turtui.
Šiuo konkrečiu atveju paraiškoje nurodyta darbo priemonė – modulinis prekybos paviljonas (kioskas), nepatenka į šio apibrėžimo apimtį. Užimtumo tarnybos vertinimu, prekybos paviljonas (kioskas), kuris atlieka patalpos, parduotuvės funkciją nėra nei aparatas, nei prietaisas, nei įrankis, nei įtaisas, nei kitas reikmuo. Paraiškoje nurodyti rankinis hidraulinis palečių vežimėlis ir transportavimo vežimėlis ir yra prekybinė įranga, kurios įsigijimui Užimtumo tarnyba galėtų skirti subsidiją.
Nurodo ir tai, kad modulinis prekybos paviljonas (kioskas) kaip patalpa, galbūt reikalinga vykdant kitų prekių mažmeninės prekybos kioskuose ir prekyvietėse veiklą, tačiau paminėta darbo priemonė nėra būtina tiesioginėms darbo funkcijoms steigiamoje darbo vietoje atlikti, kaip to reikalauja paramos verslui kurti paraiškų nagrinėjimą reglamentuojantys teisės aktai (pvz. modulinis namelis kaip patalpa, gali būti naudojamas steigiant bet kokią darbo vietą – kirpėjos, virėjos, manikiūrininkės, pardavimų vadybininko ir t.t). Taigi, atsižvelgus į nurodytus argumentus, pareiškėjas neatitinka Aktyvios darbo rinkos priemonių taikymo aprašo 41 priedo 1.1. papunktyje nurodyto kritinio vertinimo kriterijaus.
Pažymi ir tai, kad Užimtumo tarnyba, kaip viešojo administravimo institucija, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje akcentuojama, kad tuo atveju, kai teisės aktų reikalavimai yra imperatyvūs ir reiškia, jog kitokie elgesio variantai yra neleidžiami, šių reikalavimų negalima aiškinti plečiamai ar jų įgyvendinimą sieti su kokiomis nors sąlygomis ar išimtimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1007-822/2016), t. y. šiuo konkrečiu atveju, Užimtumo tarnyba negali taikyti išimties ir skirti subsidiją moduliniam prekybos paviljonui (kioskui) įsigyti, jeigu to nenumato paramą verslui kurti reglamentuojantys teisės aktai.
Dėl nurodytų aplinkybių Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 3-čiojo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas „Dėl paramos verslui kurti paraiškos atmetimo“ Nr. (19.2)-6523, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes. Todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, o pareiškėjo D. P. skundo atmestas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad atsakovės skundą prašo atmesti ir palikti galioti Lietuvos administracinių ginčių komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimą. Nurodo, kad nesutinka su atsakovės išdėstyta pozicija, kad Administracinių ginčų komisijos sprendime nurodytas argumentas, jog profesijų klasifikatoriaus pogrupio kioskų ir turgaviečių pardavėjai (5211) aprašymo lingvistinė formuluotė bei profesijos sisteminė analizė sąlygoja išvadą, jog steigiant darbo vietą sau tikslu užsiimti profesine veikla numatyta pareiškėjo paraiškoje paviljonas (kioskas) turi būti laikomas tinkama darbo priemone, yra nepagrįstas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos įstatymai ir normatyviniai dokumentai skaitomi ir suprantami taip, kaip jie parašyti, jeigu komentaruose ir kituose poįstatyminiuose aktuose nėra išaiškinta kitaip. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad parama verslui kurti teikiama mokant subsidiją darbo priemonėms, būtinoms tiesioginėms darbo funkcijoms steigiamoje darbo vietoje atlikti, įsigyti. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo tvarkos aprašo 3.7 papunktyje nurodytas darbo priemonių apibrėžimas, todėl Administracinių ginčų komisija pagrįstai sprendė, kad paviljonas (kioskas) pareiškėjo nurodytai veiklai vykdyti yra būtinas, nes jis yra ilgalaikis turtas ir pagrindinė smulkaus prekybininko darbo priemonė, svarbus pardavimo ir pirkėjų aptarnavimo įrankis. Prekybos kioskas (paviljonas) yra dengtas prekystalis. Paraiškoje išsamiai pagrįstas poreikis ir būtinybė planuojamoje vykdyti prekybos veikloje (kuriant verslą bei atitinkamai darbo vietą sau) naudoti modulinį prekybos paviljoną (kioską).
Atsakovės skunde nurodytas paviljono (kiosko) palyginimas su kitų profesijų sritims būtinomis patalpomis nėra tinkamas, kadangi paraiškoje neprašyta subsidija pastato ar transporto (laivo, traukinio ar pan.) įsigijimui. Modulinis kioskas (dengtas prekystalis) nėra nekilnojamasis turtas ar pastatas. Tai yra kilnojamasis dalykas, ilgalaikis turtas, pagrindinė smulkaus prekybininko darbo priemonė, be kurio prekiauti neįmanoma. Kilnojamas modulinis kioskas (paviljonas) nėra pastatas, o laikomas kilnojamuoju daiktu. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – ir Statybos įstatymas) statinys apibrėžiamas kaip nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Statiniais nelaikomų objektų, kuriems negalioja Statybos įstatymas, t. y. šiems objektams nereikia Statybos įstatyme ir techniniuose reglamentuose aprašomų statybą leidžiančių dokumentų, kategorijai priskirtini kilnojamieji ir mobilūs įrenginiai, daiktai, pavyzdžiui, statybininkų nameliai, mobilūs biotualetai ir pan.
Prekybos kioskas (ilgalaikis turtas) yra pagrindinė smulkaus prekybininko darbo priemonė, kaip virėjui – orkaitė, o vairuotojui – automobilis. Paraiškoje detaliai, argumentuotai bei išsamiai pagrįstas jo poreikis, paraiška atitinka paramos verslui kurti kritiniams vertinimo kriterijams, todėl turi būti patenkintas. Atsakovės nurodomas teiginys, kad Užimtumo tarnyba galėtų subsidijuoti tik dvejų stumdomų vežimėlių pirkimą yra daugiau negu pasityčiojimas iš žmogaus ir valstybės programos.
Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, prašo atsakovės skundą atmesti, o 2023 m. spalio 6 d. Administracinių ginčų komisijos sprendimą palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių
Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo D. P. teisės pasinaudoti viena iš aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir gauti paramą verslui kurti pagal Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas D. P. 2023 m. liepos 24 d. Užimtumo tarnybai pateikė paramos verslui kurti paraišką. Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 3-iasis skyrius, atlikęs paraiškos ir jos priedų vertinimą, 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu pareiškėjo paraišką atmetė. Pareiškėjas dėl šio sprendimo pateikė skundą Administracinių ginčų komisijai, o pastarajai skundą patenkinus, atsakovė Užimtumo tarnyba pateikė skundą teismui.
II. Dėl pareiškėjo teisės į paramą verslui kurti
Užimtumo rėmimo priemonės, be kita ko, yra ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonės (Užimtumo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą bei paklausą, yra: 1) parama mokymuisi; 2) parama judumui; 3) remiamasis įdarbinimas; 4) parama darbo vietoms steigti ar pritaikyti (Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 1 dalis). Darbo vietoms steigti ar pritaikyti teikiama parama: 1) darbo vietų pritaikymo subsidijavimas; 2) vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas; 3) parama verslui kurti (Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta parama teikiama subsidijos gavėjams šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nurodytais atvejais, mokant subsidiją darbo priemonėms, būtinoms tiesioginėms darbo funkcijoms steigiamoje darbo vietoje atlikti, įsigyti ar turto valdymo teise ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo numatomos darbo vietos įsteigimo dienos valdomoms patalpoms, reikalingoms darbo vietai įrengti, remontuoti, jeigu planuojamos išlaidos patalpoms įrengti, remontuoti neviršija 50 procentų visos subsidijos steigiamoms darbo vietoms dydžio (Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3 dalis). Darbo rinkos paslaugos teikiamos ir užimtumo rėmimo priemonės įgyvendinamos šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka (Užimtumo įstatymo 49 straipsnio 1 dalis).
Asmuo, siekiantis gauti paramą verslui kurti, per 30 dienų nuo informacijos apie paramos verslui kurti paraiškų atranką paskelbimo Užimtumo tarnybos interneto svetainėje dienos per Elektroninius valdžios vartus pateikia Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatytos formos paraišką ir Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 53.1–53.4 papunkčiuose nurodytų dokumentų kopijas (Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 53 punktas). Užimtumo tarnyba, Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka ir terminais įvertinusi paramos verslo kūrimui paraiškas jas atmeta, jei paramos verslo kūrimui paraiškos teikėjas, be kita ko, neatitinka Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje bei Aprašo 49 punkte nustatytų sąlygų (Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 59 punktas, 59.1 papunktis).
2023 m. liepos 24 d. pareiškėjo D. P. paraiška patvirtina, kad jis Užimtumo tarnybai pateikė paramos verslui kurti paraišką, kurioje nurodė, kad parama reikalinga veiklai – kitų prekių mažmeninė prekyba kioskuose ir prekyvietėse, vykdyti; steigiama darbo vieta pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių – smulkus prekybininkas (kodas 521104); darbo vietos aprašyme nurodoma, kad planuojama kioske (paviljone) pardavinėti vandens valymo filtrus; pagrindinis pardavimo įrankis – prekybinė įranga (modulinis prekybos paviljonas (kioskas)). Iš 2023 m. birželio 23 d. komercinio pasiūlymo matyti, kad modulinio prekybos kiosko (paviljono) kaina svyruoja nuo 13 285,80 Eur iki 16 540,70 Eur (su PVM).
2023 m. rugpjūčio 16 d. atlikta pareiškėjo pateiktos paramos verslui kurti paraiškos atitiktis Užimtumo rėmimo priemonių apraše numatytiems reikalavimams. Nurodyta, kad paraiškos teikėjas neatitinka Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3–4 dalies reikalavimų, nes prašomos lėšos nėra skirtos darbo priemonėms, būtinoms tiesioginėms darbo funkcijoms steigiamoje darbo vietoje atlikti, įsigyti ar turto valdymo teise ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo numatomos darbo vietos įsteigimo dienos valdomoms patalpoms, reikalingoms darbo vietai įrengti, remontuoti (Paramos verslui kurti paraiškų atitikties Užimtumo rėmimo priemonių apraše numatytiems reikalavimams vertinimas 1 punktas ir 1.1 papunktis). Atsižvelgus į tai, 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. SD(19.2)-6523-(19.2.136Mr) pareiškėjo paraiška atmesta. Nurodyta, kad paraiškoje nurodytas įsigyti modulinis kioskas (paviljonas) negali būti laikomas darbo priemone, kuri būtina tiesioginių funkcijų steigiamoje darbo vietoje atlikimui užtikrinti ir būtent ši aplinkybė netenkina nustatytos sąlygos – parama verslo kūrimui teikiama subsidijos gavėjams, mokant subsidiją darbo priemonėms, būtinoms tiesioginėms darbo funkcijoms steigiamoje darbo vietoje atlikti, įsigyti ar turto valdymo teise ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo numatomos darbo vietos įsteigimo dienos valdomoms patalpoms, reikalingoms darbo vietai įrengti, remontuoti, jeigu planuojamos išlaidos patalpoms įrengti, remontuoti neviršija 50 procentų visos subsidijos steigiamoms darbo vietoms dydžio (Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3 dalis, Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 49 punktas).
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo tvarkos aprašas nustato aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygas ir tvarką (Aktyvios darbo rinkos priemonių aprašo 1 punktas). Pastarojo aprašo 3 punkte apibrėžtos jame naudojamos sąvokos. Darbo priemonės – darbo procese naudojamos transporto priemonės ir darbo įrenginiai (aparatai, prietaisai, įrankiai, įtaisai ar kiti reikmenys), būtini tiesioginių funkcijų steigiamoje darbo vietoje atlikimui užtikrinti ir priskirtini ilgalaikiam materialiajam turtui (Aktyvios darbo rinkos priemonių aprašo 3.7 papunktis).
Paramos verslo kūrimui paraiškos sąmatoje nurodytos išlaidos privalo būti (Aktyvios darbo rinkos priemonių aprašo 199 punktas): skirtos darbo vietai (-oms) įsteigti ar su steigiamos (-ų) darbo vietos (-ų) tiesioginių darbo funkcijų atlikimu susijusioms darbo priemonėms įsigyti (199.1 papunktis); planuojamos patirti per paramos verslui kurti sutartyje numatytą, bet ne ilgesnį nei Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodytą, laikotarpį (199.2 papunktis); paskirstytos pagal planuojamas steigti darbo vietas, kiekvienai planuojamai steigti darbo vietai atskirai (199.3 papunktis); nurodytos eurais ir išskaidytos, nurodant konkretų išlaidų elementą ir įsigyjamus kiekius (199.4 papunktis); nurodytos eurais su PVM (199.5 papunktis). Nustačius paraiškos neatitiktį vertinant kritinius Aprašo 41 priede numatytus atitikties vertinimo kriterijus, paraiška atmetama (Aktyvios darbo rinkos priemonių 201.1 papunktis).
Kaip matyti iš 2023 m. rugpjūčio 16 d. atlikto Paramos verslui kurti paraiškos atitikties Užimtumo rėmimo priemonių apraše numatytiems reikalavimams vertinimo, pripažinta, kad pareiškėjo paraiška neatitiko Aktyvios darbo rinkos priemonių aprašo 41 priedo 1 punkto ir 1.1 papunkčio reikalavimų, nes lėšos neatitinka Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nustatytam reikalavimui – prašomos lėšos yra skirtos darbo priemonėms, būtinoms tiesioginėms darbo funkcijoms steigiamoje darbo vietoje atlikti, įsigyti ar turto valdymo teise ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo numatomos darbo vietos įsteigimo dienos valdomoms patalpoms, reikalingoms darbo vietai įrengti, remontuoti.
Visa tai patvirtina, kad pareiškėjas, atliko visus būtinus Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 53.1–53.4 papunkčiuose nustatytus veiksmus, siekdamas gauti paramą darbo vietai steigti pagal Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje priemonę – paramą, teikiamą verslo kūrimui, mokant subsidiją darbo priemonėms, būtinoms tiesioginėms darbo funkcijoms steigiamoje darbo vietoje atlikti, įsigyti ar turto valdymo teise ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo numatomos darbo vietos įsteigimo dienos valdomoms patalpoms, reikalingoms darbo vietai įrengti, remontuoti, jeigu planuojamos išlaidos patalpoms įrengti, remontuoti neviršija 50 procentų visos subsidijos steigiamoms darbo vietoms dydžio. Taigi vienintelis atsakovės nurodomas pareiškėjo paraiškos trūkumas, dėl kurio jam nesuteikta parama – pareiškėjo nurodytas mobilus paviljonas (kioskas) nepatenka į Aktyvios darbo rinkos priemonių 3.7 papunktyje nustatytą darbo priemonės sąvoką, todėl spręstina, ar ši atsakovės pozicija yra pagrįsta.
III. Dėl darbo priemonių sąvokos
Atsakovė skunde, Administracinių ginčų komisija skundžiamame sprendime, o pareiškėjas atsiliepime, skirtingai vertina Lietuvos profesijų klasifikatoriuje nurodytos profesijos ir jos aprašo reikšmę sprendžiamame ginče, todėl teismas pirmiausiai pasisakys dėl profesijų klasifikatoriaus teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos kontekste.
Kaip minėta, pareiškėjas D. P. paraiškoje nurodė planuojantis vykdyti kitų prekių mažmeninę prekybą kioskuose ir prekyvietėse, o pildydamas paraiškos formą, patvirtintą Aktyvios darbo rinkos priemonių aprašu (priedas Nr. 41), nurodė steigiamos darbo vietos pavadinimą pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių – smulkus prekybininkas (521104), detaliai aprašė funkcijas bei steigiamą darbo vietą. Nurodė, kad pagrindinis pardavimo įrankis – prekybinė įranga, t. y. modulinis prekybos paviljonas (kioskas), kuriame bus aptarnaujami klientai, pridėjo Kauno rajono savivaldybės leidimą šio kiosko (paviljono) pastatymui konkrečioje vietoje.
Kaip teisingai nurodo ginčo šalys, pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių, smulkus prekybininkas (521104) priklauso Kioskų ir turgaviečių pardavėjų pogrupiui (5211). Kioskų ir turgaviečių pardavėjai parduoda įvairias prekes kioskuose, kurie statomi atvirose ar dengtose turgavietėse, arba kioskuose gatvėse ar kitose atvirose vietose. Atliekamos užduotys: (a) leidimo pastatyti prekystalį tam tikroje gatvės, turgavietės ar kitoje atviroje vietoje gavimas; (b) gaminių asortimento, atsargų ir parduodamų prekių kainos nustatymas; (c) parduodamų prekių pirkimas iš didmeninės prekybos tiekėjų ar tiesiogiai iš gamintojų arba reguliaraus jų tiekimo sutarčių sudarymas; (d) prekystalių statymas ir išrinkimas, parduodamų prekių transportavimas, sandėliavimas, pakrovimas ir iškrovimas; (e) prekių demonstravimas ir pardavimas, mokėjimų priėmimas; (f) parduodamų prekių sukrovimas, išdėstymas, taip pat parduotų prekių vyniojimas bei pakavimas; (g) apskaitos tvarkymas ir atsargų kiekio registravimas.
Tiek iš profesijų klasifikatoriuje nurodytos darbo vietos pavadinimo ir aprašo, tiek iš pareiškėjo paraiškoje nurodytos planuojamos veiklos aprašymo nėra abejonių, kad jis planuoja susikurti sau darbo vietą kilnojamame paviljone, kuriame betarpiškai aptarnaus klientus, pardavinėdamas vandens filtrus, taigi prekybos paviljonas pagal steigiamą darbo vietą yra būtinas nurodytoms funkcijoms atlikti.
Tokia išvada savaime nereiškia, kad subsidija paviljonui (kioskui) privalo būti skirta pagal Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3 dalį vien atsižvelgus į Lietuvos profesijų klasifikatoriaus duomenis. Šioje dalyje teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad skundžiamame sprendime Administracinių ginčų komisija pernelyg sureikšmino Lietuvos profesijų klasifikatoriaus teisinę reikšmę nusprendžiant, kad parama paviljonui (kioskui) patenka į Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje numatytą paramą darbo vietai steigti, nes, teismo vertinimu, vien lingvistinis teisės aiškinimo metodas nepakankamas pripažinti, kad subsidija turi būti skiriama. Tačiau teismas nesutinka su atsakovės argumentais toje dalyje, kad paraiškos formoje įtvirtinta būtinybė nurodyti profesiją iš profesijų klasifikatoriaus reikalinga tik pačiam pareiškėjui orientuotis, kokias konkrečiai funkcijas atlieka pasirinktos profesijos atstovai. Teismo vertinimu, būtinybė nustatytoje paraiškos formoje nurodyti profesiją, jos aprašymą, taip pat ir steigiamos darbo vietos aprašymą ir reikalinga tam, kad teikiant subsidiją, būtų nustatyta, kokia darbo vieta steigiama, kaip veikla bus vykdoma, taigi, ir kokių darbo priemonių būtinumą apsprendžia steigiama darbo vieta ir tai reikšminga sprendžiant dėl subsidijos pagal vykdomą programą. Taigi Lietuvos profesijų klasifikatoriaus duomenys reikšmingi apibrėžiant steigiamos darbo vietos pobūdį tam, kad vertinant darbo vietą aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo kontekste būtų apsispręsta, kokio dydžio ir kam konkrečiai subsidija gali būti (ne)teikiama pagal pateiktą paraišką.
Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad pareiškėjo paraiškoje nurodytai, Lietuvos profesijų klasifikatoriuje aprašytai smulkaus prekybininko darbo vietai steigti, paviljonas (kioskas) yra reikalingas. Nusprendžiant, ar jam pagal teisinį reguliavimą galima subsidija, teismas spręs taikydamas ne tik lingvistinį teisės aiškinimo metodą, bet ir teleologinį (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo metodą, kurio esmė nusakoma interpretatoriaus siekiu nustatyti įstatymo ar aiškinamos teisės normos tikslus, uždavinius, o taip pat sisteminį teisės aiškinimo metodą.
Užimtumo rėmimo politika – darbo rinkos paslaugų, užimtumo rėmimo priemonių, kitų ekonominių ir socialinių priemonių, taikomų siekiant didinti darbo ieškančių asmenų užimtumą, mažinti nedarbą, švelninti neigiamas jo pasekmes, visuma (Užimtumo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Aktyvios darbo rinkos politikos priemonė yra užimtumo rėmimo priemonė (Užimtumo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Parama darbo vietoms steigti ar pritaikyti yra aktyvios darbo rinkos politikos priemonė, kuria siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą bei paklausą (Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Darbo vietoms steigti ar pritaikyti teikiama ši parama: 1) darbo vietų pritaikymo subsidijavimas; 2) vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas; 3) parama verslui kurti (Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta parama teikiama subsidijos gavėjams šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nurodytais atvejais, mokant subsidiją darbo priemonėms, būtinoms tiesioginėms darbo funkcijoms steigiamoje darbo vietoje atlikti, įsigyti ar turto valdymo teise ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo numatomos darbo vietos įsteigimo dienos valdomoms patalpoms, reikalingoms darbo vietai įrengti, remontuoti, jeigu planuojamos išlaidos patalpoms įrengti, remontuoti neviršija 50 procentų visos subsidijos steigiamoms darbo vietoms dydžio (Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3 dalis).
Aptartame kontekste spręstina, kad parama verslui kurti vertintina kaip aktyvios darbo rinkos politikos priemonė, kurios tikslas didinti asmenų užimtumą ir tam yra skirtos subsidijos naujoms darbo vietoms kurti. Iš Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3 dalies matyti, kad subsidija gali būti skirta tiek darbo priemonėms, o taip pat ir patalpoms įrengti. Tai leidžia spręsti, kad įstatyme kalbama apie kompleksinę paramą, t. y. teikiamą ne tik paramą darbo priemonėms, bet ir patalpų įrengimui, nes tik tokia parama atitinka siekiamą tikslą – įsteigti naują darbo vietą, kuri galėtų tuoj pat funkcionuoti, mažėtų nedarbas, didėtų užimtumas, būtų išlaikyta darbo rinkos pusiausvyra.
Pareiškėjo paraiška patvirtina, kad pagal nurodytą aprašymą jo planuojama steigti smulkaus prekybininko vieta visiškai atitinka Užimtumo įstatyme nurodytą tikslą – pačiam pareiškėjui susikurti darbo vietą, o pagal Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3 dalies formuluotę – ir gauti paramą visai šiai darbo vietai įsteigti, neviršijant nustatytų kriterijų. Pareiškėjas siekia gauti paramą darbo priemonėms.
Darbo priemonės – darbo procese naudojamos transporto priemonės ir darbo įrenginiai (aparatai, prietaisai, įrankiai, įtaisai ar kiti reikmenys), būtini tiesioginių funkcijų steigiamoje darbo vietoje atlikimui užtikrinti ir priskirtini ilgalaikiam materialiajam turtui (Aktyvios darbo rinkos priemonių aprašo 3.7 papunktis). Kaip matyti iš aukščiau teismo nurodytų argumentų, mobilus paviljonas (kioskas) būtinas pareiškėjui, kaip smulkiajam prekybininkui, tiesioginėms funkcijoms steigiamoje darbo vietoje atlikti. Kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka Aprašo 2 punkte nurodytuose teisės aktuose vartojamas sąvokas (Aktyvios darbo rinkos priemonių aprašo 3.8 papunktis).
Aktyvios darbo rinkos priemonių aprašo 2 punkte nurodytuose teisės aktuose nėra apibrėžta darbo įrenginio sąvoka. Lietuvių kalbos žodyne įrenginys apibrėžiamas kaip – kas įtaisyta; įrengtas mechanizmas ar šiaip kas.
2021 m. balandžio 29 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-161 patvirtintose Kauno rajono savivaldybės prekybos ir paslaugų teikimo viešose vietose taisyklių 5.8 punkte nustatyta, kad kioskas – smulkios prekybos ar paslaugų teikimo reikmėms skirtas Nekilnojamojo turto registre neregistruojamas nedidelis lengvų konstrukcijų ir į žemę įleistų pamatų neturintis laikinasis įrenginys, kurio dalis sienų (jų viršutinės dalys) turi būti įstiklintos, ir prekyba vykdoma ar paslaugos teikiamos per priekinėje sienoje esančią vitrinos angą; 5.9 punkte nustatyta, kad paviljonas – Nekilnojamojo turto registre neregistruojamas ir į žemę įleistų pamatų neturintis laikinasis statinys (įrenginys), pagamintas gamykloje ar surinktas iš surenkamųjų konstrukcijų ir turintis viduje įrengtą prekybos salę pirkėjams aptarnauti. Paviljonas gali turėti išplėstą prekybos (paslaugų teikimo) aptarnavimo vietą.
Taigi, kioskas ir paviljonas, kuriam statyti Kauno r. sav. Raudondvario sen. Raudondvario k. Naujalio g. 53A pareiškėjui išdavė leidimą Kauno rajono savivaldybė, vertinamas kaip įrenginys. Kaip teisingai nurodo pareiškėjas, kioskas, paviljonas pagal Statybų įstatymo 2 straipsnio 84 dalį nelaikomas statiniu, nes statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.
Atsižvelgęs į tai teismas sprendžia, kad šiame kontekste yra pagrįsta mobilų kioską (paviljoną) laikyti įrenginiu.
Kaip minėta, pagal Aktyvios darbo rinkos priemonių aprašo 3.7 papunktį, darbo priemonės – darbo procese naudojamos transporto priemonės ir darbo įrenginiai (aparatai, prietaisai, įrankiai, įtaisai ar kiti reikmenys), būtini tiesioginių funkcijų steigiamoje darbo vietoje atlikimui užtikrinti ir priskirtini ilgalaikiam materialiajam turtui.
Tai leidžia spręsti, kad paviljonas (kioskas) patenka į darbo priemonių sąvoką kaip įrenginys, kuris būtinas tiesioginių funkcijų atlikimui užtikrinti, todėl pareiškėjo 2023 m. liepos 24 d. paraiška, priešingai nei nurodė 2023 m. rugpjūčio 18 d. vertinime Nr. VD(19.2)-2896 atsakovė, atitinka Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3 dalies ir Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 49 punkte nustatytus kriterijus, todėl turėjo būti tenkinama.
Kaip nepagrįstus Užimtumo įstatymo nuostatų kontekste teismas atmeta atsakovės argumentus, kad sprendimas pareiškėjui skirti paramą paviljonui (kioskui), reikštų, subsidijos skyrimą komercinėms patalpoms įsigyti steigiant demonstruotojo darbo vietą, ar subsidiją restoranui – steigiant virėjo darbo vietą. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nenumatyta galimybė skirti subsidiją patalpoms įsigyti, todėl tai negali būti svarstoma, tačiau steigiant darbo vietą šioms profesijoms, galėtų būti svarstomas klausimas dėl paramos patalpoms įrengti, jei jos atitiktų Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas.
IV. Dėl procesinės bylos baigties
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Administracinių ginčų komisijos sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos reikalavimai – panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2023 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 21R1-224 administracinėje byloje Nr. AG1-187/10-2023 ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti, atmestini kaip nepagrįsti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.