Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, kad bylos ypatingosios teisenos tvarka įprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, ir įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina Z. D., gimusi (duomenys neskelbtini). Z. D. šeiminė padėtis – mirusi našle (b. l. 12). Z. D. vaikai: V. D. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir pareiškėjas D. D.

Iš VĮ „Registrų centras“ 2023 m. gruodžio 27 d. Testamentų registro išrašo nustatyta, kad nėra įregistruotų palikėjos Z. D. palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų sudarytų palikėjos testamentų; nėra įregistruotų palikėjos palikimo atsisakymo faktų.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po motinos Z. D., mirusios (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs jos turtą valdyti.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Iš VĮ „Registrų centras“ 2023 m. gruodžio 22 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad pareiškėjo ir palikėjos Z. D. vardu nuosavybės teise po ½ dalies kiekvienam iš jų registruotas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Iš VĮ „Registrų centras“ 2023 m. gruodžio 22 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad palikėjos Z. D. vardu nuosavybės teise registruota (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat adresu (duomenys neskelbtini) palikėjos Z. D. vardu nuosavybės teise registruota (duomenys neskelbtini) dalis tam tikrų pastatų (VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrų duomenų bazės išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas po savo motinos mirties į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi, nebūdamas teisininku ir nežinodamas įstatymo nustatyto termino kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, buvo įsitikinęs, jog palikimą priėmė, kadangi nuosavybės teise jau nuo (duomenys neskelbtini) valdo 1/2 dalį Buto. Po palikėjos Z. D. mirties pareiškėjas ir toliau jai priklausiusią 1/2 Buto dalį valdė kaip savo, t. y. mokėjo mokesčius už elektrą, vandenį, šildymą bei telekomunikacijas, tvarkė visą Butą, juo naudojosi. Byloje pateiktos pareiškėjo atliktos mokėjimų kopijos už Butui suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėn. iki (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėnesio ir vėlesnius laikotarpius.

Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas D. D. atliko aktyvius veiksmus po jo motinos Z. D. mirties palikimui priimti, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog pareiškėjas D. D. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos Z. D., mirusios (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs turtą valdyti, ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo D. D. subjektinėmis teisėmis įforminant Z. D. palikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jo motinos Z. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po Z. D., paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.