Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės ir Irenos Stasiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. G. individualios įmonės ir atsakovo V. N. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1988-1029/2017 pagal ieškovės D. G. individualios įmonės ieškinį atsakovui V. N. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė D. G. individuali įmonė (toliau – D. G. IĮ) kreipėsi į teismą ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti ieškovei D. G. IĮ iš atsakovo V. N. 36 359,43 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas V. N. nuo 2015-11-24 iki 2016-09-13 dirbo ieškovo D. G. IĮ vairuotoju-ekspeditoriumi ir buvo su ieškove sudaręs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kuria prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už jam patikėtos transporto priemonės DAF FT XF 105.460 saugumą ir tinkamą jos panaudojimą. 2016-04-14 atsakovas Belgijoje pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta jam patikėta transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad eismo įvykio metu patyrė 22 100 Eur žalą dėl transporto priemonės sugadinimo, 13 965,40 Eur žalą dėl transporto priemonės nutempimo, 294,03 Eur žalą už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, bendras žalos dydis – 36 359,43 Eur. Nurodė, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais pažeidė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, tarp žalos ir neteisėtų veiksmų buvo priežastinis ryšys, taip pat egzistavo atsakovo kaltė, todėl atsakovas yra atsakingas už ieškovei padarytą žalą.Atsakovas V. N. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį įsipareigojo sudaryti vairuotojui-ekspeditoriui sąlygas, reikalingas normaliai dirbti ir jam patikėtomis materialinėms vertybėms išsaugoti. Teigė, kad darbdavys privalėjo apdrausti transporto priemonę Kasko draudimu ir vairuotojas privalo atlyginti tik tą žalos dalį, kurios neatlygina draudimas. Atsakovas V. N. nurodė, kad darbdavys jo neinformavo, kad jam duodama transporto priemonė neapdrausta Kasko draudimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. sausio 24 d. sprendimu ieškovės D. G. IĮ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. N. 25 452 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 285,82 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. G. IĮ, ieškinį likusioje dalyje atmetė.Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ginčo šalių paaiškinimus ir argumentus, sprendė, jog atsakovas V. N. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedėjo maksimalių pastangų tam, kad išsaugotų įmonės jam patikėtą turtą, pažeidė įsipareigojimus, prisiimtus visiškos materialinės atsakomybės sutartimi, pareigybine instrukcijas ir sukėlė eismo įvykį. Teismas vertino, kad dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovei kilo žalą, t. y. buvo apgadintas vilkikas ir priekaba, vertino, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas sprendė, kad žala buvo padaryta dėl atsakovo kaltės, atsakovui veikiant neatsargiai. Eismo įvykio metu atsakovas buvo ieškovės darbuotojas, sukėlė eismo įvykį atlikdamas savo darbo pareigas, būdamas pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, todėl egzistuoja visos sąlygos atsakovo materialinei atsakomybei kilti.Teismas, įvertinęs, jog žala buvo padaryta atsakovui elgiantis neatsargiai, atsižvelgęs į darbdavio elgesį (pasirinko tokias Kasko draudimo sąlygas, kurios nagrinėjamu atveju nepadengė kilusios žalos) ir darbuotojo turtinę padėtį, sprendė, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą darbdavio patirtos atlygintinos žalos dydį sumažinti 30 procentų, t. y. iki 25 452 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovė D. G. IĮ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti 2018 m. sausio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1988-1029/2017, kuriuo ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies, ir tenkinti ieškinį visiškai, priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Nagrinėjamu atveju ieškovės patirtos žalos dydžio sumažinimas neatitiko žalos atlyginimo instituto esmės. Pagal Konstituciją, prioritetas yra teikiamas ne žalą padariusio, o žalą patyrusio asmens interesams. Atlygintinos žalos dydžio mažinimas gali būti vertinamas kaip žalą padariusio asmens nauda iš savo padaryto teisės pažeidimo.Nagrinėjamu atveju žalos atsiradimą lėmė išimtinai atsakovo neteisėti veiksmai. Objektyvios eismo įvykio aplinkybės rodo itin didelį atsakovo neatsargumą, nerūpestingumą, valdant jam darbdavio patikėtą turtą ir dalyvaujant kelių eisme.Ieškovė buvo apdraudusi atsakovui perduotas transporto priemones transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl buvo įvykdžiusi savo įstatyminę pareigą. Ieškovė taip pat buvo sudariusi ir vežėjų civilinės atsakomybės (CMR) draudimo sutartį bei transporto priemonių parko Kasko draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta ir atsakovui patikėta transporto priemonė.Dėl vairuotojų sukeliamų eismo įvykių didėja draudimo kaina, todėl ieškovui atlygintinos žalos mažinimas nėra teisingas.Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo sunkią turtinę padėtį, taip pat teismo posėdyje nurodė, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 1200 – 1300 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų apie jo turtą.Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik bloga asmens turtinė padėtis savaime dar nelemia atlygintinos žalos mažinimo.Nėra teisinio pagrindo teigti, kad šalies išlaidų advokato pagalbai, patirtų Darbo ginčų komisijoje, atlyginimo klausimas negali būti išspręstas teisme, jeigu individualus darbo ginčas, išnagrinėtas Darbo ginčų komisijoje, perkeliamas nagrinėti į teismą.Teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašomą priteisti sumą už ieškinio parengimą.Apeliaciniu skundu atsakovas V. N. prašo panaikinti 2018-01-24 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1988-1029/2018 dalį toje apimtyje, kurioje teismas ieškovės D. G. IĮ naudai priteisė 25 452 Eur žalos atlyginimo nuo bylos iškėlimo teisme 2017-08-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 285,82 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei, grąžinti ieškovei 539 Eur žyminio mokesčio ir priimti naują sprendimą – sumažinti žalos dydį iki trijų atsakovo vidutinių darbo užmokesčio dydžių. Atsakovas taip pat prašo paskirti ieškovei 5 792 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos priteisti atsakovo V. N. naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas nenagrinėjo atsakovo prašymo įtraukti trečiuoju asmeniu, nereiškiančiu savarankiškų reikalavimų byloje – draudimo kompanijos ADB Gjensidige, nors sugadinta transporto priemonė buvo drausta Kasko draudimu bei nepasisakė, kodėl atsisakė įtraukti trečiuoju asmeniu draudimo kompaniją.Teismas nenagrinėjo atsakovo prašymo dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.Sistemiškai aiškinant D. G. IĮ (darbdavio) ir atsakovo V. N. pasirašytą visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 647 spręstina, kad joje numatyta vairuotojo atsakomybės riba yra franšizės (besąlyginės išskaitos) sumokėjimas. Atsakovas, prisiimdamas tokią atsakomybę turėjo teisę žinoti, kokiomis sąlygomis prisiima saugoti turtą.Atsakovas nebuvo supažindintas su sąlyga, kad jo vairuojama transporto priemonė nėra drausta Kasko draudimu, taip pat nežinojo, kad darbdavys neprivalo transporto priemonių drausti Kasko draudimu, nors pagal darbdavio teiktą visiškos materialinės atsakomybės sutartį darbdavys privalo supažindinti vairuotoją su įstatymais, norminiais aktais ir taisyklėmis, numatančiomis materialinę darbuotojų atsakomybę už žalą, numatytą šioje sutartyje.Teismas, nustatydamas ginčo sutarties turinį, rėmėsi tik lingvistiniu sutarties sąlygų aiškinimu. Šalys visiškos materialinės atsakomybės sutartimi nenumatė ir nedetalizavo kokiu būdu ir priemonėmis ieškovė vykdys savo sutartinius įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas netaikė sisteminio sutarties aiškinimo metodo ir nenustatė, kad ginčo sutartimi tam tikrą riziką prisiėmė abi šalys. Teismas taip pat neatsižvelgė į sutarties šalių faktinį tikslą, t. y. neįvertino, kad ieškovė yra tik naudos gavėja, o jos tikslas pagal sutartį yra orientuotas tik į savo verslo rizikos mažinimą darbuotojo sąskaita.Nuo 2017-07-01 galiojančiame darbo kodekse numatyta, kad nuo 2017-07-01 visiškos materialinės atsakomybės sutartys nustoja galiojusios, nebelieka nuostatų, kad iš darbuotojo priteistina visa žala vien dėl to, kad jis yra pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį.Kilnojamojo turto vertinimas buvo atliktas praėjus daugiau kaip pusei metų nuo eismo įvykio dienos. Draudimo kompanija ADB Gjensidige informavo, kad apgadintas vilkikas nuo 2015-05-27 iki 2016-05-27 buvo draustas Kasko draudimu, tačiau tuo metu eismo įvykių užregistruota nebuvo, išmokos taip pat nebuvo mokamos. Todėl negalima priteisti iš darbuotojo žalos atlyginimo, kuomet turto vertinimas buvo atliktas tik po pusės metų, o apie eismo įvykį niekas nebuvo informuotas.Iš byloje esančios medžiagos, rašytinių dokumentų, darbdavio ir jo kviestos liudytojos parodymų negalima vienareikšmiškai teigti, kad atsakovo sukeltas eismo įvykis buvo nedraudiminis.Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė privalėjo realizuoti savo teisę į draudimo išmoką, taip pat į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, atsirado būtinybė įtraukti į bylą ADB Gjensidige trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Ieškovės reikalavimas, be kita ko, kildinamas ir iš ieškovės ir draudimo kompanijos teisinių santykių, todėl akivaizdu, kad teismo sprendimas galimai sukeltų teisines pasekmes ir ADB Gjensidige.Byloje iki šiol nėra atskleistos sąlygos, ar privalėjo draudimas išmokėti išmokas ar ne, to priežastis yra ta, kad darbdavys teikė melagingus dokumentus, jog transporto priemonė, kuri pateko į eismo įvykį, nebuvo drausta Kasko draudimu.Ieškovė D. G. IĮ pateikė atsiliepimą į atsakovo V. N. apeliacinį skundą, kuriuo prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovei iš atsakovo 450 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Atsakovas 2015-11-23 su ieškove sudarė darbo sutartį, visiškos materialinės atsakomybės sutartį ir buvo supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareigine instrukcija. Atsakovas visiškos materialinės atsakomybės sutartimi prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už gabenamo krovinio ir jam patikėtos transporto priemonės saugumą, taip pat įsipareigojo atlyginti žalą, padarytą dėl jo kaltės ar neapdairumo.Ieškovė nei darbo sutartyje, nei visiškos materialinės atsakomybės sutartyje, nei pareiginėje instrukcijoje nebuvo įsipareigojusi sudaryti transporto priemonių Kasko draudimo sutartis, taip pat minėtuose dokumentuose nebuvo numatyta, kad atsakovo kaip darbuotojo materialinė atsakomybė yra ribojama Kasko draudimo sutartyje numatytos franšizės suma.Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl teisinių santykių, susiklosčiusių iki naujojo darbo kodekso įsigaliojimo, todėl ginčo nagrinėjimas pagal vėliau įsigaliojusio įstatymo nuostatas prieštarautų įstatymo negaliojimo atgal principui.Pirmosios instancijos teismas nutarė į bylą neįtraukti draudimo bendrovės, nes atsakovas nepagrindė, o ir teismas nenustatė, kaip draudimo bendrovės teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos teismo sprendimas, priimtas šioje civilinėje byloje.Draudimo brokerė, kuri nagrinėjamoje byloje buvo apklausta kaip liudytoja, nurodė Kasko draudimo sutartis sąlygas, draudimo apsaugos nagrinėjamam įvykiui nebuvimą ir kitas aplinkybes.Nagrinėjamoje byloje nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes ieškovė nagrinėjamoje byloje realizavo tikrą savo teisę į žalos, padarytos neteisėtais atsakovo veiksmais, atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Atsakovo V. N. teigimu pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo jo prašymo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti ADB „Gjensidige“. Pirmosios instancijos teismas 2018-01-08 teismo posėdžio metu atsisakė tenkinti tokį atsakovo prašymą ir nurodė, kad teismo sprendimas negali sukelti jokių teisinių pasekmių ADB Gjensidige. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad toks teismo sprendimas sudaro pagrindą 2018-01-24 sprendimą pripažinti absoliučiai negaliojančiu, vadovaujantis CPK 329 str. 2 d. 2 p.Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. N. su ieškove D. G. individualia įmone 2015-11-23 sudarė darbo sutartį ir nuo 2015-11-24 iki 2016-09-13 D. G. IĮ dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi. 2015-11-23 V. N. pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kurią atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už jam patikėtas transporto priemones – vilkiką DAF FT XF 105.460 ir puspriekabę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas V. N. 2016-04-08 buvo išsiųstas į komandiruotę ir 2016-04-14 kelyje Belgija-Anglija padarė eismo įvykį, kurio metu buvo visiškai sugadinta jam patikėta transporto priemonė. Ieškovė D. G. individuali įmonė nurodė, kad eismo įvykio metu patyrė 22 100 Eur žalą dėl transporto priemonės sugadinimo, 13 965,40 Eur žalą dėl transporto priemonės nutempimo, 294,03 Eur žalą už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, bendras žalos dydis – 36 359,43 Eur.Atsakovo V. N. teigimu, 2016-04-14 eismo įvykio metu sugadinta transporto priemonė DAF FT XF 105.460, kurią apeliantė buvo patikėjusi atsakovui, turėjo būti apdrausta Kasko draudimu. Tačiau ieškovė nurodo, kad minėta transporto priemonė buvo drausta Kasko draudimu, tačiau, įmonei taupant lėšas, buvo sudaryta nestandartinė transporto priemonės Kasko draudimo sutartis, pagal kurią yra atlyginama žala tik už ketvirtą visiško transporto priemonės sunaikinimo atvejį. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UADBB „Jūsų patarėjas“ direktorė T. K., kuri byloje buvo apklausta kaip liudytoja, pateikė apeliantei raštą, kuriame buvo patvirtinta, jog 2016-04-14 (eismo įvykio dieną) vilkikas DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo draustas Kasko draudimu. 2018-01-08 teismo posėdžio metu T. K. nurodė, kad šiame rašte informacija buvo nurodyta klaidingai, kadangi minėta transporto priemonė buvo apdrausta Kasko draudimu, tačiau jis galiojo tik po trijų visiškų transporto priemonių sunaikinimo atvejų, t. y. ketvirtam visiškam transporto priemonės sunaikinimo atvejui. Byloje taip pat yra pateiktas draudimo naudos gavėjo UAB „Swedbank lizingas“ raštas, kuriame nurodoma, kad vilkikas buvo apdraustas Kasko draudimu draudimo bendrovėje „Gjensidige“ (iki 2016-03-01 – draudimo bendrovė PZU Lietuva). Taip pat byloje pateiktas ADB „Gjensidige“ 2017-12-22 pranešimas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodoma, jog transporto priemonė DAF FT XF 105.460 buvo drausta Kasko draudimu bendrovėje ADB „Gjensidige“, tačiau įvykių nebuvo užregistruota ir išmokos nebuvo mokamos.CPK 266 straipsnyje nustatyta, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ar pareigų. Todėl kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2018). Todėl apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo įtakota neįtrauktų į procesą asmenų teisinė padėtis.Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovas V. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad ADB „Gjensidige“ turėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti įvairiausių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Tai, ar atitinkami asmenys turi pakankamą materialinį ir procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi dalyvauti byloje, spręstina pagal konkrečias toje byloje nustatytas faktines aplinkybes.Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kitaip nei privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas, Kasko draudimas yra papildomas, savanoriškas draudimas, sudaryti Kasko draudimo sutartį nėra privaloma. Ieškovė įrodinėja, kad ji buvo sudariusi 2016-04-14 eismo įvykio metu sugadinto vilkiko Kasko draudimo sutartį, tačiau šios sutarties sąlygos buvo nestandartinės, t. y. draudimo sutarties atveju numatyta franšizė buvo 3 sunaikinimo atvejai t. y. žala pagal Kasko draudimo sutartį atlyginama per metus įvykus trims įvykiams, kurių metu visiškai sugadinamos atsakovės automobilių parko, apdrausto Kasko draudimo sutartimi, transporto priemonės.Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje sprendė, kad iš į bylą pateiktų transporto priemonių parko draudimo liudijimo Nr. PZULT 1928126 nuorašų bei liudytojos T. K. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad vilkikas DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-05-27 iki 2016-05-27 buvo draustas Kasko draudimu draudimo kompanijoje PZU Lietuva (teisių perėmėja ADB „Gjensidige“). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, taip pat sprendė, jog minėtoje Kasko draudimo sutartyje buvo numatyta išskaita – 3 visiško sunaikinimo atvejai. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovo V. N. eismo įvykio metu nepataisomai apgadintas vilkikas laikotarpiu nuo 2015-05-27 iki 2016-05-27 buvo pirma visiškai sunaikinta transporto priemonė, todėl Kasko draudimo išmoka negalėjo būti išmokėta.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 str.), o sprendimas šiuos reikalavimus atitinka, jeigu teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). CPK 327 straipsnio 1 d. 2 p. numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.Kaip buvo nustatyta iš byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismas remdamasis į bylą pateiktu transporto priemonių parko draudimo liudijimo Nr. PZULT 1928126 nuorašu bei liudytojos T. K. parodymais sprendė, kad 2016-04-14 eismo įvykio metu sugadintas vilkikas DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015-05-27 iki 2016-05-27 buvo draustas Kasko draudimu draudimo kompanijoje PZU Lietuva (teisių perėmėja ADB „Gjensidige“). Teismas taip pat sprendė, kad aptariamas vilkikas 2015-05-27 iki 2016-05-27 laikotarpiu buvo pirma visiškai sunaikinta ieškovės transporto priemonė ir Kasko draudimo išmoka negalėjo būti išmokėta. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios teismo nustatytos aplinkybės stokoja pagrindimo bylos medžiaga, jos detalia analize.Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad 2016-04-14 eismo įvykis buvo pirmasis ieškovės eismo įvykis, kurio metu buvo visiškai sunaikinta transporto priemonė, laikotarpiu nuo 2015-05-27 iki 2016-05-27, taip pat nėra duomenų, ar ieškovė pranešė draudimo kompanijai apie įvykį (ADB „Gjensidige“ Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 049 9.1.2 punktas), ir ar buvo priimtas draudimo bendrovės sprendimas nemokėti draudimo išmokos. Atsižvelgus į išdėstytą pripažintina, kad teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, neįvertino teisės aktuose nustatytų draudimo santykių esmės ir tikslo, nenustatė byloje dalies aplinkybių, reikšmingų teisingam ieškinio išnagrinėjimui. Dėl šių priežasčių liko neatskleista bylos esmė, nebuvo detaliai aiškinamos ir analizuojamos Kasko draudimo sutarties sąlygos ir ieškovės galimybė gauti draudimo išmoką dėl eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo. Sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad, neatmetus ieškovės galimybės gauti draudimo išmoką iš ADB „Gjensidige“, pastaroji yra suinteresuota bylos baigtimi, nes teismo sprendimas ADB „Gjensidige“ gali sukelti teisines pasekmes. Todėl, nagrinėjamu atveju nustačius, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su ADB „Gjensidige“ materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą įtraukti ADB „Gjensidige“ į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir ši aplinkybė galėjo neigiamai įtakoti bylos rezultatą.Kadangi pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų bylos teisingam išnagrinėjimui svarbių aplinkybių, byloje atliko tik formalų įrodymų, susijusių su Kasko draudimo sutarties sudarymu, vertinimą, taip pat neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, spręstina, kad apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, nes tokia padėtis prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. sausio 24 d. sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 2 d. 2 p.). Nusprendus bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir grąžintinas nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad, jeigu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme galutinis sprendimas nepriimamas, o panaikinęs procesinį bylą nagrinėjusio teismo sprendimą, teismas grąžina bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iš proceso šalių. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2016 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-916/2016).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. sausio 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.