Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidos Stonkuvienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant pareiškėjai B. J., pareiškėjos atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos bei trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus atstovei Daliai Vaičikauskaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. J. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui, A.K. dėl dalinio įsakymo ir sprendimo atkurti nuosavybės teises panaikinimo ir įpareigojimo atkurti nuosavybės teises.

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

- panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. 4-4439-(1.3) ir 2007 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 15224, dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. K. į 0.38 ha. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos r. sav.;

- įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininką atkurti nuosavybės teises į 0.38 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos r. sav., nustatyta tvarka ir terminais.

Pareiškėja bei jos atstovė advokatė V.Pargaliauskienė palaiko skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu ir prašo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja B. J. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į P. D. nuosavybės teisėmis Klaipėdos apskrities, Kretingos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime valdytą nekilnojamąjį turtą – 10 ha žemės (b.l.53 – 2003-05-19 sprendimo lydimosios medžiagos 39-40 lapai). 1992-08-20 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 1933 metais O.D. nupirko iš buvusio žemės savininko L. B., L. 10 ha žemės sklypą, esantį Kretingos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime ir nurodytą sklypą po senelės mirties paveldėjo ir valdė P. D. (nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys). Iš 2000-02-17 Klaipėdos AVA įsakymu Nr. 355 patvirtinto Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos Kašučių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto aiškinamojo rašto (projekto 255 lapas), 1999-03-05 protokolo turinio (projekto 187-188 lapai), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kaimas buvo rėžinis.

2005-11-24 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005-11-24 pasitarime aprobuotos „Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos“ (Biuletenis administracinių teismų praktika Nr. 8, 421-504)), kurių 8.1 punkte nurodoma, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio, reglamentuojančio nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką, 4 dalyje nustatyta: „Žemė grąžinama nedelsiant. Toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas“. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatas, atkuriant nuosavybės teises į žemę, esančią kaimo vietovėje, toje teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė gali būti grąžinama ir kompensuojama natūra tik pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 23 punkte taip pat nustatyta, kad kaimų, neišskirstytų į vienkiemius, teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, žemė grąžinama tik suprojektavus šioje teritorijoje susigrąžinančių žemę natūra piliečių žemės sklypų išdėstymą pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, parengtus laikantis Žemės ūkio ministerijos patvirtintos metodikos.

2000-02-17 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 355 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ buvo patvirtintas VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo parengtas Kretingos rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suformuotos žemės sklypo ribos, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos bei žemės servitutai (2000 metų Kretingos rajono (duomenys neskelbtini)seniūnijos Kašučių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 268 lapas).

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas A. B. nurodė, kad nežiūrint to, kad pareiškėjai formuojamas nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypas pateko į Kašučių kadastrinės vietovės ribas ir šios vietovės žemėtvarkos projektą parengė projekto autorius J.K., jam (A.B.) buvo suteikta teisė parengti pareiškėjos žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus ir sklypai Nr. 150 ir 150-1 (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teisių atkūrimui natūra buvo suprojektuoti ir atvaizduoti rengiant Kūlupėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir grafiškai pavaizduoti kadastro plano 1 lape (planinė medžiaga pridedama). Šias aplinkybes patvirtina ir protokolas dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo (2003-05-19 KAVA sprendimo Nr. 10284 rengimo medžiagos 6; 20-24 lapai (b.l.53))

Vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procesą 2001-09-28 žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktais, ribų patikslinimo aktais (2003-05-19 KAVA sprendimo Nr. 10284 rengimo medžiagos 6; 20-24 lapai (b.l.53)) (duomenys neskelbtini) kaime paženklinti žemės ūkio paskirties veiklai suformuoti du sklypai Nr. 150 (1.90 ha) ir 150-1 (5.68 ha). Kaip nustatyta iš pačios pareiškėjos paaiškinimų ir liudytojo A.B. paaiškinimų, natūrinės sklypo ribos parodytos pagal pačios pareiškėjos paaiškinimą ir būtent pagal šias ribas buvo atliktas sklypų ženklinimas. Pareiškėjos nurodytų sklypų ribose buvo 7.58 ha laisvos žemės plotas ir šioje dalyje buvo galimas natūrinis atkūrimas. Kitoje dalyje -2.42 ha sklypo dalis buvo užimta tarnybinių dalų, kurios priskiriamos valstybės išperkamai žemei. Šias aplinkybes patvirtina ir 2000-02-17 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 355 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ patvirtintas Kretingos rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kurio aprašomojoje dalyje (šio plano sprendinių 82 lapas) nurodoma, kad Vaineikių girininkijos tarnybinių dalų plotas 27 ha. Šio projekto valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plane (planinė medžiaga pridedama) minima teritorija pateko į tarnybinių dalų žemės sklypo dalį ir plane pažymėta indeksu 12-8-2, kuri pagal sutartinį žymėjimą žymima kaip tarnybinėms daloms ar asmeniniam ūkiui suteikta žemė.

Liudytoju apklausiamas A.B. nurodė, kad atlikus matavimus ir nustačius, kad 2.42 ha žemės sklypo dalis yra tarnybinių dalų žemės sklypai ir yra valstybės išperkama, pareiškėja pati pareiškė valią, kad už šią nuosavybės dalį būtų kompensuojama suteikiant lygiaverčiu žemės sklypu kitoje kadastrinėje vietovėje – Kūlupėnų kadastrinėje vietovėje. Kadangi pareiškėja pati nesugebėjo parašyti prašymo, jis surašė prašymą ir pareiškėja pasirašė po šiuo prašymu (2003-05-19 KAVA sprendimo Nr. 10284 rengimo medžiagos 38 lapas (b.l.53). Pagal šį pareiškėjos prašymą buvo priimta ir patvirtinta 2001-11-20 išvada Nr. 4176 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kuria nustatyta, kad B.J. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 2.42 ha žemės, kurios vertė 5041 ir išvada pasiųsta į Klaipėdos apskrities Kretingos rajono Kūlupėnų seniūniją (B.J. nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų bylos 2 lapas).

Būtent pagal šiuos nuosavybės teisių atkūrimo parengiamajame procese parengtus dokumentus buvo pasirašytas 2003 m. gegužės 19 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr. 13.6-1569 ir 2003 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. 10284, kuriais pareiškėjai B. J. nuspręsta atkurti nuosavybės teisę į 7.58 ha žemės (2.68 ha miško ir 4.90 ha žemės), grąžinant ją natūra. Šio sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės tesės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį – 2.42 ha (5041 lt vertės) bus atkurtos vėliau: Kūlupėnų k.v. žemės reformos žemėtvarkos projekto tęstinumo metu (b.l.53). Kaip nustatyta iš B.J. nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų bylos (b.l.1-5) 2001-11-20 išvada Nr. 4176 dėl 2.42 ha žemės nuosavybės teisių atkūrimo persiųsta į Klaipėdos apskrities Kretingos rajono Kūlupėnų seniūniją ir kartu su kitomis išvadomis realizuojant pareiškėjos teisę į nuosavybės teisių atkūrimą 2005-04-29 Klaipėdos AVA priėmė sprendimą atkurti nuosavybės teises į 8.09 ha miško sklypą, esantį Klaipėdos apskrityje, Kūlupėnų seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaime (b.l.11).

Pareiškėja kelia klausimą, nurodydama, kad 2003 m. gegužės 19 d. kai buvo priimtas Klaipėdos AVA sprendimas Nr. 10284 atkurti 7.58 ha žemės (2.68 ha miško ir 4.90 ha žemės) grąžinant ją natūra, jau buvo parengtas ir patvirtintas Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektas ir pagal projektą dalis žemės sklypo, anksčiau priskirto tarnybinėms daloms buvo perduota į laisvos valstybinės žemės fondą ir žemėtvarkos projekto 6 bloke suformuotas 0.38 ha žemės sklypas, sklypo Nr. 229. Todėl pareiškėjos manymu jai, kaip pretendentei į natūrinį žemės sklypo atkūrimą Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini)kaime atsiradus papildomai laisvos žemės, ši žemės sklypo dalis turėjo būti suprojektuota būtent natūriniam nuosavybės atkūrimui ir nuosavybė 0.38 ha žemės sklypo Nr.229 atkurta jai, o ne asmenims kurie siekė atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybę, t.y. trečiajam suinteresuotajam asmeniui A.K.. Todėl prašo panaikinti Klaipėdos AVA 2007-07-26 įsakymą Nr. 4-4439-(1.3) ir 2007-07-26 Klaipėdos AVA sprendimą Nr. 15224 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0.38 ha –žemės sklypą 229, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos r. sav. A. K. ir įpareigoti nuosavybės teises atkurti jai.

Iš teismui pateikto Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto, kuris patvirtintas 2003-02-26 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-531 (pateikto projekto medžiagos 1 lapas), nustatyta, kad ankstesniajame žemėtvarkos projekte nurodyta tarnybinių dalų 12-8-2 dalies (27 ha žemės sklype) teritorija pakoreguota ir buvusioje tarnybinių dalų teritorijoje 6 bloke, suformuotas 0.38 ha laisvos valstybinio fondo žemės sklypas, kurio numeris 229 (projekto rengimo medžiagos 104-105 lapai, planinė medžiaga (pridedama). Taigi pareiškėja nurodo, kad ji prioritetiškai turėjo pirmenybę į šio žemės sklypo natūrinį atkūrimą. Tačiau kaip jau nurodyta sprendime, pareiškėja 2001-09-28 prašymu, kurį jos valia surašė A.B., o pastaroji pasirašė (2003-05-19 KAVA sprendimo Nr. 10284 rengimo medžiagos 38 lapas (b.l.53), pareiškė valią už žemės dalį, kuri išvados surašymo metu buvo užimta tarnybinių dalų, suteikti lygiavertį žemės sklypą Kūlupėnų kadastrinėje vietovėje. Šio prašymo pagrindu 2001-01-20 Klaipėdos apskrities viršininkė patvirtino išvadą Nr. 4176 ir ši išvada perduota Kūlupėnų seniūnijai. Pareiškėja pagal šią išvadą įtraukta į VIII eilę pageidaujančių gauti žemės sklypus (B.J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos 39 lapas). Kaip jau nurodyta sprendime, realizuojant šią ir kitas išvadas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kitoje vietoje, pareiškėjai 2005-04-29 Klaipėdos AVA sprendimu Nr. 12809 (B.J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos 1-5 lapai), perduota neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtam 8.09 ha miško sklypas (vertė 15125 Lt).

Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 105 punkte numatyta tvarka, kurios laikomasi perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Šis punktas numato, kad apskrities viršininkas per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos gavimo išnagrinėja byloje esančius dokumentus ir piliečiui sutikus priima išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn piliečio pageidaujamoje vietovėje. Taigi kaip jau ir aptarta teismo sprendime pareiškėjai 2001-11-20 išvada Nr. 4176 sukėlė teisines pasekmes, jos valiniais veiksmais ji buvo realizuota.

Teismų įstatymo 33 straipsnio 2 dalis numato, kad nagrinėdami bylas, teismai taip pat vadovaujasi oficialiai paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir atsižvelgia į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtas šio teismo nutartis bei Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtus šio teismo sprendimus, nutarimus ir nutartis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėse bylose Nr.A7-585/2005; Nr. A8-1582/2005 (Administracinių teismų praktika Nr. 8, l. 207-231;231-241) bei administracinėse bylose Nr. A502-1496/2008; Nr. AS-261-27/2009, nagrinėjo analogiškų išvadų pagrįstumo klausimą, todėl darytina išvada kad 2001-11-20 Klaipėdos AVA išvada Nr. 4176 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn yra administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes ir yra realizuotas pareiškėjai pasirinkus vietoj valstybės išperkamo išlikusio nekilnojamąjį turto kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Jei pareiškėja nesutiko su minimos išvados turiniu dėl jo panaikinimo turėjo imtis veiksmų, t.y. ji šios išvados neginčijo, kas reiškia, jog išvada yra galiojanti ir atitinkamai sukelia teisines pasekmes. Pareiškėja neginčijo ir 2003-05-19 Klaipėdos AVA sprendimo Nr. 10284 (b.l.21), kurio 4 punkte būtent ir nurodoma, kad nuosavybė į 2.42 ha žemės bus atkurtos vėliau Kūlupėnų k.v. žemės reformos žemėtvarkos projekto tęstinumo metu. Teisiniu požiūriu toks pareiškėjos elgesys vertintinas kaip sutikimas su atliktu veiksmu nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigoje.

Taigi tokiu būdu realizavus pareiškėjai teisę į nuosavybės teisių atkūrimą 2.42 ha žemės sklypo dalyje, 2003-02-26 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 13.6-531 patvirtinus Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektą ir suformavus laisvos valstybinio fondo žemės sklypą Nr. 229, nebuvo ir šiuo metu nėra teisinio pagrindo pareiškėją laikyti pretendente į natūrinį šios nuosavybės dalies (2.42 ha žemės sklypą Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime) atkūrimą ir prioritetiškai jai siūlyti atkurti nuosavybės teises į šį sklypą. Todėl atsakovas pagrįstai šį žemės sklypą laikė laisva valstybinio fondo žeme ir 2007-05-05 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 4-3219(1.3) „Dėl Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ patvirtino 3 priedą, „Piliečių, kuriems suprojektuoti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, miškas, vandens telkiniai Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo metu sąrašą“, kurio 4 punktu suprojektavo A. K. žemės 0.38 ha žemės sklypą Nr. 229 nuosavybės teisių atkūrimui, perduodant neatlygintinai lygiaverčius sklypus (Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinto 2000-02-17 įsakymu Nr. 355 2006 m. papildymo medžiagos 3 ir 7 lapai). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997-07-01 įstatymo Nr. VIII-359 redakcija) 16 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos numatė, kad už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, atlygina valstybė, laikydamasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, kai atlyginama už pagal šį įstatymą negrąžinamą žemę, mišką, vandens telkinį, vietoj jų perduodamos nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio lygiavertiškumas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą metodiką (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 205 su vėlesniais pakeitimais). Pareiškėja aukščiau paminėta tvarka realizavo savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ginčijamais administraciniais aktais, kuriais nuosavybė į sklypą Nr. 229 atkurta A.K., yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės.

Pareiškėja pagrįstai akcentuoja, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamojo turto atkūrimo įstatymas (1 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6 straipsnio 2 dalis, 16 straipsnis) prioritetą teikia asmenims, norintiems nuosavybės teises atkurti natūra, ir tik tokiu atveju, jei pretendentai nepageidauja susigrąžinti žemės natūra, ta žemė priskiriama laisvam žemės fondui ir iš jos gali būti formuojami sklypai asmenims, kuriems už negrąžinamą natūra žemę atlyginama, perduodant neatlygintinai nuosavybėn kitą žemės sklypą. Tai reiškia, kad jei žemė nėra valstybės išperkama ir buvęs savininkas ar kiti asmenys, numatyti Įstatymo 2 straipsnyje pareiškia valią atgauti ją natūra, o kiti asmenys pageidauja, kad toje vietoje būtų suformuotas lygiavertis sklypas už negrąžinamą natūra žemę, pirmenybė teikiama asmenims, pageidaujantiems susigrąžinti žemę natūra.

Ginčijamais atsakovo sprendimais A.K. nuosavybės teisės atkurtos, atlyginant už valstybės išperkamą žemę vienu iš įstatyme nustatytų būdų- perduodant lygiavertį žemės sklypą (Įstatymo 16 straipsnio 9 dalis). Pareiškėja pageidauja atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (tėvo žemę) natūra. Atsižvelgiant į prieš tai aptartą teisinį reglamentavimą turėtų būti apgintos pareiškėjos teisės į žemės grąžinimą natūra. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atkūrimas natūra reiškia, jog nuosavybėn grąžinamas tas pats turto objektas, kurio savininkas neteko jį nacionalizavus ar kitaip neteisėtai nusavinus. Žemės grąžinimo atveju tai reiškia, kad grąžinamas tokio pat dydžio ir toje pat vietoje esantis žemės sklypas. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta vieta, kurioje buvo pareiškėjos tėvo žemė. Į bylą pateikti žemės sklypų į kuriuos atstatomos nuosavybės teisės 2001-09-28 žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktai ir žemės sklypo ribų patikslinimo aktai (b.l. 53 - 2003-05-19 Klaipėdos AVA įsakymo Nr. 10284 dėl nuosavybės teisių atkūrimo medžiaga) tik patvirtina, į kokį sklypą atkurti nuosavybės teises pageidauja pareiškėja, tačiau neįrodo, kad šis sklypas yra P. D. turėtos žemės ribose. Jokių kitų objektyvių įrodymų, kuriais būtų neginčytinai ir objektyviai nustatyta, kad ginčo sklypas (Nr. 229) patenka į pareiškėjos tėvui iki nacionalizacijos valdyto sklypo ribas nėra. Kretingos rajono apylinkės teismo 1992-08-20 sprendimu tik nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 1933 metais O.D. nupirko iš buvusio žemės savininko L. B. 10 ha žemės sklypą, esantį Kretingos raj,. (duomenys neskelbtini)kaime ir žemės sklypą po jo mirties paveldėjo ir valdė P. D. Teismas nevertino ir nenustatė pačio sklypo lokalizacijos ir ribų. Taigi nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu nebuvo surinkta jokių faktinių duomenų apie natūrines sklypo ribas, todėl natūrinių sklypo ribų egzistavimas yra tik pačios pareiškėjos subjektyvus vertinimas nepagrįstas jokiais faktiniais įrodymais. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos prašymu apklaustas liudytoju D.A.R., kuris nurodė, kad ginčo sklypas Nr. 229 patenka į 10 ha sklypo, priklausiusio pareiškėjos tėvui ribas. Tačiau akivaizdu, kad liudytojo paaiškinimais negali būti grindžiama ši aplinkybė, nes jis yra gimęs 1938 metai, t.y. nacionalizacijos metu buvo mažametis ir apie ginčo sklypo ribas gali paaiškinti tik iš trečiųjų asmenų pasakojimų.

Kolegija pripažįsta, kad naikinti sprendimus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės trečiajam suinteresuotam asmeniui, nenustačius, ar toje vietoje, kur šiam asmeniui suformuotas sklypas, buvo P. D. žemė, nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Būtent tokia teisminė praktika yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aprobuota teismine praktika (žr. 2007-07-13 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A2-703/2007, skelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 2(12), 86-91 lapai).

Be to, 2005-11-24 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005-11-24 pasitarime aprobuotose „Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijose“ (Biuletenis administracinių teismų praktika Nr. 8, 421-504), konstatuojama, kad teismų praktikoje taikant minėtas teisės normos buvo suformuluota taisyklė, kad nuosavybės teisės į žemę, esančią kaimo vietovėje, taip pat teritorijose, nustatyta tvarka priskirtose miestams po 1995 m. birželio 1 d., kurioje buvo likusi rėžių sistema, atkuriamos kitokia tvarka, nei į žemę, esančią teritorijose, priskirtose miestams iki 1995 m. birželio 1 d., kurioje buvo likusi rėžių sistema. Pirmuoju atveju žemė grąžinama ir kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus, antruoju – pagal atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus. Tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju atkuriant nuosavybės teises nėra reikšminga konkreti savininkų rėžiniame kaime turėtos žemės vieta – formuojant grąžintinos natūra žemės sklypus ir nustatant jų ribas teritorijoje, kurioje buvo likusi rėžių sistema, neatsižvelgiama į turėtų žemės rėžių vietą ir ribas. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje numatyta šios taisyklės išimtis, tačiau minimos išimties taikymui sąlygų šioje konkrečioje situacijoje nenustatyta (taikytina esant šioms sąlygoms: 1) rėžis sutampa su pretendento asmeniniam ūkiui naudojamo žemės sklypo ribomis; 2) projektuojamas rėžis yra miško žemėje ir jo išdėstymas nepažeidžia šios metodikos 56 punkto reikalavimų (t. y. miško sklypai turi būti projektuojami taip, kad prie jų būtų privažiavimas esamais keliais arba kvartalinėmis linijomis ir nereikėtų tiesti naujų kelių, miško sklypų ribos turi būti projektuojamos jas derinat prie natūralių kontūrų – upelių, griovių, kelių, kvartalinių linijų, proskynų, kitų objektų); 3) projektuojamas rėžis yra skirtingas gamtines savybes, nei pagrindiniame žemės masyve, turinčioje žemėje (pievose, pelkėse ir kt.), išskyrus ariamąją žemę).

Tokį reglamentavimą lėmė istoriškai susiklostę rėžinių kaimų žemėvaldų ypatumai (rėžiniuose kaimuose vienam savininkui priklausiusi žemė labai retai būdavo vienoje vietoje). Rėžių sistema, kaip XVI amžiuje vykdytos valakų reformos padarinys, buvo likusi tose teritorijose, kurių dėl tam tikrų istorinių aplinkybių nepaveikė ar paveikė tik iš dalies 1919–1939 metų Lietuvos žemės reforma, kurios metu, vadovaujantis racionalaus žemės naudojimo principu, kaimai buvo skirstomi į vienkiemius.

Taigi formuojant grąžintinos natūra žemės sklypus ir nustatant jų ribas teritorijoje, kurioje buvo likusi rėžių sistema, neatsižvelgiama į iki nacionalizacijos turėtų žemės sklypų vietą ir ribas. Dėl to pareiškėjos reikalavimas dėl žemės grąžinimo būtent toje rėžinio kaimo vietoje, kurioje iki nacionalizavimo buvo savininkui priklausiusi žemė negali būti tenkinamas ir šiais teisiniais argumentais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A2-372-2002, Nr. A2-636-2004).

Dėl teismo išlaidų atlyginimo priteisimo.

Pareiškėja pateikė prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo, nurodydama, kad patyrė 1150 litų atstovavimo išlaidas. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato sąlygą atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimui iš kitos šalies, kad jos naudai turi būti priimtas sprendimas. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjos reikalavimai pripažįstami nepagrįstais, todėl nėra teisinių prielaidų tenkinti pareikšto reikalavimo dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytu ir vadovaudamasi ABTĮ 85 straipsnio 5 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu,

nusp rendė:

pareiškėjos B. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.