Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

2007 m. sausio 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisiamojo posėdžio pirmininko Valdo MEIDAUS,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini). (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).), 8 klasių išsilavinimo, vedęs, niekur nedirbantis, teistas :

1) 1998-08-21 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 47¹ str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2000-02-10 to paties teismo pagal BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 43 str., subendrinus šią ir 1998-08-21 teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, jam skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui; pritaikius 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 1 d. 1p., bausmė sumažinta iki 1 metų 4 mėnesių 20 d.; 2001-05-12 paleistas iš laisvės atėmimo vietos;

3) 2002-03-28 to paties teismo pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; 2002-12-12 paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, neatlikęs 7 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmės;

4) 2003-10-13 to paties teismo pagal BK 178 str. 4 d. areštu 40 parų; pagal BK 75 str., šios bausmės vykdymas atidėtas 1 metams laiko; 2004-10-19 atleistas nuo arešto bausmės pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui;

5) 2005-10-06 to paties teismo pagal BK 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 5 mėnesiams; 2006-06-12 ši bausmė pakeista areštu 45 paroms, bausmės neatlikęs;

teistumai neišnykę, kaltinamas pagal BK 22 str. 1 d. 149 str. 1 d.; 135 str. 2 d. 2, 6 ir 8 p.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. S. 2006 m. liepos 15 d. apie 23.30 val., Kėdainiuose, Kęstučio gt. prie namo Nr. 9, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas palaužti nukentėjusiosios J. B. pasipriešinimą ir ją išžaginti, suduodamas ranka keturis smūgius jai į galvą ir padarydamas muštines žaizdas apatinėje lūpoje, liežuvyje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose bei nosies sumušimą, nurengdamas viršutinius ir apatinius jos rūbus ir padarydamas jai odos nubrozdinimus krūtinės srityje, pasikėsino lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja J. B. prieš jos valią, tačiau išžaginimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – nepajėgė atlikti lytinio akto.

Jis toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tęsdamas savo nusikalstamą veiką prieš J. B., demonstruodamas aiškų jos negerbimą ir siekdamas ją paniekinti, sukeldamas jai dideles fizines kančias įkišdamas dvi medžio šakas į jos išeinamąją angą ir padarydamas kiauryminę durtinę žaizdą pilve su tiesiosios ir gaubtinės žarnų, kepenų, diafragmos sužalojimais, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų ir itin žiauriai sunkiai sutrikdė J. B. sveikatą.

K. A. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2006 m. liepos 15 d. vakare Kėdainiuose, Kęstučio gatvėje, eidamas su dviem iš matymo pažįstamom merginom bei R. G. susitiko nukentėjusiąją J. B., kuri ieškojo savo draugės. Jos anksčiau nepažinojo. Jis turėjo alaus, buvo išgėręs, nes prieš tai dienos metu gėrė naminę degtinę ir alaus. Jie visi ir nukentėjusioji nuėjo prie Kęstučio g. 9 namo, kur ant žolės gėrė jo turėtą alų. Prie jų prisijungė trys čigonės. Po kurio laiko G. su merginom išėjo, dar po kiek laiko išėjo ir čigonės. Jam likus su nukentėjusiąja ši pradėjo jį glamonėti, bučiuoti, pati visiškai nusirengė – iš to jis suprato, kad nukentėjusioji nori su juo mylėtis. Jis irgi nusirengė marškinėlius, ketino atlikti natūralų lytinį aktą, tačiau dėl girtumo nesustandėjus varpai nepajėgė to padaryti. Supykęs ant savęs, delnu sudavė J. B. į veidą – tvirtina, jog galėjo suduoti jai ir keturis kartus. Po to nulaužęs nuo medžio vieną šaką sudavė nukentėjusiajai, kuri buvo keturpėsčia prie jo, per užpakalį, šaka išslydo iš rankos. Po to nulaužė antrą šaką, ja vėl sudavė nukentėjusiajai, ši po smūgio atsigulė ant pilvo. Neprisimena, kad būtų kišęs šias šakas nukentėjusiajai į išeinamąją angą, tačiau neneigia, jog galėjo taip padaryti, o neprisimena dėl girtumo. Išeidamas paliko ją gulinčią ant pilvo. Jos nenurenginėjo, jokių jos rūbų neplėšė, prievarta neketino su ja lytiškai santykiauti. Kaip ant jo marškinėlių ir kelnių atsirado nukentėjusiosios kraujas negali paaiškinti. Pradžioje ikiteisminio tyrimo neigė kaltę, nes buvo gėda. Ieškinius pripažįsta, bet mano, kad prašoma suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė.

Savo parodymus apie esmines įvykio aplinkybes kaltinamasis patvirtino 2006-07-26 parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., 74 – 77 b.l.).

N. J. B. parodė, kad 2006 m. liepos 15 d. su savo vyru V. B. buvo „agurkų“ šventėje Kėdainių miesto parke. Šventėje su bendradarbiais išgėrė šampano, degtinės, jautėsi apsvaigusi, nes alkoholį vartoja retai ir nedaug. Su bendradarbiais tarėsi po šventės eiti pas kitą bendradarbę vardu Larisa, kuri gyveno buvusiame kariniame miestelyje. Eidama jos ieškoti Kęstučio gatvėje susitiko A. S., kurio iki tol nepažinojo. Kartu su juo bei dar keliais jai nepažįstamais žmonėmis ir čigonėmis gėrė alų. Po kiek laiko ji liko tik su A. S., kuris nieko jai nesakęs smogė ranka į veidą, dėl ko ji prarado sąmonę. Iki tol ji buvo apsirengusi, neketino su kaltinamuoju lytiškai santykiauti. Kas vyko toliau – nežino. Atsigavusi pajuto skausmą pilve. Matė atvykusius medikus, o kas vyko toliau taip pat neprisimena – atsipeikėjo tik ligoninėje. Įvykio metu buvo sunkiai sužalota, tapo 2 grupės invalide. Pasigedo 1000 Lt vertės grandinėlės, 90 Lt vertės auskarų, 20 Lt vertės piniginės, kurioje buvo 80 litų, bei 40 Lt vertės rankinės. Viso buvo pagrobta jos daiktų už 1230 Lt. Tyrimo metu jai buvo grąžinta grandinėlė ir auskarai. Prašo priteisti iš kaltinamojo 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškinio dėl 140 Lt turtinės žalos atlyginimo atsisako.

Iš parodymų atpažinti protokolų matyti, kad nukentėjusioji J. B. tyrimo metu atpažino ją sužalojusį A. S., savo auskarus ir grandinėlę, kurie jai buvo grąžinti (1 t., 27 – 29, 33 – 34, 32, 107 – 108, 109, 110 b.l.).

Liudytojas V. B. parodė, kad 2006 m. liepos 15 d. su žmona J. B. buvo „agurkų“ šventėje, kur abu truputį išgėrė ir pasimetė. Grįžęs į namus, žmonos nerado. Su ja nesipyko, gyvena jau 25 metus, užaugino du vaikus, sutaria gerai.

Liudytojas V. A. parodė, kad 2006 m. liepos 16 d. apie 1 val. su patrulių būrio patruliu M. R. nuvyko prie Kęstučio g. 9 namo, kur rado visiškai nuogą moterį su medžio šakomis išeinamojoje angoje. Vienos šakos ilgis buvo apie 1,5 m, ji buvo su lapais. Moteris buvo sąmoninga, dejavo.

Liudytojas R. L.S parodė, kad 2006 m. liepos 15 d. su žmona buvo pas kaimynus, gyvenančius Kęstučio gatvėje. Apie 22 val. matė nukentėjusiąją, kuri klausė jų apie savo draugę Larisą. Moteris atrodė tvarkinga, apsirengusi švariai, matėsi, jog yra išgėrusi. Jis pasiūlė jai kviesti taksi ir važiuoti į namus. Apie 1 val. jau būnant namuose dukra išgirdo kažką sunkiai dejuojant netoli esančiose krūmuose, jis paskambino į policiją. Nuėjęs pažiūrėti pamatė nuogą moterį smarkiai sumuštu veidu. Jos iš pradžių neatpažino. Tik vėliau suradus jos rūbus, jis suprato, jog tai ta pati moteris, kurią matė iš vakaro. Dar vėliau matė, kad jos išeinamojoje angoje styrojo nulaužtos medžio šakos.

Liudytoja I. L. parodė taip pat kaip ir liudytojas R. L..

Liudytoja B. S. parodė, kad 2006 m. liepos 15 d. su L. R., R. G. bei A. S. buvo agurkų šventėje. Pasibaigus šventei eidami Kęstučio gatve sutiko jai nepažįstamą J. B., kuri klausinėjo kur gyvena jos draugė Larisa. Matėsi, jog moteris buvo išgėrusi. Kaltinamasis netoliese stovėjusios čigonės paklausė apie Larisą, ir pastaroji atsakė, jog kažką žinanti. Netrukus ši čigonė grįžo su dar dviem čigonėm, ir jie visi, tame tarpe ir nukentėjusioji, nuėjo gerti alaus priešais Kęstučio g. 9 namą. Pabuvus apie valandą laiko ji su L. R. ir R. G. išėjo, palikę nukentėjusiąją su čigonėmis bei kaltinamuoju. Kas įvyko toliau – nežino. Nukentėjusioji elgėsi ramiai, kultūringai, buvo apsirengusi.

Liudytojas R. G. davė iš esmės tokius parodymus kaip ir liudytoja B. S..

2006-07-16 įvykio vietos apžiūros protokolu įrodyta, kad įvykio vieta yra pievelėje Kėdainiuose, Kęstučio gatvėje tarp namų Nr. 9 ir Nr. 11. Joje matyti medžių šakos, ištrypta žolė. Įvykio vietoje rasta ir paimta: moteriškos kelnaitės, liemenėlė, džinsiniai švarkelis ir kelnės, suplėšyta palaidinė, vasariniai bateliai. Prie krūmų ant ištryptos žolės rasti žiebtuvėlis, raktai su pakabuku. Šalia jų trijose vietose rastos raudonos spalvos 20 x 50 cm dydžio dėmės, panašios į kraują. Prie šių dėmių rasta ir paimta medžio šaka su lapais, kurios vienas galas nulaužtas. Taip pat įvykio vietoje rasta stiklinė ir tuščias plastmasinis alaus butelis (1 t., 12 – 17 b.l.).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 2747/06 (02) matyti, kad J. B. padaryti sužalojimai: 1) kiauryminė durtinė žaizda pilve su tiesiosios ir gaubtinės žarnų, kepenų ir diafragmos sužalojimais; 2) muštinės žaizdos apatinėje lūpoje ir liežuvyje; 3) poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose; 4) nosies sumušimas; 5) odos nubrozdinimai krūtinės srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2006-07-15. Kiauryminė durtinė žaizda pilve su tiesiosios ir gaubtinės žarnų, kepenų bei diafragmos sužalojimais padarytos duriančiu daiktu paveikus pilvo sritį. Poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, nosies sumušimas, muštinės žaizdos apatinėje lūpoje, liežuvyje, odos nubrozdinimai krūtinės srityje padaryti kietu buku daiktu paveikus nosies, lūpų bei krūtinės sritį ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Kiauryminė durtinė žaizda pilve su tiesiosios ir gaubtinės žarnos, kepenų bei diafragmos sužalojimu sukėlė sunkų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą (1 t., 42 – 43 b.l.).

2006-07-16 Kėdainių rajono PK KP NTS tyrėjo K. P. tarnybinė ataskaita ir prie VšĮ Kėdainių ligoninė Priėmimo skyriaus esančios šiukšliadėžės apžiūros protokolas patvirtina, kad prie Kęstučio g. 9 namo rasta nukentėjusioji sunkios būklės buvo pristatyta į VšĮ Kėdainių ligoninė, kur iš jos išeinamosios angos pašalinta viena medžio šaka, vėliau išmesta į šiukšliadėžę. Ši šaka apie 30 cm ilgio, su lapais, ant jos rastos dėmės, panašios į kraują (1 t., 124, 125 – 126 b.l.).

2006-07-20 daiktų pateikimo protokolas įrodo, kad VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojas A. D. pateikė operacijos metu iš nukentėjusiosios J. B. išeinamosios angos pašalintą apie 50 cm ilgio medžio šaką su dėmėmis, panašiomis į kraują (1 t., 127 b.l.).

2006-07-21 papildomos įvykio vietos apžiūros metu nuo medžio nupjautos ir paimtos dvi šakos su jų laužimo žymėmis (1 t., 137 – 141 b.l.).

Iš 2006-11-29 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus dvi šakas, paimtas 2006-07-21 papildomos įvykio vietos apžiūros metu, bei kitas tris šakas (pirma paimta 2006-07-16 įvykio vietos apžiūros metu; antra – 2006-07-16 iš šiukšliadėžės prie VšĮ Kėdainių ligoninė; ir trečioji – 2006-07-20 pateikta VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojo A. D.) nustatyta, jog vienos šakos, paimtos papildomos įvykio vietos apžiūros metu, laužimo žymės sutampa su šakos, pateiktos VšĮ Kauno MUK gydytojo laužimo žymėmis; antros šakos, paimtos papildomos įvykio vietos apžiūros metu, laužimo žymės sutampa su šakos, paimtos iš šiukšliadėžės prie VšĮ Kėdainių ligoninė, bei pirminės įvykio vietos apžiūros metu rastos ir paimtos šakos laužimo žymėmis (1 t., 143 – 147 b.l.).

2006-07-16 kratos metu jo gyvenamojoje vietoje – bute P. L. g. 2 – 239, Kėdainiuose, paimti žalios spalvos marškinėliai ir sportinės kelnės (1 t., 149, 150 – 153 b.l.).

2006-07-19 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad ant A. S. marškinėlių, jų priekinėje dalyje matyti dėmės, panašios į kraują (2 t., 1 – 4 b.l.).

2006-07-19 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad įvyko vietoje rastos nukentėjusiosios liemenėlės priekinė dalis suplėšyta, jos marškinėliai nugaros pusėje perplėšti pusiau (1 t., 112 – 116 b.l.).

2006-08-05 specialisto išvada Nr. 7048 patvirtina, kad ant įvykio vietoje rastos stiklinės ir plastikinio butelio nuo alaus vidinių paviršių nei narkotinių, nei psichotropinių medžiagų, nei kitokių pašalinių veikliųjų medžiagų nerasta (1 t., 120 b.l.).

2006-11-15 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 7047 įrodo, kad ant tyrimui pateiktų trijų medžio šakų, ant A. S. marškinėlių krūtinės srityje ir jo kelnių dešinės klešnės dviejose vietose, J. B. dešiniosios basutės rastas žmogaus kraujas. Tikimybė, kad jis yra J. B. ne mažesnė nei 99,99999999999 %. Ant tyrimui pateiktų nukentėjusiosios kelnių, švarkelio, marškinėlių, liemenėlės, kelnaičių ir basučių spermos nerasta (2 t., 19 – 21 b.l.).

Iš ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 342 matyti, kad A. S. nusikaltimo padarymo metu sirgo ir šiuo metu serga psichine liga – psichikos ir elgesio sutrikimu vartojant alkoholį, priklausomybės sindromu. Jam taip pat stebima charakterio patologija – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Tačiau, nusikaltimo padarymo metu jis galėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (2 t., 139 – 140 b.l.).

BK 22 str. 1 d. 149 str. 1 d.

Pagal BK 149 str. 1 d. baudžiamas tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Iš kaltinamajam pareikšto kaltinimo galima spręsti, jog jis kaltinamas pasikėsinęs nukentėjusiąją išžaginti panaudodamas prieš ją fizinį smurtą, padarant jai kaltinime nurodytus sužalojimus, bei pasinaudojęs jos bejėgiška būkle dėl sąmonės netekimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ (toliau – Senato nutarimo) 6 p. nurodyta, kad lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas panaudojant fizinį smurtą yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Tai gali būti nukentėjusiojo mušimas, rankų užlaužimas, nukentėjusiojo užgulimas, prispaudimas, smaugimas, priverstinis alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų ar žmogaus valią paveikiančių vaistų sugirdymas ir pan. Senato nutarimo 10 p. nurodoma, kad lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyksta išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau, kita vertus, negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytiškai santykiauti ar lytinei aistrai tenkinti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle. Nukentėjusiojo asmens fizinė būklė, kuri gali lemti bejėgišką būklę, gali būti asmens neįgalumas, amžius ar liga, dėl kurios jis negali pasipriešinti kaltininkui.

Šioje byloje A. S. neneigia siekęs su nukentėjusiąja lytiškai santykiauti, tačiau tvirtina tai daręs jai sutinkant, netgi jos išprovokuotas, nes būtent ji pati ėmė jį glamonėti ir bučiuoti bei pati nusirengė visus rūbus. Jis taip pat tvirtina mušęs nukentėjusiąją ne siekdamas palaužti jos pasipriešinimą ir po to išžaginti, o jau po to, kai jam nepavyko atlikti lytinio akto. Taigi, jis iš esmės vienodai nuosekliai neigė kėsinęsis atlikti su nukentėjusiąja prievartinį lytinį aktą. Vertinant kaltinamojo parodymus matyti, jog 2006-07-17 apklausiamas įtariamuoju jis nurodė, kad nukentėjusioji „pati nusisegė švarkelį ir palaidinę, nusimovė pati sijoną ir kelnaites“. Šie jo parodymai iš dalies neteisingi, nes nukentėjusioji įvykio metu mūvėjo džinsines kelnes, o jos palaidinė rasta nugaros pusėje perplėšta pusiau. Šios apklausos metu jis taip pat nurodė, jog bandė kišti savo lytinį organą nukentėjusiajai į lytinius organus, ir nieko neužsiminė ir apie tai, kad sudavė jai kelis smūgius ranka ar delnu (2 t., 60 – 62 b.l.). Papildomai apklaustas įtariamuoju 2006-07-20 jis jau paneigė bandęs kišti savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį, tvirtino prie jos iš viso nebuvo prisilietęs. Jis vėl patvirtino, kad nukentėjusiajai ranka nesudavė nė karto (2 t., 64 – 65 b.l.). Ir tik savo 2006-07-26 paaiškinime (2 t., 71 b.l.) jis jau ėmė tvirtinti sudavęs nukentėjusiajai į veidą, tačiau padaręs tai po to, kai jam nepavyko atlikti lytinio akto. Čia ir vėlesnių apklausų metu kaltinamasis davė parodymus, kad bandė kišti savo lytinį organą jai į lyties organus, tačiau dėl girtumo lytinio akto atlikti nepajėgė. Taigi akivaizdu, kad A. S. parodymai apie prieš nukentėjusiąją naudotą fizinį smurtą bei jo ketinimą atlikti su lytinį aktą nėra nuoseklūs. Be to, kad jo parodymai nėra nuoseklūs, aišku ir kitka – kaltinamasis įvykio metu neabejotinai buvo labai girtas. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisme jis savo girtumą įvardino ne tik kaip priežastį, lėmusią jo nežmonišką elgesį, bet ir kaip aplinkybę, dėl kurios jis gerai neprisimena įvykio aplinkybių. Tai svarbu vertinant jo parodymus, nes dėl girtumo jis gali ne tik kad neprisiminti įvykio aplinkybių, tačiau ir dėl jų klysti.

Kita vertus, kolegijos nuomone, byloje pilnai pakanka įrodymų tvirtinti, jog kaltinamasis su nukentėjusiąja lytiškai santykiauti ketino prievarta, t.y. prieš jos valią. Pirmiausiai, tai įrodo pačios nukentėjusiosios parodymai apie prieš ją naudotą smurtą – tik atsipeikėjusi po patirtų traumų bei šoko ji parodė, kad kaltinamasis kumščiu į veidą jai smogė be jokios priežasties, kai jiedu pasiliko vieni. Anot jos, ji nebuvo nusirengusi ir nedavė A. S. jokios dingsties manyti, jog nori su juo lytiškai santykiauti. Tokie jos parodymai įtikinami, nes kaltinamasis yra jaunesnis už nukentėjusiąją 25 metais. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusiosios šeimoje yra buvę problemų dėl neištikimybės, kad sutuoktiniai pykosi tarpusavyje. Priešingai, apklaustas jos vyras V. B. parodė, jog nukentėjusioji yra gera, ištikima jam žmona, su kuria susituokę gyvena daugiau nei 25 metus, užaugino du vaikus, su ja sutaria. Teigiamai apie ją atsiliepiama ir byloje esančioje charakteristikoje iš jos paskutinės darbovietės (1 t., 38 b.l.). Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai R. L., I. L. parodė, kad tos pačios dienos vakare apie 22 val. nukentėjusioji buvo tvarkingai apsirengusi, nors ji buvo išgėrusi, tačiau ne tiek, kad nesuprastų savo veiksmų, nes jiems patarus eiti link „Rasos“ parduotuvės ir sėsti į taksi bei važiuoti į namus, ji būtent ta kryptimi ir nuėjo. Liudytojai R. G. ir B. S. parodė, kad ir geriant alų jau įvykio vietoje ji elgėsi ramiai, neiššaukiančiai ir savo elgesiu nesuteikė aplinkiniams jokio pagrindo manyti, jog ji ieško atsitiktinių lytinių santykių, ypač jai nepažįstamų ir gerokai jaunesnių žmonių kompanijoje. Ir nors teisme nukentėjusioji neprisiminė tiksliai kuriuo momentu kaltinamasis jai smogė į veidą, tačiau patį smurto naudojimo faktą ji patvirtino, bei parodė, kad dėl patirtų sužalojimų šiuo metu sunkiau prisimena įvykio aplinkybes, nei jas atsiminė iš karto po įvykio. Taigi, netikėti jos parodymais nėra jokio pagrindo, ir todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja lytiškai santykiauti siekė prieš jos valią.

J. B. parodymus pilnai patvirtina kiti įrodymai. Įvykio vietoje rasta nukentėjusiosios liemenėlė bei jos palaidinė buvo suplėšyti – tai nustatyta šių daiktų apžiūros protokolais. Palaidinė nugaros pusėje perplėšta pusiau. Tai įrodo, kad jos liemenėlė bei palaidinė buvo nuplėštos jėga. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl šie rūbai suplėšyti, nes nukentėjusioji, pagal jo parodymus, tiek viršutinius, tiek ir apatinius rūbus nusirengė pati, jis jos nenurenginėjo. Liudytojai R. L. bei V. A. parodė, kad rūbai nors buvo netoli nukentėjusiosios, tačiau jie buvo ne vienoje vietoje, po medžiu tarp šakų, ir, jų nuomone, jie ten turėjo būti numesti specialiai. Tai vėl gi patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad ji pati nenusirenginėjo, nes jai pačiai geranoriškai siekiant lytinių santykių nebūtų buvę jokio tikslo slėpti savo rūbus ar juos išmėtyti aplinkui. Pagaliau, teismo medicinos specialisto išvadoje yra nurodyta, jog nukentėjusiajai poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, nosies sumušimas, muštinės žaizdos apatinėje lūpoje ir liežuvyje bei odos nubrozdinimas krūtinės srityje padaryti kietu buku daiktu. J. B. parodė, jog jai kaltinamasis smogė kumščiu, o kumštis atitinka specialisto nurodytą kieto buko daikto apibūdinimą. Tuo tarpu kaltinamasis parodė nukentėjusiajai smogęs delnu, o delnas tikrai negali būti laikomas kietu buku daiktu.

Tokiu būdu, byloje sutrinktų įrodymų visetas leidžia daryti kategorišką išvadą, kad A. S. pasikėsino nukentėjusiąją išžaginti, t.y. panaudojęs fizinį smurtą, prieš jos valią siekė lytiškai su ja santykiauti, tačiau šio nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – lytinio akto atlikti nepajėgė. Ši jo veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d. 149 str. 1 d.

A. S. kaltinamas pasikėsinęs išžaginti nukentėjusiąją pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl sąmonės netekimo. Vienok, kaltinime bejėgiška nukentėjusiosios būklė yra siejama su jos sąmonės netekimu, o sąmonės ji neteko, kaip nurodyta kaltinime, nuo jai padarytų sužalojimų. Sąmonės netekimas dėl prieš tai naudoto fizinio smurto prieš nukentėjusįjį yra ne kas kita, o tokio smurto pasekmė, kurią savo aktyviais veiksmais sukelia pats kaltininkas, t.y. jis siekdamas palaužti nukentėjusio asmens pasipriešinimą pats sukuria tokią būklę, kuomet nukentėjusysis negali jam priešintis. Tuo tarpu esant nukentėjusiajam bejėgiškos būklės kaltininkas tokia būsena tik pasinaudoja, t.y. jokių jo pastangų tokiai nukentėjusio asmens būklei susiformuoti nereikia. Todėl sąmonės netekimas dėl fizinio smurto prieš nukentėjusįjį BK 149 str. prasme negali būti laikomas kartu ir savarankišku pagrindu pripažinti, jog kaltininkas pasinaudojo bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Kita vertus, šioje byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusioji pasikėsinant ją išžaginti buvo be sąmonės dėl prieš ją panaudoto smurto, nors ji pati taip ir tvirtino. Pirmiausiai, ji buvo pakankamai apsvaigusi nuo alkoholio – nustatyta, jog mažai jį vartojanti prieš įvykį ji gėrė degtinės, šampano ir alaus; antra, objektyviai jokiais medicininiais duomenimis nenustatyta, kad ji patyrė sunkesnę galvos traumą, dėl kurios yra galimas sąmonės netekimas. Todėl, šis BK 149 str. 1 d. objektyvinės pusės požymis iš kaltinimo A. S. šalinamas.

Dėl BK 135 str. 2 d. 6 ir 8 p.

Kaltinamojo A. S. parodymai dėl šios veikos nuo 2006-07-26, t.y. nuo to momento, kai jis savo noru ikiteisminio tyrimo metu parašė paaiškinimą pripažindamas šią veiką, iš esmės nesiskyrė. Ikiteisminio tyrimo vėlesnėje stadijoje jis iš esmės nuosekliai davė parodymus, kad supykęs ant savęs dėl to, jog nepajėgė atlikti lytinio akto, pyktį išliejo ant nukentėjusiosios, t.y. nulaužė medžio šakas, jomis lyg ir sudavė nukentėjusiajai bei vėliau įkišo jas nukentėjusiajai į išeinamąją angą. Ji nedejavo, nešaukė. Tiesa, apklaustas teisiamojo posėdžio metu jis savo parodymus kiek pakeitė, t.y. jis prisipažino, kad supykęs ant savęs dėl nepavykusio bandymo atlikti lytinį aktą su nukentėjusiąja, nulaužė vieną šaką, sudavė ja nukentėjusiajai, kuri keturpėsčia buvo prieš jį, per nugaros apatinę dalį, bet šaka išslydo. Nukentėjusioji po šio smūgio šaka atsigulė ant pilvo. Po to jis nulaužęs antrąją šaką bandė jai suduoti, tačiau ir šią šaką išmetė. Neneigdamas, jog galėjo įkišti nulaužtas šakas nukentėjusiajai į išeinamąją angą, jis parodė to tiksliai neprisimenąs dėl savo girtumo. Kaltinamasis prisipažino, jog duodamas pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie šią veiką jis savo kaltę neigė, nes buvo gėda. Kartu jis patvirtino, jog negali suprasti savo tokio elgesio priežasties – dėl visko kaltino savo girtumą.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė pilnai įrodyta teisės medicinos specialisto išvada apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus; nukentėjusiosios parodymais, kad pasilikus jai ir A. S. vieniems, šis ėmė prieš ją smurtauti, t.y. smogė jai kumščiu į veidą; ją įvykio vietoje radusių liudytojų V. A., R. L., I. L. parodymais, kad nukentėjusioji įvykio vietoje rasta smarkiai sumuštu veidu, su jos išeinamojoje angoje styrančiomis nulaužtomis medžio šakomis; daiktų apžiūros protokolu ir specialisto išvada, kad vidaus organų sužalojimai nukentėjusiajai padaryti medžio šakomis, kurios nulaužtos nuo šalia vietos, kur ji buvo rasta, augusio medžio. Ant kaltinamojo rūbų, t.y. jo marškinėlių ir kelnių, buvo rastas nukentėjusiosios kraujas. Taigi, šie įrodymai neginčijamai patvirtina, jog būtent A. S. kaltinime nurodytoje vietoje, nurodytu laiku ir būdu sunkiai sutrikdė J. B. sveikatą.

Kolegija sutinka su tuo, kad šią veiką kaltinamasis padarė sukeldamas jai dideles fizines kančias, t.y. itin žiauriai, ir dėl chuliganiškų paskatų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 17 p. išaiškinta, kas yra laikoma kankinimu ar kitokiu itin žiauriu elgesiu. O būtent, kankinimu yra pripažįstami tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troškulio, šalčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį jį žeminančius veiksmus ir pan.). Veika kitaip itin žiauriai padaroma tada, kai veikiama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Kitokiu itin žiaurumu gali būti laikomas ir tyčiojimasis iš nukentėjusiojo. To paties Senato nutarimo 19 p., išaiškinta ir chuliganiškų paskatų esmė – tai aiškus žmogaus ir visuomenės negerbimas, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti savo aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Šiuo atveju nukentėjusiajai į išeinamąją angą kišdamas dvi ką tik nulaužtas išsišakojusias medžio šakas, kurių viena buvo įkišta itin giliai ir sužalojo net kelis nukentėjusiosios vidaus organus, kaltinamasis neabejotinai veikė itin skausmingu būdu, akivaizdžiai siekdamas iš jos pasityčioti, ją išniekinti ir pažeminti. A. S. tokiu savo elgesiu aiškiai pademonstravo visišką nukentėjusiosios negerbimą, nepaisė elementarių moralės normų, elgėsi žiauriai ir nežmoniškai. Padaryti tokiu būdu sužalojimus, kokie buvo nustatyti nukentėjusiajai, jam reikėjo nemažos jėgos, o tai įrodo, jog kaltinamasis norėjo taip veikti ir veikė tyčia. Todėl, jo veika šiame epizode pilnai atitinka BK 135 str. 2 d. 6 ir 8 p. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamajam inkriminuota, kad nukentėjusiajai sveikatą jis sutrikdė ir dėl sąmonės netekimo jai būnant bejėgiškos būklės. Tačiau, kaip jau buvo minėta aptariant kaltinamojo padarytos BK 22 str. 1 d. 149 str. 1 d. veikos kvalifikavimą, byloje nėra neginčijamų ir objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo be sąmonės. Be jau paminėtų motyvų, neįrodyta ir tai, kad nukentėjusioji įvykio vietoje gerdama alų iš čigonių atneštos stiklinės tyčia buvo apsvaiginta kažkokiomis stipriai veikiančiomis medžiagomis – ikiteisminio tyrimo metu ištyrus stiklinę bei plastmasinį alaus butelį, nei narkotinių, nei psichotropinių, nei kitokių pašalinių veikliųjų medžiagų pėdsakų nerasta. Nukentėjusiosios kraujyje šių medžiagų ikiteisminio tyrimo metu iš viso nebuvo ieškota. Todėl ši aplinkybė iš kaltinimo A. S. ir dėl šios veikos šalinama.

Nukentėjusioji tyrimo metu pareiškė 50140 Lt civilinį ieškinį. Teisme ji atsisakė savo ieškinio dalies dėl 140 Lt turtinei žalai atlyginti, todėl procesas dėl to yra nutraukiamas.

Ji taip pat prašo priteisti 50000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Iš bylos įrodymų matyti, kad įvykio metu J. B. sveikata sunkiai buvo sutrikdyta tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Dėl padarytų sužalojimų ji buvo ilgai ir intensyviai gydoma, tačiau vis tiek iš prieš tai buvusio sveiko žmogaus ji tapo net 2-os grupės invalide bei neteko net 70 % darbingumo. Dėl veido sužalojimų išliko randai ties lūpomis, jai dar bus atliekamos dvi operacijos. Akivaizdu, kad po įvykio ji nebegalės dirbti įprastų, ypač sunkesnių darbų – taigi, jai žymiai apsunkinta galimybė susirasti darbą. Neabejotina ir tai, kad tokiu būdu ją sužalojus ir išniekinus ji patyrė ne tik didžiulį fizinį skausmą, tačiau ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą artimųjų ir pažįstamų akivaizdoje. Todėl, šiuo atveju nusikaltimo pasekmes kolegija vertina kaip labai sunkias. Taigi, ji turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą, ir jos prašoma 50000 Lt suma šiai žalai atlyginti, kolegijos nuomone, net ir įvertinus kaltinamojo prastą turtinę padėtį, nėra aiškiai per didelė, yra teisinga, protinga ir sąžininga.

Valstybinės ligonių kasos pareikštas 6598,10 Lt civilinis ieškinys, kurį sudaro nukentėjusiosios gydimo išlaidos, yra pagrįstas, realus, įrodytas byloje esančiais rašytiniais dokumentais, jo neginčijo ir pats kaltinamasis, todėl šis ieškinys taip pat pilnai tenkinamas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai be jokios abejonės turėjo tiesioginės įtakos šių veikų padarymui.

Skirdamas bausmę A. S. teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais bei taisyklėmis. Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena (BK 135 str. 2 d. 6 ir 8 p.) yra labai sunkus, kita – sunkus nusikaltimai; abi veikos tyčinės, smurtinės, viena jų baigta, kita nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Veikos nėra savanaudiškos. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis iš esmės be jokios priežasties sunkiai suluošino žymiai už jį vyresnį žmogų ir padarė tai itin žiauriai, iš jos išsityčiodamas ir ją išniekindamas.

Atsižvelgiama ir į A. S. asmenybę, tai, kad yra tik jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Jis pilnametis, vedęs, turi du mažamečius vaikus. Turi sveikatos problemų, t.y. jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, stebimas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Tačiau, nežiūrint to yra pakaltinamas, t.y. nusikaltimų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Jis, nors dar jaunas, tačiau teisiamas jau šeštą kartą; šias veikas padarė neišnykus teistumams, net neatlikęs bausmės už paskutinę vagystę, iki sulaikymo niekur nedirbo. Pagal duomenis byloje jis apibūdinamas kaip nuolat vartojantis alkoholį, o išgėręs yra agresyvus tiek prieš save, tiek prieš savo žmoną ir vaikus; besimėgauja asocialiu savo gyvenimo būdu, savo poelgiais, linkęs į nusikalstamas veikas. Taigi, jis charakterizuojamas iš esmės tik neigiamai. Įvertinus šias aplinkybes kaltinamasis už abi veikas baudžiamas laisvės atėmimo bausme, griežtesne nei sankcijose už padarytas veikas numatytas šios bausmės vidurkis.

Paskirtos bausmės bendrinamos iš dalies jas sudedant, nes abi veikos smurtinės, ir nors priklauso skirtingoms kategorijoms, tačiau pagal pavojingumą labai nesiskiria. Jam taip pat pridedama dalis arešto bausmės, kuria 2006-06-12 teismo nutartimi jam pakeista laisvės apribojimo bausmė, neatlikta pagal 2005-10-06 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Iki padarant šias veikas už tyčinį nusikaltimą kaltinamasis buvo teistas tik 2002-03-28. Pastaruoju nuosprendžiu bei iki tol jis buvo teistas už vagystes, t.y. nebuvo padaręs smurtinių nusikalstamų veikų, o pirmas nusikalstamas veikas padarė dar būdamas nepilnamečiu. Po 2002-03-28 teismo nuosprendžio jis dar du kartus buvo nuteistas, tačiau už baudžiamuosius nusižengimus, kurie nėra laikomi labai pavojingi visuomenei. Įvertinus šias aplinkybes, kolegija mano, jog pripažinti jį pavojingu recidyvistu šiuo metu nėra pakankamo pagrindo.

Pagal BPK 106 str. 2 d. iš kaltinamojo kaip proceso išlaidos išieškoma 98,78 Lt, kurie išmokėti liudytojams kaip kelionės išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d. teismas

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

A.S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 6 ir 8 p., 22 str. 1 d. 149 str. 1 d. ir nubausti:

- pagal BK 135 str. 2 d. 6 ir 8 p. – laisvės atėmimu devyneriems metams;

- pagal BK 22 str. 1 d. 149 str. 1 d. – laisvės atėmimu ketveriems metams.

Pagal BK 63 str. 4 d. paskirtas bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, skirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų.

Pagal BK 64 str. 3 d., 65 str. 1 d. 1 p, prie šios bausmės pridėjus dalį arešto bausmės, kuria pakeista jo pagal 2005-10-06 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta laisvės apribojimo bausmė, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginus vienai arešto parai, skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų vienam mėnesiui.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžią skaičiuoti nuo 2006 m. liepos 16 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą.

- J. B.I – 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti;

- Valstybinei ligonių kasai – 6598,10 (šešis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis, 10) Lt nukentėjusiosios gydymo išlaidų.

Procesą dėl J.B. 140 Lt civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti nutraukti nukentėjusiajai atsisakius ieškinio.

Nuosprendžiui įsiteisėjus: A. S. rūbus ir pakabuką – grąžinti jam arba jo artimiesiems; stiklinę ir plastmasinį alaus butelį – perduoti Kėdainių rajono PK prijungimui prie L. F. baudžiamosios bylos; kitus daiktinius įrodymus ir reikšmingus bylai daiktus – sunaikinti.

Išieškoti iš A. S. valstybei 98,78 Lt proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.