Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis

2021-01-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-7-1095/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-28
Bylos Nr.
II-7-1095/2021
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00463-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Neringa Girnytė (pirm.)
Institucija
Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. II-7-1095/2021
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00463-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. sausio 28 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė,sekretoriaujant E. U., V. K.,dalyvaujant skundą padavusiam A. B. ir jo atstovui advokatui Ž. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo A. B. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 26 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) 2020 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 50-ANR_N-5228-2020 A. B. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, jam paskirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėn. už tai, kad jis 2020 m. spalio 3 d. apie 23.09 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. LJ26369, apsvaigęs nuo narkotinių, psichiką veikiančių medžiagų, šiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte nustatytus reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas A. B. skundas dėl Komisariato 2020 m. spalio 26 d. nutarimo, kuriame prašoma jį panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Skunde nurodyta, kad nesutinka su tuo, jog automobilį vairavo apsvaigęs nuo narkotinių, psichiką veikiančių medžiagų. Narkotines medžiagas – vienintelę suktinę, kuri buvo ženkliai sumaišyta su tabaku, surūkė prieš 2–3 val. iki policijos sulaikymo. Rūkė tuo metu, kai draugai vartojo alkoholį. Jokio narkotinės medžiagos poveikio nebesijautė, jautėsi visiškai blaivus, todėl vairavo automobilį, nes ankstesnis narkotinių medžiagų pavartojimas neturėjo jokios įtakos vairavimui ir jo kokybei. Sustabdžius policijos pareigūnams galėjo būti liekamieji anksčiau vartotų narkotinių medžiagų poveikio pėdsakai, kaip paraudusios akys ir pan., tačiau jokio faktinio apsvaigimo nebuvo. Tai patvirtino ir VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės psichiatras, kur atlikus testus buvo konstatuota, kad gali vairuoti transporto priemones, t. y. visiškai blaivus. Šlapimo testas parodė tik buvusį narkotinių medžiagų vartojimo faktą, tačiau tai yra ne tapatu vertinimui, susijusiam su transporto priemonės vairavimu esant apsvaigimo būsenoje. Kadangi gydymo įstaigoje kompetentingas specialistas nustatė, jog nėra apsvaigęs, gali vairuoti transporto priemones, todėl skundžiamas nutarimas yra surašytas visiškai nepagrįstai ir byla turi būti nutraukta.

Komisariato atsiliepime į skundą prašoma palikti galioti skundžiamą nutarimą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Teismo posėdyje A. B. prašė skundą tenkinti ir paaiškino, kad tuo metu vartota narkotinė medžiaga nebuvo didelio kiekio, todėl praėjus tam tikram laikui vairavo automobilį, nuvažiavo kelis šimtus metrų ir buvo sustabdytas. Kad narkotines medžiagas vartojo, matėsi vizualiai, bet kad jos veiktų psichiką, to nebuvo. Iki vairavimo 2–3 val. vartojo nedidelį kiekį marihuanos, suktinė buvo nedidelė, be to, narkotinė medžiaga buvo sumaišyta su tabaku. Po vartojimo poveikis pasireiškė apie 10 min., vėliau, maždaug po valandos, poveikis (veiksmų sulėtėjimas) praėjo. Organizme buvo rasta ir kokaino, bet pats konkrečiai šios narkotinės medžiagos nevartojo, gal marihuana buvo nupurkšta. Daug anksčiau yra vartojęs narkotinių medžiagų. Su protokolu iš pradžių sutiko. Ligoninėje jį tyrė gydytojas, kuris jo būklę įvertino gerai, iš to suprato, kad vairuoti galėjo. Su gydytoju bendravo prieš šlapimo tyrimo rezultatui paaiškėjant.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytojas gydytojas G. R., kuris yra VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės psichiatras, paaiškino, kad atliekant policijos pristatyto asmens tyrimą yra lapai, kurie užpildomi, užduodami klausimai, vertinama paciento psichikos būklė. A. B. atsakymai į klausimus buvo pakankamai adekvatūs, jis buvo šiek tiek pajaudintas, neagresyvus, akys paraudę, orientuotas pakankamai teisingai, dėmesio koncentracija vidutinė, mąstymas nuoseklus. Tuo momentu, kai A. B. vairavo, jis jo nematė, tai asmens būklę vairavimo metu vertina policijos pareigūnai. Kai ligoninėje vertino A. B. būklę, jis į klausimus atsakinėjo teisingai. Nuo vairavimo momento iki A. B. apžiūros praėjo tam tikras laikas ir asmens būsena per tą laiką gali keistis. Atlikus šlapimo testą, buvo rasta narkotinių medžiagų. Asmens būsena tyrimo metu buvo: kažkiek pajaudintas, per daug linksmas. Policijos pareigūnai pristatė A. B. į ligoninę, kadangi įtartinai vairavo, nes teisingai vairuojančių policija nepristato į ligoninę. Ar asmuo gali vairuoti, ar ne, kategoriškai pasakyti po apžiūros negalėjo, nes A. B. psichika nebuvo tiek neadekvati, kad jis negalėtų vairuoti. Duotų kategorišką išvadą, kad asmuo negali vairuoti, jeigu apžiūrimas asmuo negalėtų teisingai samprotauti, tačiau ne jis sprendžia, ar asmuo gali vairuoti, nušalinimo nuo vairavimo klausimą sprendžia policijos pareigūnai. Jeigu asmuo vartojęs narkotinių medžiagų, faktiškai negalėtų vairuoti. Narkotinės medžiagos marihuanos pėdsakai iš organizmo pasišalina po 1–3 parų, tai priklauso nuo suvartoto kiekio. Nėra specifinių požymių įvertinti asmens apsvaigimą, A. B. būsena buvo „plius minus“, bet vairavimo kokybei narkotinės medžiagos visada turi įtakos, nes mažina reakcijos laiką, tik tai priklauso nuo to, kiek jų suvartojama. Ar akių paraudimas susijęs su narkotinių medžiagų vartojimu, nežino, nes tam gali būti daug priežasčių, pavyzdžiui, nemiegojimas. Asmuo į klausimus atsakinėjo ne visai adekvačiai, truputį pasijuokdamas. Siuntime būna prašoma įvertinti, ar asmuo apsvaigęs, tai jeigu asmuo būna vartojęs alkoholio, tai įvertinama skaičiais, o apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų konkrečiai įvertinti negalima. Jeigu narkotinė medžiaga aptinkama organizme, vadinasi ji veikia, tačiau negali pasakyti, kaip konkrečioje situacijoje ji veikia. Šiuo atveju įvertinti apsvaigimo lygio negali. Narkotinės medžiagos buvimas organizme vairavimo metu turi įtakos reakcijos laikui. Diagnozę rašo remiantis patvirtintais duomenimis dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Šiuo atveju diagnozę nustatė F19.9, nes pagal šlapimo testą buvo nustatytas narkotinių medžiagų vartojimas. Šlapime narkotinių medžiagų pėdsakai gali išsilaikyti 1 ar kelias paras, tai priklauso nuo suvartotos medžiagos kiekio. A. B. buvo nepakankamai adekvatus, bet į klausimus galėjo atsakyti, todėl įrašė, kad jo būsena iš dalies patenkinama. Nebuvo tiek apsvaigęs, kad neatsakytų į klausimus, kad nesiorientuotų aplinkoje. A. B. suvartoto narkotinių medžiagų kiekio nežinojo. Asmens ištyrimas atliktas padarant šlapimo tyrimą ir užduodant jam klausimus. Kad A. B. gali vairuoti, jis (G. R.) taip A. B. nesakė ir to nekonstatavo.

Teismo posėdyje liudytoja policijos pareigūnė E. S. paaiškino, kad įvykio vakarą asmuo vairavo juodos spalvos automobilį, pamatęs policijos ekipažą, vairuotojas užvedė automobilio variklį ir pradėjo važiuoti priešais. Pamatė, kad automobilyje buvo daug asmenų, dėl to sukėlė įtarimą. Sustabdžius automobilį, paprašė pateikti visus dokumentus. Vairuotojas buvo labai susijaudinęs, paraudusiomis akimis, jo balsas, rankos drebėjo, pastebėjo jo nuotaikų kaitą. Atliekant vairuotojo patikrinimą jo buvo paprašyta ant variklio dangčio padėti turimus daiktus ir A. B. padėjo žalią užkemšamą kolbelę, kurioje buvo galimai narkotinė medžiaga. A. B. patvirtino, kad tai jam priklausančios medžiagos. Prisipažino, kad automobilio porankyje dar yra narkotinės medžiagos ir ten jos buvo rasta. Apžiūrėjo kitus asmenis, automobilį, tačiau daugiau draudžiamų daiktų nerado. Iškvietė ekspertus, o jiems atvykus išvažiavo su A. B. į ligoninę dėl tyrimo atlikimo (po 30–40 min. nuo sustabdymo išvyko į ligoninę). Į ligoninę A. B. vežė dėl to, kad pats asmuo po to, kai buvo rasta galimai narkotinių medžiagų, pasakė, jog vartojo narkotines medžiagas. Paraudusios akys, rankų drebėjimas, tai, kad buvo asmenų grupelė, kėlė įtarimą dėl narkotinių medžiagų vartojimo. A. B. buvo atlikti tyrimai, gavus atsakymą psichologas bendravo su A. B.. Gydytojas pateikė išvadą, kad šlapime rasta narkotinių medžiagų. Ligoninėje A. B. buvo šiek tiek nurimęs. Užpildė atitinkamas formas dėl narkotinių medžiagų ištyrimo. Prašo remtis tarnybiniu pranešimu, nes tada geriau atsiminė aplinkybes.

Liudytojas D. P. teismo posėdyje paaiškino, kad su A. B. yra draugai kažkur nuo 5 klasės. Įvykio dieną buvo susitikęs su Augustu ir kitais trimis draugais. Automobilį sustabdė policija lygtai 2020 m. lapkričio 8 d. apie 16.38 val. vairuodamas automobilį „Chevrolet Aveo“, valst. Nr. LGV 353, kai tik pradėjo važiuoti po 300–400 m, tuo metu vairavo A. Automobilį sustabdė 2 pareigūnai. Visi kartu išgėrinėjo, važinėjo po Panevėžį, bet A. nieko negėrė. K. A. vartotų narkotines medžiagas, nematė. Buvo išlipę cigarečių parūkyti. Augusto elgesys buvo įprastas. Policijos pareigūnams sustabdžius automobilį paprašė visų asmenų dokumentų. Vėliau apieškojus rado narkotines medžiagas. A. elgėsi adekvačiai, nuotaikų pasikeitimo nepastebėjo. Policijos pareigūnai jį patį iš karto paleido.

Liudytojas M. P. teismo posėdyje paaiškino, kad su A. B. yra svainiai. Įvykio dienos vakare važiavo susitikti su draugais. Pradėjus važiuoti sustabdė policijos pareigūnai, kurie atliko kratą, rado narkotinių medžiagų. Su draugais šventė jo gimtadienį, vartojo alkoholį. K. A. vartojo narkotines medžiagas, nematė. A. elgėsi įprastai, cigaretes kartais rūko. Vėliau jį patį paleido, o A. B. sulaikė. A. B. elgesys sustabdžius policijos pareigūnams nepasikeitė.

Liudytojas R. K. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykio dieną susitiko su A. B. ir kitais draugais. Važinėjo po Panevėžio miestą, kol J. J. g. sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai paprašė išlipti iš automobilio, parodyti turimus daiktus, taip pat tikrino automobilį. Nepastebėjo kažkokių A. B. apsvaigimo požymių. Rūkė lauke cigaretes. Įtarimų, kad A. B. būtų vartojęs marihuanos, neturėjo. Alkoholį vartojo visos kelionės metu, jo suvartojo daug. A. B., bendraudamas su pareigūne, buvo susijaudinęs.

Liudytojas J. S. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykio dieną J. J. gatvėje laukė draugo, pradėjus važiuoti po 150–200 m sustabdė policija. I. A., jį patikrino, nustatė pažeidimus. Matė kaip buvo rasta narkotinių medžiagų. Pats buvo išgėręs. A. pažįsta apie 4 metus. K. A. vartojo narkotines medžiagas ar kažkokių jo apsvaigimo požymių, nepastebėjo. Rūkė elektroninę cigaretę. Viso buvo 5 draugai. Priekyje sėdėjo D., vairavo A.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje ištirtų įrodymų pagrindu jo veikoje nustatomi visi įstatyme įtvirtinti konkretaus administracinio nusižengimo požymiai. Šioje byloje A. B. neneigia, kad jis skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo nurodytą automobilį, tačiau laikosi pozicijos, kad neįrodyta, jog jis tai darė apsvaigęs. Taigi tikrinant skundžiamo Komisariato nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pirmiausia turi būti nustatyta, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, už kurio padarymą A. B. nubaustas skundžiamu nutarimu.

Pagal KET 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.1 punkte nurodoma, kad apsvaigimas – tai asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikimas, kuriuos sukelia psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės, psichotropinės medžiagos, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholis ir kitos), išskyrus etilo alkoholį. Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, užtraukia administracinę atsakomybę pagal (duomenys neskelbtini)straipsnio 5 dalį. Taigi (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens, vairavusio transporto priemonę įvykio metu, apsvaigimas. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės (narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos) sukelia jo apsvaigimo būseną.

Pagal teismų praktiką šlapimo tyrimas yra būtinas nustatant asmens psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktą, o apsvaigimo faktas, nesant kraujo tyrimo rezultatų, yra nustatomas kompleksiškai taikant kelis metodus – t. y. terpių tyrimą ir medicininę apžiūrą. Medicininė apžiūra yra veiksmų, kuriuos turi atlikti gydytojas, visuma ir tos visumos vertinimas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – Metodika) punktų nuostatos suponuoja, kad visapusiška medicininė apžiūra negali būti suprantama tik kaip vieno iš nurodytų veiksmų, sudarančių medicininę apžiūrą, atlikimas. Medicininės apžiūros tikslą reikėtų vertinti plačiau, tai yra ne vieno rodmens nustatymas, o nustatytų duomenų visumos vertinimas. Būtent ištyrus tiek bendrą asmens būklę, tiek tiriamąją medžiagą (kraują arba šlapimą) reikėtų įvertinti visus šiuos duomenis ir tik tada tikslinga formuluoti medicininės apžiūros akto išvadą dėl asmens apsvaigimo (neapsvaigimo) (Lietuvos A. T. 2020 m. balandžio 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-895/2020).

2020 m. spalio 3 d. vyr. patrulės E. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, sustabdė automobilį „VW Passat“. Vairuotojui pateikus vairuotojo pažymėjimą, priklausantį A. B., jis elgėsi neramiai, akys buvo paraudusios. Pradėjus daryti dalinę A. B. apžiūrą, jo striukės kairės pusės išorinėje kišenėje buvo rasta talpa, kurios viduje buvo į foliją suvyniotos galimai narkotinės medžiagos – marihuanos. Paklausus A. B., kas tai yra, atsakė, kad tai narkotinė medžiaga „žolė“. A. B. paaiškino, kad narkotinės medžiagos priklauso jam. Iš porankio buvo paimtas sulankstytas popieriaus lapas, kurį atlanksčius buvo galimai narkotinės medžiagos – marihuanos ir tabako. Į įvykio vietą iškviesti ekspertai. A. B. sulaikytas 23.09 val. ir nuvežtas į ligoninės priėmimą ekspertizei dėl vairavimo apsvaigus nuo galimai narkotinių medžiagų.

2020 m. spalio 3 d. policijos siuntime atlikti medicininę apžiūrą buvo prašoma įvertinti bendrą A. B. būklę, paimti tiriamąją medžiagą, pateikti išvadą dėl atlikto tyrimo, nurodant: ar asmuo blaivus / neblaivus; ar asmuo apsvaigęs / neapsvaigęs; ar asmuo vartojęs / nevartojęs alkoholio ir (arba) psichiką veikiančių medžiagų. 2020 m. spalio 4 d. A. B. medicininių dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad pacientas buvo sulaikytas policijos pareigūnų kilus įtarimui, jog vairavo autotransporto priemonę apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų. Alkoholio teigė nevartojęs, tą patvirtino alkotesterio parodymas RPL PSPS 0,00 proc. (nulis promilių). Atlikus šlapimo testą dėl narkotinių medžiagų vartojimo, rezultatas: teigiamas marihuanai bei kokainui. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 2020 m. spalio 4 d. atliktų tyrimų protokole nurodyta, kad A. B. atliktas šlapimo tyrimas, rezultatai: kokainas ir marihuana – teigiamas.

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojo psichiatro G. R. įraše nurodyta, kad A. B. į minėtą gydymo įstaigą atvyko 2020 m. spalio 4 d. 00.11 val., nustatyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas (F19.9). Anamnezė: pacientas atvežtas policijos pareigūnų, nes buvo sulaikytas vairavęs automobilį bei vartojęs „žolės“, pats pasisakė, jog „žolytę“ rūko gal kokį III–IV kartą, mokosi Panevėžio kolegijoje, turi perspektyvų baigęs gauti darbą. Pasak jį palydinčių policijos pareigūnų buvo patikrintas gatvėje dėl ne itin adekvataus automobilio vairavimo (įtartas galimai vartojęs narkot. preparatus). Promilės – 0,00. Objektyvi būklė: kontaktas patenkinamas, kiek pajaudintas, bet neagresyvus, stebimas akių junginių paraudimas, orientuotas visom prasmėm pakankamai teisingai, nuotaikos fonas pakilokas, bet emocijos valdomos, dėmesio koncentracija vidutinė, mąstymas gan nuoseklus, suvokimo sutrikimų neišklausta, kritika būsenai dalinai patenkinama. Atlikti tyrimai ir konsultacijos: šlapimo testas dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Būklė išrašant: patenkinama.

Prieš priimant skundžiamą nutarimą A. B. paaiškino, kad 2020 m. spalio 3 d. Panevėžyje vairavo automobilį „VW Passat“, kartu važiavo dar keturi jo draugai. Jie buvo sustoję, draugai vartojo alkoholį, o jis išlipęs iš automobilio pasidaręs cigaretę su narkotine medžiaga marihuana ir ją surūkė. Po to sėdo į savo automobilį už vairo, pradėjo važiuoti, pavažiavus kelis šimtus metrų iš paskos pasivijo policija ir sustabdė. Nuo cigaretės su narkotine medžiaga surūkimo iki policijos sustabdymo praėjo 2–3 valandos. Policijos pareigūnai įtarė, kad jis apsvaigęs nuo narkotikų, bei patikrinę rado pas jį laikomos narkotinės medžiagos. Alkotesteriu girtumo netikrino. Po to pristatė į ligoninę, kur organizme rado narkotines medžiagas. A. B. su padarytu pažeidimu sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek ir priimant skundžiamą nutarimą, tačiau teisme nurodė, kad nors pripažįsta narkotinės medžiagos vartojimą prieš 2–3 valandas iki vairavimo, tačiau vairavimo metu nebebuvo apsvaigęs, todėl vairuoti galėjo. A. B. teigimu, šlapimo testas parodė tik buvusį narkotinių medžiagų vartojimo faktą, tačiau tai nėra tapatu vertinimui, susijusiam su transporto priemonės vairavimu esant apsvaigimo būsenoje.

S. K. 2020 m. spalio 26 d. nutarimu A. B. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje, už tai, kad jis 2020 m. spalio 3 d. apie 23.09 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. LJ26369, apsvaigęs nuo narkotinių, psichiką veikiančių medžiagų. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad policijos pareigūnai 2020 m. spalio 3 d. 23.09 val. Panevėžyje sustabdė automobilį „VW Passat“, kurį vairavo A. B., pareigūnai matė vairuotojo apsvaigimo nuo narkotinės medžiagos požymius, todėl net netikrino jo alkotesteriu, bet pristatė į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę, kur atlikus šlapimo tyrimą rasta narkotinių medžiagų kokaino ir marihuanos. Taip pat šios medžiagos rastos ir pas patį A. B.. Šias aplinkybes patvirtina policijos pareigūnės E. S. tarnybinis pranešimas ir atliktų tyrimų protokolas Nr. 39687029, tą patį patvirtino ir pats A. B.. Iš surinktų įrodymų konstatuota, kad A. B. nurodytu laiku vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Iš Taisyklių 8–9 punktuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo matyti, kad policijos pareigūnai, įvertinę bendrą vairuotojo būklę ir pagrįstai įtarę, kad jis apsvaigęs, turi išrašyti siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir pristatyti asmenį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Nors visi kartu su A. B. įvykio metu jo vairuotame automobilyje buvę asmenys teisme tvirtino A. B. apsvaigimo požymių nepastebėję, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad policijos pareigūnai, sustabdę A. B. vairuojamą automobilį, įtarė, jog jis yra apsvaigęs, nes vairuotojas elgėsi neramiai, jo akys buvo paraudusios, pas jį ir automobilyje buvo rasta galimai narkotinės medžiagos, pats A. B. prisipažino vartojęs narkotinių medžiagų. Todėl policijos pareigūnai, laikydamiesi teisinio reglamentavimo, išrašė siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir pristatė A. B. į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę. Teismo posėdyje apklaustas gydytojas G. R., kuris yra VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės psichiatras, atlikęs į ligoninę pristatyto A. B. medicininę apžiūrą, nepagrįstai nurodė, kad vairuotojo apsvaigimo / neapsvaigimo nustatymo pareigą turi policijos pareigūnai. Toks šio gydytojo teiginys prieštarauja Taisyklėse ir Metodikoje įtvirtintam teisiniam reglamentavimui bei tokio pobūdžio bylose formuojamai teismų praktikai. Pareiga nustatyti, ar asmuo yra apsvaigęs, pagal teisės aktus tenka gydytojui, kuris atlieka į gydymo įstaigą pristatyto asmens, įtariamo, kad jis vairavo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, medicininę apžiūrą. Be to, šio gydytojo 2021 m. sausio 13 d. paaiškinime (b. l. 43) nurodyta aplinkybė, kad policijos pareigūnai neprašė išduoti dokumento (akto) apsvaigimui nustatyti, prieštarauja siuntime atlikti medicininę apžiūrą esančiai informacijai. Kadangi 2020 m. spalio 3 d. policijos siuntime atlikti medicininę apžiūrą buvo prašoma įvertinti bendrą A. B. būklę, paimti tiriamąją medžiagą, pateikti išvadą dėl atlikto tyrimo, nurodant: ar asmuo blaivus / neblaivus; ar asmuo apsvaigęs / neapsvaigęs; ar asmuo vartojęs / nevartojęs alkoholio ir (arba) psichiką veikiančių medžiagų, gydytojas G. R. turėjo atlikti A. B. medicininę apžiūrą laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir užpildyti reikiamus dokumentus.

P. M. 7 punktą, jei atliekamas asmens būklės vertinimas, gydytojas, vertindamas asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“ patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“. Iš nurodytu teisės aktu patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto formos matyti, kad turėtų būti aprašyta ne tik tiriamo asmens psichika (elgsena, nuotaika, sąmoningumas, atmintis, dėmesys, mąstymas, kalba, mimika, gestikuliavimas), bet ir jo išvaizda, laikysena, oda, gleivinės, kvėpavimas, pulsas, eisena stovėsena, judesių tikslumas, vokų, liežuvio, pirštų virpėjimas, vyzdžiai bei kiti duomenys. Šiuo atveju patvirtintos formos aktas atlikus A. B. medicininę apžiūrą nebuvo užpildytas, o iš gydytojo užpildytų dokumentų matyti, kad net ne visi akte turėję būti aprašyti duomenys buvo užfiksuoti. A. B. medicininę apžiūrą atlikęs gydytojas išvados apie A. B. (ne)apsvaigimą ir (ne)galėjimą vairuoti, kaip to buvo prašoma siuntime atlikti medicininę apžiūrą, medicininiuose dokumentuose nesuformulavo. Iš po A. B. apžiūros užpildytų medicininių dokumentų matyti, kad buvo padaryta išvada tik dėl narkotinių medžiagų vartojimo fakto.

Teisme gydytojas pripažino, kad A. B. ištyrimas atliktas padarant šlapimo tyrimą ir užduodant jam klausimus. Gydytojo G. R. teisme duoti parodymai, 2021 m. sausio 13 d. paaiškinimas ir policijai pateiktas medicinos dokumentų išrašas / siuntimas patvirtina, kad buvo nustatyta, jog A. B. yra vartojęs narkotinių medžiagų, to šiuo atveju neneigia ir pats A. B., kuris nurodo, kad iki vairavimo likus 2–3 val. vartojo nedidelį kiekį marihuanos, suktinė buvo nedidelė, be to, narkotinė medžiaga buvo sumaišyta su tabaku. Tačiau vien narkotinių medžiagų vartojimo aplinkybės nustatymas savaime nepatvirtina asmenį vairavimo metu buvus apsvaigusį nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nes, kaip paaiškino gydytojas teisme, narkotinės medžiagos marihuanos pėdsakai iš organizmo pasišalina po 1–3 parų (tai priklauso nuo suvartoto kiekio), o diagnozę rašo remiantis patvirtintais duomenimis dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Taigi galima situacija, kad asmens organizme atliekant tyrimus dar aptinkami anksčiau vartotų narkotinių medžiagų pėdsakai, tačiau medicininės apžiūros metu apsvaigimas nuo jų nenustatomas. Gydytojo paaiškinime nurodyta, kad jeigu pilietis vartojęs bet kokias psichotropines ar narkotines medžiagas, vairuoti negali, tačiau pagal KET 14 punktą draudimas vairuoti siejamas ne su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, o su apsvaigimo nuo jų nustatymu. Apklausiamas teisme gydytojas nurodė, kad ar asmuo gali vairuoti, ar ne, kategoriškai pasakyti po apžiūros negalėjo, nes A. B. psichika nebuvo tiek neadekvati, kad jis negalėtų vairuoti. Duotų kategorišką išvadą, kad asmuo negali vairuoti, jeigu apžiūrimas asmuo negalėtų teisingai samprotauti, tačiau ne jis sprendžia, ar asmuo gali vairuoti, nušalinimo nuo vairavimo klausimą sprendžia policijos pareigūnai. Jeigu asmuo vartojęs narkotinių medžiagų, faktiškai negalėtų vairuoti, nes vairavimo kokybei narkotinės medžiagos visada turi įtakos dėl to, kad mažina reakcijos laiką, tik tai priklauso nuo to, kiek jų suvartojama. Kad A. B. gali vairuoti, jis (G. R.) taip A. B. nesakė ir to nekonstatavo.

Policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės ir teisme duoti parodymai patvirtina, kad ji nustatė tam tikrus požymius, kurie jai kėlė įtarimą dėl galimo A. B. apsvaigimo, tačiau, kaip minėta, tokie įtarimai turi būti patikrinti teisės aktų nustatyta tvarka atliekant asmens medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Gydytojas G. R. paaiškino, kad akių paraudimo priežasčių gali būti įvairių. Gydytojas patvirtino, kad asmens būklės kitimas priklauso nuo suvartoto narkotinių medžiagų kiekio ir nuo jų vartojimo praėjusio laiko, tačiau iš šlapimo nustatytos tik organizme aptiktos medžiagos, tačiau nei jų kiekis, nei tai, kada jos vartotos, nenustatoma. Nustatyta, kad automobilio stabdymo priežastis nebuvo neadekvatus vairavimas ar koks nors konkretus KET pažeidimas, įtarimą sukėlė tai, kad iki tol stovėjęs automobilis priartėjus policijos tarnybiniam automobiliui pradėjo važiuoti, be to, jame buvo daug asmenų. Tai, kad A. B. sustabdžius jo vairuotą automobilį policijai elgėsi neramiai, galimai drebėjo balsas ir rankos, kaip nurodė liudytoja policijos pareigūnė E. S., gali būti paaiškinama tuo, jog A. B. žinojo, jog prieš kurį laiką yra vartojęs narkotinių medžiagų, be to, jų turėjo su savimi ir automobilyje, dėl to galėjo pagrįstai jaudintis dėl galimai neteisėtų savo veiksmų. Užfiksuotos aplinkybės policijos pareigūnams galėjo sudaryti pagrindą įtarti vairuotojo apsvaigimą, tačiau ne jį konstatuoti, nes tai gydytojo, o ne policijos pareigūnų kompetencija. Iš įvykio vietoje padarytų garso ir vaizdo įrašų taip pat nenustatytas toks A. B. elgesys, kuris leistų daryti neabejotiną išvadą apie jo apsvaigimą.

Pažymėtina, kad medicininės apžiūros akto išvada dėl vairuotojo (ne)apsvaigimo turi būti daroma iš nustatytų duomenų visumos (ištyrus tiek bendrą asmens būklę, tiek tiriamąją medžiagą). Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atliekant A. B. patikrinimą dėl apsvaigimo buvo nesilaikyta Metodikos reikalavimų ir dėl to išsamūs duomenys apie A. B. būklę net nesurinkti, o galėjo būti surinkti tik tuo metu jį apžiūrint. Iš to, ką apie A. B. būklę gydytojas G. R. užfiksavo įraše, ir jo tiek teisme, tiek raštu duotų paaiškinimų matyti, kad gydytojas nei po A. B. apžiūros, nei vėliau vertindamas tuo metu užpildytus dokumentus nekonstatavo A. B. apsvaigimo. Narkotinių medžiagų vartojimo fakto, kuris byloje neginčijamas, nustatymu, o ne konkrečiais apsvaigimo nuo jų požymiais iš esmės grindžiamas ir skundžiamas nutarimas.

Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai patikimų įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog A. B. 2020 m. spalio 3 d. apie 23.09 val. Panevėžyje, Pažalvaičių–Berčiūnų g., vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. LJ26369, apsvaigęs nuo narkotinių, psichiką veikiančių medžiagų. Kaip minėta, visi objektyvūs duomenys apie A. B. būklę galėjo būti surinkti tik įvykio metu ir iš karto po jo, o šiuo metu visos abejonės, kurių nebėra galimybės pašalinti, vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą ir A. B. administracinio nusižengimo teiseną pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį nutraukti, nes neįrodyta, kad jis padarė administracinį nusižengimą, už kurį skundžiamu nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda, t. y. neįrodyta, kad jis automobilį skundžiamame nutarime nurodytoje vietoje ir laiku vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutarimas byloje Nr. AN2-33-337/2020).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

A. B. skundą tenkinti.

P. P. apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. 50-ANR_N-5228-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną A. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Girnytė