Kauno apygardos teismo nutartis

2020-12-15 · Civilinė byla Nr. e2S-1984-945/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-15
Bylos Nr.
e2S-1984-945/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17709-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Ieškovas
G. M.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Ūkininko patarėjas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1984-945/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17709-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.14.8.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ūkininko patarėjas“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 4 088,58 Eur darbo užmokesčio, 454,29 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 8 177,16 Eur kompensacijos už darbo sutarties nutraukimą ir 1 703,58 Eur netesybų. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas 2019 m. gruodžio 2 d. su atsakove sudarė papildomo darbo sutartį, pagal kurią ėjo atsakovės direktoriaus pareigas. 2020 m. rugpjūčio 17 d. atsakovės valdyba ieškovą atšaukė iš direktoriaus pareigų, tačiau su ieškovu tinkamai neatsiskaitė – nesumokėjo jam priklausiančio darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalį, atsakovė taip pat privalo sumokėti 1 703,58 Eur netesybas. Be to, pagal 2019 m. gruodžio 2 d. darbo sutarties 14.5 punktą (darbo sutartį nutraukus ne dėl darbuotojo kaltės) atsakovė privalo sumokėti ne mažesnę nei 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją. 2020 m. rugpjūčio 17 d. atsakovės valdybos sprendime nurodytos aplinkybės, dėl kurių ieškovas buvo atšauktas iš atsakovės vadovo pareigų, yra visiškai nepagrįstos, darbo santykiai nutraukti nesant ieškovo kaltės, todėl jam priteistina ir minėta kompensacija.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.

3. Teismas nurodė, kad, nors ieškovas ieškinyje akcentuoja, jog jo, kaip administracijos vadovo, santykiai su bendrove yra specifiniai, iš esmės atitinkantys ne darbo, bet civilinius teisinius santykius, tačiau speciali įstatymo norma – DK 105 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp juridinio asmens vadovo ir juridinio asmens sprendimo būdą, numato, kad tiesiogiai teisme nagrinėjami tik ginčai dėl atsisakymo sudaryti darbo sutartį, dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir dėl juridinio asmens vadovo civilinių teisių ir pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo). Visi kiti darbo ginčai tarp juridinio asmens ir jo vadovo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.

4. Teismas pažymėjo, kad, nors ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, jog ieškovas iš pareigų atšauktas neteisėtai, tačiau nereiškiami reikalavimai dėl atšaukimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 28 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-23581-475/2020 tenkino ieškovo ieškinį ir atsakovės valdybos 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo, kuriuo ieškovas atšauktas iš direktoriaus pareigų, dalį dėl jo kaltės pripažino negaliojančia.

5. Iš ieškinio turinio matyti, kad tarp šalių yra kilęs individualus darbo ginčas dėl su darbo santykiais susijusių išmokų, kurios buvo nesumokėtos ieškovui pasibaigus darbo santykiams, priteisimo. DK 220 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus. Teismas konstatavo, kad ieškovas kreipėsi į teismą nesilaikydamas išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme (darbo ginčų komisijoje) tvarkos, todėl ieškinį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Ieškovas atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir grąžinti klausimo nagrinėjimą pirmosios instancijos teismui. Skunde nurodoma, kad teismas pagrįstai nustatė, jog tarp šalių yra kilęs darbo ginčas, tačiau nevertino, jog Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad darbo ginčai tarp bendrovės vadovo ir bendrovės nagrinėjami teisme. ABĮ 37 straipsnio 4 dalis laikytina specialiąja norma DK 105 straipsnio atžvilgiu. DK 105 straipsnis reguliuoja visų formų juridinių asmenų vadovų darbo ginčo nagrinėjimo tvarką, o ABĮ yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis tik specifinių juridinių asmenų – akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių – veiklą. Todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, konstatavus, kad ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – atsisakymą priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

10. DK 216 straipsnyje nustatyta, kad individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės kreipiasi į darbo ginčų komisiją. Kreiptis į teismą galima tik po to, kai ginčą išnagrinėja darbo ginčų komisija, nesutinkant su jos priimtu sprendimu (DK 231 straipsnio 1 dalis). Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas atsisakyti ieškinį priimti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2006).

11. Kartu pažymėtina, kad DK yra įtvirtintos dvi bendrosios DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės išimtys, suteikiančios galimybę kreiptis tiesiogiai į teismą: pirma, kai darbo ginčas yra susijęs su streiku ar lokautu (DK 220 straipsnio 3 dalis); antra, kilus ginčui dėl atsisakymo sudaryti darbo sutartį su į juridinio asmens vadovo pareigas pretenduojančiu asmeniu ar su juridinio asmens vadovu sudarytos sutarties nutraukimo teisėtumo, taip pat dėl juridinio asmens vadovo civilinių teisių ir pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) (DK 105 straipsnio 2 dalis).

12. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, kad 2017 m. spalio 11 d. ieškovas su atsakove sudarė arbo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti vyriausiuoju redaktoriumi. 2019 m. gruodžio 2 d. šalys sudarė papildomą susitarimą prie 2017 m. spalio 11 d. darbo sutarties, kuriuo, be kita ko, šalys sulygo dėl papildomų darbo funkcijų, t. y. ieškovui buvo pavesta eiti atsakovės direktoriaus pareigas. 2020 m. rugpjūčio 17 d. atsakovės valdybos sprendimu ieškovas buvo atšauktas iš atsakovės vadovo pareigų DK 104 straipsnio pagrindu dėl jo kaltės, neišmokant išeitinės kompensacijos. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, nurodydamas, kad atleidus jį iš atsakovės vadovo pareigų su juo nebuvo atsiskaityta – nesumokėtas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas, taip pat išeitinė kompensacija, priklausanti pagal 2019 m. gruodžio 2 d. darbo sutarties 14.5 punktą.

13. Pirmosios instancijos teismas tarp šalių kilusį ginčą kvalifikavo kaip individualų darbo ginčą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo (DK 213 straipsnio 3 dalis), kuriam yra privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme (darbo ginčo komisijoje) tvarka (DK 105 straipsnis, 220 straipsnio 1 dalis), todėl nustatęs, kad ieškovas kreipėsi į teismą nesilaikydamas šios tvarkos, ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

14. Ieškovas atskiruoju skundu neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl tarp šalių kilusio ginčo kvalifikavimo kaip darbo ginčo, tačiau nesutinka, kad šiam ginčui yra privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Ieškovo teigimu, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi ABĮ 37 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbo ginčai tarp bendrovės vadovo ir bendrovės nagrinėjami teisme, kuri laikytina specialiąja norma DK 105 straipsnyje įtvirtintos normos atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovo argumentais.

15. Kaip minėta nutarties 11 punkte, pagal DK 105 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, tiesiogiai teisme nagrinėjami tik ginčai dėl atsisakymo sudaryti darbo sutartį su į juridinio asmens vadovo pareigas pretenduojančiu asmeniu ar su juridinio asmens vadovu sudarytos sutarties nutraukimo teisėtumo, taip pat dėl juridinio asmens vadovo civilinių teisių ir pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kitaip tariant, DK yra pateiktas aiškus išimčių sąrašas, visus kitus darbo ginčus tarp juridinio asmens ir jo vadovo priskiriant darbo ginčų komisijos kompetencijai (DK 105 straipsnio 2 dalis, 220 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad DK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė, pagal kurią, esant DK ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos DK normos, išskyrus atvejus, kai DK pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Nors, kaip teisingai nurodo ieškovas, ABĮ 37 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta platesnio pobūdžio taisyklė, pagal kurią visi darbo ginčai tarp bendrovės vadovo ir bendrovės nagrinėjami teisme, nei DK 105 straipsnyje, nei kitose DK normose nuostatų, suteikiančių pirmenybę ABĮ normoms, nėra.

16. Kartu pažymėtina, kad ABĮ reglamentuoja įmonių, kurių teisinės formos yra akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą, atskyrimą ir likvidavimą, akcininkų teises ir pareigas, taip pat užsienio bendrovių filialų steigimą bei jų veiklos nutraukimą (ABĮ 1 straipsnio dalis), o DK reglamentuoja būtent individualiuosius darbo santykius, atsirandančius sudarius darbo sutartį DK nustatyta tvarka (DK 1 straipsnio 1 dalis). Todėl, atsižvelgiant į ABĮ ir DK reguliavimo sritį, būtent DK 105 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp juridinio asmens vadovo ir juridinio asmens juridinio asmens nagrinėjimo tvarką, šiuo atveju yra speciali norma ABĮ normų atžvilgiu.

17. Dėmesys atkreiptinas į tai, kad neatitikimas tarp DK ir ABĮ normų, reglamentuojančių darbo ginčų tarp juridinio asmens vadovo ir juridinio asmens nagrinėjimą, yra atsiradęs dėl to, jog iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusiame DK nebuvo specialių taisyklių, reguliuojančių darbo ginčų tarp juridinio asmens vadovo ir juridinio asmens nagrinėjimo tvarką, todėl tokie ginčai buvo sprendžiami taikant atskiras juridinių asmenų formas reglamentuojančius įstatymus. Nuo 2017 m. liepos 1 d. pakeitus DK, jame buvo įtvirtina nauja teisės norma dėl ginčų tarp juridinio asmens vadovo ir juridinio asmens nagrinėjimo (DK 105 straipsnis), o ABĮ 37 straipsnio 4 dalies nuostata dėl darbo ginčų tarp bendrovės vadovo ir bendrovės nagrinėjamo nebuvo pakeista ir liko nesuderinta su DK įtvirtintu teisiniu reguliavimu. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti teisinio reglamentavimo pavyzdžiai (pvz., Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis, taip pat numatanti darbo ginčų nagrinėjimą teisme). Būtent tokioms situacijoms spręsti ir skirtas DK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas mechanizmas galimiems DK ir kitų įstatymų neatitikimams ar prieštaravimams pašalinti, numatantis DK normų pirmumą kitų įstatymų atžvilgiu.

18. Ieškinyje ieškovas suformulavo reikalavimus priteisti iš atsakovės 4 088,58 Eur darbo užmokesčio, 454,29 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 8 177,16 Eur kompensacijos už darbo sutarties nutraukimą ir 1 703,58 Eur netesybų. Taigi ieškiniu yra reiškiami tik turtinio pobūdžio reikalavimai dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, o tai reiškia, kad kilęs ginčas nepatenka į DK 105 straipsnio 2 dalyje numatytą kategoriją ginčų, kurie nagrinėjami tiesiogiai teisme.

19. Pažymėtina, kad nors ieškinyje ieškovas dėsto aplinkybes, susijusias su jo atšaukimo iš atsakovės vadovo pareigų priežastimis, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovas reikalavimo pripažinti jo atšaukimą iš atsakovės vadovo pareigų neteisėtu šiame ieškinyje nereiškia. Ieškinyje nurodomos aplinkybės, susijusios su atsakovės valdybos 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo atšaukti ieškovą iš atsakovės direktoriaus pareigų dėl jo kaltės nepagrįstumu sudaro kitos Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos, kurioje pareikštu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti negaliojančia atsakovės valdybos 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškovas iš atsakovės vadovo pareigų atšauktas dėl jo kaltės, nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina ir tai, kad toje byloje ieškovas galėjo reikšti ir papildomą su pagrindiniu reikalavimu susijusį reikalavimą dėl 8 177,16 Eur išeitinės kompensacijos už darbo sutarties nutraukimą ne dėl darbuotojo kaltės priteisimo, kas būtų pagrindu spręsti klausimą dėl šių reikalavimų nagrinėjimo vienoje byloje tikslingumo (CPK 24 straipsnio 1 dalis). Tačiau, ieškovui pasirinkus savo galimai pažeistas teises ginti pareiškiant atsakovei savarankiškus turtinius reikalavimus atskiroje byloje, ieškovas privalėjo laikytis darbo teisės normose nustatytos individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos ir pirmiausia su šiais reikalavimais kreiptis į darbo ginčų komisiją (DK 220 straipsnio 1 dalis).

20. Atsižvelgdamas į visa tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas kreipėsi į teismą nesilaikydamas privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl pagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Atskirojo skundo argumentais naikinti arba keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas