Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, D. L., R. L. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovės atstovas advokatas Tadas Dumbliauskas paaiškino, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė turėjo pareigą draudimo išmoką apskaičiuoti ir išmokėti tik už dvi padangas (elektroninės bylos 2 t., b. l. 55), kadangi vienos ašies ir sudvejinto tilto padangos turi būti vienodos, t. y. turi būti to paties gamintojo, vienodo konstrukcinio tipo, vienodų matmenų, vienodos paskirties, tos pačios keliamosios galios indekso, vienodo leistino greičio indekso ir vienodo protektoriaus rašto. Be to, ieškovės atstovas advokatas Tadas Dumbliauskas paaiškino, kad ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei BMW 330 XD atsirado 3088 Lt (3238,41 Lt (transporto priemonės remonto kaina pagal UAB „Autofortas“ pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą) - 150 Lt (išskaičiuota suma už nesusijusius su eismo įvykiu sugadinimus)) žala ir ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką.

Be to, atsakovė nesutinka ir su pačiu turtinės žalos dydžiu. Pažymi, kad 2014 m. gruodžio 30 d. ieškovės pateiktoje Kauno miesto savivaldybei pretenzijoje buvo nurodyta 1414,70 Lt (409,73 Eur) žala, o ne 2368,22 Lt žala, kaip nurodyta ieškinyje. Todėl mano, kad ieškinyje nurodyta žala nepagrįsta nei faktinėmis aplinkybėmis nei teisės aktų nuostatomis.

Trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovė Rasuolė Daukantė 2016 m. spalio 6 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad eismo įvykis įvyko Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, kadangi tiek trečiojo asmens pateiktos žemėlapio ištraukos, tiek liudytojo paaiškinimai įrodo, kad eismo įvykis įvyko daugiau kaip už 500 m. nuo Kauno miesto ribos. Todėl mano, kad ieškinys pareikštas tinkamam atsakovu. Paaiškino, kad žala neturėtų būti skaičiuojama už keturias padangas, kadangi eismo įvyki metu buvo sugadintos tik dvi padangos.

Liudytojas R. B. 2016 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariato Patrulių rinktinėje 1-ojo kuopoje 1 būryje. Liudytojas paaiškino, kad konkrečiai eismo įvykio neatsimena, bet pagal įvykio vietos schemą, mano, kad eismo įvykis įvyko Kauno rajono teritorijoje. Kiek atsimena, skambino į Kelių policiją, kuri nurodė, kad eismo įvykis yra įvykęs Kauno rajone, pravažiavus Kauno ženklą.

Ieškovės atstovas advokatas Tadas Dumbliauskas, tretieji asmenys D. L., R. L. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (elektroninės bylos, 2 t., 68-70).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus bei išklausius dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, liudytojo parodymus, byloje nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės.

2014 m. lapkričio 17 d. kelyje link Šiltnamių gatvės, trečiojo asmens D. L. vairuojamas, Julijanavos gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta lengvojo automobilio BMW XD 330, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), dešinės pusės priekinis ir galinis ratai, ratlankiai (elektroninės 1 t., b. l. 10, 13-14, 20-30). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2014 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 20NT-21773764-14 nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kadangi vairuotojo trečiojo asmens D. L. veiksmuose nenustatyta kelių eismo taisyklių pažeidimo (elektroninės bylos 1 t., b. l. 11).

Automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui R. L. (elektroninės bylos 2 t., b. l. 19). Automobilis laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 25 d. 00 val. iki 2015 m. spalio 24 d. 24 val. buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (elektroninės bylos 1 t., b. l. 6-7).

Automobilio remontą atliko UAB „Autofortas“ ir išrašė sąskaitą už 3 238,41 Eur sumai (elektroninės bylos 1 t., b. l. 12).

Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį automobiliui buvo padaryta 685,88 Eur (3088,41 Lt) žala, t. y. ieškovė iš UAB „Autofortas“ išrašytoje sąskaitoje nurodytos sumos 3238,41 Lt išskaičiavo 150 Lt sumą, nesusijusią su eismo įvykio metu padarytus sugadinimus (elektroninės bylos, 1 t., b. l. 80, 2 t., b. l. 55). Ieškovė 2014 m. gruodžio 30 d. pervedė 3088,41 Eur UAB „Autofortas“ (elektroninės bylos 1 t., b. l. 9).

Byloje kilo ginčas, kur įvyko eismo įvykis Kauno miesto ar Kauno rajono teritorijoje. Teismas konstatuoja, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas Automobilis įvyko Kauno rajono savivaldybės teritorijoje. Aplinkybę, kad eismo įvykis įvyko Kauno rajone, o ne Kauno mieste, patvirtina 2014 m. lapkričio 17 d. įvykio vietos schema, žemėlapio ištrauka su pažymėta Kauno miesto riba ir įvykio vieta, kuri patvirtina, kad eismo įvykis apie 500 metrų nuo Kauno miesto ribos (elektroninės bylos 1 t., b. l. 13, 164, 183-186). Teismas pažymi, kad nors Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime yra nurodyta, kad eismo įvykis įvyko Kauno mieste, tačiau aukščiau minėti įrodymai, liudytojo patrulio R. B. parodymai paneigia šią aplinkybę.

Dėl žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų išmokų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenumato ko kito. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Vadinasi, žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 7 dalies 1-3 punktais, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros aprašo 12.1 punktu, viešieji keliai, esantys tam tikros savivaldybės teritorijoje, nuosavybės teise priklauso atitinkamai savivaldybei. Todėl savivaldybėms kyla pareiga tinkamai prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jiems nuosavybės teise priklausančiuose keliuose.

Kadangi eismo įvykis įvyko Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, todėl teismas sprendžia, kad atsakovei kyla pareiga atlyginti dėl eismo įvykio metu Automobiliui padarytą žalą. Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad trečiasis asmuo D. L., vairuodamas Automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 19 punkte numatytą vairuotojo pareigą imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti. Atsakovės atsiliepime nurodyti deklaratyvūs teiginiai, spėjimai, kad galbūt trečiasis asmuo D. L. viršijo greitį ar nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas nėra pagrįsti jokias leistinais rašytiniais įrodymais. Vien tos aplinkybės, kad buvo šviesus paros metas ir ne maža duobė, neapsemta vandeniu, nesudaro pagrindo manyti, kad trečiasis asmuo D. L. pažeidė pareigą imtis visų būtinų priemonių saugumui užtikrinti. Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės dėl trečiojo asmens D. L. kaltės dėl žalos atsiradimo atmestinos kaip nepagrįstos ir neįrodytos (CPK 178 str.).

Dėl priteistinos žalos dydžio

Byloje kilo ginčas dėl atlygintinos žalos dydžio. A. K. rajono savivaldybė ir trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija nurodo, kad pirminiame žalos paskaičiavime ir ieškovės 2014 m. gruodžio 30 d. rašte Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl išmokos išieškojimo buvo nurodyta 409,73 Eur (1414,70 Lt) žalos suma, tuo tarpu ieškovė prašo atlyginti 685,88 Eur turtinės žalos. Atsakovo atstovė Edita Kūgienė ir trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovė Rasuolė Daukantė teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį, kad ieškovė prašo kompensacijos ne už dvi padangas, bet už visas keturias, todėl ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi eismo įvyko metu buvo sugadintos tik dvi padangos. Teismas nesutinka su tokiais atsakovės ir trečiojo asmens argumentais. Pažymėtina, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų „Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų pakabų reikalavimai“ (2013 m. birželio 19 d. redakcija) (toliau – Reikalavimai) V skyriaus 5.2 punkte nurodyta, kad tos pačios ašies ratai turi būti vienodi. Reikalavimų 5.3 punkte nurodyta, kad tos pačios ašies padangos turi būti to paties tipo (to paties gamintojo arba prekinio ženklo, to paties konstrukcinio tipo, to paties matmenų žymėjimo, tos pačios naudojimo paskirties, tos pačios keliamosios galios indekso, to paties greičio indekso, to paties protektoriaus rašto. Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su ieškovės nurodytais argumentais, kad esant sugadintoms tos pačios pusės padangoms, būtina pakeisti visas keturias padangės pagal Reikalavimų 5.2 punkto reikalavimus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovei iš atsakovės priteistina 685,88 Eur turtinė žala.

Dėl kompensacinių palūkanų

Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 str.). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, - nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kai kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė kreditoriui mokėti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti.

Pagal byloje esančius įrodymus matyti, kad Kauno rajono savivaldybės administracija 2015 m. kovo 26 d. raštu Nr. SD-701 atsisakė kompensuoti ieškovei patirtą žalą dėl draudimo išmokos išmokėjimo trečiajam asmeniui R. L.. Teismas sprendžia, kad būtent nuo šios dienos ir turėtų būti skaičiuojamos kompensacinės palūkanos, t. y., kompensacinės palūkanos skaičiuotinos nuo atsakovės atsisakymo tenkinti ieškovės pretenziją dienos. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo klausimą dėl keliuose ir gatvėse patirtos žalos, sprendžia specialiai šiems klausimams sudaryta komisija, todėl atsakovė tik gavusi ieškovės pretenziją, t. y. 2015 m. sausio 15 d., dėl objektyvių priežasčių negali iš karto negali atsakyti, ar sutiks kompensuoti pareikalautą žalą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirminiame ieškovės rašte trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei buvo duotas 15 dienų terminas, tuo tarpu ieškovė iš atsakovės reikalauja priteisti iš karto nuo pretenzijos gavimo dienos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad kompensacinių palūkanų skaičiavimas nuo ieškovės pretenzijos gavimo dienos (2015 m. sausio 15 d.) prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Todėl ieškovės prašomos kompensacinės palūkanos skaičiuotinos nuo 2015 m. kovo 26 d. (nuo atsakovės atsisakymo tenkinti pretenziją) iki ieškinio surašymo dienos 2015 m. gruodžio 18 d. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovės reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų tenkintinas iš dalies: iš atsakovės priteistina 25,18 Eur kompensacinių palūkanų (685,88 Eur X 0,05 proc. / 365 (dienų skaičius metuose) X 268 (pradelstų dienų skaičius), likusioje reikalavimo dalyje dėl kompensacinių palūkanų, ieškovės reikalavimas atmestinas kaip prieštaraujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė 2016 m. sausio 11 d. sumokėjo 16,00 Eur žyminio mokesčio (elektroninės bylos 1 t., b. l. 53-54). Be to, ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 70,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba (elektroninės bylos 2 t., b. l. 52-54). Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai: 15,84 Eur (16x99/100) žyminio mokesčio ir 69,38 Eur (70,08x99/100) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso: 85,22 Eur (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).

Teismas turėjo 9,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį patenkinus iš dalies (99 proc.), iš atsakovės priteistina teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 9,82 Eur (9,92 Eur X 99 proc./100) (CPK 92 str., 96 str. 2 dalis). Ieškovei tenkanti mokėti teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma yra mažesnė už nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1. Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188756386, 685,88 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 88 ct) turtinės žalos, 25,18 Eur (dvidešimt penkis eurus 18 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (711,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 85,22 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 22 ct) bylinėjimosi išlaidų.

2. Priteisti valstybei iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188756386, 9,82 Eur (devynis eurus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas Swedbank, AB kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.