Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), prašymą dėl 2016 m. spalio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nutarimas įsiteisėjo 2016 m. spalio 26 d.

2018 m. kovo 26 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas I. Č. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Prašymas motyvuojamas tuo, jog yra visos ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos, kurioms esant galima prašyti sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Pareiškėja skirtą baudą sumokėjo, išklausė ir baigė papildomą vairuotojų mokymą, yra atestuota pagal privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, praėjo daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų pažeidimų eismo saugomo srityje nepadarė. Pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, dėl specialiosios teisės atėmimo patyrė daug nepatogumų, dėl to labai išgyveno ir suprato pažeidimo neigiamas pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkinamas.

2015 m. birželio 25 d. LR Įstatymu Nr. XII-1869 patvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, įsigaliojęs 2017 m. sausio 1 d. (toliau – ANK). Įsigaliojus ANK Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449) neteko galios. ANK nenumato teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 dalis), o įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 2 dalis). Todėl I. Č. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės, kuri buvo atimta dar iki įsigaliojant ANK, atėmimo terminą nagrinėtinas pagal pažeidimo metu ir administracinės nuobaudos pradėjimo vykdyti galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 329 straipsnį.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2017-01-01) numatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Teismų praktikoje nustatyta, jog paskyręs nuobaudą organas (pareigūnas) gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinęs įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad pagal šią normą, galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą yra nuobaudą paskyrusios institucijos teisė, bet ne pareiga.

Administracinės bylos medžiaga nustatyta, jog praėjo daugiau nei pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino, I. Č. teismo skirtą baudą sumokėjo 2016 m. lapkričio 6 d. (b. l. 42), ji yra atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą – pateiktas 2017-11-22 sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas Nr. SV-252 (b. l. 52), specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų kelių eismo saugumo srityje nepadarė, tačiau 2017 m. balandžio 4 d. nubausta pagal ANK 162 straipsnio 1 dalį už kasos aparato eksploatavimo tvarkos pažeidimą (b. l. 54-58).

Teismų praktikoje sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą teismas tiria ne tik tai, ar egzistuoja įstatyme įstatymo leidėjo įtvirtintos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remdamasis sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Pažymėtina ir tai, kad pagal šią normą, galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą yra nuobaudą paskyrusios institucijos teisė, tačiau ne pareiga.

Sprendžiant, ar I. Č. atžvilgiu pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, reikia įvertinti tai, jog ji padarė vieną iš šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę neblaivi, tuo sukeldama pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir savo bei kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. I. Č. 2016 m. rugsėjo 18 d. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis – 1,97 prom. (b. l. 31-33). Nors iš administracinių nusižengimų registro 2017 m. gruodžio 11 d. išrašo (b. l. 54-58) matyti, jog I. Č. iki 2016 m. rugsėjo 18 d. pažeidimo nebuvo bausta už tai, jog vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, du kartus bausta už kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Po nuobaudos paskyrimo, t. y. 2016 m. spalio 5 d. nutarimo priėmimo, ji nepadarė naujų administracinių nusižengimų kelių eismo saugumo srityje, tačiau 2017 m. balandžio 4 d. nubausta pagal ANK 162 straipsnio 1 dalį už kasos aparato eksploatavimo tvarkos pažeidimą. Pažymėtina, jog pareiškėjo iškvėptame ore buvęs alkoholio kiekis žymiai viršija įstatymu leistiną neblaivumo normą. Šis pažeidimas, vertintinas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Vairuodama automobilį neblaivi I. Č. kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik dėl atsitiktinumo išvengė rimtesnių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuo 2017 m sausio 1 d. įsigaliojusios įstatymo pataisos, numato baudžiamąją atsakomybę vairuotojams, kuriems nustatytas 1,5 prom. neblaivumas. I. Č. 2016 m. rugsėjo 18 d. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir jai nustatytas neblaivumas viršija nustatytą minimalią ribą baudžiamajai atsakomybei kilti. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog tenkinus I. Č. prašymą, teismo priimtas sprendimas nederėtų su valstybės siekiu griežtinti atsakomybę asmenims vairuojantiems neblaiviems, taip pat su visuomenės interesu, kad tokie asmenys, sukėlę realią grėsmę jos nariams, neišvengtų nuobaudos, ribojančios jų teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą. I. Č. vairuodama neblaivi, elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl jos patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jos pavojingo elgesio rezultatas ir pasekmė.

Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, jog I. Č. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 500 Eur (b. l. 41). Pareiškėja yra susituokusi, turi tris nepilnametes dukras (b. l. 43-46). Pareiškėjos šeima gyvena Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) (b. l. 47). Iš pateiktų švietimo įstaigų pažymų matyti, jog Ū. Č. mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, II d (10) klasėje, L. Č. mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 3e (XI) klasėje, o M. Č., kuri mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, 4t klasėje, taip pat lanko šokio būrelį „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klube „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 48-51).

I. Č. prašymas motyvuojamas tuo, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga siekiant pasirūpinti nepilnametėmis dukromis nuvežant jas į ugdymo įstaigas, kai sutuoktinis yra išvykęs. Pažymėtina, jog šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, kurios sudarytų pagrindą tenkinti pareiškėjos prašymą ir sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturėjimas teisės vairuoti transporto priemonės netrukdo ir neriboja asmens galimybių tinkamai rūpintis artimaisiais, šiuo atveju – nepilnamečiais vaikais.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo pobūdžio taip pat nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje (administracinės bylos Nr. N¹-1524/07, N-34/07, N¹-413/07) nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kadangi pažeidėjas dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo pats numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Tokiu būdu, minėtos teismų praktikos aspektu, I. Č. prašyme išdėstyti argumentai nelaikytini išimtiniais, vienareikšmiai suponuojančiais specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą.

Teismų teorijoje ir praktikoje, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

2016 m. spalio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarime nurodyta, jog skiriant nuobauda atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį (padarytas tyčinis, vienas pavojingiausių teisės pažeidimų), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir I. Č. paskirta minimali nuobauda, numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijose.

Atsižvelgiantį į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog I. Č. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti, todėl jos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu,

nutaria:

I. Č. prašymo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.