Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2025-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-777-1173/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-09-22
Bylos Nr.
1-777-1173/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38905-2024-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Iveta Bartkevičienė
Nukentėjusysis
A. Z.
Kaltinamasis
J. Z.
Advokatai
Žydrūnas Krampalcas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-777-1173/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38905-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2.; 1.2.4.6.2.2; 1.1.6.3.; 1.1.8.12.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 22 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Iveta Bartkevičienė,sekretoriaujant Jolitai Ulenskienei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Maldeikienei,

nukentėjusiosios A. Z. atstovei pagal įstatymą G. K. bei įgaliotam atstovui advokatui Žydrūnui Krampalcui,

kaltinamajai J. Z. ir jos gynėjai advokatei Reginai Butnevičienei,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. J. Z., 2024 m. spalio 2 d., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), vaiko kambaryje, smurtavo prieš savo mažametę dukrą A. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)), tai yra, drausmindama mažametę dukrą dėl jos netinkamo elgesio, pakėlė A. Z. ir sviedė ant grindų bei gulinčiai įspyrė į sėdmenis ir kitas kūno vietas nenustatytą skaičių kartų, taip mažametei A. Z. sukėlė fizinį skausmą ir, padarydama poodines kraujosruvas nugaros apatinėje dalyje, kojose, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus abiejuose keliuose, nežymiai sutrikdė A. Z. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamoji J. Z. savo kaltę pripažino. Parodė, kad viskas įvyko 2024 m. spalio 2 d., gal porą dienų prieš, tiksliai dienos nepasakys, kai dukra buvo išmesta iš Dienos centro. Paskambino mokytoja ir liepė pasiimti dukrą A. iš mokyklos, nes ji mokykloje susimušė. Dukra mokykloje lankė prailgintą grupę. Atvykus jai į mokyklą, mokytoja pasakė, kad jos nebežiūrės, kad viskas labai blogai. Pasiėmė dukrą, grįžo namo. Su dukra ėmė kalbėtis, o ji ėmė atsikalbinėti. Ji (J. Z.) nesusivaldė ir dukrą truputį patampė, kepštelėjo per užpakalį. Ji dukrą pakėlė, patampė ir ranka kepštelėjo per užpakalį. Pamena, kad su ranka trenkė dukrai per sėdmenis, kad būtų spyrusi – nepamena. Dėl mažametei konstatuotų sužalojimų yra susipažinusi su Specialisto išvada, su ja sutinka. Dėl vaiko metimo, kiek pamena, ji dukrą pakėlė, gal pakratė ir paleido. Kritimo metu gal ir galėjo dukra kelius susižaloti. Dėl poodinių kraujosruvų kojose, jos galėjo atsirasti dėl sudavimo per sėdmenis. Sutinka su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Visko per daug susidėjo, per daug supyko ir nebesusivaldė. Yra per daug problemų mokykloje. Savo veiksmus vertina blogai, čia pirmas toks atvejis šeimoje. Santykiai su dukra geri. Dabar dukra būna pas močiutę, jos bendrauja telefonu kiek išeina. Močiutė gyvena (duomenys neskelbtini), ji gyvena (duomenys neskelbtini). Su vaiku matėsi kelis kartus. Su tėčiu mergaitė sutaria gerai, tėtis gyvena kartu. Dėl problemų sprendimo šeimoje, netinkamo vaiko elgesio, dažniausiai yra paimamas tai dienai daiktas, išjungiamas telefonas ar televizorius. Fizinės bausmės netaikomos, dabar tik pasitaikė. Ji dėl savo elgesio vaiko atsiprašė. Labai norėtų, kad dukra grįžtų namo. Šiuo metu problemų šeimoje nėra, priėmė pagalbą iš Vaikų teisių tarnybos, socialinių darbuotojų, darė viską, ko prašė. Iki aptariamo įvykio šeimai pagalba buvo teikta ir iki šiol ji teikiama: pagalba dėl alkoholio vartojimo, gydėsi su vyru, ėjo į pozityvios tėvystės kursus, lankėsi pas psichologus, psichiatrus. Administracine tvarka buvo anksčiau bausta dėl vaiko teisių pažeidimo, dėl alkoholio vartojimo vaiko akivaizdoje, dabar viskas pasikeitė. Ji šiuo metu nedirba, ieškosi darbo. Situacija šeimoje pasikeitė, alkoholio visiškai nevartoja nuo praeitų metų lapkričio mėnesio. Jei vėl pasikartotų panašus atvejis su dukra, auklėjimui bei drausminimui, kiek jau išmoko, pasinaudotų pozityvios tėvystės patarimais, bandytų kuo daugiau kalbėtis apie jausmus, suprasti savo vaiką, kad būtų kuo geriau jai. Ateityje stengsis priimti siūlomą pagalbą, kuri jai reikalinga, anksčiau to nepastebėjo. Mergaitė ne kartą prašė pasiimti ją namo.

3. Kaltinamajai J. Z. pripažinus kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei, nukentėjusiosios atstovams, kaltinamajai ir jos gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

4. Be kaltinamosios prisipažinimo jų kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, teismo nustatytomis aplinkybėmis, įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažintini įrodymais.

5. Nukentėjusioji A. Z. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad ji atėjo čia, nes ji pamelavo. Pamelavo, kad ją mušė mama ir tėtis. Tai buvo neseniai. Buvo taip, kad ji mokykloje mušė mokytoją ir mergaites. Tada į mokyklą atėjo mama, ji buvo supykusi. Kai grįžo į namus, ji nenorėjo, kad mama ją muštų, tačiau ji jai padarė tą patį, ką ir ji padarė mokytojai ir mergaitėms mokykloje. Mama ją pakėlė ir numetė, po to jai spyrė. Po to, kai mama ją pakelė ir numetė, ji nukrito ant grindų, jai skaudėjo. Ji nepamena, kur užsigavo. Į teisėjo klausimus atsakė: ją pakėlė už megztinio iš už nugaros (už pakarpos). Pakėlė neaukštai ir numetė ją ant grindų. Tai buvo namuose, kai grįžo iš mokyklos (iš prailgintos grupės). Ji verkė, tačiau nusiramino. Namuose buvo tik ji su mama, o tėtis buvo darbe. Taip mama pasielgė todėl, kad ji mušė mokykloje mergaites ir mokytoją D.. Ji mokosi „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje. Mama tada ją nuskriaudė ir tai buvo tik vienas kartas. Daugiau jos niekas nemušė. Kai tėtis supyksta, sako, kad ją muš su diržu. Kai jis pasiima diržą, ji palenda po stalu. Tėtis jos nemušė. Jis diržą laiko krepšyje (tašėje). Diržas yra juodos spalvos. Buvo pas gydytoją ir jis rado pas ją žymių, jos buvo ant dešinio klubo, ant kojų. Tai nutiko dėl to, kad ji nukrito ir užsigavo. Žymė ant nugaros atsirado dėl to, kad ji nugriuvo, o nuo diržo žymių nebuvo. Ji nugriuvo gatvėje. Į prokurorės klausimus atsakė: Tą kartą, kai mama ją numetė ant žemės ir spyrė, tėčio namuose nebuvo. Kai tėtis grįžo į namus, apie tą įvykį jie nekalbėjo. Į teisėjo klausimus: Tų žymių, kai mama ją numetė ant grindų, dar nebuvo, o buvo tik žymė ant klubo, o ant nugaros ir kojų žymės atsirado kitą dieną, tada, kai ji atsikėlė ryte. Tos žymės atsirado nuo mamos (parodo į dešinį klubą). Nugriuvus gatvėje mėlynės atsirado kairiame klube, o kai mama jai spyrė, tada mėlynė atsirado kitoje pusėje (parodė į dešinį klubą). Į prokurorės klausimus: Mama jai užgavo dešinę ir kairę blauzdas, taip pat juosmenį kairėje pusėje. Negali prisiminti, kur jai skaudėjo, kai mama jai spyrė ir, kai ją numetė. Ji apie tokį mamos elgesį niekam nesakė. Jai negalima tiek sakyti, nes mama jai pasakė nieko niekam nesakyti, kitaip ją išveš policija ir ji niekada negrįš į namus. Ji klauso mamos ir niekam apie tai nesakė. Jos klausė tik policija ir gydytojas, mokykloje niekas jos neklausinėjo ir niekas apie tą įvykį nežinojo. Mama ją mušė jos kambaryje. Į mažametės nukentėjusiosios atstovės klausimus: ji tėčiui nesakė apie tai, ką jai padarė mama, nes užmiršo pasakyti. Jos tėtis žinojo, kad ji šiandien ateis į teismą apklausai. Policija pasakė, kad ji turi šiandien atvažiuoti čia (į teismą), tėtis nebuvo patenkintas, jis norėjo, kad ji būtų namuose. Tėtis sakė, ką ji darys čia atvykusi į teismą, tačiau jis nesakė, apie ką jai reikės kalbėti, mama irgi nieko jai nesakė. Po to, kai mama su ja taip pasielgė, ji verkė. Kai prisimena tą įvykį, ji galvoja, kad ji turi atsiprašyti mokytojos. Mama turi jos atsiprašyti, bet jos dar neatsiprašė, nes ji dar pikta (1 t., b. l. 69-71)

6. Liudytoja R. P. parodė, kad ji dirba Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriaus. specialiste. 2024 m. spalio 4 d. skyrius gavo pranešimą iš „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos, kad logopedės užsiėmimo metu A. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)) mokykloje pasiskundė, kad prieš ją galimai smurtauja tėvai ir neduoda jai valgyti. Tą pačią dieną apie 14.00 val. atvyko į mergaitės namus (duomenys neskelbtini). Namuose buvo abu mergaitės tėvai T. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir J. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei pati A.. Jai pabendravus su A., mergaitė nurodė, kad jos mama J. Z. ją mušė, pasakė, kad mama paėmė mergaitę abejomis rankomis, pakėlė ir sviedė ant grindų ir tada įspyrė vieną kartą į sėdmenis. Mergaitė nurodė, kad dėl to labai verkė, jai skaudėjo. Mergaitė nenurodė, kada tai vyko, sakė, kad tiksliai neprisimena. Bet tai galėjo būti 2024 m. spalio 2 d., kadangi jai paklausus, kodėl mama tave taip mušė, mergaitė nurodė, kad mokykloje ji gavo pastabą dėl blogo elgesio, būtent spalio antrą dieną, todėl dėl to buvo labai supykusi. A. nurodė, kad viskas vyko namuose, jos kambaryje. Dar A. minėjo, kad jos mama neleidžia jai valgyti, tik paruošusi pamokas pavalgo ir tada eina miegoti, kad nusiramintų. <...> Ji paklausė A., ar gali pažiūrėti, ar ant jos matosi kažkokie sumušimai. Jai sutikus, ji pasižiūrėjo ant nugaros, kur matėsi mėlynės. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, ji palydėjo A. į Panevėžio ligoninės priimamąjį, kur jai buvo nustatyta įvairaus senumo poodinės hematomos, nugaros apatinėje dalyje ir kojose, dešiniame dilbyje, abiejų kelių bebaigiantys gyti nubrozdinimai (1 t., b. l. 32-33)

7. Liudytoja L. P. parodė, kad dirba Panevėžio „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje logopedės pareigose, dirba su pradinių klasių mokiniais. 2024 m. spalio 3 d. vyko logopedinis užsiėmimas su A. Z.. Užsiėmimo metu buvo kalbama apie vaikų elgesį ir kaip tėvai myli savo vaikus. Jai užsiminus apie mamą, A., išgirdusi šį teiginį, kad mama ir ją myli, A. atsakė: „Ne“ ir pradėjo pasakoti, kad ją mama pakėlė, metė ir spyrė jai. Mergaitė parodė ant savęs, kad mama ją suėmė už rūbų nugarinės dalies ir pakėlė, po ko jai spyrė. Vos tai išgirdusi, L. P. norėjo telefonu informuoti progimnazijos socialinę pedagogę, tačiau tik paėmus telefoną, A. pradėjo verkti ir prašyti nekviesti policijos, nes ją išveš. Kad mergaitė nesinervintų, ji padėjo telefoną ir pradėjo ją raminti ir, kai ji nusiramino, ją išleido į klasę. Po to, kai A. Z. išėjo į klasę, ji apie šį įvykį informavo progimnazijos socialinę pedagogę, kuri informavo apie įvykį Panevėžio vaiko teisių apsaugos tarnybą. Kadangi ji nenorėjo mergaitei kelti įtampos, ji nieko jos daugiau nebeklausė ir jos neapžiūrėjo, todėl negali pasakyti, ar ant jos matėsi sužalojimų, Ant veido sužalojimų nepastebėjo (1 t., b. l. 91-94)

8. Liudytoja R. Š. parodė, kad ji yra A. Z. močiutė, šiuo metu jai paskirta jos laikinoji globa. Pamena, kad 2024 m. spalio pradžioje į ją kreipėsi dukra J. Z. su prašymu prižiūrėti dukrą A. Z., kadangi iš jos ir jos sutuoktinio T. Z. vaiko teisių tarnyba nori paimti mergaitę. Jai dukra pasakojo tik tiek, kad A. mokykloje nurodė, kad prieš ją smurtavo mama, tai yra jos dukra J., dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apie tai, kad prieš jos anūkę A. būtų smurtaujama, ji niekada nėra nei girdėjusi, nei mačiusi, kiek bendraudavo su dukra, jos vyru T. ir A., niekada nematė jokio pykčio, smurto požymių, sužalojimų, priešingai, anūkė atrodė, kad yra lepinama. Pati A. jai taip pat niekada to nėra sakiusi. Kas nutiko dukros namuose ir kodėl A. mokykloje kalbėjo apie tai, kad prieš ją buvo smurtaujama, ji nežino. Po to, kai A. buvo apgyvendinta jos namuose, ji apie minimą įvykį taip pat jai nėra pasakojusi, o ji jos neklausinėjo, kad netraumuoti vaiko (1 t., b. l. 85-88).

9. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo V. M. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių skyriaus buvo gautas pranešimas, jog 2024 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje – 2024 metų spalio mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), T. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir J. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)) smurtavo prieš savo mažametę dukrą A. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)), o būtent: T. Z. sudavė nenustatytą kiekį smūgių diržu į įvairias kūno vietas, o J. Z. abejomis rankomis pakėlė A. Z., sviedė ant grindų ir vieną kartą spyrė į sėdmenis. Tokiais savo veiksmais T. Z. ir J. Z. sukėlė dukrai A. Z. fizinį skausmą (1 t., b. l. 11-16)

10. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio A. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodyta, jog ant smurtą patyrusio asmens – A. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)) matomi sužalojimai - kraujosruva (mėlynė) nugaros apatinėje dalyje (1 t., b. l. 37-39).

11. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1226/2024 (05) matyti, kad: A. Z. nustatyta poodinės kraujosruvos nugaros apatinėje dalyje, kojose, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimai abiejuose keliuose, padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais), mažiausiai 6 trauminiais poveikiais, iki kreipimosi į gydymo įstaigą, t. y. iki 2024-10-04. Odos nubrozdinimai abiejuose keliuose, pagal pobūdį ir lokalizaciją, galėjo būti padaryta nugriuvus. Pagal poodinių kraujosruvų nugaros apatinėje dalyje, kojose, dešiniame dilbyje aprašymą medicinos dokumentuose, atsakyti, ar galėjo būti padaryta nugriuvus, nėra galimybės. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 76-77).

12. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. pG 188/2025 (05) matyti, kad: medicinos dokumentuose nurodyta, jog A. Z. kūne matomos kelios įvairaus senumo poodinės kraujosruvos nugaros apatinėje dalyje, kojose, dešiniame dilbyje, ant abiejų kelių bebaigiantys gyti nubrozdinimai. Šie sužalojimai padaromi kietais bukais daiktais (paviršiais). Medicinos dokumentuose nėra nurodytas šių sužalojimų pobūdis, matmenys, forma, tikslesnė lokalizacija, todėl nėra galimybės identifikuoti žalojusį daiktą (paviršių) ir atsakyti, ar sužalojimai galėjo būti padaryti A. Z. numetus ant grindų (atsitrenkus į grindis), jai įspiriant (spardant), suduodant diržu ir kitu būdu, išskyrus odos nubrozdinimus abiejuose keliuose, kurie pagal pobūdį ir lokalizaciją, galėjo būti padaryti keliais atsitrenkus į kietus bukus paviršius (1 t., b. l. 81-82).

13. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos Nr. 7P-VSV-1425 matyti, kad 2024 m. spalio 4 d., 14.11 val. vaiko gyvenamojoje bendrauta su A. Z.. A. Z. tarnybos specialistams nurodė, kad: ,,Mama muša, kai neklausau. Mama mane spardė, metė į žemę, buvo skaudžiai, viskas vyko mano kambaryje. Mama man taip pat darė, nes aš mušiau kitą mokytoją, ta mokytoja norėjo mane nufilmuoti, nes aš mėčiau daiktus, mėčiau, nes nepavyko batų užsidėti. Viskas buvo nesenai, bet neatsimenu kada. Mama mane trenkė į žemę ir su koja spyrė į užpakalį. Aš tada verkiau, norėjau valgyti ir dariau darbą nepabaigtą. Mama man neduoda valgyti, kai būna pikta, aš jos klausau ir nevalgau, kai pabaigiu darbą, tada pavalgau. Kai pavalgau, einu miegoti, kad nusiraminčiau. Mama mane skriaudė vieną kartą. Tėtis mane irgi mušė, daug kartų. Muša, nes prisidirbu. Muša mamos kambarį, kai mama pamatė sako: ,,išprotėjai tete“. Muša su diržu, kartais per kojas per rankas, per nugarą. Man skauda, verkiu. Aš bijau dėl tėtės ir mamos, nes jie muša.“ Atlikus vaiko situacijos vertinimą, nustatytas vaiko apsaugos poreikis, taikyta vaiko laikinosios priežiūros priemonė A. Z. laikinai prižiūrinčio asmens – R. Š. namuose (1 t., b. l. 98-115)

14. Iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). <...> Atidarius šarvines duris už jų matomos antros šviesiai rudos spalvos medinės durys, pro kurias patenkama į buto koridorių. Patekus į koridorių, priešais matomos baltos medinės durys su dideliu stiklu jose. Šios durys veda į gyvenamąjį kambarį. Įėjus pro duris, iš karto už jų, priešais, prie dešinėje pusėje esančios kambario sienos, matoma viengulė lova su įvairiaspalviu užklotu. Toliau už lovos stovi stalas, ant kurio televizorius, o už jo siena su langu. Po kaire kambario puse matomas šviesiai gelsvos spalvos stalas su lentynomis virš jo bei kėde prie stalo. Šalia stalo stovi vaikiškas lėlių namelis ir daiktų dėžės su kitais vaikiškais žaislais jose. Kambaryje ant grindų patiestas didelis margas kilimas. Kairėje pusėje prie išėjimo iš kambario stovi tamsiai rudos spalvos blizgi trijų durų spinta. Iš koridoriaus einant į dešinę, toliau po kaire puse matomas kitas gyvenamasis kambarys. Į jį patenkama pro gelsvos spalvos medines duris su dideliu stiklu jose. Kairėje pusėje iš karto už durų matoma tamsiai rudos spalvos spintelė su užklota staltiese, ant kurios gėlių vazonas, kiti namų apyvokos daiktai. Po spintele - naminio gyvūno gultas. Toliau vidiniame sienų kampe stovi mažas rudas staliukas, ant kurio stovi stalinė lempa ir kaljanas. Toliau po dešine puse prie sienos su langu stovi L formos pilkos spalvos minkštas kampas su gelsvos ir žalios spalvos užtiesalais. Už lovos matomos balkono durys, o kitame vidiniame sienų kampe stovi rudos spalvos dviejų durų spinta, šalia kurios - spintelė su įvairiomis dėžėmis ir namų apyvokos daiktais. Toliau matomas stovintis baltos spalvos laisvai pastatomas ventiliatorius, garso kolonėlė. Po dešine kambario puse matomi tamsiai rudos spalvos su šviesiomis durelėmis baldai, kuriuose - indai, dekoro detalės bei ant vienos iš spintelių stovintis televizorius. Toliau koridoriaus dešinėje yra dvejos medinės durys, iš kurių vienos veda į tualetą, o kitos - į vonios kambarį. Koridoriaus gale po dešine matomas virtuvės kambarys. Daugiau svarbių aplinkybių, susijusių su įvykiu, nenustatyta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b. l. 17-29).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

15. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino arba kankino nukentėjusį asmenį.

16. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamoji J. Z., kaltinime nurodytu metu ir vietoje, smurtavo prieš savo mažametę dukrą A. Z., tai yra, drausmindama mažametę dukrą dėl jos netinkamo elgesio, pakėlė A. Z. ir smetė ant grindų bei gulinčiai įspyrė į sėdmenis ir kitas kūno vietas nenustatytą skaičių kartų, taip mažametei A. Z. sukėlė fizinį skausmą ir, padarydama poodines kraujosruvas nugaros apatinėje dalyje, kojose, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus abiejuose keliuose, nežymiai sutrikdė A. Z. sveikatą. Šios aplinkybės nustatytos: išsamiais ir nuosekliais nukentėjusiosios A. Z. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kurie sutapo su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojoms, mokyklos darbuotojoms papasakotomis aplinkybėmis; taip pat pačios kaltinamosios J. Z. parodymais, kuriuose ji pripažino, jog būdamas namuose namuose nesusivaldė ir panaudojo fizinį smurtą savo dukros atžvilgiu ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą; liudytojų R. P., L. P., R. Š. parodymais; objektyvūs bylos įrodymai – Specialisto išvados, iš kurių matyti, kad A. Z. nustatyta poodinės kraujosruvos nugaros apatinėje dalyje, kojose, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimai abiejuose keliuose, padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais), mažiausiai 6 trauminiais poveikiais, iki kreipimosi į gydymo įstaigą, t. y. iki 2024-10-04; odos nubrozdinimai abiejuose keliuose, pagal pobūdį ir lokalizaciją, galėjo būti padaryta nugriuvus; sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą; nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 76-77). Taigi, teismas daro išvada, kad kaltinamoji J. Z. smurtaudama tyčia sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė savo mažametės dukros A. Z. sveikatą, todėl jos veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, jos kaltė įrodyta.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko

17. Teisme gautas prašymas atleisti kaltinamąją J. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi ji susitaikė su nukentėjusiąja A. Z. (2 t., b. l. 143).

18. BK 38 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

19. Kaltinamoji J. Z. padarė BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. Z.kaltę pripažino, gailėjosi. Kaltinamoji teismui pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad ji atlygino turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai – 2025 m. rugpjūčio 12 d. sumokėjo 25,05 Eur (2 t., b. l. 145). Teismo posėdžio metu J. Z. prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės palaikė, nurodė, kad dukros atsiprašė, su ja susitaikė. Iš Vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad 2025 m. rugsėjo 4 d. Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė G. K. išklausė mažametės A. Z. nuomonę. A. Z. paaiškino, kad norėtų grįžti į namus pas mamą, jos pasiilgsta, labai norėtų vėl gyventi kartu. Mama jos atsiprašė už tai, kad mušdavo ir negražiai elgėsi, ji mamai atleido (2 t., b. l. 152). Nepilnametės atstovė pagal įstatymą ir įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu neprieštaravo dėl to, kad kaltinamoji J. Z. būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, su tuo sutiko ir prokurorė. J. Z. neteista, bausta administracine tvarka įspėjimu už vaiko teisių pažeidimą. Iš bylos duomenų, kaltinamosios J. Z. bei nepilnametės A. Z. atstovės pagal įstatymą paaiškinimų teisme matyti, kad J. Z. šeimai teikiamos socialinės paslaugos, šeima lanko psichologo konsultacijas, rekomendacijas vykdo, lanko anoniminių alkoholikų grupes, lankė tėvystės įgūdžių kursus, per visą stebimą laikotarpį nebuvo nė vieno fiksuoto alkoholio vartojimo atvejo. J. Z. teisme nurodė, kad ir ateityje priims pagalbą, stengsis, kad panašūs atvejai nepasikartotų, šiuo metu ieškosi darbo. Aptarti bylos duomenys leidžia spręsti, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamoji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamajai kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kuri sustiprins jos pasiryžimą laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas J. Z.taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, jai ir nukentėjusiajai susitaikius.

20. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (be kita ko, ir BK 38 straipsnio pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės teistumas ir su tuo susiję neigiami padariniai nekyla, tačiau nusikalstama veika buvo padaryta, kilo žalingi padariniai, kaltinamoji turi tam tikrų problemų su smurtinio elgesio valdymu, todėl tikslinga J. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

V. Dėl civilinio ieškinio

21. Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš atsakingo asmens priteisti 25,05 Eur turtinę žalą už nukentėjusiajai A. Z. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su civiliniu ieškiniu pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai (1 t., b. l. 120-123). Į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad kaltinamoji atlygino turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai – 2025 m. rugpjūčio 12 d. sumokėjo 25,05 Eur (2 t., b. l. 145). Atsižvelgus į tai, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

VI. Kiti bylos klausimai

22. Kaltinamajai J. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

23. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-09776 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. Z., antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 275,00 Eur (2 t., b. l. 165-167).

24. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Pabrėžtina, kad pagal minėtą normą teismas turi teisę, bet ne pareigą, asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes.

25. Vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi, siekiant užtikrinti tinkamą nukentėjusiosios nepilnametės teisių ir teisėtų interesų gynybą, šioje byloje nuspręsta, kad nukentėjusiosios įgalioto atstovo dalyvavimas yra būtinas. Atstovauti nukentėjusiąją buvo parinktas advokatas Žydrūnas Krampalcas. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, taip pat nagrinėjamos baudžiamosios bylos pobūdį, apimtį, nagrinėjimo trukmę, suteiktas teisines paslaugas, įvertinęs, tai, kad kaltinamosios turtinė padėtis nėra gera (ji šiuo metu nedirba, turi išlaikyti nepilnametę dukrą, jai byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (100 proc.)), sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašoma suma iš kaltinamosios nepriteistina.

26. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su apklausos garso ir vaizdo įrašu, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. Z., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), jai susitaikius su nukentėjusiąja A. Z. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, J. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam J. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Procesą dėl civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio nutraukti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su apklausos garso ir vaizdo įrašu – palikti saugoti prie bylos.

Kaltinamajai J. Z. išaiškinti, kad jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu kaltinamoji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Iveta Bartkevičienė