Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje:

D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs . (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, gyvenantis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2015-08-17 Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 2 d., 284 str. 1 d., - laisvės apribojimu 10 mėnesių, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 178 str. 1 d., 270 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. 2017 m. sausio mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, per kelias dienas, (duomenys neskelbtini), valstybiniame miške, kvartale Nr. 769, sklypuose Nr. 31 ir Nr. 40, priklausančiuose VĮ Veisiejų miškų urėdijai, neturėdamas leidimo kirsti, slapta nukirto ir pagrobė svetimą, VĮ Veisiejų miškų urėdijai priklausantį turtą - 20 eglių, 4 pušis ir 1 juodalksnį, kurių bendras tūris 49,36 kubinių metrų, kurių vertė 2043,04 eurų, tuo VĮ Veisiejų miškų urėdijai padarė bendrą 2 043,04 eurų turtinę žalą, bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatytą draudimą atlikti kirtimus ir naudoti miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, kuriame nustatyta, kad piliečiai ir visuomeninės organizacijos privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių ir interesų, neteisėto medžių kirtimo metu suniokojo apsauginius medynus, nes juose po kirtimo atsirado retmės, iškirstų medynų greitas atkūrimas į buvusią būklę neįmanomas, naujai pasodintiems medžiams neteisėto kirtimo vietose prireiks ne mažiau 70 metų, dėl to padarė didelę – 11 352,80 eurų žalą aplinkai, kuri buvo apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo“.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis D. M. kaltu prisipažino visiškai. Jis patvirtino, kad 2017 m. žiemą, tiksliai nepamena laiko, prie Viktarinos kaimo parduotuvės sutiko žmogų, kuris ieškojo nusipirkti medienos. Nors sau priklausančio miško neturi, tačiau tam žmogui pasakė, kad galės parduoti medienos. Tam žmogui sakė, kad mediena bus be leidimo, bet nesakė ar tai bus jo ar ne jo mediena. Siūlydamas medieną žinojo kur jos yra, nes miškas yra prie jo buvusių namų (duomenys neskelbtini) kaime. Nežinojau kam priklauso ta mediena, bet ji buvo ne jo, nes jis nuosavo miško neturi. Medžius kirto 2017 m. sausio pradžioje, apie savaitę laiko. Kirto dvejose miško vietose ir nukirto medžius, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Tada pasiskambino minėtam asmeniui, kuris atvažiavo su traktoriumi su priekaba ir išsivežė. Už medieną jam sumokėjo apie 500 eurų. Gailisi savo veiksmų. Pripažįsta civilinį ieškinį ir padarytą žalą.

Kaltinamojo prisipažinimą ir jo kaltę patvirtina ir kiti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 str. 1 d. ir 291 str. numatyta tvarka ištirti, įrodymai:

2017-01-27 VĮ Veisiejų miškų urėdijos pareiškimas Nr. VI(3.1)-94, kuriuo praneša, kad iš Kapčiamiesčio girininkijos, Dvarčiškės miške (Veisiejų sen.) kvartalas Nr. 769 savavališkai nupjauta ir pagrobta žalios eglės, kurių bendras tūris apie 50 m3 (b. l. 1).

2017-01-27 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti Lazdijų r. sav., Veisiejų sen., Dvarčiškės k. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad iš miško nupjauta ir pavogta 20 eglių, 4 pušys ir 1 juodalksnis. Nupjautų medžių kelmų skersmenys nuo 12 cm. iki 103 cm. pločio (b. l. 14-36).

2017-01-30 VĮ Veisiejų miškų urėdijos raštas Nr. VI(7.33)-97 dėl informacijos suteikimo, kuriame nurodyta, kad Lazdijų r. sav., Veisiejų sen., Dvarčiškės k., VĮ Veisiejų miškų urėdijai priklausančiame miške, miško kvartale 769, sklype 31 iškirsta 5 žali medžiai (4 paprastos pušys, 1 paprastoji eglė), kas sudaro 10,19 m³, nenukirsto miško kaina 409,44 eurai. Taip pat Lazdijų r. sav., Veisiejų sen., Dvarčiškės k., VĮ Veisiejų miškų urėdijai priklausančiame miške, miško kvartale 769, sklype 40 iškirsta 20 medžių (17 žalių paprastųjų eglių, 2 sausos paprastosios pušys, 1 žalias juodalksnis), kas sudaro 39,17 m³, nenukirsto miško kaina 1633,60 eurų. Iš viso nukirsta ir pavogta 25 vnt. medžių, kurių bendras likvidinis medienos tūris – 49,36 m³, nenukirsto miško kaina (su PVM) 2043,04 eurai (b. l. 39).

2017-03-03 VĮ Veisiejų miškų urėdijos raštas Nr. VI(7.7)-183 dėl informacijos suteikimo, kuriame nurodyta, kad dėl Lazdijų r. sav., Veisiejų sen., Dvarčiškės k., VĮ Veisiejų miškų urėdijai priklausančiame miške, miško kvartale 769, sklypuose 31 ir 40 nukirstų ir pavogtų 25 vnt. medžių, kas sudaro 49,36 m³, aplinkai yra padaryta 11 352,80 eurų žala. Žala apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo“ (b. l. 45).

2017-05-23 ir 2017-05-25 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos raštai, iš kurių matyti, kad Veisiejų miškų urėdijos Kapčiamiesčio girininkijos visas miško kvartalas Nr. 769, tame tarpe sklypai Nr. 31 ir 40, patenka į valstybės saugomą teritoriją – Veisiejų regioninį parką. Sklypai yra priskirti III apsauginių miškų grupei. Žalių medžių neteisėtas beveik 50 ktm., iškirtimas sukėlė sunkių, nepataisomų padarinių, todėl padaryta didelė žala aplinkai: apsauginiai medynai tapo suniokoti, nes juose po kirtimo atsirado retmės, iškirstų medynų greitas atkūrimas į buvusią būklę neįmanomas, naujai pasodintiems medžiams neteisėto kirtimo vietose prireiks ne mažiau 70 metų. Neteisėtu kirtimu padaryta žala augmenijos rūšiai – žaliems medžiams. Pažeisti objektai – medynai ekosistemai vertingi, nes jie patenka į valstybės saugomą teritoriją – Veisiejų regioninį parką, abu sklypai yra priskirti III apsauginių miškų grupei (b. l. 54, 59).

2017-05-31 Veisiejų regioninio parko direkcijos raštas Nr. 207(1.8) dėl informacijos pateikimo, iš kurio matyti, kad Veisiejų miškų urėdijos Kapčiamiesčio girininkijos miško kvartalo Nr. 769, sklypai 31 ir 40 pagal Veisiejų regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą patenka į Ekologijos apsaugos, o pagal Veisiejų regioninio parko tvarkymo planą patenka į Mab bendrojo apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Ji (Mab) nustatoma miškuose, esančiuose vandenviečių, kurortų, geologiniuose, geomorfologiniuose, hidromgrafiniuose, kultūriniuose draustiniuose, biosferos monitoringo teritorijose, taip pat kraštovaizdžio draustinių dalyse, kuriose nėra biologinių vertybių. Šioje zonoje ūkininkaujama stengiantis išlaikyti produktyvius, augavietės sąlygas atitinkančius medynus. Po neteisėto kirtimo suniokojus medyną ir atsiradus rėtmėms keisi vietinė bioįvairovė, aplinkos suderinamumas. VĮ Veisiejų miškų urėdijos specialistų žala aplinkai apskaičiuota tiksliai. Atstatyti padarytą žalą medynams grąžinti pirminę būklę neįmanoma. Iki nusižengimo, neteisėtai iškertant medžius Veisiejų miškų urėdijos kapčiamiesčio girininkijos kvartalo nr. 769, sklypuose 31 ir 40 fiksavimo dienos, Veisiejų regioninio parko direkcija retų ir nykstančių augalų bei gyvūnų rūšių ar jų gamtinių buveinių nebuvo fiksavusi (b. l. 64).

2017-05-09 įtariamojo D. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad įtariamojo parodymai vietoje sutampa su įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis (b. l. 89-98).

Liudytojo A. P. parodymai, iš kurių matyti, kad 2017-01-26 apie 13 val., atvykęs į VĮ Veisiejų miškų urėdijai priklausantį mišką, esantį Lazdijų r. sav., Veisiejų sen., Dvarčiškės k., pastebėjo, kad yra išpjautos ir pavogtos 4 pušys, 1 juodalksnis ir 20 eglių. Apie šios medienos vagystę jis pranešė miškininkui R. T.. Kas išpjovė ir pavogė medieną nežino, paskutinį kartą miške lankėsi 2017-01-17, jokių pažeidimų nenustatė (b. l. 67-69).

Liudytojo R. T. parodymai, iš kurių matyti, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2017-01-26 A. P. nuvažiavo į Lazdijų r. sav., Veisiejų sen., Dvarčiškės k., esantį mišką apžiūrėti biržės. 2017-01-27 atėjęs į darbą A. P.pranešė, kad yra savavališkas kirtimas Dvarčiškės miške. Sužinojęs tokią informaciją nuvyko į įvykio vietą ir pamatė iškirstus medžius. Miško plotas, kuriame buvo iškirsti medžiai, priklauso Veisiejų miškų urėdijai. Šalia iškirsto miško maždaug už 200 m. gyvena M. Mano, kad jų sūnus galėjo ir iškirsti mišką, kadangi jam yra tos vietos žinomos, aplinkui daugiau jokių gyventojų negyvena. Patikslinus iškirstų medžių skaičių nustatyta, kad buvo iškirsta 25 medžiai, iš jų 4 pušys, 1 juodalksnis ir 20 eglių. Miškų urėdijai padaryta žala 2043,04 eurai (b. l. 72-74).

Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis įvykdė 20 eglių, 4 pušų ir 1 juodalksnio, kurių bendras tūris 49,36 kubinių metrų, išpjovimą iš Lazdijų r. sav., Veisiejų sen., Dvarčiškės k., valstybiniame miške, kvartale Nr. 769 esančių sklypų Nr. 31 ir Nr. 40, neturėdamas leidimo ir šiuos medžius pardavė nenustatytam asmeniui. Medžiai buvo kertami iš miško, kuris nepriklausė kaltinamajam ir jis tą žinojo, todėl tokiais veiksmais jis pagrobė nukirstus jam svetimus medžius, nes jais neteisėtai disponavo savo nuožiūra, tai yra pardavė svetimą turtą. Neteisėtas svetimų medžių, kurių vertė viršija 3 MGL dydį, kirtimas, turint tikslą juos užvaldyti, yra vagystė, dėl kurios turtą praranda ir žalą patiria miško savininkas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl iškirstos ir iš valstybės pasisavintos medienos padaryta 2 043,04 eurų turtinė žalą, kuri viršija 3 MGL dydį, todėl kaltinamojo veika dėl šių veiksmų kaltinamajame akte teisingai kvalifikuota kaip vagystė, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje. Be to, tais pačiais veiksmais ir tuo pačiu metu vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą kaltinamasis pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisykles ir padarė didelės žalos augalams dėl ko atsirado sunkių padarinių aplinkai, tai yra padarė ir nusikaltimą numatytą BK 270 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatytą draudimą atlikti kirtimus ir naudoti miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, kuriame nustatyta, kad piliečiai ir visuomeninės organizacijos privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių ir interesų. Dėl šių elgesio gamtoje taisyklių nesilaikymo ir neteisėto medžių kirtimo kaltinamasis suniokojo apsauginius medynus, kuriuose atsirado retmės, o iškirstų medynų greitas atkūrimas į buvusią būklę tapo neįmanomas, kadangi naujai pasodintiems medžiams neteisėto kirtimo vietose prireiks ne mažiau 70 metų. Veisiejų miškų urėdijos Kapčiamiesčio girininkijos miško kvartalas Nr. 769, kuriame yra ir sklypai Nr. 31 ir 40, iš kurių medžius kirto kaltinamasis, patenka į valstybės saugomą teritoriją – Veisiejų regioninį parką, šie sklypai yra priskirti III apsauginių miškų grupei, todėl medžių iškirtimas saugomoje teritorijoje laikytinas sunkiais padariniais aplinkai, o medžių iškirtimas saugomoje teritorijoje padarė didelę – 11 352,80 eurų, žalą aplinkai, kuri apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodika“. Taigi, darydamas vieną nusikaltimą – vogdamas svetimą mišką, kaltinamasis tais pačiais savo veiksmais padarė ir didelės žalos augalams bei sukėlė sunkių padarinių aplinkai saugomoje teritorijoje, t. y. padarė ir kitą nusikaltimą, numatytą BK 270 straipsnio 2 dalyje. Todėl abi veikos kvalifikuotinos kaip idealioji nusikaltimų sutaptis ir bausmės už jas subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną apysunkį, yra teistas už vagystę ir teistumas neišnykęs, šešis kartus baustas administracine tvarka, todėl jo padarytų nusikaltimų ir nusižengimų skaičius rodo, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Atsižvelgiant į tai, už šiuos nusikaltimus skiriama bausmė turi būti maksimaliai efektyvia prevencine priemone galimiems naujiems nusikalstamiems jo veiksmams užkardyti. Kadangi anksčiau skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė nebuvo pakankama bausmės tikslams pasiekti ir nesustabdė nuo naujų nusikalstamų veikų, kaltinamajam už šiuos nusikaltimus skirtina inkriminuotų BK straipsnių sankcijose numatyta mažesnio nei vidurkis dydžio laisvės atėmimo bausmė, kuri efektyviausiai leidžia pasiekti bausmės tikslus jau ne pirmą kartą teisiamam kaltinamajam. Kadangi kaltinamasis prisipažino kaltu ir įrodymai buvo ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Tačiau kaltinamasis savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, su ieškiniu sutinka, yra jauno amžiaus, nors nesusituokęs, bet turi faktinę šeimą ir dukrą, kurią privalo išlaikyti, dar nėra baustas realia laisvės atėmimo bausme, todėl jis turi suinteresuotumą nepatekti į laisvės atėmimo vietą ir neprarasti socialinių ryšių bei paskatas toliau gyventi nepažeidinėdamas įstatymų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas pripažįsta, kad suvokdamas jam gresiančias pasekmes jeigu probacijos metu vėl padarytų pakartotines nusikalstamas veikas, ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų ir daugiau nusikaltimų nedarys, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas jam atidėtinas (BK 75 straipsnis). Siekiant bausmės tikslų, atidedant bausmės vykdymą kaltinamajam skirtinas įpareigojimas ir baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai (BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 70 straipsnis, 75 straipsnio 2 dalis).

Civilinio ieškovo VĮ Veisiejų miškų urėdijos civilinis ieškinys tenkintinas, kadangi turtinę žalą valstybė patyrė dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, dėl kurių jis pripažįstamas kaltu, todėl remiantis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis įstatymo normomis kaltinamasis žalą privalo atlyginti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 str. 1 d., 4 d., 6.251 str. 1 d.). Kadangi žalos dydžio kaltinamasis neginčija ir ieškinį pripažįsta, o žala paskaičiuota remiantis teisės aktais nustatyta metodika, tai ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo priteistina bendra 13 395,84 Eur (2 043,04 Eur + 11 352,80 Eur) žalos suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais., teisėjas

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 270 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 270 straipsnio 2 dalį - terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti D. M. subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Remiantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. M. galutinę bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Remiantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant D. M. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, ir įpareigoti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

D. M. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį, patikslinant, kad vykdydamas rašytinį pasižadėjimą neišvykti jis privalo gyventi nauju jo nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini).

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo D. M. 13 395,84 Eur (trylika tūkstančių tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus 84 ct) žalos atlyginimo Valstybės įmonei Veisiejų miškų urėdijai.

Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.