Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Išnagrinėjusi aptariamą J. M. J. prašymą, Prienų rajono valdyba 1992 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo, kuriuo nusprendė atkurti J. M. J. nuosavybės teisę į jo turėtą žemės sklypą Prienų m. ir pripažino nuosavybės teisę į 31,09 a (0,3109 ha) dydžio žemės sklypą, esantį prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).

Prienų rajono valdyba 1993 m. kovo 10 d. priėmė potvarkį Nr. 63v „Dėl žemės sklypų suteikimo“ ir suteikė J. M. J. neatlygintinai žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), individualiai statybai. Šiame potvarkyje Prienų rajono valdyba pažymėjo, jog žemės sklypas suteikiamas pripažįstant nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį prie gyvenamojo namo, Prienų m., (duomenys neskelbtini), 31,09 a (0,3109 ha).

J. M. J., nespėjęs iki galo užbaigti visų nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą procedūrų, (duomenys neskelbtini) mirė. Po J. M. J. mirties jo teisių ir pareigų perėmėja tapo jo sutuoktinė L. B. J..

Kauno apskrities viršininko administracijos Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrius 2004 m. spalio 20 d. išdavė pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 300, kuria pažymėjo, kad J. M. J. turi nuosavybės teisę į 0,3338 ha žemės. Šioje pažymoje žemėtvarkos skyriaus vedėja rankraštiniu įrašu pažymėjo, kad Prienų rajono valdybos 1992 m. gegužės 28 d. sprendimu J. M. J. jau yra atkurtos nuosavybės teisės į 0,3109 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Prienų m.

Prienų rajono savivaldybės administracija 2011 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (7.38)-83-2057 „Dėl bylų perdavimo“ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriui perdavė žemės sklypo, esančio Prienų m., (duomenys neskelbtini), bylą. Prie šio rašto buvo pridėtas Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. (7.7)-A3-732 „Dėl laisvų (neužstatytų) teritorijų Prienų mieste plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtino 0,1086 ha dydžio žemės sklypo, esančio Prienų m., (duomenys neskelbtini), teritorijos planą. L. B. J. pradėjus domėtis, kodėl buvo suformuotas tik 0,1086 ha dydžio žemės sklypas, o ne 0,3109 ha dydžio, kuris buvo atkurtas Prienų rajono valdybos 1992 m. gegužės 28 d. sprendimu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus atstovai žodžiu informavo, jog šiuo metu Prienų m., (duomenys neskelbtini), gali suformuoti tik tokio dydžio žemės sklypą, o likusi dalis bus suformuota vėliau.

L. B. J., nespėjusi iki galo užbaigti visų žemės sklypo formavimo procedūrų, (duomenys neskelbtini) mirė. Jos teisių ir pareigų perėmėjais tapo V. J. ir D. B. (toliau – ir Pareiškėjai).

Pareiškėjai tęsė L. B. J. inicijuotą žemės sklypo formavimą, kol Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. A3-202 „Dėl žemės sklypo Prienuose, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto“ iš esmės galutinai patvirtino 0,1086 ha dydžio žemės sklypo, suformuoto prie pastato, esančio Prienuose, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

Pareiškėjai 2019 m. spalio 8 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2019 m. spalio 7 d. raštą Nr. 10SD-3079-(14.10.104.), kuriuo buvo informuoti, jog institucija parengė sprendimo atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę Prienų mieste ir kompensuojant pinigais projektą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius prie aptariamo rašto pridėjo sprendimo projektą bei nurodė, kad sprendimo priėmimas vyks 2019 m. spalio 22 d. 10 val. 30 min.

Pareiškėjai, dalyvaudami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriuje 2019 m. spalio 22 d. vykusiame posėdyje, nesutiko su sprendimo dalimi, kuria nuspręsta jiems atkurti nuosavybės teises į 0,2252 ha žemės sklypo dalį pinigais, išmokant 3 131 Eur kompensaciją. Šio posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus atstovai paaiškino, kad toje pačioje vietoje natūra atkurti 0,2252 ha dydžio žemės sklypo dalies negali. Pareiškėjai prašė šią dalį atkurti natūra kitoje vietoje, užuot išmokėjus piniginę kompensaciją, todėl posėdžio metu surašė prašymą ir jį pateikė institucijai. Pareiškėjai 2019 m. lapkričio 9 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. 10SD-3521-(14.10.104.) „Dėl žemės nuosavybės dokumentų“, kuriuo buvo informuoti apie tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius 2019 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 10S-11-(14.10.3) (toliau – ir Sprendimas). Aptariamame rašte nurodyta, kad jeigu nesutinkama su nuosavybės teisių atkūrimu, institucijos sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas nuo Sprendimo įteikimo dienos, skundą paduodant Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Pareiškėjams buvo paaiškinta, kad kitokio Sprendimo priimti negalėjo, kadangi nei J. M. J., nei L. B. J., nei Pareiškėjai per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2002 m. lapkričio 22 d. iki 2003 m. birželio 30 d.) numatytą terminą (iki 2003 m. balandžio 1 d.) nepakeitė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

Prienų rajono valdyba, apsvarsčiusi J. N. J. prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į 1,33 ha žemės sklypą, 1992 m. gegužės 28 d. sprendimu atkūrė J. N. J., gyvenančiam Prienuose, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į turėtą žemės sklypą Prienų mieste, pripažįstant nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį prie gyvenamojo namo Prienuose, (duomenys neskelbtini), – 31,09 aro (0,3109 ha).

Prienų rajono valdyba 1992 m. gegužės 28 d. potvarkiu Nr. 183v „Dėl nuosavybės teisių atstatymo“ atkūrė N. J. J., gyvenančiam Prienuose, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į jo turėtą žemės sklypą Prienų mieste.

Kauno apskrities viršininko administracijos Birštono ir Prienų skyrius 2004 m. spalio 20 d. parengė pažymą Nr. 300 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kuri patvirtina, kad J. M. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės G. N. iki nacionalizacijos Prienų mieste valdytos 1,3351 ha žemės 0,3338 ha dalį, įskaitant Prienų rajono valdybos 1992 m. gegužės 28 d. sprendimu atkurtą 0,3109 ha žemės dalį.

Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyrius 2011 m. liepos 29 d. gavo J. M. J. įpėdinės L. B. J. (2010 m. gruodžio 15 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, išduotas Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R. D., notarinio registro Nr. 4437) prašymą „Dėl žemės sklypo suformavimo“, kuriuo ji prašė suformuoti namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Prienuose, į kurį N. J. Prienų rajono valdybos 1992 m. gegužės 28 d. sprendimu yra atkurtos nuosavybės teisės.

Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas suformuoti namų valdos žemės sklypą, parengti kadastrinių matavimų bylas, pasiūlyti žemės sklypui specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypui žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, suteikti žemės sklypui adresą bei pateikti pasiūlymą dėl servitutų.

Prienų rajono savivaldybės administracija 2011 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (7.38)-R3-2057 „Dėl bylų perdavimo“ Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriui pateikė Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. (7.7)-A3-732 „Dėl laisvų (neužstatytų) teritorijų Prienų mieste plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtino apie 0,1086 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Prienuose, laisvos (neužstatytos) teritorijos planą, bei schemą, kurioje buvusios žemės savininkės G. N. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose pažymėtas J. M. J. grąžintinas žemės sklypas.

Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyrius 2011 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 10SD-2207 „Dėl žemės sklypo suformavimo“ kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorių ir pakartotinai prašė atlikti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 106 punkte nurodytus darbus.

Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. A3-202 „Dėl žemės sklypo Prienuose, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtino apie 0,1086 ha ploto žemės sklypo, suformuoto prie pastato, esančio Prienuose, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius, nenustatęs priežasčių, trukdančių suderinti kadastrinių matavimų planą, 2019 m. rugsėjo 5 d. suderino L. Ž. individualios veiklos matininko L. Ž. 2019 m. liepos 15 d. parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Prienuose, kadastrinių matavimų bylą.

Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius 2019 m. spalio 7 d. raštu Nr. 10SD-3079-(14.10.104.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ pakvietė J. M. J. įpėdinės L. B. J. įpėdinius V. J. ir D. B. (2018 m. sausio 19 d. liudijimas, išduotas Prienų rajono 3-iojo notaro biuro notarės A. B., notarinio registro Nr. 194) 2019 m. spalio 22 d. 10.30 val. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriuje atvykti į posėdį, kuriame bus svarstomas sprendimo atkurti nuosavybės teises, grąžinant žemę natūra Prienų mieste ir kompensuojant pinigais, priėmimo klausimas. Posėdžio metu L. B. J. įpėdinis V. J. su sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. M. J. (mirusiam) į buvusios savininkės G. N. iki nacionalizacijos Prienų mieste valdytos žemės 0,3338 ha dalį, grąžinant natūra 0,1086 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Prienuose, o už 0,2252 ha žemės dalį kompensuojant pinigais, nesutiko ir raštu pažymėjo „su projektu nesutinku, nes visą žemę norėjome atsiimti natūra“.

Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 10SD-3521-(14.10.104.) „Dėl žemės nuosavybės dokumentų“ Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. 10S-11-(14.10.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. M. J.“ išsiųstas J. M. J. įpėdinės L. B. J. įpėdiniams V. J. ir D. B..

Nacionalinė žemės tarnyba duomenų apie tai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Prienuose, į kurį Prienų rajono valdybos 1992 m. gegužės 28 d. sprendimu atkurtos nuosavybės teisės N. J. J. (J. M. J.), nėra suformuotas ir Prienų rajono valdybos sprendimas nėra įgyvendintas, iki 2011 m. liepos 29 d. neturėjo.

Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyrius, 2011 m. liepos 29 d. gavęs J. M. J. įpėdinės L. B. J. prašymą „Dėl žemės sklypo suformavimo“, kuriuo ji prašė suformuoti namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Prienuose, į kurį N. J. Prienų rajono valdybos 1992 m. gegužės 28 d. sprendimu yra atkurtos nuosavybės teisės, vadovaudamasis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktu, 2011 m. spalio 6 d. raštu Nr. 10SD-1621 „Dėl žemės sklypo suformavimo“ kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas suformuoti namų valdos žemės sklypą, parengti kadastrinių matavimų bylas, pasiūlyti žemės sklypui specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypui žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, suteikti žemės sklypui adresą bei pateikti pasiūlymą dėl servitutų. Kadangi Prienų rajono savivaldybės administracija neatliko teisės aktuose nurodytų funkcijų, Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyrius 2011 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 10SD-2207 „Dėl žemės sklypo suformavimo“ vėl kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorių ir pakartotinai prašė atlikti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nurodytus darbus.

Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Prienuose, formavimo ir pertvarkymo projektas patvirtintas Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. A3-202 „Dėl žemės sklypo Prienuose, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, o šio žemės sklypo kadastrinių matavimų byla Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriui pateikta 2019 m. rugpjūčio 21 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015, konstatavo, kad teisės aktų leidėjas, realizuodamas savo diskrecijos teisę nustatyti neteisėtai nusavintos nuosavybės grąžinimo natūra tvarką, šiam procesui įgyvendinti paskyrė dvi viešojo administravimo institucijas – Nacionalinę žemės tarnybą ir jos teritorinius padalinius bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių. Teisės aktais šioms institucijoms yra priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliškumu. Nors galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra priima Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau iki šio momento tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek savivaldybės administracijos direktorius turi atlikti pagal teisės aktus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nuo kurių priklauso, ar dėl žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti priimamas sprendimas atkurti ją natūra.

Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriui iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. nebuvo žinoma apie tai, kad 0,2252 ha žemės dalies J. M. J. (mirusiam) nebus galimybės grąžinti natūra.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisė įgaliotoms institucijoms parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą atsiranda tuomet, kai asmuo iki 2003 m. balandžio 1 d. apskritai nepareiškė jokios valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, arba iki nurodytos datos asmuo pagal institucijos, nagrinėjančios prašymą, reikalavimą (kai asmens nurodytas būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių) nepareiškia tinkamo nuosavybės teisių atkūrimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-525-1305/2009, Nr. A-146-643/2009, Nr. A-858-2240/2014, Nr. eA-13-552/2019). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-13-552/2019 taip pat pažymėjo, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 3 punkte (2003 m. sausio 31 d. redakcija) buvo įtvirtinta, jog iki 2003 m. balandžio 1 d. piliečiai, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Iki nurodytosios datos nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį Įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Kai iki 2003 m. balandžio 1 d. pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios

Pareiškėjai prašo panaikinti 2019 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 10S-11-(14.10.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. M. J.“ dalį, kuria jiems atkurtos nuosavybės teisės į 0,2252 ha dalį žemės sklypo ne natūra, o atlyginant pinigais, ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrių įvykdyti pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 1 d. iki dabar) 18 straipsnio 3 dalyje, raštu pasiūlant Pareiškėjams pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą (b. l. 8–12).

Bylos duomenimis, J. N. J. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 1,33 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, Prienų mieste. Prašyme nėra nurodyta nei pasirašymo data, nei jo registracijos data (b. l. 14, 70). Prienų rajono valdyba, išnagrinėjusi J. N. J. prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į 1,33 ha žemės sklypą, 1992 m. gegužės 28 d. sprendimu (b. l. 17) atkūrė J. N. J., gyvenančiam Prienuose, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į turėtą žemės sklypą Prienų mieste, pripažįstant nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį prie gyvenamojo namo Prienuose, (duomenys neskelbtini), – 31,09 aro (0,3109 ha). Prienų rajono valdyba 1992 m. gegužės 28 d. potvarkiu Nr. 183v „Dėl nuosavybės teisių atstatymo“ atkūrė N. J. J., gyvenančiam Prienuose, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į jo turėtą žemės sklypą Prienų mieste (b. l. 91).

Kauno apskrities viršininko administracijos Birštono ir Prienų skyrius 2004 m. spalio 20 d. parengė pažymą Nr. 300 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kuri patvirtina, kad J. M. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės G. N. iki nacionalizacijos Prienų mieste valdytos 1,3351 ha žemės 0,3338 ha dalį, įskaitant Prienų rajono valdybos 1992 m. gegužės 28 d. sprendimu atkurtą 0,3109 ha žemės dalį (b. l. 105).

Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyrius 2011 m. liepos 29 d. gavo J. M. J. įpėdinės L. B. J. (2010 m. gruodžio 15 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, išduotas Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R. D., notarinio registro Nr. 4437) (b. l. 120–123) prašymą „Dėl žemės sklypo suformavimo“, kuriuo ji prašė suformuoti namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Prienuose (b. l. 124), į kurį N. J. Prienų rajono valdybos 1992 m. gegužės 28 d. sprendimu yra atkurtos nuosavybės teisės.

Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 106 punktu, 2011 m. spalio 6 d. raštu Nr. 10SD-1621 „Dėl žemės sklypo suformavimo“ kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas suformuoti namų valdos žemės sklypą, parengti kadastrinių matavimų bylas, pasiūlyti žemės sklypui specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypui žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, suteikti žemės sklypui adresą bei pateikti pasiūlymą dėl servitutų (b. l. 125–126).

Prienų rajono savivaldybės administracija 2011 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (7.38)-R3-2057 „Dėl bylų perdavimo“ Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriui pateikė Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. (7.7)-A3-732 „Dėl laisvų (neužstatytų) teritorijų Prienų mieste plano patvirtinimo“ (b. l. 127–128), kuriuo patvirtino apie 0,1086 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Prienuose, laisvos (neužstatytos) teritorijos planą, bei schemą (b. l. 129–131), kurioje buvusios žemės savininkės G. N. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose pažymėtas J. M. J. grąžintinas žemės sklypas.

Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyrius 2011 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 10SD-2207 „Dėl žemės sklypo suformavimo“ (b. l. 132) kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorių ir pakartotinai prašė atlikti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 106 punkte nurodytus darbus.

Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. A3-202 „Dėl žemės sklypo Prienuose, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (b. l. 145–148) patvirtino apie 0,1086 ha ploto žemės sklypo, suformuoto prie pastato, esančio Prienuose, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

L. Ž. individualios veiklos matininkas L. Ž. 2019 m. rugpjūčio 21 d. pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriui, kuriuo prašė patikrinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Prienuose, kadastrinių matavimų bylą (b. l. 135).

Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius, nenustatęs priežasčių, trukdančių suderinti kadastrinių matavimų planą, 2019 m. rugsėjo 5 d. suderino L. Ž. individualios veiklos matininko L. Ž. 2019 m. liepos 15 d. parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Prienuose, kadastrinių matavimų bylą.

Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjas 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 10SK-676-(14.10.110.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Prienų m., Prienų r. sav., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (b. l. 149–150) suformavo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Prienuose, ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal L. Ž. individualios veiklos matininko L. Ž. 2019 m. liepos 15 d. parengtą kadastrinių matavimų bylą.

Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius 2019 m. spalio 7 d. raštu Nr. 10SD-3079-(14.10.104.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ (b. l. 151) pakvietė J. M. J. įpėdinės L. B. J. įpėdinius V. J. ir D. B. (2018 m. sausio 19 d. liudijimas, išduotas Prienų rajono 3-iojo notaro biuro notarės A. B., notarinio registro Nr. 195) (b. l. 140–141) atvykti į 2019 m. spalio 22 d. 10.30 val. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriuje vyksiantį posėdį, kuriame bus svarstomas sprendimo atkurti nuosavybės teises, grąžinant žemę natūra Prienų mieste ir kompensuojant pinigais, priėmimo klausimas. Posėdžio metu L. B. J. įpėdinis V. J. su sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. M. J. (mirusiam) į buvusios savininkės G. N. iki nacionalizacijos Prienų mieste valdytos žemės 0,3338 ha dalį, grąžinant natūra 0,1086 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Prienuose, o už 0,2252 ha žemės dalį kompensuojant pinigais, nesutiko ir raštu pažymėjo „su projektu nesutinku, nes visą žemę norėjome atsiimti natūra“.

Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 10S-11-(14.10.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. M. J.“ (b. l. 152–153) J. M. J. (mirusiam) atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės G. N. iki nacionalizacijos Prienų mieste valdytos žemės 0,3338 ha dalį, grąžinant natūra 0,1086 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Prienuose, o už 0,2252 ha žemės dalį kompensuojant pinigais.

Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 10SD-3521-(14.10.104.) „Dėl žemės nuosavybės dokumentų“ (b. l. 40) Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. 10S-11-(14.10.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. M. J.“ išsiųstas J. M. J. įpėdinės L. B. J. įpėdiniams V. J. ir D. B..

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) bei jį lydinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka).

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: 1) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja; 2) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.); 3) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją).

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte reglamentuota, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus statinius, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą detalųjį planą, žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurie turi būti pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suprojektuoti žemės sklypą ir organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 3 punkto nuostatomis, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytus terminus.

Iki 2012 m. lapkričio 22 d. galiojusi Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies redakcija numatė, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu Įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

Nuo 2012 m. lapkričio 22 d. įsigaliojo nauja Įstatymo 21 straipsnio redakcija su vėlesniais pakeitimais (2012 m. lapkričio 8 d. Įstatymo Nr. XI-2404 redakcija, Žin., 2012, Nr. 135-6878), kuri nebenumato piliečiams teisės pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, išskyrus tuos atvejus, kai pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turi teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat tuos atvejus, kai piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.

Taigi, tiek Įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose vėliausiai ir nepraleidus Įstatymo nustatytų terminų išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią tuo atveju, kai Įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės G. N. iki nacionalizacijos Prienų mieste valdytą žemę bylos duomenys patvirtina, kad N. J. J. (kituose dokumentuose – J. M. J.) su prašymu, kurio data nėra nurodyta, kreipėsi į Prienų rajono valdybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, prašydamas atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Prienų mieste, natūra. Kitų prašymų, kuriuose pretendentas (ar jo įpėdiniai) būtų išreiškęs (pakeitęs) valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, institucijai, vykdžiusiai nuosavybės teisių atkūrimą, pateikta nebuvo. Prienų rajono valdyba, apsvarsčiusi J. N. J. prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į 1,33 ha žemės sklypą, 1992 m. gegužės 28 d. sprendimu atkūrė J. N. J., gyvenančiam Prienuose, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į turėtą žemės sklypą Prienų mieste, pripažįstant nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį prie gyvenamojo namo Prienuose, (duomenys neskelbtini), – 31,09 aro (0,3109 ha).

Taigi, atsakovė duomenų apie tai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Prienuose, į kurį Prienų rajono valdybos 1992 m. gegužės 28 d. sprendimu atkurtos nuosavybės teisės N. J. J. (J. M. J.), nėra suformuotas ir Prienų rajono valdybos sprendimas nėra įgyvendintas, iki 2011 m. liepos 29 d. neturėjo.

Remiantis pirmiau išanalizuotais bylos duomenimis, atsakovė, 2011 m. liepos 29 d. gavusi J. M. J. įpėdinės L. B. J. prašymą „Dėl žemės sklypo suformavimo“, kuriuo ji prašė suformuoti namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Prienuose, į kurį N. J. Prienų rajono valdybos 1992 m. gegužės 28 d. sprendimu yra atkurtos nuosavybės teisės, atsižvelgiant į Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktą, 2011 m. spalio 6 d. raštu Nr. 10SD-1621 „Dėl žemės sklypo suformavimo“ kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorių, prašydama suformuoti namų valdos žemės sklypą, parengti kadastrinių matavimų bylas, pasiūlyti žemės sklypui specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypui žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, suteikti žemės sklypui adresą bei pateikti pasiūlymą dėl servitutų. Kadangi Prienų rajono savivaldybės administracija neatliko teisės aktuose nurodytų funkcijų, Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyrius 2011 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 10SD-2207 „Dėl žemės sklypo suformavimo“ (b. l. 132) vėl kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorių ir pakartotinai prašė atlikti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nurodytus darbus.

Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Prienuose, formavimo ir pertvarkymo projektas patvirtintas Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. A3-202 „Dėl žemės sklypo Prienuose, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, o šio žemės sklypo kadastrinių matavimų byla Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriui pateikta 2019 m. rugpjūčio 21 d. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovei iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. nebuvo žinoma apie tai, kad nebus galimybės 0,2252 ha žemės dalies J. M. J. (mirusiam) grąžinti natūra.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisė įgaliotoms institucijoms parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą atsiranda tuomet, kai asmuo iki 2003 m. balandžio 1 d. apskritai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, arba iki nurodytos datos asmuo pagal institucijos, nagrinėjančios prašymą, reikalavimą (kai asmens nurodytas būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių) nepareiškia tinkamo nuosavybės teisių atkūrimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-525-1305/2009, Nr. A-146-643/2009, Nr. A-858-2240/2014, Nr. eA-13-552/2019). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-13-552/2019 taip pat pažymėjo, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 3 punkte (2003 m. sausio 31 d. redakcija) buvo įtvirtinta, jog iki 2003 m. balandžio 1 d. piliečiai, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Iki nurodytosios datos nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį Įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Kai iki 2003 m. balandžio 1 d. pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios

Pareiškėjai V. J. ir D. B. skunde nurodė, kad „<...> nuosavybės teisių atstatymo tikslu J. M. J. 1992 m. inicijavo žemės sklypo projektą, kuriame buvo suformuotos žemės sklypo ribos, į kurį buvo atkurta nuosavybės teisė natūra. Šis projektas buvo suderintas su reikalingomis institucijomis ir patvirtintas <...>“. Teismas pažymi, kad teismui nepateikti tokius teiginius patvirtinantys dokumentai. Pareiškėjų pateiktame Prienų rajono valstybinio architektūros projektavimo biuro 1992 m. parengtame Žemės atstatymo projekte nurodyta, kad „žemės sklypo atstatymo projektas skirtas teismo sprendimui“. Pareiškėjai V. J. ir D. B. skunde nurodo, jog 2019 m. spalio 22 d. posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus atstovai paaiškino, kad toje pačioje vietoje natūra atkurti 0,2252 ha dydžio žemės sklypo dalies negali, „<...> todėl Pareiškėjai prašė šią dalį atkurti natūra kitoje vietoje, vietoje to, kad būtų išmokėta piniginė kompensacija. Šiam tikslui Pareiškėjai posėdžio metu surašė prašymą ir jį pateikė institucijai <...>“. Teismui pateiktoje nuosavybės atkūrimo bylos kopijoje tokio prašymo nėra, tokius argumentus patvirtinančių įrodymų nepateikė ir pareiškėjai. Teismas priimdamas sprendimą negali vadovautis prielaidomis, todėl tokie pareiškėjų argumentai atmestini. Pareiškėjas V. J. nesutikimą su sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreiškė parašydamas pastabą sprendimo projekte, jog „<...> su projektu nesutinku, nes visą žemę norėjome atsiimti natūra <...>“. Akivaizdu, kad nors ir žinodami, jog galimybės atkurti nuosavybės teises į 0,2252 ha žemės dalį nėra, pareiškėjai ir 2019 m. spalio 22 d. išreiškė valią nuosavybės teises į šią žemės dalį atkurti natūra.

Taigi, teisėjų kolegija pabrėžia, jog piliečių teisė pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme įtvirtinta nuo 2002 m. balandžio 19 d., kai įsigaliojo 2002 m. balandžio 2 d. Atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-832. Įsigaliojus šiam įstatymui, Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2002 m. liepos 1 d. gali pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, ir iki 2003 m. sausio 1 d. valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose turėtą žemę, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, jis šio įstatymo 17 straipsnyje numatytų institucijų, piliečiui paprašius, pakeičiamas administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. sausio 1 d. Nuo 2002 m. balandžio 19 d. įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyti naikinamieji terminai pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą žemę, ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Nuo 2002 m. spalio 25 d. įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139 redakcija) buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

Kaip minėta, Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalis numato, jog piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2012 m. birželio 1 d. gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais. To paties straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turi teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Jeigu sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais jau priimtas, piliečio prašymu institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, jį pakeičia administracine tvarka. Prašymą dėl priimtų sprendimų pakeitimo piliečiai turi pateikti iki 2013 m. liepos 1 d.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis numato, jog tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog iš esmės pirmiau minėto reguliavimo kitimas yra siejamas su nuo 2012 m. vasario 1 d. įsigaliojusiu Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimu (2011 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. XI-1650 redakcija), kurio aiškinamajame rašte nurodoma, kad Atkūrimo įstatyme numatytų atlyginimo už valstybės išperkamą žemę mieste būdų – atlyginti vertybiniais popieriais ar atlyginti lygiaverčiu žemės sklypu kaimo vietovėje – piliečiai nesirenka, šie būdai jų netenkina, todėl įstatyme numatytą kompensavimo būdą atlyginimą vertybiniais popieriais Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. spalio 26 d. protokoliniu sprendimu Nr. 69 laikinai sustabdė, ir siekiant paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procesą bei kuo skubiau įvykdyti įsipareigojimus piliečiams, svarstytinas papildomo atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, būdo – pinigais (išmokant juos per keletą metų) – parinkimas. Įstatymų projektu buvo siekiama išplėsti atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, būdus, užtikrinant nuosavybės teisių atkūrimą piliečiams, kurių žemė miestuose priskirta valstybės išperkamai žemei, be to, praplėsti atlyginimo už valstybės išperkamą žemę miestuose, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, būdų sąrašą ir tais atvejais, kai piliečio prašyme nurodytu būdu nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių, institucijos, priimančios sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, galėtų priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pinigais (žr. Aiškinamąjį raštą dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIP-3356, XIP-3357).

Sistemiškai, teleologiniu būdu aiškindama Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijos, galiojusios iki 2012 m. sausio 31 d., bei redakcijos, galiojančios ginčui aktualiu metu, turinį, teisėjų kolegija sprendžia, jog pilietis turėjo teisę iki 2003 m. balandžio 1 d. išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo arba pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo. Vėliau po 2003 m. balandžio 1 d. pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo ir negali sukurti teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises bet kokiu piliečio nurodytu būdu. Šiame kontekste svarbu yra tai, kad ginčui spręsti aktuali Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcija numato konkrečius būdus, kuriais nuosavybės teisės gali būti atkuriamos, ir nesuteikia besąlyginės teisės reikalauti, kad asmeniui nuosavybės teisės būtų atkuriamos tik natūra. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis tokį atkūrimą sieja, be kita ko, su atlyginimu pinigais.