Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2 d

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. J. laikotarpyje nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. rugsėjo 12 d. neviešai telefoninėmis žinutėmis įžeidė D. J., išvadindamas ją šėtonu, beširde, melage, išdavike bei „K iš didžiosios...“.

Be to, A. V. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. gegužės 21 d., dienos metu, neteisėtai atvirai, prieš savininkės D. J. ir jos įgalioto asmens A. R. valią įsibrovė į D. J. priklausantį gyvenamąjį namą ir saugomą būsto teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini).

Apklaustas teisme kaltinamasis A. V. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011-05-21 su D. J. jau buvo išsiskyręs, tačiau draugiškai bendravo, pas ją į namus dažnai važinėjo, nes turi bendrų gyvūnėlių ir buvo susitarę jais keistis. 2011-05-21 jis D. J. parašė per „Skype“, kad katytė nori į gamtą ir jie atvyksta. 40 min. D. J. nieko neparašė, o vėliau atsakė, kad negalėjo atrašyti, nes lankė tėvą. Tai jis suprato kaip teigiamą atsakymą, kad gali pas ją vykti. Įėjęs į D. J. namo kiemą, jis pamatė namo gale dirbantį žmogų, priėjęs iki jo atstumu per 3 metrus, suprato, kad tai samdinys. Jis su tuo žmogumi emocingai pasisveikino, paklausė kur D.. Tačiau šis čiupo jam už peties, trenkė į galvą. Jis prarado sąmonę, sudužo akiniai. Atsistojęs jis klausė, kodėl šis taip elgiasi. D. J. buvo pasimetusi, ši jį palydėjo prie automobilio. Tą dieną jis D. J. nuvežė likusius daiktus, ši padavė jam šunį ir pasakė, jog važiuotų kuo greičiau, nes „matai, kas darosi“. Jo vizitas pas D. J. truko 7-8 min. Jis nežinojo, kad D. J. turi draugą – nebūtų pas ją vykęs. Į ligoninę dėl sutrenkimo kreipėsi 2011-05-21, gydėsi iki 2011-06-06. 2011-06-06 jis skambino D. J. paklausti, ką daryti su gėlėmis, ji atsakė, kad atvyks jų pasiimti. Gėles pervežė per du kartus. D. J. išvažiuojant jis prašė jos sugrįžti, ši atsakė, kad gal sugrįš ir prašė leisti pagudrauti su A. R., kol jis sudės plyteles. Atsigulęs vakare jis viską analizavo ir jam užėjo priepuolis, suėmė pavydas, kad iš pradžių deda plyteles, o paskui kartu miega. Jis tada negalėjo užmigti, rašinėjo D. J. „sms“ žinutes, nes buvo labai įskaudintas. Pripažįsta, kad rašė tokias „sms“ žinutes, kokios yra išklotinėse. Kitą dieną jos atsiprašė. Jam buvo psichologinis sutrikimas pusantro mėnesio, ėjo pas psichologą bei psichiatrą, nes negalėjo savęs valdyti. Ši byla yra kerštas jam dėl kitos bylos A. R. atžvilgiu.

Privati kaltintoja ir nukentėjusioji D. J. parodė, kad su A. V. J. išsiskyrė 2011-04-28. Turtą pasidalino – jam paliko jo butą adresu (duomenys neskelbtini) bei daiktus. Pusė namo (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo jos mamos, kuri liko jai, dabar ir visas namas atiteko jai. (duomenys neskelbtini) gatvėje A. V. J. negyveno, šiam neleido pas ją ateiti. Kai jis norėjo atvesti katę, ji A. V. J. parašė, kad buvo pas tėvą, bet nesakė, kad šis gali pas ją atvykti, A. V. J. jai neskambino. Po skyrybų A. V. J. nevažinėjo pas ją, 2011-05-21 buvo atvažiavęs pirmą kartą. A. V. J. įėjo į jos teritoriją neatsiklausęs. Kai atvyko A. V. J., A. R. po kanalizacijos vedimo tvarkė kiemo plyteles, saugojo namo duris nuo svetimų žmonių. Ją pakvietė giminaitė, kuri ravėjo daržą. Ši ir pamatė, kai jos kieme įvyko garsus pokalbis. A. V. J. norėjo pasiimti šunį ir ji šunį davė, nes buvo registruotas A. V. J. vardu. A. V. J. jai atvežė nuotraukas, rūbus, katytę. Ji nematė kaip A. V. J. buvo įėjęs į jos namą – taip jai sakė A. R.. Po apsilankymo prasidėjo A. V. J. įžeidinėjimai: vadino „K“, sakė, kad parsidavė už plyteles ir t. t. Dabar su A. R. veda bendrą ūkį. Kai atvyko A. V. J., A. R. nežinojo, kad jis yra jos buvęs vyras.

Liudytoja J. G. parodė, kad 2011-05-21, kai A. V. J. atvyko pas buvusią žmoną, ji buvo darže. Girdėjo kaip A. V. J. sakė, kad yra čia šeimininkas, o A. R. teigė, kad dabar jis šeimininkas, o A. V. J. sakė, jog A. R. yra batrakas, nes moka dirbti tik fizinius darbus. Jie kalbėjo pakeltu tonu, todėl ji pakvietė D. J.. Apie atvežtą katę, ji nieko nežino.

Liudytojas A. R. parodė, kad gegužės mėnesį dirbo pas D. J., t. y. įvedinėjo vandentiekį ir kanalizaciją, dėjo kieme plyteles. Dirbant pamatė, kad A. V. J. įėjo į kiemą ir į namą, kur nieko nebuvo, nes D. J. tuo metu buvo darže. Jis nuėjo A. V. J. iš paskos, liepė jam išeiti, nes pamanė, kad gal šis žmogus pasiklydo. Vyras pasakė, kad name yra jo daiktai. Jis prašė išeiti, ištempė vyrą už skverno, tačiau nemušė. Katės tuo metu su A. V. J. nebuvo. Po to, kai A. V. J. išprašė iš namo, atėjo giminaitė ir jį palydėjo iki vartų. Nežino, ar A. V. J. tą dieną atvežė D. J. daiktų. Iki įvykio A. V. J. nepažinojo, jo nebuvo matęs. Dabar jis gyvena kartu su D. J..

Iš ištuokos liudijimo AA Nr. 328204 kopijos matyti, jog 2011-04-28 buvo nutraukta santuoka tarp A. V. J. ir D. J. (b. l. 7).

Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo ir Šiaulių miesto 1 notarų biuro paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo Nr. 1-4409, Šiaulių miesto 1 notarų biuro liudijimo kopijų matyti, jog žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. J. (b. l. 11-12, 13-15, 16-17).

Iš telefoninių žinučių išrašų matyti, jog 2011-06-06 22.20 val. A. V. J. iš savo telefono parašė žinutę nukentėjusiajai D. J. „tu parsidavei už plytelių sudėjimą... kas tu tokia dabar? K iš didžiosios...“; 2011-06-17 17.28 val. „Tu suteršei pedagogo_mokytojos vardą, padarysiu viską, kad tu, beširde, ten daugiau nebepasirodysi“, 2011-06-29 17.22 val. „Pas tave viduje Šėtonas. Tau taip nepraeis... tu puolusi... melskis... atgailauk... Dievas viską mato...“; 2011-06-29 17.46 val. „Kai paatgailausi, gal suprasi, kad esi melagė, išdavikė. Netikiu, kad šitas nuodėmes kada nors išpirksi... nesiunčiu tavęs velniop, nes tu ir taip ten...“ (b. l. 23-25, 28-29).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str. dispozicijoje numatyta, kad nusikalstama veika yra tada, kai asmuo neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią, įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Įsibrovimas į būstą reiškia, kai kaltininkas aktyviais veiksmais patenka į jį prieš būsto savininko valią, neturėdamas tam teisėto pagrindo. Nusikaltimas yra baigtas nuo to momento, kai kaltininkas neteisėtai patenka į kito žmogaus būstą, tokio būsto priklausinį ar saugomą būsto teritoriją. Nusikaltimo subjektyvioji pusė – tyčia. Tai reiškia, jog patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn galima, tik konstatavus, jog asmuo suvokė, kad savo veiksmais be teisėto pagrindo ir prieš būsto savininko ar jo valdytojo valią patenka į tą būstą ir nori tai daryti.

Kaltinamasis A. V. J. teisme savo kaltę dėl šios veikos padarymo neigė, teigdamas, kad 2011 m. gegužės 21 d. susirašinėdamas su D. J. susirašinėjimo ir garso/vaizdo pokalbių programos „Skype“ pagalba, parašė jai, kad atvažiuoja pas ją, 40 minučių iš nukentėjusiosios jokio atsakymo negavo, po to D. J. atsakė, kad negalėjo atrašyti, nes lankė savo tėvą, tokį atsakymą kaltinamasis A. V. J. įvertino, kaip leidimą atvykti. Teismas, įvertinęs liudytojų A. R. ir J. G., nukentėjusiosios bei kaltinamojo parodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. V. J. veikoje nėra visų būtinų nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str. 1 d., požymių. Nors kaltinamasis A. V. J. pateko į nukentėjusiajai priklausantį būstą ir būsto saugomą teritoriją prieš nukentėjusiosios D. J. valią, tačiau kaltinamasis atlikdamas šiuos veiksmus neturėjo tyčios, nesuvokė, kad savo veiksmais be teisėto pagrindo ir prieš nukentėjusiosios valią patenka į būstą ir nenorėjo to daryti. Kaltinamasis buvo įsitikinęs, kad nukentėjusioji netiesiogiai davė jam leidimą atvykti pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Todėl kaltinamasis A. V. J. dėl šios veikos išteisintinas, kadangi jo veikoje nėra visų būtinų nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str. 1 d., požymių.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2 d. baudžiamas tas, kas neviešai įžeidė žmogų. Minėtos teisės normos prasme įžeidimas yra neviešas užgaulus žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu, tai yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis jį. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Įžeidimas yra neviešas, kuomet padarytas tik nukentėjusiojo akivaizdoje, taip pat nesant nukentėjusiojo, bet kaltininkui suvokiant, kad nukentėjusysis apie įžeidžiančius pasakymus, atsiliepimus sužinos. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Taigi įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. rugsėjo 12 d. kaltinamasis A. V. J. telefoninėmis trumposiomis žinutėmis išvadino nukentėjusiąją įvairiais užgauliais žodžiais ir taip pažemino D. J. orumą ir ją įžeidė. Kaltinamasis A. V. J. prisipažino siuntęs įžeidžiančias trumpąsias telefono žinutes nukentėjusiajai. Teismas nustatė, kad kaltinamasis A. V. J. neviešai pažemino nukentėjusiąją D. J. pavadindamas ją ,,šėtonu”, ,,beširde”, „melage“, „išdavike“, „K iš didžiosios raidės“. Šiuos faktus patvirtina nukentėjusiosios D. J. parodymai, trumpųjų telefono žinučių išklotinės iš kaltinamojo A. V. J. telefono. Ši A. V. J. veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2 d., požymius.

A. V. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), kitų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę A. V. J. atsižvelgiama į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailis, kitų lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau baustumas jau yra išnykęs, kaltinamasis yra 73 metų amžiaus, pensininkas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nuostatomis, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2 d., padarymą jam skirtina bauda.

Byloje pareikštas nukentėjusiosios D. J. 2000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji teigia, kad dėl kaltinamojo A. V. J. veiksmų nukentėjusioji D. J. patyrė didelę neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, dvasiniais sukrėtimais, dvasinėmis kančiomis, depresija ir bendravimo galimybių sumažėjimu.

Spręsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pripažįsta, kad įstatymai leidžia nukentėjusiajam pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, kuri atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį nustato teismas, kuris nėra saistomas jokių neturtinės žalos dydžio ribojimų, tačiau įstatymų leidėjo yra nustatyti tam tikri neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai. Remiantis jau minėtu Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymu nustatytų neturtinės žalos kriterijų sąrašas nėra baigtinis, teismui yra suteikta teisė nustatyti ir kitus kriterijus, vertinant turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Įstatymas neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, kuriuos teismas įvertina pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Praktikoje sunku nustatyti konkretų patirtos neturtinės žalos dydį, nes išvardintų neturtinio pobūdžio praradimų pinigais neįmanoma išmatuoti, tačiau įrodymai (tiesioginiai ir netiesioginiai) turi pagrįsti žalos dydžio nustatymui reikšmingus aukščiau nurodytus kriterijus.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, jog dėl laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. rugsėjo 12 d. A. V. J. veiksmų nukentėjusioji D. J. patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad įžeidžiantys A. V. J. veiksmai nukentėjusios atžvilgiu buvo atlikti neviešai, tai D. J. reputacija nenukentėjo, kitokių neigiamų pasekmių kaltinamojo elgesys nesukėlė, be to, kaltinamasis nukentėjusiosios D. J. atsiprašė. Dėl šių aplinkybių priteisina neturtinės žalos suma mažintina iki 500 litų.

Nukentėjusiosios D. J. privataus kaltinimo tvarka pateiktame skunde buvo prašoma priteisti išlaidas už advokato paslaugas, tačiau nenurodytas nei jų dydis, nepridėti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai. Atsižvelgiant į tai D. J. prašymas atlyginti išlaidas už advokato paslaugas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. V. J. išteisinti dėl neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str. 1 d., nenustačius jo veikoje baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. V. J., pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2 d. – 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda.

Nukentėjusiosios D. J. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš A. V. J. nukentėjusiajai D. J. 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Netenkinti D. J. prašymo priteisti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.