- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- e2S-953-1092/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01971-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Pareiškėjas
- R. D.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, juo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure 1996 m. liepos 27 d. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėja įsigijo nekilnojamąjį turtą – žemę, esančią (duomenys neskelbtini), 33 kv. m. po pastatais, 206 kv. m. naudojamos žemės (sodo), plane pažymėtos F/206, esančios (duomenys neskelbtini), 71 kv. m. bendrojo naudojimo ploto, bendras plotas 310 kv. m.
2. Pareiškėja nurodė, kad 1996 m. liepos 27 d. ji nusipirko S. P. priklausiusį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu turi kitą adresą – (duomenys neskelbtini), t. y. butą, 1/12 dalį ūkinio pastato, 1/12 dalį virtuvės, 1/18 dalį ūkinio pastato. Pareiškėja teigė, kad dėl apsirikimo 1996 m. liepos 27 d. nekilnojamojo turto pirkimo– pardavimo sutartyje nebuvo aptartas tuo pačiu adresu esančios žemės įsigijimas, nors turto pardavėja S. P. siekė parduoti pareiškėjai visą jai priklausantį turtą. Atsižvelgiant į tai, siekiant tinkamai disponuoti turtinėmis teisėmis į žemės sklypą, yra būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į pareiškime nurodyto dydžio žemės sklypo dalis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti ir grąžino jį pareiškėjai.
4. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėja prašo nustatyti ne buvusį juridinį faktą, kurį patvirtinantys dokumentai nėra išlikę, bet pripažinti jai nuosavybės teisę į naudojamą žemės sklypą. Teismas pažymėjo, kad šiuo tikslu yra būtina aiškintis sutarties šalių tikrąją valią. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, todėl ypatingosios teisenos tvarka pareikštą pareiškimą buvo atsisakyta priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja R. D. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškimo priėmimo išspręsti iš esmės. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą. Apeliantės teigimu, teismas neįvertino, jog turto pardavėja yra mirusi, o jos teisių perėmėjų nėra, todėl nebesant pirkimo–pardavimo šalies, pareiškėja nebegali savo teisių ginti reikšdama ieškinį ginčo teisenos tvarka. Apeliantės nuomone, žemės nuosavybės klausimas šiuo atveju gali būti išspręstas ypatingosios teisenos tvarka, į bylos nagrinėjimą įtraukus visus suinteresuotus asmenis.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl bylos nagrinėjimo ypatingosios teisenos tvarka, kai kyla ginčas dėl teisės
8. Byloje yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos pateiktas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Apeliantė su šia teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad įvertinus specifinę nagrinėjamos bylos situaciją (turto pardavėja yra mirusi), pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turėjo ir galėjo būti išnagrinėtas ypatingosios teisenos tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, pirmiausia spręstinas klausimas, ar byloje pateiktas pareiškimas gali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka.
9. CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog toks reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjama byla pagal prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tuo atveju, kai nėra ginčo dėl teisės. Kai iš paduodamo pareiškimo matyti, kad yra ginčas dėl teisės, toks prašymas ypatingąja teisena nenagrinėtinas (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012).
10. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja ypatingosios teisenos tvarka prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1996 m. liepos 27 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėja įsigijo ne tik šioje sutartyje nurodytus nekilnojamuosius daiktus (butą, 1/12 dalį ūkinio pastato, 1/12 virtuvės ir 1/18 dalį ūkinio pastato), bet ir pareiškime nurodyto ploto žemės sklypo dalis. Pareiškime nurodoma, kad atitinkamos žemės sklypo dalys į pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo įtrauktos dėl apsirikimo.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartyje nesančios sąlygos dėl žemės sklypo perleidimo pripažinimas reikštų papildomo objekto, t. y. žemės sklypo dalies, įtraukimą į pirkimo–pardavimo sutartį ir atitinkamai pareiškėjos nuosavybės teisės į šį turtą pripažinimą. Tokiam reikalavimui patenkinti turėtų būti įrodyta, kad pirkimo–pardavimo sutarties šalys sudarė sandorį ir dėl kito objekto (žemės sklypo dalies), bet jo tinkamai neįformino. Vadinasi, pareiškėja iš esmės siekia nuosavybės teisės į pareiškime nurodytas žemės sklypo dalis pripažinimo. Pažymėtina, kad esamos situacijos teisinio vertinimo nekeičia aplinkybė, jog pirkimo–pardavimo sutarties šalimi buvusi S. P. yra mirusi. Turtinės mirusio asmens teisės ir pareigos paveldėjimo teise pereina jo įpėdiniams, o esant Civilinio kodekso 5.62 straipsnyje numatytoms sąlygoms – valstybei.
12. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pateiktu pareiškimu yra keliamas ginčas dėl pareiškėjos nuosavybės teisės į pareiškime nurodytą turtą. Pareiškėjos reikalavimas turi būti nagrinėjamas ne ypatingosios, bet ginčo teisenos tvarka.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.