Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Z., gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, teistas:

1) 2014-06-20 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 6 parų areštu.

2) 2016-06-16 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 40 parų areštu.

3) 2016-10-03 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės apribojimu su įpareigojimais.

4) 2016-12-01 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 10 mėnesių laisvės atėmimu, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Šiaulių apylinkės teismo 2017-08-18 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir J. Z. pasiųstas atlikti jam Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-12-01 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

5) 2017-11-06 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2018-01-25 nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesiams laisvės atėmimo.

6) 2017-11-13 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2018-01-24 nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnį, 6 mėnesiams laisvės atėmimo.

7) 2017-11-21 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, 2 metams 1 mėnesiui laisvės atėmimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas D. S. parodė, kad atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Jis nenori, kad už jo padarytą nusikaltimą atsakytų nekaltas žmogus, todėl teigia, kad visus kaltinamajame akte nurodytus veiksmus atliko ne J. Z., o jis. J. Z. jo prašymu buvo davęs savo pažįstamos banko sąskaitos numerį, į kurį buvo pervesti sukčiavimo metu gauti pinigai.

2021-07-05 D. S. teismui pateikė savo prisipažinimą apie padarytą nusikaltimą (3 t., b. l. 151-153).

Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. Š. pateikė telefoną „Samsung S10e“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 130-131).

Apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas telefonas „Samsung S10e“, paimtas 2020-07-29 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš A. Š. (1 t., b. l. 132-137).

2020-11-30 nutarimu mobiliojo ryšio telefonas „Samsung S10e“ grąžintas savininkui E. V. (1 t., b. l. 138).

Bankas Swedbank pateikė duomenis apie A. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje fiksuotas A. Š. pinigų pervedimas už „Samsung S10e“ J. Z. į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių (1 t., b. l. 175).

Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos informacijos matyti, kad 2020-07-19, apie 18 val., neplaninės kratos metu gyvenamojoje zonoje 1-o būrio 1-oje brigadoje buvo rastas ir paimtas MRT „Huawei“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nenustatytas, IMEI numeris buvo naudojamas su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 195).

Tarnybinis pranešimas dėl telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinės analizės, kurią atlikus, nustatytas bendravimas SMS pranešimais su A. A. laikotarpiu nuo 2020-07-15 iki 2020-07-21 (2 t., b. l. 6).

Iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos informacijos matyti, kad 2020-08-30, apie 11 val., planinės kratos metu gyvenamojoje zonoje 7-o būrio 2-oje brigadoje buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo naudojamas su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 14).

Iš tarnybinio pranešimo dėl telefono Nr. 8 671 14359 pokalbių išklotinės analizės matyti, kad laikotarpiu nuo 2020-07-15 iki 2020-07-21 nustatytas bendravimas su A. A., A. M., E. V. (2 t., b. l. 24-25).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimai J. Z. pasitvirtino.

Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-462-2013, 2K-336/2014).

Byloje ištyrus įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis J. Z., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, skelbimų portale skelbiu.lt radęs skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną, naudodamasis telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), susisiekė su pardavėju E. V. ir susitarė iš jo nupirkti telefoną „Samsung S10E“. Tą pačią dieną jis elektroniniu paštu E. V. apgaule pateikė mokėjimo pavedimo imitaciją, kad į banko sąskaitą sumokėta 310 eurų už mobiliojo ryšio telefoną. Po to, jis paskambino telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) taksi vairuotojui A. M. ir užsakė paslaugą nuvykti paimti perkamą prekę. Šiam nuvykus pas nukentėjusį ir paėmus mobiliojo ryšio telefoną, J. Z., apgaule įsigijo E. V. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S10E“, 310 eurų vertės, kurį 2020-07-19 už 80 eurų pardavė A. Š., t. y. tokia veika padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Nors kaltinamasis J. Z. savo kaltę neigia, teismas konstatuoja, kad jam inkriminuota nusikalstama veika visiškai įrodyta. Kaltinamojo parodymais kaip įrodymais, teismas nesivadovauja, vertina juos kaip kaltinamojo gynybinę taktiką siekiant išvengti atsakomybės, jie paneigti kitų byloje surinktų įrodymų visuma.

BPK 20 straipsnyje nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai.

Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o jų visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Teismas privalo nustatyti nusikalstamos veikos sudėties tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius, nuodugniai ir tinkamai išanalizuoti surinktus įrodymus, kaip visumą, ir pasisakyti tiek apie kaltinamųjų kaltę įrodančius, tiek ją paneigiančius faktus. Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais, BPK nustatytomis priemonėmis bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, prieinama prie išvados dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Teismas mano, kad šioje baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai leidžia teismui pagrįstai konstatuoti, kad kaltinamasis J. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teismas netiki kaltinamojo aiškinimu, kad jis nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kad jis neskambino nukentėjusiam dėl telefono pirkimo, jog telefonu nebendravo su taksi vairuotoju liudytoju A. M., kad sukčiavimo būdu gauti pinigai ne jo nurodymu buvo pervesti į A. A. banko sąskaitą. Teismas šiuos jo parodymus atmeta kaip nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Teismas netiki teisme apklausto liudytojo D. S. parodymais, kad šį nusikaltimą padarė ne J. Z., o jis. Minėto liudytojo parodymais kaip įrodymais, teismas nesivadovauja, vertina juos kaip D. S. siekį padėti J. Z. išvengti atsakomybės, jie nenuoseklūs ir prieštaringi, paneigti byloje surinktų įrodymų visuma. Teismas sprendžia, kad tokia liudytojo D. S. iškelta versija paneigta byloje surinktais duomenimis. Pažymima, jog tokioje situacijoje, kai kaltinamasis ir liudytojas šiuo metu kartu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teismas turi ypač įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, jų pokyčius ar atsisakymą savo pirmiau duotų parodymų. Tokioje situacijoje vertinamos parodymus davusio asmens elgesio pokyčius sąlygojusios aplinkybės (pvz. galimi tarpusavio įsipareigojimai, baimė, aplinkinių spaudimas ir pan.), kurių tinkamam įvertinimui svarbūs tiek iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo buvę ir jo metu esantys liudytojo ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens tarpusavio santykiai, tiek kaltinamojo bei liudytojo asmeninės charakterio savybės bei kitos baudžiamosios bylos aplinkybės, galėjusios sąlygoti liudytojo norą duoti parodymus ir prisiimti kaltę dėl nusikaltimo padarymo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tokia liudytojo D. S. versija dėl nusikaltimo padarymo atsirado ne tuoj pat pradėjus ikiteisminį tyrimą, o jau bylą nagrinėjant teisme ir ne pirmo posėdžio metu. Tai visiškai sustiprina teismo įsitikinimą, kad tokie D. S. parodymai yra tik siekis padėti kartu šiuo metu bausmę atliekančiam J. Z. išvengti bausmės.

Kaip matyti iš liudytojos A. A. parodymų, jos draugas J. Z., dėdavo skelbimus apie parduodamus daiktus. Jis prašydavo jos leisti kitiems asmenims pervesti pinigus į jos banko sąskaitą. Vėliau ji, tuos pinigus turėdavo pervesti kitiems asmenims. Kiti asmenys jos banko sąskaita nesinaudojo.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad siekiant nustatyti ryšius tarp kaltinamojo, nukentėjusio ir liudytojų, buvo atlikta mobiliojo ryšio abonentų išklotinių analizė.

Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atviros kolonijos informacijos matyti, kad 2020-07-19, apie 18 val., neplaninės kratos metu gyvenamojoje zonoje 1-o būrio 1-oje brigadoje buvo rastas ir paimtas MRT „Huawei“, savininkas nenustatytas, IMEI numeris buvo naudojamas su telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Atlikus šio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinės analizes, buvo nustatytas bendravimas SMS pranešimais su A. A. laikotarpiu nuo 2020-07-15 iki 2020-07-21.

Iš Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos informacijos matyti, kad 2020-08-30, apie 11 val., planinės kratos metu gyvenamojoje zonoje 7-o būrio 2-oje brigadoje buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“, kuris buvo naudojamas su telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Atlikus šio telefono numerio pokalbių išklotinės analizes matyti, kad laikotarpiu nuo 2020-07-15 iki 2020-07-21 nustatytas bendravimas su A. A., A. M., E. V..

Taigi, įvertinus ankščiau aptartų teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas pagrįstai mano, jog kaltinamojo J. Z. padarytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalies sudėtį ir kvalifikuoti teisingai bei įrodyti.

Kaltinamojo J. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 59 straipsnis).

Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis J. Z. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, būdamas teistas, teistumui neišnykus, tai atitinka BK 27 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimų recidyvo sampratą (Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys apie teistumus). Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis praeityje teistas ne tik už smurtinių, bet ir už nusikaltimų nuosavybei įvykdymą, taip pat ir už sukčiavimus. Kaltinamasis praeityje daug kartų baustas administracine tvarka, niekur nedirba.

Įvertinęs šias aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinamasis J. Z., net atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir toliau daro nusikalstamas veikas, būdamas tokio jauno amžiaus jau teisiamas 13 kartą, tai rodo, kad jis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nesikeičia, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesilaiko visuomenėje priimtų taisyklių elgtis tinkamai. Teismo nuomone, šiuo nuosprendžiu aptariama J. Z. nusikalstama veika yra ne atsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl mano, kad už padarytą nusikalstamą veiką jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Daiktinis įrodymas – kompaktinė plokštelė (2 t., b. l. 18), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje, o mobiliojo ryšio telefonas, grąžintas E. V. (1 t., b. l. 138), paliktinas disponuoti jam pačiam.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo iš kaltinamojo priteisti 495,66 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam J. Z..

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pavedimu ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkimu baudžiamojoje byloje kaltinamąjį J. Z. ginti ikiteisminio tyrimo metu buvo parinkta advokatė Alvyda Rima Medišauskienė, o teisme – advokatai Regina Atkočaitienė ir Bronius Varsackis. Teismas konstatavo, jog gynėjo dalyvavimas būtinas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, kadangi kaltinamasis yra suimtas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 7, 14.2.2.1, 30.2 punktais, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą Nr. PT-62581, patvirtinančią 495,66 eurų dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo J. Z. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, prieita prie išvados, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-02-12 nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, prieita prie išvados, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014).

Nagrinėjamu atveju, J. Z. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu teisė į gynybą negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Tokiu atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Atsižvelgiant į ankščiau aptartas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas ir valstybės turėtos išlaidos nuteistojo advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamojo J. Z. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 109 straipsniu, 112 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 276 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniu, 303 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas

nusprendžia:

J. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-07-19 nutartimi nustatyta bausme ir paskirti J. Z. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti atliktą ir įskaitytą bausmės dalį pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-02-19 nuosprendį, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-02-26 nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2021-06-09 nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-07-19 nutartį.

Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje, o mobiliojo ryšio telefoną, grąžintą E. V., palikti disponuoti jam pačiam.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų, teikiant teisinę pagalbą, iš J. Z. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos), gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą ir nurodant ar byla apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka.