Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas užsienyje ir Lietuvoje:

1. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 45 paras arešto;

2. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme;

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ir 64¹ straipsniu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis 65 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir M. R. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių 30 dienų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 75 straipsniu buvo atidėta 2 metams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti ir dirbti visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 71 straipsniu. M. R. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. Bausmė neatlikta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. R. būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 7 d. nakties metu, tiksliai nenustatytu laiku, ne mažiau kaip tris kartus smogė ranka nukentėjusiajam E. A. į galvos sritį, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 05.10 val. nemažiau kaip keturis kartus kumščiu smogė nukentėjusiajam E. A. į veidą, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam žaizdą dešinio antakio išorinėje dalyje, kraujosruvą dešinės akies vokuose, žaizdą dešinės akies viršutinio voko vidinėje dalyje, dešinės akiduobės sienelių lūžį, kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kraujosruvą nosyje, kraujosruvą kaktos kairėje, žaizdą viršugalvio dešinėje, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. A. sveikatą, nes dešinės akiduobės sienelių lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis M. R. savo kaltės nepripažino, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad norėjo susitikti su drauge. Atvažiavęs pamatė, kad visi bute yra girti, jis kažkodėl nepatiko E. A., kuris ėmė ant jo rėkti, jį puolė, negražiai jį ir jo šeimą vadino. Jis pagalvojo, kad jam trenks, todėl jis E. A. pastūmė į krūtinę. Po pastūmimo E. A. atsitrenkė į spintelę, buvo visiškai girtas, krito veidu į žemę. Tuomet E. A. atsistojo, vėl jį puolė, todėl jis vėl pastūmė nukentėjusįjį į krūtinę ir jis vėl krito. Jis netrenkė nukentėjusiajam į veidą, E. A. susižalojo krisdamas. Krisdamas nukentėjusysis dar užkabino „Colos“ buteliuką. Pas merginą jis važiavo norėdamas prasiblaškyti, ji pati jį pakvietė. Atvykęs į įvykio vietą jis išgėrė tris brendžio stikliukus, degtinės negėrė, nebuvo apsvaigęs.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje yra penkių aukštų trijų laiptinių daugiabutis gyvenamasis namas. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pirmosios laiptinės pirmajame aukšte. Kambaryje ant stalo stovi buteliai ir skardinė nuo alkoholinių ir gaiviųjų gėrimų, guli maisto produktų pakuotės. Kambaryje ant grindų matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Aplinka bute netvarkinga, išmėtyti daiktai (1 t., b. l. 18-19). Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 21-26).

Drager Alcotest 7510 duomenimis, E. A. 2020 m. spalio 7 d. nustatytas 2,27 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 31).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2413/2020(02) nurodyta, kad E. A. buvo nustatyta žaizda dešinio antakio išorinėje dalyje, kraujosruva dešinės akies vokuose, žaizda dešinės akies viršutinio voko vidinėje dalyje, dešinės akiduobės sienelių lūžis, kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kraujosruvos nosyje, kraujosruva kaktos kairėje, žaizda viršugalvio dešinėje, kraujosruva viršutinėje lūpoje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kraujosruvos, žaizdos laikomos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu dešinės akiduobės sienelių lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu arba daiktais. Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip keturių trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika, rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui arba daiktams judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu arba daiktais (1 t., b. l. 66-68).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Nors kaltinamasis M. R. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino, teisiamojo posėdžio metu nurodęs, kad jis dėl paties E. A. užgauliojimų ir puolimo jo atžvilgiu, du kartus pastūmė E. A., kuris nuo stūmimo nukrito, o krisdamas atsitrenkė į spintelę, nes buvo visiškai girtas, E. A. į veidą netrenkė, o jo sužalojimai galėjo atsirasti nuo kritimo. Tačiau šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo kaltę patvirtina byloje ištirti rašytiniai įrodymai, bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolas, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo E. A. parodymais. Jis teismo posėdžio metu paaiškino, jog M. R. atėjęs į kambarį pradėjo jį mušti, trenkė kelis kartus kumščiais į veidą ir galvą, po kelių valandų vėl jį mušė – daug kartų trenkė į galvą ir veidą, buvo daug smūgių, nuo smūgių jis niekur nenukrito ir kitaip susižaloti negalėjo. Nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtina liudytojos S. G. parodymai apie tai, kad ji matė kaip M. R. trenkė iš kumščio E. A. į veidą, kažkur prie dešinės akies, po kurio laiko jis dar kartą smogė E. A., tuo metu jis sėdėjo ant sofos ir nuo smūgių nenukrito, ji matė kaip E. A. bėgo kraujas iš nosies, antakio, burnos. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 2413/2020(02), kurioje nurodyta, kad E. A. nustatyti sužalojimai atsirado dėl ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių. Nors liudytoja M. S. iš esmės nurodė, jog nematė, kaip buvo smurtaujama prieš E. A., tačiau ji patvirtino, jog po to, kai ji pabudo, matė, jog E. A. veidas yra kruvinas. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas, patvirtina, kad iškart po fizinio smurto panaudojimo E. A. pabėgo iš namų ir kvietėsi greitąją medicinos pagalbą, nes jį užpuolė M. R.. E. A. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina minėta specialisto išvada, kurioje yra aiškiai įvardinti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai ir tai, jog dešinės akiduobės sienelių lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Be to įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vietoje buvo kraujo. Byloje nekilo ginčo, kad E. A. smurto prieš jį panaudojimo metu buvo neblaivus, šios aplinkybės neneigė pats nukentėjusysis, be to alkotesterio duomenys patvirtina jo neblaivumą, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad nukentėjusysis nukrito ir susitrenkė. Byloje nesurinkta jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis nuo pastūmimo krito ir atsitrenkė į spintelę, taip pat nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusysis kėlė grėsmę kaltinamajam, dėl kurios jam buvo būtina panaudoti jėgą prieš nukentėjusįjį. Teismo vertinimu, M. R. būdamas jauno amžiaus ir fiziškai pajėgus, naudodamas jėgą prieš akivaizdžiai stipriai neblaivų asmenį, suprato pavojingos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių veiksmų gali sužaloti nukentėjusįjį ir to siekė. Fizinę jėgą kaltinamasis panaudojo kilusio konflikto metu, jis tyčia kelis kartus smogė E. A. į galvos sritį, ko pasekoje jam buvo padaryta žaizda dešinio antakio išorinėje dalyje, kraujosruva dešinės akies vokuose, žaizda dešinės akies viršutinio voko vidinėje dalyje, dešinės akiduobės sienelių lūžis, kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kraujosruva nosyje, kaktos kairėje, žaizda viršugalvio dešinėje, kraujosruva viršutinėje lūpoje ir dėl to kilo BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi konstatuotina, kad M. R. veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

M. R. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis yra teistas (1 t., b. l. 120-125), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 119). SODROS duomenimis kaltinamasi niekur nedirba (1 t., b. l. 116), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 118). Per penkerių metų laikotarpį į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (1 t., b. l. 96). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 98).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybė sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis praeityje teistas, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas sprendžia, kad siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, įvertinus ir tai, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, turi būti skirta griežčiausia šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Bausmės terminas, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo jauną amžių, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nustatytinas artimas bausmės vidurkiui.

Šiuo nusprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Šio nuosprendžio priėmimo dieną neatliktos bausmės dalis yra 1 metai 2 mėnesiai 15 dienų (terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – suėmimo termino pabaigos).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. kovo 17 d.

V. Sprendimas dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamojo priteisti 111,15 Eur turtinę žalą. Ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo suteiktos priėmimo-skubiosios pagalbos paslaugos IV (kitos srities odos ir poodinio audinio žaizdos, apimančios minkštuosius audinius, sutvarkymas). Už paciento gydymą buvo sumokėta 111,15 Eur (1 t., b. l. 84-85). Bylos nagrinėjimo teisme metu M. R. pateikė duomenis, kad atlygino Kauno teritorinės ligonių kasos patirtas gydymo išlaidas, civilinis ieškovas pateikė pareiškimą, jog atsisako civilinio ieškinio (2 t., b. l. 113), todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad byloje advokatė Ingrida Maldeikienė teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. R., iš viso valstybės naudai priteistinos 176,60 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (2 t., b. l. 117-119), susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad tiriant ir nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, priteisimo klausimas. Tačiau įvertinus tai, jog kaltinamasis nedirba, jam yra skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 75), paliktinas baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šiuo metu jokia kardomoji priemonė kaltinamajam nėra paskirta, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki nuosprendžio vykdymo pradžios jis neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir M. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti M. R. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. kovo 17 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kaltinamajam kardomosios priemonės neskirti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo M. R. nepriteisti.

Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su bendrosios pagalbos centro garso įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.