Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1650-276/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-06-12
Bylos Nr.
1-1650-276/2015
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00355-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Robertas Rainys
Kaltinamasis
LR BK
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1650-276/2015Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00355-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.20.12. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 12 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainyssekretoriaujant Rasai Zdanavičieneidalyvaujant prokurorei Danutei Kisinieneigynėjai Anai Grinevič

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), atliekantis laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, teistas:

1. 2008-10-06 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2009-09-24 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti paskirtos bausmės;

2. 2009-10-05 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d., 284 str. 1 d. - 2 metams laisvės atėmimo, 2011-03-30 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai, neatlikus 6 mėnesių 12 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 2011-09-08 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti likusią 6 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį, -

- kaltinamas LR BK 242 str.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. žinodamas, kad 2011-09-08 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis pasiųstas atlikti likusią 6 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį. 2011-09-14 nutarčiai įsiteisėjus, būdamas nesuimtas, išvyko iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), slapstėsi nuo nutartį vykdančių policininkų ir taip vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 2015-04-09, kai buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) esančioje valgykloje ,, (duomenys neskelbtini)“ ir patalpintas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą.

Šalies argumentai

Kaltinamasis E. P. kaltu pagal LR BK 242 str. prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009 m. teismas jį nuteisė laisvės atėmimo bausme. Atliekant bausmę, jis kreipėsi į teismą dėl lygtinio paleidimo. 2011 m. balandžio mėnesį buvo paleistas iš Pravieniškių pataisos namų ir jam buvo skirti įpareigojimai, kurių jis nesilaikė, todėl buvo pasiųstas atlikti 6 mėn. 12 d. laisvės atėmimo bausmės. Po teismo posėdžio jis gyveno pas tėvą (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini), vėliau nuomojo butus skirtinguose Vilniaus miesto mikrorajonuose. Po kiek laiko tėvas J. P. ir močiute M. B. jam pranešė, kad jo ieško policija, tačiau jis vis tiek nevyko atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 2015-04-09 jis buvo sulaikytas valgykloje ,,(duomenys neskelbtini)“. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi.

Iš pagarsintų liudytojo A. P. parodymų matyti, kad 2011-09-26 jis pradėjo paieškos bylą ir paskelbė E. P., gim. (duomenys neskelbtini), paiešką, nes vykdant 2011-09-08 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartį, jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), rasti nepavyko. Paskelbus paiešką, periodiškai buvo tikrinama jo gyvenamoji vieta, esanti (duomenys neskelbtini), tėvo gyvenamoji vieta, esanti (duomenys neskelbtini) ir močiutės gyvenamoji vieta, esanti (duomenys neskelbtini), tačiau ieškomo E. P. surasti nepavyko. Artimieji pasakė, kad E. pas juos lankosi, tačiau kur jis gyvena jie nežino ir jis nenori vykti į pataisos namus atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (b.l. 9).

Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 242 str..

Kaltinamasis E. P. teistas, baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę E. P., teismas atsižvelgia į jo asmenybę, todėl daro išvadą, kad jis baustinas laisvės atėmimo bausme.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos specialistė prašo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 01 01).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjas sprendžia, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Vadovaujantis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308 str. str., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 242 str. ir nubausti 6 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti E. P. 4 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 64 str. paskirtą bausmę subendrinti su 2009-10-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinę bausmę E. P. paskirti 7 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015-06-12.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos specialistės prašymo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Robertas RainysNuorašas tikras