Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Riedlita“ ieškinį atsakovui UAB saugos tarnybai „Argus“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Riedlita“ 2008-11-20, 2009-01-12 ir 2009-02-25 išrašė atsakovui UAB saugos tarnybai „Argus“ PVM sąskaitas-faktūras už pateiktas prekes ir suteiktas paslaugas atitinkamai 2610 Lt, 15 Lt ir 1513,19 Lt sumoms. Iš SEB banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2009-03-31 matyti, jog atsakovas pervedė ieškovui 302,18 Lt. Taip pat byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-11-28 nutartimi iškėlė ieškovui UAB „Riedlita“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Divingas“. 2014-04-01 nutartimi teismas patvirtino BUAB „Riedlita“ kreditorių sąrašą, o 2014-05-12 nutartimi – pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patikslino kreditorių sąrašą. 2014-12-08 nutartimi teismas dar kartą patikslino UAB „Riedlita“ kreditorių sąrašą. 2015-01-21 ieškovo atstovas UAB „Divingas“ kreipėsi su raginimu į atsakovą dėl 1112,86 EUR skolos padengimo.

Iš atsakovo atstovo G. G. elektroninio susirašinėjimo nustatyta, jog jis dar 2008-11-05 laiške nurodė, jog UAB „Riedlita“ yra skolinga atsakovui, todėl atsakovo atstovas M. Ž. 2008-11-07 laiške nurodė, kad iš UAB „Riedlita“ bus imamos žieminės padangos ir bus atlikta užskaita. 2008-12-03 ir 2008-12-05 laiškuose atsakovų atstovai vėl gi mini užskaitų atlikimą perkant padangas iš UAB „Riedlita“. 2009-08-31 atsakovo atstovų susirašinėjimas patvirtina, jog buvo ruošiamas Riedlitai tarpusavio skolų užskaitos aktas. Taip pat byloje nustatyta, kad 2008-12-31 atsakovas parengė ieškovui UAB „Riedlita“ tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, kuriame nurodyta, jog ieškovas skolingas atsakovui prieš užskaitymą 2329,28 Lt, o atsakovas ieškovui – 2610,00 Lt. Iš akto matyti, jog po užskaitymo atsakovo skola ieškovui sudarė 280,72 Lt. Taip pat nustatyta, jog 2009-08-31 buvo sudarytas dar vienas tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas, kuriame nurodyta, jog ieškovas skolingas atsakovui prieš užskaitymą 2082,49 Lt, o atsakovas ieškovui – 1513,19 Lt. Atlikus užskaitymą, ieškovas liko skolingas atsakovui 569,30 Lt. Iš atsakovo parengto skolininkų sąrašo matyti, jog 2010-07-28 dienai ieškovo skola atsakovui sudarė 569,30 Lt. Šis kola buvo perduota skolų išieškojimo vykdymo įmonei.

Taip pat byloje nustatyta, jog 2012-11-26 atsakovas išsiuntė ieškovui laišką adresu Tyzenhauzų g. 7-63, Vilnius. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, jog UAB „Riedlita“ buveinės adresas laikotarpiu nuo 2007-11-05 iki 2012-12-05 buvo Tyzenhauzų g. 7-63, Vilnius. Taip pat iš išrašo matyti, jog UAB „Riedlita“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2007-11-05 iki 2009-07-28 buvo N. L., o laikotarpiu nuo 2009-07-28 iki 2014-01-16 – A. M..

Iš UAB „Riedlita“ debitorių sąrašo matyti, jog atsakovo skola sudaro 3842,47 Lt. Atsakovo pateiktos ataskaitos tiekėjams už laikotarpį nuo 2007-06-30 iki 2014-12-31 patvirtina, jog atsakovas buvo atlikęs įskaitymus 2610,00 Lt ir 1513,19 Lt sumoms, o 2009-01-12 įsigijo serviso paslaugų iš ieškovo už 15 Lt ir 2009-03-06 sumokėjo ieškovui 295,72 Lt (šią sumą sudarė atsakovo skola ieškovui po įskaitymo plius 15 Lt už suteiktas paslaugas). Iš pirkėjų ataskaitos matyti, jog ieškovo skola atsakovui sudarė 569,30 Lt.

Ieškovas ieškinio reikalavimą grindė aplinkybe, jog įskaitymas tarp šalių nebuvo atliktas, nes ieškovas apie tai nebuvo informuotas, be to, įmonės buhalterijoje neatsispindi įskaitymo faktas. Tuo tarpu atsakovas teigė, jog buvo atliktas įskaitymas.

Nagrinėjamojoje byloje ieškovas ginčijo atsakovo atliktą vienašalį įskaitymą, teigdamas, jog ieškovui raštu apie tai nebuvo pranešta. Pagal CK 6.131 str. 2 d., viena būtina sąlyga įskaitymui - pranešimas apie tai kitai prievolės šaliai. Tai reiškia, kad įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, tuomet, kai šalis praneša kitai prievolės šaliai apie šį teisinį veiksmą. Byloje nustatyta, jog 2012-11-26 atsakovas išsiuntė ieškovui laišką dėl įskaitymo adresu: Tyzenhauzų g. 7-63, Vilnius, kuriuo buvo registruota UAB „Riedlita“ buveinė laikotarpiu nuo 2007-11-05 iki 2012-12-05. Be to, sprendžiant, ar ieškovas buvo informuotas apie atliktą įskaitymą, teismas įvertina šias byloje konstatuotas faktines aplinkybes: 1) ieškovas UAB „Riedlita“ 2008-11-20, 2009-01-12 ir 2009-02-25 išrašė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras už suteiktas paslaugas atitinkamai 2610 Lt, 15 Lt ir 1513,19 Lt sumoms; 2) 2008-12-31 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo akte nurodyta, jog po užskaitymo atsakovo skola ieškovui sudarė 280,72 Lt. Iš SEB banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2009-03-31 matyti, jog atsakovas pervedė ieškovui 302,18 Lt, kuriuos sudarė 295,72 Lt suma ir 6,46 Lt palūkanos. Taigi akivaizdu, jog 295,72 Lt sumą sudarė atlikta po užskaitymo atsakovo skola ieškovui, t.y. 280,72 Lt ir 15 Lt pagal 2009-01-12 PVM sąskaitą – faktūrą; 3) Atsakovo pateiktos ataskaitos tiekėjams už laikotarpį nuo 2007-06-30 iki 2014-12-31 patvirtina, jog atsakovas buvo atlikęs įskaitymus 2610,00 Lt ir 1513,19 Lt sumoms, 2009-01-12 jis įsigijo serviso paslaugų iš ieškovo už 15 Lt, o 2009-03-06 sumokėjo ieškovui 295,72 Lt (akivaizdu, jog šią sumą sudarė atsakovo skola ieškovui po įskaitymo (280,72 Lt) plius 15 Lt už suteiktas paslaugas. Teismas šias faktines aplinkybes pripažįsta teisiškai reikšmingomis, kadangi jos patvirtina įskaitymo faktą. Juolab, kad ieškovui buvo išsiųstas raštiškas pranešimas jo buveinės adresu.

Atsakovas atsikirtimus į ieškinį grindė aplinkybe, jog pagal įmonės nusistovėjusią praktiką, padangos ir serviso paslaugos buvo perkamos iš nuolatinių tiekėjų, tuo tarpu iš ieškovo pirko tikslu padengti tarpusavio įsiskolinimą. Šiuos teiginius patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – tiekėjų išrašytų sąskaitų už padangas ir serviso paslaugas sąrašas už 2008-2009 m, iš kurio matyti, kad atsakovas naudojosi UAB „Keitva ir ko“ paslaugomis.

Teismas, siekdamas visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes bei tarp šalių susiklosčiusią praktiką, apklausė byloje liudytojus.

Liudytojas A. M., buvęs UAB „Riedlita“ direktorius, teismo posėdyje parodė, jog atsakovas teikė saugojimo paslaugas ieškovui, patvirtino, jog ieškovas nuolat buvo skolingas atsakovui, santykiui tarp bendrovių buvo normalūs.

Liudytojas G. A., dirbantis pas atsakovą Utenos skyriuje vadovu, parodė, jog ieškovas iš pradžių atsiskaitymus vykdė tvarkingai, bet vėliau pradėjo kauptis skolos ir vadovas A. M. pasiūlė padaryti užskaitymus, dėl ko atsakovas imdavo padangas iš ieškovo.

L. M. Ž., kuris 6 metus dirbo atsakovo įmonėje vadybininku, teismo posėdyje parodė, jog darydavo užskaitas, o A. M. prašydavo pasiimti padangas.

L. N. L., buvęs ieškovo direktorius, teismo posėdyje parodė, jog vadovu dirbo apie pusantrų metų, tačiau išėjo iš įmonės dėl skolų.

Teismas abejoti liudytojų parodymais neturi pagrindo, kadangi jie buvo nuoseklūs, esminėse detalėse sutapo, juolab, kad juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tokiu būdu, įvertinęs aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir liudytojų parodymus, teismas konstatuoja, jog tarp ieškovo ir atsakovo teisėtai buvo atliktas tarpusavio įsipareigojimų įskaitymas.

Nors ieškovas atsakovo skolos faktą įrodinėjo debitorių sąrašu, kuriame įtrauktas atsakovas, svarbu pažymėti, jog CK 2.4 str. 3 d. įtvirtina pareigą kiekvienam asmeniui, kuris verčiasi verslu tvarkyti savo turtą ir visa kita, kas susiję su jo verslu. Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse, kur nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir atidžiai įmonės atžvilgiu. CK 2.82 str. 3 d. numato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Buhalterinės apskaitos įst. 21 str. nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Atsižvelgiant į šias nuostatas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes apie tai, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika atsiskaityti už suteiktas atsakovo paslaugas padangomis, taip pat įvertinant byloje esančius rašytinius įrodymus - 2008-12-31 ir 2009-08-31 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktus, greitojo kurjerio pažymą, tiekėjų ir pirkėjų ataskaitas, liudytojų parodymus apie susiklosčiusią užskaitymo praktiką tarp šalių, darytina išvada, jog atsakovas skolą pagal 2008-11-20, 2009-01-12 ir 2009-02-25 PVM sąskaitas-faktūras buvo pilnai padengęs. Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog jis negavo pranešimo apie įskaitymą nėra pakankama šios bylos aplinkybių kontekste, jog paneigtų tarp šalių susiklosčiusią tarpusavio atsiskaitymo praktiką. Ta aplinkybė, jog ieškovas neįtraukė į buhalterinę apskaitą 4138,19 Lt (1198,50 EUR), kaip atlikto įskaitymo, savaime nepatvirtina fakto, jog atsakovas pagal sąskaitas liko skolingas UAB „Riedlita”. Be to, įvertintina ir aplinkybė, jog sąskaitas, pagal kurias ieškovas prašo priteisti skolą, jis išrašė 2008-11-20, 2009-01-12 ir 2009-02-25, o bankroto byla ieškovui iškelta tik 2013-11-28. Tokio pobūdžio faktiniai duomenys liudija, jog tuo atveju, jei atsakovas būtų neatsikaitęs su ieškovu, UAB „Riedlita“ direktorius būtų pradėjęs priverstinio vykdymo veiksmus. Įvertintina ir tai, jog byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų siuntęs pretenzijas dėl skolos ieškovui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atmeta ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą (CPK 178 str., 185 str.).

Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškinį, atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pateikė sąskaitą už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymą, kurie patvirtina, jog atsakovas patyrė 434,43 EUR atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į advokato darbo ir laiko sąnaudas nagrinėjamojoje byloje, prašomos priteisti išlaidos yra protingos ir pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovo (CPK 98 str., 178 str., CK 1.5 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas

nusprendė:

ieškovo BUAB „Riedlita“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Divingas“, ieškinį atsakovui UAB „Argus“ dėl skolos priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo BUAB „Riedlita“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Divingas“, į.k.: 301214533, atsakovo UAB saugos tarnybos „Argus“, į.k.: 141237452, naudai 434,43 EUR (keturis šimtus trisdešimt keturis EUR ir 43 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.