Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-822-1061-09

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-08-27
Bylos Nr.: A-822-1061-09
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Artūras Drigotas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas: E. U., G. U., P. U.
Atsakovas: Elektrėnų savivaldybės, Elektrėnų savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: A. B., AB Rytų

Kategorijos

15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A822-1061/2009Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ilonai Kovger,

dalyvaujant pareiškėjui E. U. , G. U. , jos įstatyminei atstovei T. U. , atsakovų Elektrėnų savivaldybės ir Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovui Gediminui Ratkevičiui, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B. ,

viešame teisme posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Elektrėnų savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. U. skundą atsakovams Elektrėnų savivaldybei, Elektrėnų savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB Rytų skirstomieji tinklai, R. V. elektros tinklų prijungimo įmonei, A. B. , UAB ,,Elektra” dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2008-02-19 pareiškėjui P. U. (toliau – ir pareiškėjas) priklausančiame žemės sklype Užkryžių l., Semeliškių sen., Elektrėnų sav., sklypo kadastro Nr. 7967/0004:128, žemės sklypo unikalus Nr. 7967-0004-0128, buvo vykdomi statybos darbai – iškasta tranšėja elektros kabeliui tiesti. Statybos buvo vykdomos 2007-09-24 Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo A. B. išduoto statybos leidimo Nr. 07LR-07.182 pagrindu (I t., b. l. 43 - 44). Nustatyta, kad statybos objektas – A. G. , V. L. ir A. A. gyvenamųjų namų Elektrėnų sav., Užkryžių k. elektros tiekimo tinklas, nauja statyba, rekonstrukcija, 10 kV požeminės linijos elektros kabelio tiesimo darbai 0,4 kV kabelinei linijai tiesti, bendras ilgis – 1,019 km bei jau esamos 0,4 kV oro linijos demontavimo darbai, statytojas – AB Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus regionas, statybos rangovas – UAB ,,Elektra”, statybos darbų projektą rengė R. V. elektros tinklų prijungimo įmonė, projekto vadovas – R. V. .

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2008-06-09 kreipėsi su skundu į teismą (I t., b. l. 3 - 12, 15 - 24), prašydamas: 1) pripažinti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-05-13 įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Nr. 03V-296 neteisėtu ir jį panaikinti; 2) priteisti iš Elektrėnų savivaldybės, atstovaujamos Elektrėnų savivaldybės administracijos, pareiškėjui neteisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą – 13333,76 Lt, neturtinę žalą –10000 Lt, bylinėjimosi išlaidas – 2908,71 Lt.

Paaiškino, kad 2008-02-19 atvykęs namo, Užkryžių k., Semeliškių sen., Elektrėnų sav., pastebėjo, jog jam priklausančiame sklype dirba statybos technika, sklypo dalyje iškasta tranšėja. Statybos darbus vykdė UAB ,,Elektra” darbuotojai. Nurodė, kad minėtos bendrovės darbuotojų paprašė nurodyti vykdomų statybos darbų pagrindą, teisėtumą, įvardinti atsakingus asmenis bei paaiškino, kad jam, kaip sklypo savininkui, apie statybos darbus nieko nėra žinoma. Pareiškėjo teigimu, UAB ,,Elektra” darbuotojai į jo prašymus nereagavo, paaiškino, kad statybos darbai yra suderinti Vilniuje. Ta pati informacija pareiškėjui buvo pateikta ir paskambinus telefonu į AB „Rytų skirstomieji tinklai“ Trakų elektros tinklus. Nurodė, kad nuvykus 2008-02-20 į AB „Rytų skirstomieji tinklai“ Trakų elektros tinklus sužinojo, jog statybos darbai vykdomi pagal statybos leidimą, išduotą Elektrėnų savivaldybės administracijos, ir leidimas išduotas pagal projektą, kuris su pareiškėju suderintas nebuvo. Nurodė, kad kreipėsi į kompetentingas institucijas, kad būtų nedelsiant sustabdyti statybos darbai, siekdamas išsiaiškinti darbų teisėtumą, statybos leidimo išdavimo aplinkybes. Kaip nurodo pareiškėjas, iš gautų atsakymų jis sužinojo, kad rengiant projektą buvo padaryta klaida ir pateiktoje projekto dokumentacijoje nebuvo nurodyta, kad projektuojama elektros linija kerta ir jo privačią valdą. Pareiškėjas nurodo, kad tvirtinant statybos leidimą, kurio pagrindu jo sklype buvo pradėti statybos darbai, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, dėl kurių jis 2008-03-13 raštu kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių ir 2008-03-27 į Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyr. specialistą Elektrėnų savivaldybėje, prašydamas išsiaiškinti, ar nebuvo pažeista statybos leidimo išdavimo tvarka, išnagrinėti savivaldybės darbuotojų veiksmus ir atsakomybę, išduodant statybos leidimą.

2008-03-17 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 03V-153 panaikintas išduotas statybos leidimas dėl projekte pateiktų klaidingų duomenų dėl privačios ir valstybinės žemės. Pareiškėjas nurodė, kad buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo A. B. veiksmų, kurio metu tarnybinio nusižengimo sudėtis nenustatyta ir minėtam asmeniui tarnybinė nuobauda nepaskirta. Pareiškėjo teigimu, įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos A. B. skyrimo nėra aišku, ar pripažinta savivaldybės tarnautojo kaltė, kadangi įsakyme minimi formalūs pažeidimai, kurie įvardinami kaip nesukėlę neigiamų pasekmių. Pareiškėjo teigimu, dėl šios priežasties jis skundžia minėtą įsakymą, prašydamas pripažinti, kad pažeidimai, turėję įtakos žalos atsiradimui, buvo padaryti ir išduodant statybos leidimą. Pareiškėjo teigimu, statybos leidimų išdavimą administruojantys valstybės tarnautojai nesukontroliavo to, jog prašymas statybos leidimui išduoti neatitinka įstatymų, neįsitikinę jo teisėtumu jį priėmė bei jo pagrindu išdavė statybos leidimą. Pažymėjo, kad skundžiamame įsakyme nustatyta, kad dėl kai kurių veiksmų (prašyme leidimui gauti nėra jį priėmusio asmens parašo, įregistravimo datos, nepilnas pridėtų dokumentų sąrašas) neatlikimo atsakinga Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė V. Važnevičienė. Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 15 p. numato, kad vedėjas privalo kontroliuoti užduočių, skirtų skyriaus darbuotojams, vykdymą. Pareiškėjo nuomone, tuo pripažįstama, kad vyriausioji specialistė V. Važnevičienė deramai neatliko savo pareigų, o vedėjas A. B. tinkamai neatliko kontrolės. Pareiškėjo teigimu, Elektrėnų savivaldybės išvada dėl projekte nurodytų privačių sklypų ribų prieštarauja valstybinę statybos priežiūrą kontroliuojančios institucijos išvadai. Pareiškėjo nuomone, teiginys, kad nepateiktos sutartys su privačių valdų savininkais dėl jų sklypo laikino naudojimo statybos metu ir servitutų naudojant pastatytą statinį, tėra formalus pažeidimas, neatitinka realios situacijos, nes nustatant servitutą žemės sklypui apribojamos teisės tuo sklypu naudotis, asmeniui atsiranda tiesioginė turtinė žala, kuri, pareiškėjo nuomone, turėtų būti suderinta ir kompensuota iki statybos vykdymo ir servituto registravimo. Pažymėjo, kad nėra aišku, ar Nuolatinės statybos komisijos protokolas nustatyta tvarka patvirtintas, ar ne. Pareiškėjo teigimu, pažeidimų konstatavimas reiškia, kad tarnautojai pažeidė teisės aktų reikalavimus – pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą (LR CK 6.246 ir 6.271 str.). Pareiškėjas nurodė, kad neteisėtais atsakovo veiksmais jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, taip pat jam priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

Atsakovas Elektrėnų savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 172 – 174). Atsakovas nurodė, kad pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 10 ir 11 punktus savo sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo priima atsižvelgęs į pateiktą išvadą ir tik tuo atveju, jeigu joje nustatyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Šiuo atveju buvo pripažinta, kad Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas A. B. nepadarė tarnybinio nusižengimo. Atsakovas nurodė, kad sutinka, kad įrašo prašyme nėra, tačiau reikiami dokumentai Nuolatinei statybos komisijai buvo pateikti iki posėdžio ir netrukdė komisijai priimti sprendimo, todėl toks pažeidimas negalėjo sukelti neigiamų pasekmių. Be to, šiuos veiksmus turėjo atlikti vyriausioji specialistė V. Važnevičienė, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas A. B. privalėjo tik kontroliuoti šį procesą. Atsakovo nuomone, tai, kad pateiktas prašymas išduoti statybos leidimą nėra pasirašytas jį turėjusio priimti valstybės tarnautojo, vertintina tik kaip viena iš prašymą pateikiančio asmens teisių į tai, kad prašymas tikrai būtų priimtas ir išnagrinėtas, ir šiuo atveju nesukėlęs neigiamų pasekmių. Šiuo atveju minėtas prašymas buvo nustatyta tvarka nagrinėjamas, o jo pagrindu 2007-09-24 buvo išduotas statybos leidimas.

Dėl Elektrėnų savivaldybės nuolatinės statybos komisijos sprendimo priėmimo ir protokolo tvirtinimo datos atsakovas paaiškino, kad protokolas patvirtintas 2007-09-18. Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus sutikimo projektuoti ir montuoti kabelinę liniją žemėje nebuvimas užkerta kelią tik išduoti statybos leidimą, o ne svarstyti pateiktus dokumentus Nuolatinės statybos komisijos posėdyje, todėl neigiamų pasekmių nesukelta. Atsakovo nuomone, minėti pažeidimai galėjo turėti įtakos tik statybos leidimo išdavimui, o ne pareiškėjo patirtai žalai atsirasti. Pareiškėjo patirta žala atsirado dėl to, kad R. V. elektros tinklų prijungimo įmonės parengtame projekte nenurodyta, kad projektuojama elektros linija yra nesuinteresuotų asmenų privačiose valdose. Pateiktoje dokumentacijoje projektuojama elektros linija ties pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu sklypu buvo nurodyta kaip esanti laisvoje valstybinėje žemėje, dėl kurios buvo gautas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus sutikimas projektuoti ir montuoti kabelinę liniją valstybinėje žemėje. Atsakovo teigimu, vadovaujantis Statybos įstatymo 14 str. 5 d. 3 p., statinio projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą, tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Už nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą projektuotojas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teises pažeidimų kodeksą. Už minėtus pažeidimus R. V. buvo paskirta 3000 Lt bauda, todėl mano, kad jam šiuo atveju atsiranda ir civilinė atsakomybė dėl elektros kabelio linijos tiesinio darbais pareiškėjui padarytos žalos. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad 2007-09-24 statybos leidimas buvo panaikintas Elektrėnų savivaldybės direktoriaus 2008-03-17 įsakymu ne dėl pareiškėjo minimų pažeidimų, o dėl to, kad projekte buvo pateikti klaidingi duomenys dėl privačios ir valstybinės žemės, neatitinkantys įstatymų ir įstatymus įgyvendinamųjų teises aktų reikalavimų. Dėl analogiškų priežasčių 2008-02-22 buvo sustabdyti ir elektros tiekimo kabelio tiesimo darbai. Dėl turtinės žalos atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktoje 2008-06-05 UAB „Reali idėja” lokalinėje sąmatoje vieni iš padarinių šalinimo darbų paminėti „iki l m gylio tranšėjų kabeliams kasimas rankiniu būdu II grupės grunte”. Atsakovo nuomone, nepagrįstas išlaidų vejai atkurti apskaičiavimas, kadangi buvo kasama nešienaujamoje, piktžolėmis apžėlusioje pievoje. Pareiškėjo teiginiai, jog jis patyrė dvasinį sukrėtimą, negali ramiai miegoti, nukentėjo ūkio darbai, mažiau laiko galėjo skirti šeimai nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais (kreipimosi pas gydytoją pažyma, vaistų pirkimas), todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjo reikalaujamas atlyginti neturtinės žalos dydis nepagrįstas. Taip pat nepriteistinos pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kadangi jos taip pat nepagrįstos jokiais įrodymais.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jame nurodytus reikalavimus spręsti teismo nuožiūra (II t., b. l. 1 - 3). Nurodė, kad AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2006-06-14 išdavė technines sąlygas Nr. 24/6/402 V. L. , 2006-08-19 išdavė technines sąlygas Nr. 24/6/527 A. G. , o 2007-04-16 išdavė technines sąlygas Nr. 24/7/286 A. A. . Visos šios techninės sąlygos buvo analogiškos ir jomis buvo nustatyta, jog tam, kad įrenginiai būtų prijungti prie skirstomųjų tinklų, aukščiau nurodyti asmenys privalo parengti nurodytus techninius parametrus atitinkantį projektą. Techninėse sąlygose (14 punktas) taip pat buvo nurodyta, jog vartotojas privalo žemes sklypo daliai, per kurią tiesiami elektros tinklams priklausantys kabeliai ir montuojami elektros įrenginiai, nustatyti servitutus privatiems asmenims priklausančiuose sklypuose ir gauti Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorinio žemėtvarkos skyriaus pažymą valstybinėje žemėje. Nurodė, kad, vykdant išduotas technines sąlygas, vartotojų prijungimo projektą jų užsakymu rengė P. V. elektros tinklų prijungimo įmonė. Parengtas projektas buvo pateiktas derinti AB „Rytų skirstomieji tinklai“ Atsižvelgiant į tai, kad projektas atitiko technines sąlygas, be to, su visų (pagal pateiktą projektą) privačių žemes sklypų savininkais servituto sutartys buvo sudarytos, o projekte nebuvo nurodyta, kad elektros tinklai suprojektuoti pareiškėjui priklausančiame žemes sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), projektas buvo suderintas. Paaiškino, kad pagal minėtą projektą AB „Rytų skirstomieji tinklai“ Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2007-09-24 išdavė statybos leidimą. Pažymėjo, kad 2007-10-10 AB „Rytų skirstomieji tinklai“ su V. L. , A. G. ir A. A. sudarė Elektros energijos vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų pagal technines sąlygas paslaugos sutartis. Sutartimis AB „Rytų skirstomieji tinklai“ įsipareigojo per 110 darbo dienų nuo prijungimo paslaugos mokesčio sumokėjimo dienos nutiesti elektros tinklus iki skirstomųjų tinklų operatoriaus ir vartotojo elektros įrenginių nustatytos nuosavybės ribos. Šiam įsipareigojimui įvykdyti AB Rytų skirstomieji tinklai konkurso būdu parinko rangovą ir 2007-12-12 sudarė Rangos sutartį su UAB „Elektra”. Rangovams pradėjus vykdyti darbus pareiškėjo žemės sklype, paaiškėjo, kad projektas neatitinka faktinės situacijos ir elektros tinklai turi būti tiesiami privačiame žemės sklype, su kuriuo tokie darbai nebuvo suderinti ir negautas sutikimas jiems vykdyti. Nurodė, kad darbai nedelsiant buvo sustabdyti, pareiškėjo žemės sklype elektros tinklai nebuvo nutiesti, tik iškastos tranšėjos jiems tiesti. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta užkasti tranšėjas ir atstatyti elektros tinklų montavimo metu sugadintas žemės naudmenas, bet pareiškėjas atsisakė. Pažymėjo, kad nei UAB „Elektra”, nei AB „Rytų skirstomieji tinklai“, nesant jų neteisėtų veiksmų, nėra atsakingi dėl pareiškėjo patirtos žalos.

Tretysis suinteresuotas asmuo R. V. elektros tinklų projektavimo įmonė pateikė atsiliepimą į skundą (II t., b. l. 35 – 36). Nurodė, kad, jo nuomone, Elektrėnų savivaldybės administracijos veiksmų, nukreiptų prieš pareiškėjo interesus, nebuvo. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas pretenduoti į lėšas žemės naudmenų atstatymui negali, žemės naudmenys, teismo įpareigojimu, turėtų būti atstatomi statytojo – AB „Rytų skirstomieji tinklai“ per rangovą – UAB ,,Elektra” kontraktinių lėšų sąskaita. Pažymėjo, kad pareiškėjas gali pretenduoti į pinigines sumas, dengiančias negautos žolės – šieno – vertę, kurią turėtų nustatyti speciali komisija. Nurodė, kad pareiškėjo pateikta sąmata yra klaidinanti – trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, tiek vidutiniškai kainuoja 130-150 m ilgio tokios kabelinės linijos, kuri buvo suprojektuota šiame objekte, su visais tranšėjų kasimo-užkasimo, žemės atstatymo, montavimo darbais ir su visų medžiagų kaina. Dėl padarytos neturtinės žalos tretysis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad, išaiškėjus klaidai, atsiprašė pareiškėjo ir jo sūnaus ir prašė, kad jie geranoriškai sutiktų įregistruoti 207 kv. m. ploto 0,4 kV kabelinės linijos servitutą AB „Rytų skirstomieji tinklai“ naudai ir leistų tęsti statybą. Pareiškėjui buvo pateikti argumentai, kad projektas finansuojamas AB Rytų skirstomųjų tinklų, iš V. L. , A. G. ir A. A. lėšomis, jį įgyvendinus, visam kaimui ir jų sodybai pagerės elektros tiekimo patikimumas ir elektros kokybė, ženkliai išaugs jo sodybos ir kaimyninių sodybų žemės vertė be jokių išlaidų, tačiau pareiškėjo minėti argumentai neįtikino. Pareiškėjas nesutiko ir su pasiūlymu užkasti tranšėją ir sutvarkyti žemės naudmenas. Pareiškėjo nuomone, jokia neturtinė žala pareiškėjui nebuvo padaryta.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ,,Elektra” atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 39 – 40). Nurodė, kad UAB „Elektra” dalyvavo ir laimėjo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ organizuotą viešąjį konkursą dėl naujų vartotojų – A. G. , V. L. ir A. A. – gyvenamųjų namų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų Užkryžių k., Semeliškių sen., Elektrėnų sav. darbų atlikimo. 2007-12-12 tarp UAB „Elektra” ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“ buvo pasirašyta rangos sutartis, kuria UAB „Elektra” įsipareigojo savo rizika ir savo medžiagomis, išskyrus medžiagas, nurodytas rangos sutarties priede, pagal AB „Rytų skirstomieji tinklai“ užduotį atlikti rangos darbus ir perduoti šių darbų rezultatą užsakovui. Kadangi Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius statybos leidimą išdavė 2007-09-24, o UAB „Elektra” rangos sutartį pasirašė vėliau, todėl akivaizdu, jog UAB „Elektra” nedalyvavo dokumentų tvarkymo dėl statybos leidimo išdavimo procese bei neturėjo tokios pareigos. Pažymėjo, kad UAB „Elektra” dirbo pagal rangos sutartį, laikėsi jos sąlygų bei vadovavosi visais dokumentais, kuriuos AB Rytų skirstomieji tinklai jai perdavė ir neprivalėjo tikrinti jų teisėtumo, todėl savo veiksmais pareiškėjui žalos nepadarė. Panaikinus statybos leidimą, kurio pagrindu buvo vykdomi statybos darbai, statybos darbai nutraukti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 17 d. sprendimu pareiškėjo P. U. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui P. U. iš atsakovo Elektrėnų savivaldybės, atstovaujamos Elektrėnų savivaldybės administracijos, 6412 Lt turtinės žalos ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Priteisė pareiškėjui P. U. iš atsakovo Elektrėnų savivaldybės, atstovaujamos Elektrėnų savivaldybės administracijos, 100 Lt žyminį mokestį. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 2008-05-13 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. O3V-296 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo” pripažinta, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas A. B. nepadarė tarnybinio nusižengimo (I t., b. l. 147). Teismas pažymėjo, kad minėtu įsakymu pareiškėjui jokios teisės ir pareigos nesukuriamos, todėl pareiškėjas neturi reikalavimo tesiės ginčyti įsakymą. Tokiu atveju jis gali būti vertinamas byloje kaip rašytinis įrodymas, sprendžiant dėl pareiškėjo teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo. Todėl pareiškėjo reikalavimą panaikinti skundžiamą įsakymą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Nustatė, kad AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2006-06-14 išdavė technines sąlygas Nr. 24/6/402 V. L. , 2006-08-19 išdavė technines sąlygas Nr. 24/6/527 A. G. , 2007-04-16 išdavė technines sąlygas Nr. 24/7/286 A. A. , nustatant, kad minėti asmenys privalo parengti nurodytus techninius parametrus atitinkantį projektą (I t., b. l. 70 - 72). Nustatė, kad vartotojų prijungimo projektą rengė P. V. elektros tinklų prijungimo įmonė (I t., b. l. 65). Kaip matyti iš byloje pateiktų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, rengiant projektą manyta, kad planuojama elektros kabelių tiesimo trajektorija iš dalies kerta valstybinę, bet ne privačią, t.y. pareiškėjui priklausančią žemę. Tokią išvadą patvirtina ir R. V. įmonės kreipimasis į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyrių, prašant sutikimo projektuoti ir montuoti 0,4 kV kabelinę liniją Užkryžių k., Semeliškių sen., Elektrėnų sav. valstybei priklausančioje žemėje (I t., b. l. 64). Parengtas projektas buvo pateiktas derinti AB Rytų skirstomiesiems tinklams. 2007-09-12 AB Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus regionas kreipėsi su prašymu į Elektrėnų savivaldybės Architektūros skyrių išduoti statybos leidimą (I t., b.l. 61). 2007-09-24 Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas A. B. išdavė AB Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus regionui statybos leidimą Nr. 07LR-07.182 (I t., b. l. 59 - 60).

Remdamasis Statybos įstatymo (2007-05-03 redakcija Nr. I-1240) 23 straipsnio 6, 7 ir 9 dalies nuostatomis, teismas priėjo išvadą, kad pateiktas prašymas išduoti statybos leidimą kartu su visa prie jo pridėta dokumentacija turi būti perduodamas Nuolatinei statybos komisijai, kuri turi pareigą patikrinti jai pateiktų dokumentų teisingumą bei pagrįstumą ir tik tada priimti teigiamą arba neigiamą išvadą dėl statybos leidimo išdavimo. Tik gavęs Nuolatinės statybos komisijos teigiamą išvadą, administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo nustatytais terminais išduoda statybos leidimą.

2007-09-12 AB „Rytų skirstomieji tinklai“ Vilniaus regiono pateiktas prašymas išduoti statybos leidimą buvo nagrinėjamas 2007-09-18 Elektrėnų savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdyje (I t., b. l. 134 – 135). Posėdžio metu nustatyta, kad statinio projektas parengtas laikantis išduotų projektavimo sąlygų, pritarimą projektui administracijai atstovaujantis A. B. patvirtino savo parašu, rekomenduota išduoti statybos leidimą. 2007-09-24 Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas A. B. išdavė AB „Rytų skirstomieji tinklai“ Vilniaus regionui statybos leidimą Nr. 07LR-07.182 (I t., b. l. 59 – 60). 2007-12-12 AB „Rytų skirstomieji tinklai“ sudarė su UAB ,,Elektra” rangos sutartį Nr. 10520/571433 (II t., b. l. 18 – 21). Teismas nustatė, kad rangovams pradėjus vykdyti darbus pareiškėjo sklype, paaiškėjo, kad projektas neatitinka faktinės situacijos ir elektros tinklai turi būti tiesiami pareiškėjui priklausančiame privačiame žemės sklype, nesant jo žinios ir sutikimo. Aplinkybę, kad pareiškėjas apie jo sklype vykdomus darbus nežinojo, patvirtina tai, kad pareiškėjas nedelsiant po to, kai sužinojo apie vykdomas statybas, kreipėsi į AB „Rytų skirstomųjų tinklų“ Vilniaus regiono Trakų skyrių (I t., b. l. 45), Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir priežiūros departamentą (I t., b. l. 46), UAB ,,Elektra” (I t., b. l. 47), Semeliškių seniūną (I t., b. l. 48), Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių (b. l. 50), siekdamas išsiaiškinti jo sklype vykdomų statybų pagrindą ir prašydamas sustabdyti vykdomas statybas. 2008-02-22 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas surašė Statybos sustabdymo aktą Nr. (100)-11.40-01 (I t., b. l. 51 – 52). 2008-03-17 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 03V-153 panaikintas statybos leidimas Nr. 07LR-07.182, 2007-09-24 išduotas AB Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus regionui (I t., b. l. 116). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2008-03-30 pavedimu Nr. 1 departamento specialistei pavedė patikrinti Elektrėnų savivaldybėje statinio (elektros tiekimo kabelio Užkryžių k., Semeliškių sen., Elektrėnų sav.) projektavimo sąlygų rengimo ir jų sąvado išdavimo, statinių projektų ekspertizės atlikimo, projektų patikrinimo savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje bei statybos leidimų išdavimų procedūrų ir terminų atitiktį teisės aktų reikalavimus (I t., b. l. 115). 2008-04-15 buvo surašytas Patikrinimo aktas, kuriame nustatyta, kad: 1) pažeisti projektavimo sąlygų išdavimo terminai, nurodyti Statybos techniniame reglamente STR 1.05.07:2002; 2) prašyme leidimui gauti nėra jį priėmusiojo asmens parašo, įregistravimo datos, nepilnas pridėtų dokumentų sąrašas; 3) projekte nebuvo gretimų sklypų ribų planų kopijų. Geoplane nenurodytos privačių sklypų ribos, per kurias tiesiamas elektros tinklas, nepateiktos sutartys su privačių namų valdų savininkais dėl jų sklypų laikino naudojimo statybos metu ir servitutų, naudojant pastatytą statinį; 4) Nuolatinės statybos komisijos pirmininkas nenurodė sprendimo priėmimo ir protokolo tvirtinimo datos (I t., b. l. 138 – 142). Dėl minėtų pažeidimų Elektrėnų savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriui pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą ir ištirti A. B. veiksmų teisėtumą, 2008-05-09 minėto skyriaus išvadoje nustatyta, kad padaryti pažeidimai formalūs ir A. B. veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties (I t., b. l. 145 – 146). 2008-05-13 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. O3V-296 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo” pripažinta, kad A. B. tarnybinio nusižengimo nepadarė (I t., b. l. 147).

Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju teisingam ginčo išsprendimui neturi esminės reikšmės tai, kad vienam iš atsakingų už statybos leidimo išdavimo procesą savivaldybės administracijos tarnautojų nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda, nes nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. Iš byloje nustatytų aplinkybių, akivaizdu, kad sprendžiant statybos leidimo išdavimo klausimą, atsakingi savivaldybės administracijos darbuotojai neveikė taip, kaip turėjo ir privalėjo veikti, nesiėmė visų būtinų veiksmų, kad būtų visapusiškai patikrintas pateiktos dokumentacijos teisingumas ir pagrįstumas, dėl ko vėliau pareiškėjui atsirado žala.

Viešojo administravimo įstatymo (2007-01-18 redakcija Nr. X-736) 49 str. numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso (2007-06-07 redakcija Nr. VIII-1864) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės.

Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Minėtos teisės normos taikytinos, kai reikalaujam atlyginti padarytą turtinę žalą. Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Pažymėjo, kad civilinei atsakomybei atsirasti būtini keturi elementai: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (Civilinio kodekso 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (Civilinio kodekso 6. 249 str.). Šioje byloje sprendžiamas atsakomybės klausimas pagal 6.271 str., kuris numato civilinę atsakomybę be kaltės. Todėl šiuo atveju turi būti nustatytos trys minėtos atsakomybės sąlygos, išskyrus kaltę.

Nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame sklype neteisėtai buvo iškasta 156 m ilgio, 0,3-0,4 m pločio, apie 1 m gylio tranšėja elektros kabeliui tiesti taip sugadinant pareiškėjui priklausančio sklypo žemės naudmenas. Vykdytų statybos pagrindas – 2007-09-24 AB Rytų skirstomiesiems tinklams išduotas statybos leidimas. Konstatuotina, kad Elektrėnų savivaldybės administracijai atsakingai patikrinus pateiktus išduoti statybos leidimui dokumentus ir priėmus sprendimą neišduoti statybos leidimą, AB Rytų skirstomieji tinklai nebūtų turėję teisės su UAB ,,Elektra” sudaryti rangos sutarties, o minėtos įmonės darbuotojai – vykdyti statybos darbų. Todėl konstatuotina, kad tarp Elektrėnų savivaldybės administracijos veiksmų ir atsiradusių pasekmių – padaryta žala pareiškėjui, yra priežastinis ryšys. Byloje nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti.

Civilinio kodekso 6.281 str. 1 d. numatyta, kad priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Iš pareiškėjo pateikto skundo turinio ir reikalavimo matyti, kad pareiškėjas siekia, jog jo patirta žala būtų įvertinta pinigine išraiška. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė 2008-06-05 UAB ,,Reali idėja” lokalinę sąmatą, kurioje apskaičiuoti pareiškėjo sklype atliktų statybos darbų šalinimo įkainiai (I t., b.l. 123-124). Iš pateiktos lokalinės sąmatos nustatyta, kad, siekiant atstatyti sugadintas žemės naudmenas turi būti atlikti šie darbai: iki 1 m gylio tranšėjų kabeliams kasimas rankiniu būdu – 828, 38 Lt, iki 1 m gylio tranšėjos kabeliams užpylimas iki 15 kW galios buldozeriais – 98, 28 Lt, statybos mašinos automobilio bazėje – 340 Lt, plotų išlyginimas rankiniu būdu – 166, 58 Lt, grunto tankinimas, užpilant tranšėjas ir duobes – 292, 73 Lt, vejos mažų plotų atnaujinimas – 4409, 46 Lt, viso – 6135, 43 Lt. Minėtoje sąmatoje papildomai taip pat numatyta. papildomų medžiagų vertė 3 proc. – 81, 41 Lt, papildomų mechanizmų vertė 3 proc. – 15, 99 Lt, sezoniniai darbai 15 proc. – 433, 28 Lt, specifiniai darbai 17 proc. – 265, 74 ir kiti paskaičiavimai. Teismas pažymi, kad nėra aišku, kokiu pagrindu remiantis ir kokiems darbams atlikti yra nurodyti minėti paskaičiavimai, kurie neįeina į sąmatoje nurodytų darbų įkainius. Be to, byloje nustatyta, kad vidutiniškai iki 1 m gylio tranšėja pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame sklype jau yra iškasta, todėl teismas nepagrįstu pripažino sąmatoje nurodytą vieną iš darbų – iki 1 m gylio tranšėjų kabeliams kasimą rankiniu būdu, todėl minėta suma (828, 38 Lt), teismo manymu, taip pat neįskaičiuotina į turtinės žalos atlyginimo sumą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir remdamasis pareiškėjo pateiktas lokaline sąmata, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjui priteistina 5307, 05 Lt su 18 proc. pridėtinės vertės mokesčiu, t.y iš viso 6262 Lt.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. asmuo, kuriam yra padaryta žala turi teisę reikalauti atlyginti vieną iš šioje normoje numatytų alternatyvių nuostolių rūšių – asmens sužaloto turto vertę, įvertintą pinigais, tam, kad asmuo galėtų teisėtomis priemonėmis pašalinti atsiradusius nuostolius. Todėl turtinės žalos atlyginimas priteistinas su PVM.

Pažymėjo, kad pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir prie jų priskiria išlaidas, patirtas už lokalinės sąmatos sudarymą. Civilinio kodekso 6.249 str. 4 d. 2 p. numatyta, kad <..> į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Remiantis minėta nuostata, pareiškėjo patirtos išlaidos už lokalinės sąmatos sudarymą priskirtinos netiesioginiams nuostoliams ir priteistinos kartu su turtinės žalos, o ne bylinėjimosi išlaidų atlyginimu. Iš byloje pateikto kvito matyti (I t., b.l. 150), kad pareiškėjas už lokalinės sąmatos sudarymą sumokėjo 150 Lt. Minėta suma laikytina protingomis išlaidomis, todėl pareiškėjui priteistina.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui iš viso priteistina 6412 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

Pažymėjo, kad tiek atsakovas, tiek tretieji suinteresuoti asmenys savo atsiliepimuose nurodo, kad pareiškėjui buvo siūlyta atstatyti sugadintas žemės naudmenas, bet pareiškėjas atsisakė. Visų pirma, teismas pažymi, kad joks teisės aktas nenumato pareiškėjo pareigos sutikti su jam siūlytu žalos atlyginimo būdu. Antra, nustatyta, kad susitikimą su pareiškėju organizavo ir jame dalyvavo ne atsakovas, o trečiųjų suinteresuotų asmenų AB „Rytų skirstomieji tinklai“, UAB ,,Elektra”, R. V. elektros tinklų prijungimo įmonės atstovai (II t., b. l. 22). Todėl teigti, kad atsakovas siūlė natūra pareiškėjui atlyginti žalą ir todėl neturėtų būti priteisiamas pareiškėjui turtinės žalos atlyginimas, nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.273 str. 2 d. žalos atlyginimas priteisiamas iš savivaldybės atstovaujamos savivaldybės administracijos, kuri išdavė statybos leidimą, kurio pagrindu buvo atlikti neteisėti veiksmai.

Šalies argumentai

Kadangi nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos ir įstatymas tai numato, pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad neteisėtais atsakovo veiksmais buvo pažeista jo teisė į nuosavybę, pareiškėjas jautėsi pažemintas ir nusivylęs valdžios institucijų veiksmais ir atsakomybe, patyrė dvasinį sukrėtimą, siekdamas išsiaiškinti neteisėtų veiksmų pagrindą ir pasekmes, negalėjo skirti laiko darbui, šeimai, ramiai miegoti. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina tik jo paaiškinimai, jokių kitokių įrodymų, kad pareiškėjui būtų sutrikusi sveikata ir būtų atsiradę kitų neigiamų pasekmių dėl atsakovo veiksmų, byloje nėra. Todėl teismas priėjo išvadą, kad, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjui padarytos turtinės žalos dydį, tai, kad neteisėti veiksmai buvo sustabdyti ir imtasi priemonių, kad neteisėtų veiksmų padariniai būtų pašalinti, pareiškėjui priteistina 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgdamas į Administracinių bylų teisenos įstatymo (2007-12-18 redakcija Nr. VIII-1029) 44 str. 1 d., 2 d., teismas konstatavo, kad atlyginamos tik tos išlaidos, kurios susijusios su teisme nagrinėjama byla, todėl pareiškėjo reikalaujamos atlyginti transporto, telekomunikacinių paslaugų, kopijavimo, spausdinimo, kanceliarinių priemonių pirkimo, teisės aktų paieškos išlaidos šiuo atveju neatlyginamos, nes patirtos pareiškėjui siekiant apginti savo interesus ne teismine tvarka (I t., b. l. 154 – 157). Nors pareiškėjas nurodė, kad patyrė 2000 Lt atstovavimo išlaidų, tačiau teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateiktas kvitas, kuris įrodytų, kad už teiktas teisines paslaugas buvo atsiskaityta, nepateikta jokių duomenų, kokie yra teiktų paslaugų įkainiai, paslaugų teikimo laikas ir pan. Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Remiantis minėta nuostata, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašomos priteisti teismo išlaidos turi būti detalizuotos, konkrečiai nurodant, kiek ir už kokius procesinius veiksmus turi būti atlyginta ir pagrįstos atitinkamais įrodymais.

III.

Atsakovas Elektrėnų savivaldybės administracija pateikė teismui apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 114 – 117), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pažymi, kad Nuolatinė statybos komisija buvo sudaryta Elektrėnų savivaldybės tarybos 2007-12-05 sprendimu Nr. TS - 246, ji susideda iš 16 narių, iš kurių tik vienas (be komisijos pirmininko) yra atsakovo darbuotojas, o kiti nariai yra kitų įstaigų ir įmonių atstovai (darbuotojai), todėl neteisinga ir neprotinga yra atsakomybėn traukti tik vieną Elektrėnų savivaldybę. CK 6.264 str. numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės, todėl už Elektrėnų savivaldybės administracijai privalomos rekomendacijos išduoti statybos leidimą priėmimą yra atsakingos visos įstaigos ir įmonės, kurių darbuotojai pasirašė šią rekomendaciją. Jeigu Elektrėnų savivaldybės tarybos 2007-12-05 sprendimas Nr. TS-246 laikytinas nurodymu ne savo darbuotojams, tai savivaldybės tarybos ir kitų juridinių asmenų, kurių atstovai veikia Nuolatinėje statybos komisijoje, atsakomybė pagal CK 6.265 turi būti solidari, tačiau jokiu būdu už tai negali būti traukiama atsakomybėn vien tik savivaldybė.

2. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuoja CK 6.271 str. Šio straipsnio 4 d. numato, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kokiame įstatyme ar įstatymuose nurodytų kokių veiksmų atsakovo darbuotojai neatliko. Apeliantas mano, kad to teismas nenurodė todėl, kad tokių įstatymų, kuriais būtų įpareigojama atlikti veiksmus, kurių atsakovo darbuotojai neatliko, apskritai nėra.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame sklype neteisėtai buvo iškasta 156 m ilgio 0,3-0,4 m pločio apie 1 m gylio tranšėja. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad atsakovas nėra vykdęs šio teismo nustatyto neteisėto veiksmo (Savivaldybė tranšėjos nekasė). CK 6.246 str. 2 d. numato, kad įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė). Teismas sprendime nenurodė, koks įstatymas nustato, kad šiuo atveju žalą privalo atlyginti ne tranšėją kasę asmenys, o savivaldybės institucijos, ir kodėl pastaros turi būti atsakingos už žalą padariusio asmens veiksmus.

4. Teismas, teigdamas, kad Elektrėnų savivaldybės administracijai atsakingai patikrinus pateiktus išduoti statybos leidimui dokumentus ir priėmus sprendimą neišduoti statybos leidimo, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ nebūtų turėję teisės su UAB „Elektra“ sudaryti rangos sutarties, o minėtos įmonės darbuotojai – vykdyti statybos darbų. Tokiu būdu Teismas pats paprieštaravo savo paties sprendimo daliai, kurioje konstatuota, kad komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Be to, apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos darbuotojai neatsakingai patikrino pateiktus dokumentus – Elektrėnų savivaldybės administracijos darbuotojai atsakingai patikrino pateiktus dokumentus ir, nuodugniai išnagrinėję R. V. ETPĮ parengtą projektą nustatė, kad jame nenurodyta, kad projekto įgyvendinimas galimai pažeis nesuinteresuotų asmenų teises. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 str. 5 d. 3 p. numatyta, kad statinio projektuotojas privalo pas įrašyti statinio projektą, tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų privalomųjų projekto rengimo dokumentų normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ 2 priedo 2.7. p. numato, kad projekto dalies vadovas užtikrina, kad Projekto dalies projektiniai sprendiniai, įgyvendinantys esminius statinio reikalavimus, būtų pateikti su konkrečiais techniniais parametrais (ar kita forma išreikštais reikalavimais), kad šie ir kiti projektiniai sprendiniai atitiktų susijusių su Projekto dalimi, Privalomųjų dokumentų bei šią dalį normuojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, būtų atlikti reikalingi skaičiavimai, derinimai, parengti visi būtini brėžiniai, techninės specifikacijos ir aiškinamieji raštai bei kiti reikalingi dokumentai. Dėl projektuotojo atsakomybės sąlygos įstatyme įtvirtinimo pasirašytas projektas ir yra pakankamas pagrindas laikyti jame nurodytus duomenis teisingais, todėl nebuvo pagrindo papildomai tikrinti projekte nurodytus duomenis kitais būdais, nes tai pareikalautų nepagrįstų laiko, darbo ir piniginių lėšų sąnaudų, juolab, kad to nereikalauja jokie teisės aktai, be to, ir papildomos tikrinimo priemonės neužtikrintų idealiai teisingos sprendimui priimti reikalingos informacijos gavimo, nes kiekvienoje tokioje priemonėje neatmetama klaidos galimybė (tuomet reikėtų tikrinti, ar papildomai gauta informacija yra teisinga, ir t.t). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 str. 8 d. numatyta, kad už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą projektuotojas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Nors už nurodytų pareigų nevykdymą projektuotojui buvo paskirta 3000 Lt administracinė bauda, atsakomybę pagal Civilinį kodeksą teismas skundžiamu sprendimu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 str. 8 d., užtraukė ne projektuotojui, o Elektrėnų savivaldybei.

5. Kartu su skundu P. U. teismui pateikė 2008-06-05 UAB „Reali idėja“ lokalinę sąmatą, kurioje apskaičiuoti statybos darbų šalinimo įkainiai, tačiau byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad už šalinimo darbus buvo apmokėta (t. y. patirtos išlaidos, kaip to reikalauja CK 6.249 str. 1 d.), todėl apelianto manymu, žala nėra įrodyta, o sąmata yra tik dokumentas, grįstas prielaidomis. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, kai civilinė atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu. Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti pareiškėjas. Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai (ABTĮ 57 str. 4 d.). Pareiškėjas savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė. Remiantis CK 6.251 str. 1 d., padarytus nuostolius privalu atlyginti visiškai. Šis principas reiškia, kad nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos. Siekiant įgyvendinti šį principą, reikia tiksliai įvertinti žalą pinigais, nukentėjusiam negali būti kompensuota daugiau, nei padaryta žalos. Visiškas nuostolių atlyginimo principas neleidžia nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti.

6. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas atsisakė, jog tranšėjos kasėjai savarankiškai ją užkastų. Savo nesutikimu pareiškėjas prisidėjo prie nuostolių padidėjimo, todėl pagal CK 6.253 str. 5 d. sudarė sąlygas netaikyti civilinės atsakomybės ir atleisti nuo civilinės atsakomybės. Pati savivaldybė neturėjo jokio pagrindo siūlyti atlyginti žalos natūra, nes savivaldybė pareiškėjui žalos nepadarė, o skundžiamame teismo sprendime įvardytą neteisėtą veiksmą– tranšėjos iškasimą – atliko kiti asmenys. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad byloje nėra pateiktas joks kompetentingo tai atlikti asmens (geodezininko ar matininko) patvirtinimas, kad būtent pareiškėjui priklausiančiame sklype buvo iškasta tranšėja elektros kabeliui tiesti.

7. Iš bylos medžiagos yra aišku, kad pareiškėjas neigiamas pasekmes patyrė dėl to, kad projektuotojas projekte įvėlė klaidą nenurodydamas, jog tranšėją teks kasti pareiškėjo sklype. Būtent dėl šios projektuotojo klaidos savivaldybės darbuotojai nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad būtina bus kasti pareiškėjo sklype, todėl ir nereikalavo pareiškėjo sutikimo. Būtent ši projektuotojo klaida, o ne savivaldybės darbuotojų veiksmai, nulėmė pareiškėjo neigiamų pasekmių atsiradimą. Atsiradę nuostoliai yra ne savivaldybės, o projektuotojo elgesio rezultatas, už kurį Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 str. 8 d. numato civilinę atsakomybę projektuotojui.

Atsiliepimas

8. Teismas, konstatavęs, kad nėra įrodymų neturtinei žalai pagrįsti, priteisė 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, t. y. patenkino skundo dalį, nustatęs, kad tai daryti nėra pagrindo. Pareiškėjas P. U. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 129 – 131) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teigia, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinis skundas yra nepagrįstas, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais:

1. Mano, jog apelianto paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog tikrinimo procedūra buvo formali, neatidi ir nerūpestinga, ką įrodo ir pareiškėjo skundo medžiaga (prašymas išduoti statybos leidimą nėra net pasirašytas jį turėjusio priimti valstybės tarnautojo).

2. Pabrėžia, kad jokio sutikimo vykdyti statybos darbus privačioje ar valstybinėje žemėje projekto svarstymo Nuolatinėje statybos komisijoje metu nebuvo. Komisija neturėjo pagrindo priimti teigiamos išvados, o jos pirmininkas, žinodamas realią situaciją, jog projektas Nuolatinėje statybos komisijoje svarstytas ir teigiama išvada priimta be Žemėtvarkos skyriaus sutikimo projektuoti ir montuoti kabelinę liniją valstybinėje žemėje, negalėjo išduoti statybos leidimo. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 str. 23 d., už statybos leidimo išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako Nuolatinės statybos komisijos nariai ar statybos leidimą išdavęs asmuo. Elektrėnų savivaldybė vadovaujantis LR CK 6.271 str. privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

3. Už neteisėtų veiksmų (iškastos tranšėjos) šalinimo apmokėjimą patvirtinančių įrodymų pareiškėjas pateikti negalėjo, kadangi tam neturėjo pakankamai asmeninių lėšų, be to, nebuvo įsitikinęs, jog teismas šalinimo darbams pasiskolintą sumą pripažintų protinga ir ją visą priteistų. Mano, kad atsakovai skundė ir toliau skundžia UAB „Reali idėja“ sąmatą be pagrindo, nepateikdama jokių kitų tai įrodančių sąmatų, skaičiavimų ar pan. Kadangi apeliantui kilo klausimų dėl tam tikrų sąmatos pozicijų, pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog sąmatoje numatytos dvi pagrindinės darbų grupės: tranšėjos užkasimas ir vejos atstatymas. Pareiškėjas atsisakė, kad tranšėjos kasėjai savarankiškai ją užkastų, kadangi neturėjau tokių įgaliojimų, nes statybos darbai buvo sustabdyti atsakingų institucijų; kilo ginčai dėl privačios ir valstybinės žemės; neturėjo teisės reikalauti sutvarkyti, nes atsakomybė kyla Elektrėnų savivaldybei, kuri žalos natūra atlyginti nesiūlė ir, kaip teigia apeliaciniame skunde, neturėjo pagrindo siūlyti, nes žalos nepadarė. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad tranšėja iškasta nešienaujamoje, piktžolėmis apžėlusioje pievoje.

Tretysis asmuo UAB „Elektra“ su pareikštu apeliaciniu skundu bei skunde išdėstytais motyvais atsiliepime (t. 2, b. l. 132 – 133) sutinka. Pažymėjo, kad UAB „Elektra“ dirbo pagal rangos sutartį, laikėsi jos sąlygų bei vadovavosi visais dokumentais, kuriuos AB „Rytų skirstomieji tinklai“ jai perdavė ir neprivalėjo tikrinti jų teisėtumo.

Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ siūlo apeliacinio skundo tenkinimo (netenkinimo) klausimus spręsti Teismo nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, kad skunde nebuvo keliami reikalavimai AB „Rytų skirstomieji tinklai“, skundžiamas teismo sprendimas taip pat neturi įtakos AB „Rytų skirstomieji tinklai“ teisėms ir pareigoms, atsiliepime bendrovė nurodė faktines AB „Rytų skirstomieji tinklai“ žinomas ginčo aplinkybes, kurios jau buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčas yra kilęs dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ši žala siejama su tuo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame sklype be jo žinios ir sutikimo buvo vykdomi statybos darbai.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2007-05-03 redakcija Nr. I-1240) 23 straipsnio 24 dalį statinio statyba be statybos leidimo, kai jis šio Įstatymo nustatytais atvejais yra privalomas, yra draudžiama. Pagal Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 2 punktą rangovas pradeda statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikia statybos leidimą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė).

Šio įstatymo 23 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatos nustato statybos leidimo išdavimo tvarką. 2002 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (su nagrinėjamai bylai aktualiais pakeitimais) 15 ir 16 punktuose yra detalizuota statybos leidimo išdavimo tvarka. Remiantis minėtomis teisės nuostatomis pateiktas prašymas išduoti statybos leidimą kartu su visa prie jo pridėta dokumentacija turi būti perduodamas Nuolatinei statybos komisijai, kuri turi pareigą patikrinti jai pateiktų dokumentų teisingumą bei pagrįstumą ir tik tada priimti teigiamą arba neigiamą išvadą dėl statybos leidimo išdavimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias teisės nuostatas, daro išvadą, kad šios nuostatos sudaro sąlygas tam, kad statybos leidimas būtų išduodamas tik tuomet, kai įsitikinama jo pagrįstumu.

Pažymėtina tai, kad pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalį už statybos leidimo išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako Nuolatinės statybos komisijos nariai ar statybos leidimą išdavęs asmuo. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 19 punktas nustato, kad savivaldybės administracijos subjektas jo išduoto leidimo kopiją kartu su sklypo suvestinio inžinerinių tinklų plano ir šio reglamento 15.2–15.4, 15.6, 15.9 punktuose nurodytų dokumentų kopijomis, taip pat statinio projekto kompiuterinę laikmeną per 3 dienas nuo jo išdavimo pateikia apskrities viršininko administracijai ir per 30 dienų – leidimo kopiją Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui. Savivaldybės administracijos subjektas atsako už leidimo kopijoje ir prie jos pridėtuose dokumentuose įrašytų duomenų atitikimą tikrovei.

Byloje nustatyta, kad 2007-09-12 AB Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus regiono pateiktas prašymas išduoti statybos leidimą buvo nagrinėjamas 2007-09-18 Elektrėnų savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdyje (I t., b.l. 134-135). Posėdžio metu nustatyta, kad statinio projektas parengtas laikantis išduotų projektavimo sąlygų, pritarimą projektui administracijai atstovaujantis A. B. patvirtino savo parašu, rekomenduota išduoti statybos leidimą. 2007-09-24 Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas A. B. išdavė AB Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus regionui statybos leidimą Nr. 07LR-07.182 (I t., b.l. 59-60). 2007-12-12 AB Rytų skirstomieji tinklai sudarė su UAB ,,Elektra” rangos sutartį Nr. 10520/571433 (II t., b.l. 18-21). Rangovams pradėjus vykdyti darbus pareiškėjo sklype, paaiškėjo, kad projektas neatitinka faktinės situacijos ir elektros tinklai turi būti tiesiami pareiškėjui priklausančiame privačiame žemės sklype, nesant jo žinios ir sutikimo. Kai pareiškėjas sužinojo apie vykdomas statybas, kreipėsi į AB Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus regiono Trakų skyrių (I t., b.l. 45), Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir priežiūros departamentą (I t., b.l. 46), UAB ,,Elektra” (I t., b.l. 47), Semeliškių seniūną (I t., b.l. 48), Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių (b.l. 50), siekdamas išsiaiškinti jo sklype vykdomų statybų pagrindą ir prašydamas sustabdyti vykdomas statybas.

2008-02-22 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas surašė Statybos sustabdymo aktą Nr. (100)-11.40-01 (I t., b.l. 51-52), sustabdymo pagrindas - 2007 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto Statybos techninis reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 9.4.6 punktas, pagal kurį statyba sustabdoma, kai pažeidžiami kiti normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimai. 2008-02-22 Sustabdytos statybos kortelėje Nr. SU-06-080222-002 (I t., b.l. 117) yra įvardintas statybos sustabdymo pagrindas – tai, kad projekte nėra sklypo savininko raštiško sutikimo tiesti kabelį per jam priklausantį žemės sklypą. 2008-03-17 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 03V-153 panaikintas statybos leidimas Nr. 07LR-07.182, 2007-09-24 išduotas AB Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus regionui (I t., b.l. 116). Šiame įsakyme įvardinta statybos leidimo panaikinimo priežastis – projekte pateikti klaidingi duomenys dėl privačios ir valstybinės žemės, neatitinkantys įstatymų ir įstatymus įgyvendinančių teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad statybos leidimas buvo išduotas nepagrįstai.

Atsižvelgiant į aukščiau minėtą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad iš byloje nustatytų aplinkybių, akivaizdu, kad sprendžiant statybos leidimo išdavimo klausimą, atsakingi savivaldybės administracijos darbuotojai neveikė taip, kaip turėjo ir privalėjo veikti, nesiėmė visų būtinų veiksmų, kad būtų visapusiškai patikrintas pateiktos dokumentacijos teisingumas ir pagrįstumas, dėl ko vėliau pareiškėjui atsirado žala. Be to, pažymėtina ir tai, kad Elektrėnų savivaldybės administracijai atsakingai patikrinus pateiktus išduoti statybos leidimui dokumentus ir priėmus sprendimą neišduoti statybos leidimą, AB Rytų skirstomieji tinklai nebūtų turėję teisės su UAB ,,Elektra” sudaryti rangos sutarties, o minėtos įmonės darbuotojai – vykdyti statybos darbų. Remiantis tuo apeliacinio skundo argumentas, kad žalą privalo atlyginti tranšėją kasę asmenys, o ne savivaldybės institucijos, yra nepagrįstas.

Viešojo administravimo įstatymo 49 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat ir pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, žala, atsiradusi dėl valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka, o pagal šio straipsnio 2 dalį, valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo žalos atlyginimo.

Civilinio kodekso (2007-06-07 redakcija Nr. VIII-1864) 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Minėtos teisės normos taikytinos, kai reikalaujama atlyginti padarytą turtinę žalą. Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais ir kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame sklype neteisėtai buvo iškasta 156 m ilgio, 0,3-0,4 m pločio, apie 1 m gylio tranšėja elektros kabeliui tiesti taip sugadinant pareiškėjui priklausančio sklypo žemės naudmenas. Vykdytų statybos pagrindas – 2007-09-24 AB Rytų skirstomiesiems tinklams išduotas statybos leidimas. Byloje nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 6.273 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 24 dalimi bei 15 straipsnio 5 dalies 2 punktu pirmosios instancijos teismas pagrįstai žalos atlyginimą priteisė iš savivaldybės atstovaujamos savivaldybės administracijos, kuri išdavė statybos leidimą, kurio pagrindu buvo atlikti neteisėti veiksmai.

Dėl apeliacinio skundo argumento, kad atsiradę nuostoliai yra ne savivaldybės, o projektuotojo elgesio rezultatas, už kurį Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 str. 8 d. numato civilinę atsakomybę projektuotojui, teisėjų kolegija pažymi, kad Elektrėnų savivaldybė, įvertinusi faktines aplinkybes, turi galimybę pasinaudoti Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalies garantijomis, susijusiomis su tuo, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi teisę į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio, o pagal šio straipsnio 2 dalį, atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės aktus, teisingai įvertino nurodytas aplinkybes, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu ir paliktinas nepakeistu, o atsakovo Elektrėnų savivaldybės apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje yra pateiktas P. U. prašymas dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo. Prašyme nurodyta, kad už skundo, patikslinto skundo rengimą bei teisines konsultacijas P. U. advokatui sumokėjo 2000 litų. Prie prašymo pridėtas pinigų priėmimo kvitas, liudijantis, kad tokia suma advokatui buvo sumokėta. Kolegija konstatuoja, kad prašoma priteisti suma neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus už skundo paruošimą priteistino dydžio (Rekomendacijų 8.2 punktas), be to, atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti suma apima ir atlyginimą už advokato konsultacijas, vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punkto, 10 punkto nuostatomis, teisingumo bei protingumo kriterijais, prašoma priteisti suma priteistina pareiškėjo teisių perėmėjams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

atsakovo Elektrėnų savivaldybės apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo Elektrėnų savivaldybės du tūkstančius litų bylinėjimosi išlaidų juos išmokant lygiomis dalimis (po 667 litus) P. U. teisių perėmėjams: E. U. , V. U. ir G. U. .

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė