- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-01
- Bylos Nr.
- 2-17564-944/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19582-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Atsakovas
- T. I., E. B.
- Ieškovas
- MB „Alba Prima“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal ieškovės MB „Alba Prima“ ieškinį atsakovams E. B. ir T. I. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas bankroto administratorius mažoji bendrija „Alba Prima“ ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų E. B. ir T. I. 1900 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Kauno apylinkės teismas 2019-03-08 sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai: priteistė solidariai iš atsakovų T. I. ir E. B. ieškovui bankroto administratoriui mažajai bendrijai „Alba Prima“ 1900 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1900 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-12-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovų T. I., E. B., ieškovui bankroto administratoriui mažajai bendrijai „Alba Prima“ po 28,50 Eur žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Atsakovas T. I. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė peržiūrėti 2019-03-08 Kauno apylinkės teismo sprendimą priimtą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir ieškinį atmesti.
Kauno apylinkės teismas 2019-08-27 nutartimi atsakovo T. I. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkino, panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-03-08 sprendimą už akių, bylos nagrinėjimą atnaujino, paskyrė teismo posėdį.
Į paskirtą posėdį ieškovė ir jos atstovė neatvyko. Ieškovės neatvykimo priežastys nežinomos, jos atstovė neatvyko į paskirtą posėdį dėl užimtumo kitoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-05-22 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Adorela“; bankroto administratoriumi paskyrė MB „Alba Prima“ (b. l. 10). Vilniaus apygardos teismas 2018-08-21 nutartimi UAB „Adorela“ taikyta supaprastinta bankroto procedūra (b. l. 12–13). Vilniaus apygardos teismas 2018-09-07 nutartimi patvirtino 1200 Eur atlyginimą administratoriui bei 700 Eur sumą administravimo išlaidoms apmokėti (b. l. 16–17). Vilniaus apygardos teismas 2018-09-12 nutartimi UAB „Adorela“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (b. l. 18–19). VMI raštas dėl UAB „Adorela“ nepriemokos (b. l. 14). VSDFV raštas Dėl informacijos pateikimo (b. l. 15). Juridinio asmens UAB „Adorela“ juridinių faktų peržiūros duomenys (b. l. 21–25). Administravimo išlaidų iššifravimas, kvitai (b. l. 34–45). UAB „Adorela“ balansas 2015 m. gruodžio 31 d. (b. l. 97–98), pelno (nuostolių) ataskaita (b. l. 99–100). Metinė pelno miesčio deklaracija (b. l. 101–102). Ataskaita apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis (b. l. 103). UAB „Adorela“ akcininkų E. B. ir J. T. 2016-06-09 protokolas (b. l. 121). UAB „Adorela“ akcininkų E. B. ir J. T. sprendimas (b. l. 122).
Teismas nurodo, kad vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi 246 straipsnio 1 dalimi neatvykus į teismo posėdį ieškovui ir negavus prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių. Kadangi CPK 7 straipsnyje įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai įpareigoja teismą imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, bei nustato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, todėl dėl anksčiau nurodytų aplinkybių priimtinas sprendimas už akių. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Nagrinėjamu atveju į teismo posėdį neatvyko ieškovas ir jo atstovė, jai apie paskirtą teismo posėdį pranešta tinkamai. Neatvyko priežastis argumentavo užimtumu kitoje byloje. Teismas protokoline nutartimi ieškovės atstovės neatvyko priežastis nelaikė svarbiomis, nes posėdis buvo paskirtas 2019-08-27 nutartimi, apie 2019-09-26 dieną vyksiantį teismo posėdį ieškovei teismo šaukimas įteiktas 2019-09-04. Darytina išvada, kad ieškovas, spręsdamas dėl atstovavimo šioje byloje, turėjo susirasti tokį atstovą, kuris galės dalyvauti teismo posėdyje. Pastebėtina, kad nebuvo prašymo nagrinėti byla ieškovui nedalyvaujant. Kadangi į teismo posėdį atvykęs atsakovas nepalaikė prašymo atidėti teismo posėdį dėl šalies užimtumo, todėl realių pagrindų pagal teisės aktų reikalavimus atidėti teismo posėdį teismas neturėjo. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms nėra procesinių kliūčių sprendimui už akių priimti.
Dėl reikalavimų atsakovui T. I..
Teismas nurodo, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.
Šios pareigos nevykdymas, sukelia Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nurodytas pasekmes, t. y., prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei; įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Minimos teisės normos pagrindu teisę reikalauti administravimo išlaidų atlyginimo iš įmonės vadovo turi bankroto administratorius, kuris pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nustatytas pagrindas išsiieškoti administravimo išlaidas iš asmenų, kurie įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, taikytinas ir tais atvejais, kai supaprastintą bankroto procedūrą nusprendžiama taikyti bankroto bylos nagrinėjimo metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-313/2018).
Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo dviem paskutiniams juridinio asmens vadovams, t. y. pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad atsakovas T. I. juridinio asmens vadovo pareigas ėjo nuo 2016-06-15 iki 2016-10-06, atsakovė E. B. – nuo 2016-10-06 iki bankroto bylos iškėlimo (b. l. 21).
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje įtvirtintas nuostatas solidari atsakomybė galima tik įmonės vadovui ar kitiems asmenims pagal kompetenciją (pvz. savininkui, akcininkams ir t. y.). Šiuo atveju atsakovais patraukti abu asmenys buvo UAB „Adorela“ vadovai, tik skirtingais laikotarpiais. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms solidari atsakomybė nei pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, nei pagal bendras CK nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, negali būti taikoma. Šiuo atveju galėtų būti reiškiamos pretenzijos tik pagal dalinės atsakomybės nuostatas, t. y. ieškovė turėjo pateikti teismui duomenis, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl kiekvieno iš atsakovo neteisėtų veiksmų atskirai pažeidus pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kuri įtvirtinta Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Būtent nuo tokios pareigos nevykdymo, kokio dydžio žala (nagrinėjamu atveju administravimo išlaidos) buvo padaryta, kurią prašo atlyginti. Pastebėtina, kad tokio pobūdžio duomenis teismas pasiūlė pateikti teismo 2019-08-27 nutartimi, jie nebuvo pateikti nei iki paskirto posėdžio, nei posėdžio metu.
Pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad atsakovės vadovas T. I. vadovo pareigas ėjo mažiau nei keturis mėnesius. Jo vadovavimo laikotarpiu buvo pateiktas 2015-12-31 balansas, 2015-12-31 pelno (nuostolių) ataskaita, metinė pelno mokesčio deklaracija ir pan. Pastebėtina, kad pagal šiuos duomenis nėra galimybės nustatyti, kad įmonė tuo metu jau buvo nemoki, t. y. pagal balanso duomenis buvo fiksuojamas 17 Eur pelnas, per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 3 Eur, tuo tarpu turto kiekis buvo nepakitęs nuo praėjusių finansinių metų – 2916 Eur. Pelno nuostolių ataskaitoje taip pat duomenų apie nuostolius nėra nurodoma. Teismas nurodo, kad pagal VMI pateiktą raštą (b. l. 14) matyti, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu buvo priskaičiuota 449,20 Eur gyventojų pajamų mokesčio bei 35,18 Eur delspinigių. Pagal VSDFV raštą Dėl informacijos pateikimo matyti, kad skola susidarė iš 2200,66 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiuotų nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. balandžio mėn., bei 147,87 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2016-04-15 iki 2018-01-15. Pagal šiuos duomenis galima spręsti, kad įsiskolinimai atsidaro, kai vadovo pareigas ėjo atsakovas T. I., tačiau, jo vadovavimo laikotarpiu jie buvo nežymus, palyginus su pateiktais 2015-12-31 balanso duomenimis apie įmonės finansinę būklę. Objektyvaus pobūdžio duomenų, kad tuo metu, kai jis buvo atleistas iš vadovo pareigų, UAB „Adorela“ buvo nemoki pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, nėra pateikta.
Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų nustatyta, kad iš viso buvo patvirtinti du UAB „Adorela“ kreditoriai, t. y. VĮ Turto bankas su 498,95,38 Eur finansiniu reikalavimu bei VSDFV Vilniaus skyrius su 2348,53 Eur finansiniu reikalavimu. Darytina išvada, kad atsakovo T. I. vadovavimo laikotarpiu įsiskolinimas buvo nežymus, didžioji dalis įsiskolinimų atsirado tuo metu, kai įmonei vadovavo paskutinė jos vadovė E. B..
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byloje nėra duomenų, kad atsakovo T. I. vadovavimo laikotarpiu įmonei UAB „Adorela“ buvo padaryta žala nepateikta, todėl reikalavimas atsakovui T. I. atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Dėl reikalavimų E. B..
Į teismo posėdį neatvyko atsakovė E. B., jai apie teismo procesą ir paskirtą posėdį buvo praneštą specialiame teismo tinklapyje. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms yra pagrindas spręsti dėl sprendimo už akių priėmimo šio atsakovo atžvilgiu.
Įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas. Teismas pažymi, kad nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje taip pat vyrauja nuostata, jog bankroto byla keliama bendrovei ne tik tuomet, kai ji atitinka Įmonių bankroto įstatymo nustatytus nemokumo kriterijus, kartu ir nustačius, jog ji jau nebevykdo veiklos ar vykdoma veikla nesuteikia pagrindo tikėtis, kad įmonė bus pajėgi subalansuoti esamą situaciją, nes visuomenės, o kartu ir viešąjį interesą atitinka siekis išsaugoti veikiantį verslo subjektą, jei jis nėra faktiškai nemokus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-108/2013).
Nagrinėjamu atveju matyti, kas po to, kai vadovo pareigas pradėjo eiti E. B., nebebuvo teikiami duomenys apie įmonės finansinę būklę, t. y. nebuvo pateikti balansai, pelno nuostolių ataskaitos ir kt. įmonės finansinę būklę atspindintys duomenys. Iš byloje pateiktų VMI ir VSDFV raštų matyti, kad įsipareigojimai šiems asmenims, nebuvo toliau vykdomi, kai vadovavimas buvo paskirtas atsakovei E. B.. Pastebėtina, kad didžioji dalis, esminė finansinio reikalavimo dalis, t. y. skolos dalis susidarė šios atsakovės vadovavimo laikotarpiu. Įmonei iškėlus bankroto bylą, buvo taikytas supaprastintas bankrotas, nes nebuvo įmonės turto. Darytina išvada, kad būtent šio asmens vadovavimo laikotarpiu atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios ji nevykdė. Tokie atsakovės veiksmai laikyti neteisėtais ir jų pagrindu kyla civilinė atsakomybė atlyginti kilusią žalą.
Juridinio asmens vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius juridinio asmens vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Nagrinėjamu atveju žala pasireiškė tuo, kad įmonei iškėlus bankroto bylą nebuvo turto iš kurio būtų dengiami finansiniais įsipareigojimai, nebuvo jokio turto, iš kurio galėtų būti dengiamos administravimo išlaidos. Byloje pateikti duomenys dėl administravimo išlaidų, jų dydžio, pateikti mokėjimo pavedimai, sąskaitos ir kt. patvirtina, kad šie nuostoliai buvo realiai patirti. Visi ieškovės pateikti duomenys dėl žalos, kilo dėl administravimo funkcijų atlikimo, todėl tarp ieškovo nurodytos žalos – administravimo išlaidų sumos 1900 Eur, ir atsakovės E. B. neteisėtų veiksmų yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes reikalavimas atsakovei tenkintinas ir priteistina ieškovui 1900 Eur suma (CPK 178 straipsnis).
Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jų ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimamas teismo sprendimas, atlyginamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos(CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovei iš atsakovės E. B. priteistinas sumokėtas žyminis mokestis – 57 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad atsakovas patyrė 1090 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pateiktų išlaidų dydis atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl atmestus ieškinio reikalavimą atsakovui, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui bankroto administratoriui mažajai bendrijai „Alba Prima“, juridinio asmens kodas 304097569, buveinė Žalgirio g. 47, Radviliškis, 1900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų 00 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1900 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-12-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį dėl reikalavimų atsakovui T. I. atmesti.
Priteisti iš atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui bankroto administratoriui mažajai bendrijai „Alba Prima“, juridinio asmens kodas 304097569, buveinė Žalgirio g. 47, Radviliškis, 57 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovės bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Alba Prima“, juridinio asmens kodas 304097569, buveinė Žalgirio g. 47, Radviliškis, atsakovui T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1090 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Sprendimą už akių įteikti atsakovei E. B. viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą:
„Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2019-10-01 priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-17564-944/2019 pagal ieškovės MB „Alba Prima“ ieškinį atsakovams E. B. ir T. I. dėl žalos atlyginimo. Atsakovės E. B., gimusios 1957-03-17, gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jai 2019-10-01 sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-17564-944/2019 įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad sprendimas už akių jam laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Informacijos teirautis tel. 837 466262“.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.