Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nuteistajam O. M. ir jo gynėjui advokatui Egidijui Milašiui, nuteistajam M. D. ir jo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų O. M. ir M. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo O. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje (T. A. apiplėšimas), ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (E. B. apiplėšimas), ir jam paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (D. G. apiplėšimas), ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (J. Č. apiplėšimas), ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėta 2016 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės baudžiamuoju įsakymu paskirtos subendrintos bausmės dalis ir paskirta subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, šiuo laikotarpiu paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu, ar sportine veikla (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti mokslą arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Atliekant bausmę, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. birželio 14 d. 18.45 val. iki 2016 m. birželio 15 d. 13.46 val. (vieną parą).

M. D. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (D. G. apiplėšimas), ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (J. Č. apiplėšimas), ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pripažinti kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje (J. Č. dokumento pagrobimas), ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje (R. S. dokumento neteisėtas panaudojimas), ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, paskirtos bausmės, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje (J. Č. atžvilgiu), 189 straipsnio 1 dalyje, subendrintos jas iš dalies sudedant, o paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje (dėl R. S. dokumento neteisėto panaudojimo), subendrintos bausmes apimant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2015 m. birželio 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. birželio 14 d. 18.45 val. iki 2016 m. birželio 15 d. 13.48 val. (vieną parą).

Civilinio ieškovo UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ atstovo J. A. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir priteista UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai iš kaltinamųjų O. M. ir M. D. solidariai 495,33 Eur (keturi šimtai devyniasdešimt penki eurai 33 ct) turtinei žalai atlyginti.

Civilinių ieškovių J. Č. ir D. G. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir priteista iš kaltinamųjų O. M. ir M. D. solidariai J. Č. naudai 140 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt eurų), D. G. naudai 400 Eur (keturi šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

O. M. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. gegužės 7 d. apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), nepilnamečio E. B. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. sudavė jam ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiu į veidą bei nustūmęs nuo dviračio padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva ir nubrozdinimais apatinės lūpos gleivinėje, poodine kraujosruva kaktos dešinėje, odos nubrozdinimu dešinėje blauzdoje bei iš E. B. pagrobė svetimą, E. B. priklausantį turtą – dviratį „Cube“ 700 Eur vertės. Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2016 m. gegužės 30 d. apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), tikslu pagrobti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo T. A., t. y. sugriebdamas rankomis jį už kaklo ir smaugdamas bei nusitempdamas už namo, kur liepė atiduoti mobilaus ryšio telefoną, o T. A. atsisakius atiduoti, vieną kartą kumščiu suduodamas jam į kaktos sritį, nuversdamas ir prispausdamas savo kūnu prie žemės, nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, juosmenyje, odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva nugaroje bei iš T. A. vidinės kelnių kišenės pagrobė svetimą, J. A. priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną „HTC Desire 820“, 475,33 Eur vertės, kuriame buvo 4 GB atminties kortelė 15 Eur vertės, mobilaus ryšio telefono dėklą 5 Eur vertės, pagrobdamas turto už 495,33 Eur. O. M. ir M. D. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2016 m. birželio 7 d. apie 15. 45 val., veikdami kartu, (duomenys neskelbtini) esančioje požeminėje perėjoje, priėję iš dešinės pusės prie J. Č., pastarosios atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. M. D. spiriant nukentėjusiajai į kojas bei šiai nugriuvus ant žemės, pagrobė svetimą, J. Č. priklausantį turtą – rankinę 20 Eur vertės, kurioje buvo piniginė 5 Eur vertės su 5 Eur, du paauksuoti vestuviniai žiedai, bendros 100 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ 30 Eur vertės, PC „Maxima“ „Dovanų kortelė 20“ 12 Eur vertės, materialinės vertės neturintys daiktai: J. Č. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, darbo biržos pažymėjimas, santuokos liudijimas, ištuokos liudijimas, buto nuomos sutartis, banko AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė „Maestro“, gimimo liudijimas, R. Č. vardu išduotas gimimo liudijimas, G. V. vardu išduotas gimimo liudijimas, U. V. vardu išduotas gimimo liudijimas, A. V. vardu išduotas gimimo liudijimas. Be to, O. M. ir M. D. nuteisti už tai, kad 2016 m. birželio 14 d. apie 18.30 val., veikdami kartu, (duomenys neskelbtini). esančioje požeminėje perėjoje, priėję iš priekio prie D. G., pastarosios atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. O. M. viena ranka laikant nukentėjusiąją už kaklo, kita ranka laikant užspaudus jos burną, M. D. nuo pečių nuplėšė ir pagrobė svetimą, D. G. priklausantį turtą: kuprinę 10 Eur vertės, kurioje buvo knyga 5 Eur vertės, piniginė 2 Eur vertės su 15 Eur, piniginė 2 Eur vertės su 2 Eur (monetomis), piniginė su rašymo priemonėmis, bendros 5 Eur vertės, dirbtinės odos krepšelis 2 Eur vertės, lietpaltis 3 Eur vertės, aplankas su 150 Eur, automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3 vnt. raktų ryšuliu, bendros 30 Eur vertės, ir materialinės vertės neturinčiais D. G. vardu išduotais dokumentais: asmens tapatybės kortele, banko AB „Swedbank“ mokėjimo kortele „Maestro“ ir indentifikavimo kodų kortele, PC „Maxima“ nuolaidų kortele „Ačiū“, PC „Iki“ nuolaidų kortele „Premija“, degalinės „Lukiol“ nuolaidų kortele, aplanką su žemės nuosavybės dokumentais, vairuotojo pažymėjimu, automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimu, techninės apžiūros kortele, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisu, sveikatos pažyma, tuo pagrobdami turto už 226 Eur. Be to, M. D. nuteistas už tai, kad 2016 m. gegužės 30 d. apie 15 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, prie visuomeninio transporto stotelės „E. O.“, esančios, (duomenys neskelbtini), R. S. davus savo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą realizuoti nusikalstamu būdu įgytą mobilaus ryšio telefoną „HTC Desire 820“, 475,33 Eur vertės, nuėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), kur neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo, t. y. pateikė svetimą, R. S. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatydamas R. S. bei už pastarąjį pasirašydamas pardavimo sutartyje Nr. 26905, į lombardą pridavė mobilaus ryšio telefoną „HTC Desire 820“, 475,33 Eur vertės, gaudamas už jį 60 Eur, tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir panaudojo fizinio asmens dokumentą bei suklastojo tikrą dokumentą, ir žinodamas, kad turtas – mobilaus ryšio telefonas, gautas nusikalstamu būdu, įgijo ir realizavo šį turtą. Be to, M. D. nuteistas už tai, kad 2016 m. birželio 7 d. apie 15. 50 val., (duomenys neskelbtini) iš J. Č. rankinės pagrobė J. Č. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).Apeliaciniu skundu nuteistasis M. D. prašo teismo peržvelgti baudžiamąją bylą ir sumažinti jam paskirtą bausmę. Nuteistojo manymu teismas turėtų atsižvelgti į tas aplinkybes, jog jis prisipažino kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo, labai dėl to gailisi, todėl jam paskirta bausmė aiškiai per didelė.Apeliaciniu skundu nuteistasis O. M. prašo, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nuosprendį dalyje, kuria buvo pilnai tenkintas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo J. A. civilinis ieškinys bei iš dalies patenkintas civilinės ieškovės J. Č. civilinis ieškinys ir priimti šioje dalyje naują teismo nuosprendį - atmesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo J. A. civilinį ieškinį ir atmesti civilinės ieškovės J. Č. civilinį ieškinį.Skunde nuteistasis nurodė, jog su visu nuosprendžiu ir jam kvalifikuota nusikalstama veika bei paskirtomis bausmėmis sutinka ir šios nuosprendžio dalies neginčija, tačiau nesutinka su teismo nuosprendžiu patenkintais civiliniais ieškiniais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. Č. atžvilgiu, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei J. Č. naudai teismas priteisė solidariai iš O. M. ir M. D.. Nuteistasis O. M. atkreipia dėmesį, jog nepilnametis nukentėjusysis T. A. naudojosi juridiniam subjektui UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančiu mobiliuoju telefonu „HTC Desire 820“ su jame įdėta AB „Tele 2“ SIM kortele, kuri nukentėjusiojo T. A. ir liudytojo J. A. parodymais materialinės vertės neturi, taip pat mobilaus ryšio atminties kortele 4 GB, 15 Eur vertės, taip pat 5 Eur vertės permatomu telefono dėklu. Jokios civilinės sutarties tarp T. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindu nepilnametis nukentėjusysis T. A. naudojosi įmonės, kurioje jo tėvas J. A. dirba direktoriumi, į bylos medžiagą pateikta nebuvo. Nurodytas mobilus telefonas su priedais akivaizdžiai priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise. Nuteistojo teigimu neaišku, kokią turtinę žalą galėjo patirti nukentėjusysis T. A., jeigu mobilusis telefonas, mobilaus ryšio atminties kortelė 4 GB ir telefono dėklas nuosavybės teise jam ar jo tėvui J. A. nepriklausė. Šie daiktai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, ką galima suprasti iš šios įmonės direktoriaus pateiktos pažymos apie šių daiktų vertę. Apelianto įsitikinimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atskiras subjektas - juridinis subjektas, kuris nei ikiteisminiame tyrime nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nepareiškė civilinio ieškinio ir nereikalavo žalos atlyginimo iš O. M. ir niekada nebuvo pripažintas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Todėl teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui žalą, kurios ši įmonė neprašė teismo priteisti, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 110 straipsnio 1 dalies nuostatą. Nuteistojo nuomone, Kauno apylinkės teismas netinkamai išsprendė šį nuosprendžio klausimą, todėl ši teismo nuosprendžio dalis turi būti pakeista BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas nepagrįstai priteisė J. Č. 140 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi visą jos patirtą žalą O. M. jai kompensavo, ką J. Č. patvirtino 2017 m. sausio 3 d. susitarimu, kurį teismo posėdžio metu teismui pateikė nuteistasis. Susitarime aiškiai nurodyta, kad O. M. sumokėjo J. Č. 140 Eur, todėl nesuprantama, kodėl teismas dar turėjo papildomai priteisti 140 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, kai nukentėjusioji raštu atsisakė savo reikalavimų nuteistojo atžvilgiu. Kauno apylinkės teismas netinkamai išsprendė ir šį nuosprendžio klausimą, todėl ši teismo nuosprendžio dalis turi būti pakeista BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu panaikinant 140 Eur priteistą neturtinės žalos sumą nukentėjusiosios J. Č. naudai.Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji O. M. ir M. D. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų skundus atmesti. Nuteistųjų O. M. ir M. D. apeliaciniai skundai atmetami.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistųjų kaltė padarius, O. M. inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), o M. D. inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalį yra įrodyta. Pripažindamas O. M. ir M. D. kaltais, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija laiko, kad sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių reikšmę tiriant įrodymus bei galėjusių paveikti nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Nuteistųjų kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais bei teisme ištirtais bylos duomenimis, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo.

Dėl M. D. apeliacinio skundo

Nuteistasis M. D. savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo neginčija, apeliaciniu skundu prašo švelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę bei atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo, labai dėl to gailisi.Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, būtina tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. D. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – būdamas jau teistas 3 kartus padarė keturis baigtus tyčinius apysunkius nusikaltimus ir du nesunkius nusikaltimus, buvo baustas administracine tvarka, nedirbantis, į M. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs visas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas J. Č. ir D. G. atžvilgiu padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šios aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kad M. D. nepadarė teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų, toliau darė nusikalstamas veikas, todėl apylinkės teismas pagrįstai jam skyrė, realią laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo M. D. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, atsižvelgus į tai, kad jis naujus tyčinius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusius ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintus teistumus taip pat už tyčinius nusikaltimus, kas pagal BK 27 straipsnio 1 dalį vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o pagal BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinių nusikaltimų padarymą paprastai skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Kaip jau minėta nuteistasis teisiamas jau 4 kartą, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, įtakos jo elgesiui nedarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, tai rodo nuteistojo M. D. nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti M. D. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, labai gailisi dėl savo veiksmų, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis M. D. kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir tai pripažino lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, baudžiamąją bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam bausmę sumažino 1/3 dalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.

Dėl nuteistojo O. M. apeliacinio skundo

Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų matyti, kad nuteistasis O. M. nesutinka su teismo nuosprendžiu patenkintais civiliniais ieškiniais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. Č. atžvilgiu, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei J. Č. naudai teismas priteisė solidariai iš O. M. ir M. D..Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu, iš dalies tenkindamas nukentėjusiosios J. Č. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisdamas solidariai iš nuteistųjų O. M. ir M. D. 140 eurų sumą nukentėjusiosios J. Č. neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgė į tai, kad dėl nuteistųjų jos atžvilgiu panaudoto smurto, nukentėjusioji jautė pažeminimą, baimę, skausmą, be to J. Č. tuo metu laukėsi. Taip pat teismas atsižvelgdamas ir į tai, kad J. Č. dalis neturtinės žalos jau yra atlyginta O. M., ką patvirtina pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti nukentėjusiosios parodymai, byloje esantys mokėjimų pavedimai (t. 4 b. l. 80, 81, 82) bei susitarimas (t. 5 b. l. 11), pagrįstai J. Č. pareikštą 200 eurų civilinį ieškinį mažino, likusią 140 eurų neturtinės žalos dalį solidariai priteisdamas iš nuteistųjų. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai iš nuteistojo papildomai priteisė 140 eurų neturtinės žalos, nors susitarime aiškiai nurodyta, kad O. M. sumokėjo J. Č. 140 Eur. Kaip matyti iš byloje esančio J. Č. civilinio ieškinio (t. 2 b. l. 49), nukentėjusioji prašė priteisti 80,40 Eur turtinę žalą, taip pat priteisti 200 Eur neturtinę žalą. Kaip jau minėta, byloje esantys mokėjimo pavedimai bei susitarimas su nukentėjusiąja patvirtina, jog O. M. atlygino J. Č. 80,40 eurų turtinę žalą bei dalį neturtinės žalos, todėl likusi 140 eurų neturtinės žalos dalis liko neatlyginta. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusioji J. Č. būtų atsisakiusi nuo likusios neatlygintos neturtinės žalos dalies, todėl teismas pagrįstai ją solidariai priteisė iš nuteistųjų, kadangi žala nukentėjusiajai buvo padaryta abiejų kaltinamųjų bendrais veiksmais, todėl taikoma solidarinė atsakomybė. Atmestinas ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui žalą, kurios ši įmonė neprašė teismo priteisti, pažeidė BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatą, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atskiras subjektas, kuris nei ikiteisminiame tyrime nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nepareiškė civilinio ieškinio. Kaip matyti iš byloje esančio J. A. pareikšto civilinio ieškinio, jis prašė atlyginti dėl mobilaus ryšio telefono „HTC Desire 820“ 475,33 Eur vertės, 4 Gb atminties kortelės 15 Eur vertės, telefono dėklo 5 Eur vertės, pagrobimo jam padarytą bendrą 495,33 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 126). J. A. pateikė mobilaus ryšio telefono įsigijimo dokumentus, kuriuose nurodyta, kad mobilaus ryšio telefonas „HTC Desire 820“ buvo įsigytas 2015 m. liepos 17 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, įmonės atstovo J. A., už 475,33 Eur (1 t., b. l. 119 -122). Apklaustas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu J. A. nurodė, kad žala padaryta įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis su žmona yra du akcininkai, todėl prašė padarytą žalą priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tas aplinkybes, jog nors pagrobtuoju telefonu ir faktiškai naudojosi bendrovės akcininkas J. A., tačiau nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė 495,33 žala realiai buvo padaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl teismas pagrįstai ją solidariai iš nuteistųjų priteisė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų M. D. ir O. M. apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistieji, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti nuteistųjų apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistųjų M. D. ir O. M. apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.