Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-15 · Byla Nr. N-575-2427-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-15
Bylos Nr.
N-575-2427-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Pažeidėjas
Y. A.
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2427/2010Procesinio sprendimo kategorija: 40.1.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto Y. A. (Y. A.) apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarimo Y. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus (toliau – ir Inspekcija) įgaliotas pareigūnas Y. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad jis, būdamas UAB „Vagif ir Sons“ vadovu, leido nelegaliai dirbti darbuotojoms J. K., R. B. ir G. S.: R. B. UAB „Vagif ir Sons“ dirbo nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d., darbo funkcijos – pardavėja, sutartas darbo užmokestis – 800 Lt per mėnesį, rašytinė darbo sutartis su ja nesudaryta; G. S. UAB „Vagif ir Sons“ dirbo nuo 2009 m. liepos 1 d., darbo funkcijos – pardavėja, sutartas darbo užmokestis – 800 Lt per mėnesį, rašytinė darbo sutartis su ja nesudaryta; J. K. UAB „Vagif ir Sons“ dirbo nuo 2009 m. liepos 6 d., darbo funkcijos – pardavėja, sutartas darbo užmokestis – 800 Lt per mėnesį, rašytinė darbo sutartis su ja sudaryta, tačiau apie jos įdarbinimą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Nurodyta, kad tokiais veiksmais Y. A. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93 straipsnio, 95 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 99 straipsnio, 270 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 16 d. nutarimu už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą Y. A. skyrė 19 500 Lt baudą. Teismas nurodė, kad Y. A. kaltė dėl padaryto pažeidimo įrodyta liudytojų parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, iš kurio matyti, kad patikrinimo, kurį atliko Inspekcijos pareigūnai, metu buvo nustatyta, jog UAB „Vagif ir Sons“ nelegaliai dirbo J. K., G. S., R. B., nelegalaus darbo tyrimo aktu, iš kurio matyti, kad UAB „Vagif ir Sons“ įgaliotas atstovas Y. A. leido dirbti nelegaliai pardavėjomis trims asmenims ir kita bylos medžiaga. Teismas vadovavosi liudytojų – J. K., G. S., R. B., M. A. ir T. M. – parodymais, kuriuoss laikė nuosekliais ir argumentuotais, jokių prieštaravimų juose nenustatė. Tuo tarpu Y. A. paaiškinimus teismas laikė siekiu išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Pažymėjo, kad jie visiškai paneigti nuosekliais ir argumentuotais anksčiau minėtų liudytojų parodymais bei kitais įrodymais. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, Y. A. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

II.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas Y. A. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad Inspekcijos pareigūnai – M. A. ir T. M. – yra priešiškai nusiteikę prieš kitų valstybių piliečius ir naudojasi tarnybos padėtimi. Jie grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos įstatymus, nes privertė jį pasirašyti protokolą, kuris buvo surašytas lietuvių kalba ir neišverstas į jam suprantamą kalbą, vertėjo, kuris būtų išaiškinęs šio protokolo esmę, nebuvo. Teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Teigia, kad R. B. patikrinimo metu dirbo oficialiai. J. K. taip pat pagal darbo sutartį dirbo UAB „Vagif ir Sons“ pardavėja nuo 2009 m. liepos 5 d. iki rugpjūčio 10 d., o G. S. visai nedirbo UAB „Vagif ir Sons“. Nurodo, kad ji yra J. K. draugė ir pas ją ateidavo darbo metu. Pažymi, kad J. K. jį melagingai apkalba, siekdama išvengti atsakomybės, nes iš UAB „Vagif ir Sons“ kasos pasisavino 1 520 Lt, todėl jai nebuvo išmokėtas darbo užmokestis. Dėl šios priežasties, anot apelianto, ji tyčia atsivedė draugę G. S., kad ji paliudytų, jog taip pat nelegaliai dirbo UAB „Vagif ir Sons“.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Inspekcija prašo jo netenkinti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą. Anot Institucijos, teismas priėmė teisingą nutarimą ir pagrįstai Y. A. pripažino kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir jam paskyrė administracinę nuobaudą – 19 500 Lt baudą. Teismas teisingai konstatavo, kad Y. A., kaip įgaliotas UAB „Vagif ir Sons“ asmuo, neužtikrino bendrovėje tvarkos ir leido nelegaliai dirbti darbuotojoms R. B., J. K. ir G. S. Pažymi, kad Inspekcijos pareigūnai – M. A. ir T. M. – vykdydami savo funkcijas bei vadovaudamiesi teisės aktų suteiktais įgalinimais, be jokios diskriminacijos 2009 m. rugpjūčio 19 d. atliko patikrinimą ir dėl nustatytų pažeidimų UAB „Vagif ir sons“ vadovui Y. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, o medžiagą dėl bylos nagrinėjimo perdavė Kauno miesto apylinkės teismui. Pastebi, kad surašant Y. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą, jo turinys, teisės ir pareigos bei tolimesnės bylos nagrinėjimo procedūros buvo pilnai jam išaiškintos. Tai, kad Y. A. aiškiai suprato visas protokole išdėstytas aplinkybes, anot Inspekcijos, patvirtina ir jo raštiškas paaiškinimas dėl nustatytų aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, nukentėjusioji G. S. su skundu nesutinka. Teigia, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, o apeliantas pateikia tikrovės neatitinkančius faktus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu Y. A. pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirta administracinė nuobauda – 19 500 Lt bauda.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnyje (redakcija, įsigaliojusi nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Taigi, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių arba teisės aktų nustatyta tvarka nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, surinktų įrodymų visumoje pagrįstai konstatuotas darbuotojų R. B., J. K. ir G. S. nelegalaus darbo UAB „Vagif ir Sons“, vadovaujamoje Y. A., faktas.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Y. A., išklausė jo paaiškinimus, teismo posėdyje apklausė nelegaliai dirbusius asmenis – R. B., J. K. ir G. S., patikrinimą atlikusius Inspekcijos pareigūnus – M. A. ir T. M., įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, motyvavo, kodėl vienus įrodymus atmeta, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais įrodymų vertinimo motyvais ir jų nebekartoja.

Nustatyta, kad Inspekcijos patikrinimo metu UAB „Vagif ir Sons“ buvo rasta dirbanti R. B. (b. l. 3). Ji rašytiniame paaiškinime (b. l. 8) ir pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė (b. l. 32-33), kad Inspekcijos patikrinimo metu rašytinė darbo sutartis dar nebuvo sudaryta, nors su UAB „Vagif ir Sons“ vadovu Y. A. jau buvo susitarta dėl visų darbo sąlygų ir ji realiai buvo pradėjusi dirbti, rašytinė darbo sutartis sudaryta vėliau, išvykus Inspekcijos pareigūnams ir jai apie patikrinimą informavus darbdavį. Y. A. pirmosios instancijos teismo posėdyje šias aplinkybes iš esmės pripažino, teigė, kad rašytinė darbo sutartis dar nebuvo sudaryta, nes pirma norėjo išbandyti, ar R. B. sugeba dirbti sulygtą darbą (b. l. 32). Šiuo aspektu pažymėtina, kad DK 105 straipsnio 1 dalis nedraudžia šalims, sudarant darbo sutartį, susitarti dėl išbandymo, tačiau pagal DK 105 straipsnio 2 dalį išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Šių nuostatų pagrindu darytina išvada, kad darbdaviui, norint išbandyti darbuotoją ar darbuotojui norint išbandyti darbą, prieš tai turi būti sudaryta darbo sutartis, kurioje turi būti nurodytas išbandymo laikotarpis. Šių sąlygų neįvykdžius ir leidus darbuotojui dirbti, toks darbas laikomas nelegaliu. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, R. B. nelegalaus darbo UAB „Vagif ir Sons“ faktas laikytinas įrodytu.

Taip pat byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „Vagif ir Sons“ nelegaliai, t. y. nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties, dirbo G. S., kuri tiek rašytiniame paaiškinime (b. l. 7), tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 33), tiek atsiliepdama į apeliacinį skundą patvirtino, kad už sutartą darbo užmokestį UAB „Vagif ir Sons“ dirbo pardavėja nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 13 d., darbo laikas – nuo 8 iki 17 val. darbo dienomis, šeštadienį – iki 15 val., dėl darbo sąlygų tarėsi su Y. A.. Apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdyje šias aplinkybes iš dalies pripažino, G. S. darbo UAB „Vagif ir Sons“ fakto neginčijo, tačiau teigė, kad jos darbas nelaikomas nelegaliu – ji buvo pardavėjos padėjėja, už prekių pardavimą neatsakė (b. l. 31-32). Pažymėtina, kad nelegalaus fakto konstatavimui konkrečiu atveju nėra reikšminga, kokią funkciją atliko G. S. – pardavėjos ar padėjėjos. Iš paties Y. A. paaiškinimų matyti, kad darbas buvo atliekamas darbdavio naudai (plovė grindis, pilstė riešutus, dėliojo dėžes ir kt.), Y. A., kaip pats nurodė, pažadėjo už darbą sumokėti ir leido jai dirbti. Taigi, darytina išvada, kad tarp G. S. ir UAB „Vagif ir Sons“, atstovaujamo Y. A., buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, atitinkantys visus darbo sutarties požymius. Kadangi jie oficialiai neįforminti ir rašytinė darbo sutartis nesudaryta, pripažintina, kad G. S. darbas UAB „Vagif ir Sons“ buvo nelegalus.

A. Y. kaltinimas suformuluotas ir dėl to, kad jis nelegaliai leido dirbti J. K.. Apeliantas teigia, kad kaltinimas nepagrįstas, nes ji dirbo oficialiai, sudarius su ja rašytinę darbo sutartį. Šį faktą patvirtina pateikta rašytinė darbo sutartis su J. K. parašu (b. l. 11). Iš jos matyti, kad J. K. UAB „Vagif ir Sons“ pardavėja dirbo nuo 2009 m. liepos 5 d. iki 2009 m. rugpjūčio 10 d. Kita vertus, Inspekcijos pareigūnė M. A. nurodė, kad patikrinimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius jokių duomenų apie J. K. įdarbinimą UAB „Vagif ir Sons“ neturėjo, apie įdarbinimą pranešta vėliau, po Inspekcijos patikrinimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo (b. l. 35), t. y. tada, kai darbo teisiniai santykiai tarp J. K. ir UAB „Vagif ir Sons“ jau buvo nutrūkę. Šias aplinkybes patvirtina ir užklausos dėl nelegalaus darbo nustatymo rezultatai (b. l. 10). Y. A. jokių svarbių priežasčių, kodėl apie J. K. priėmimą į darbą nepranešė laiku, nenurodė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal DK 98 straipsnį nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas ne tik tada, kai nesudaryta darbo sutartis, bet ir tada, jeigu apie asmens priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (tokia nuostata įsigaliojo nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.). Pažeidimo, kuris iš esmės yra trunkamasis, darymo metu galiojusių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-256 patvirtintų 1-SD pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią ir 2-SD pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą pateikimo taisyklių 7.1 punktas numatė, kad toks pranešimas turi būti pateiktas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną. Kadangi J. K. UAB „Vagif ir Sons“ dirbo iki 2009 m. rugpjūčio 10 d., Y. A. iki pat darbo teisinių santykių pabaigos nepranešus apie jos priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad J. K. darbas UAB „Vagif ir Sons“ buvo nelegalus, o Y. A. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Apeliantas nurodo, kad J. K. yra suinteresuota jį melagingai apkaltini dėl tarp jų įvykusio konflikto, o G. S. liudija jos naudai, tačiau tokie argumentai vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad minėtų liudytojų parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes bei paties Y. A. paaiškinimus dėl jų darbo UAB „Vagif ir Sons“, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Taip pat atmetami Y. A. argumentai dėl jo procesinių teisių ikiteisminio administracinio teisės pažeidimo tyrimo stadijoje pažeidimo, nes, anot apelianto, jam nebuvo suprantama kalba išverstas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nors Y. A. yra kitos valstybės pilietis, tačiau Lietuvos Respublikoje, kaip pats nurodė, gyvena jau 20 metų, paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo protokole surašė lietuvių kalba, Inspekcijos pareigūnas T. M. parodė, kad Y. A. lietuviškai kalba gerai (b. l 33). Pažymėtina, kad pats Y. A., pasirašydamas administracinio teisės pažeidimo protokole, patvirtino, kad jam protokolo turinys suprantamas (b. l. 2). Neįrodyta, kad šis parašas išgautas prievarta. Apelianto argumentai dėl Inspekcijos pareigūnų neteisėtų veiksmų yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Byloje duomenų, kad jis būtų skundęs minėtų pareigūnų veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka, nėra. Be to, A. Y. dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, kur jam suteikta galimybė naudotis vertėjo paslaugomis ir paaiškinimus teikti rusų kalba. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (nutartis administracinėje byloje Nr. 29-03, Administracinių teismų praktika Nr. 4, psl. 57-59) yra konstatavęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme leidžia pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Jei nagrinėjant bylą teisme šio asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, galimai padarytų ankstesniame proceso etape, negali būti naikinamas.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas tinkamai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Y. A. (Y. A.) apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius