Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. G., A. B., jo gynėjo advokato Kęstučio Dobilo, V. K., S. D., nuteistojo Ž. P. gynėjos advokatės Reginos Atkočaitienės apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo

- D. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 10 mėnesių, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 10 mėnesių, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 289 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, skirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį, subendrintos apėmimo būdu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams ir 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės – 3 metų 2 mėnesių ir 9 dienų pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose. Nustatyta, kad 2017 m. gegužės 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu D. G. paskirtos bausmės pradžia yra 2017 m. gegužės 9 d.;

- A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 289 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, skirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 289 straipsnį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė 2 metai terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4dalimis, bausmės subendrintos, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės, galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 metai ir 3 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. sausio 13 d.;

- V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 10 mėnesių, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 10 mėnesių, pagal 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal BK 289 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį, subendrintos apėmimo būdu, galutinė bausmė paskirta 1 metai ir 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės, galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie griežčiausios Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtos 4 metų ir 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 6 metai ir 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Nustatyta, kad 2017 m. gegužės 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. K. paskirtos bausmės pradžia yra 2017 m. gegužės 9 d.;

- S. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 289 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 289 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė 2 metai terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės, galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

- Ž. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 4 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų ir 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2015 m. vasario 13 d. Bausmės pradžia Ž. P. skaičiuojama nuo jo sulaikymo dienos.

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo R. S. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista solidariai iš V. B., Ž. P., K. K., E. B., M. V., A. R., S. D., A. B., K. R., V. K., D. G., R. K. 8 688 Eurų turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiu taip pat nuteisti V. B., K. K., E. B., M. V., A. R., K. R., R. K., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. D., R. K., A. B., K. R., V. K., D. G., pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 289 straipsnį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, dalyvaudami bendrininkų grupėje, pasisavino valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, neteisėtai įgijo ir perdavė svetimus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai panaudojo svetimus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis bei neteisėtai prisijungdami prie informacinės sistemos ir, pažeisdami informacinės sistemos apsaugos priemones, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, t. y.: iki 2014 m. gruodžio 1 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaudamas bendrininkų grupėje, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, S. D. parengus nusikalstamos veikos planą ir susitarus su K. R., R. K., V. K., D. G. ir A. B., kad S. D. aprūpins mobiliuoju telefonu ir SIM kortele A. B., kuris mobiliuoju telefonu skambins atsitiktiniams asmenimis, jiems prisistatys valstybės tarnautoju ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiu asmeniu, taip apgaule įgys jų pasitikėjimą, po ko perduos telefoną K. R., kuris, prisistatydamas valstybės tarnautoju ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiu asmeniu, apgaule įgys prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, kuriais pasinaudodami bendrininkų grupės nariai apgaule įgys svetimą turtą – pinigus. Taip pat, bendrininkų grupės nariai susitarė, kad D. G., V. K. ir R. K. ieškos asmenų, kurie gaus banko sąskaitas į kurias bus pervedami apgaule įgyti pinigai, po ko pinigai bus išimti ir perduoti kitiems asmenims.Iki 2014 m. gruodžio 1 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, D. G., vykdydamas aptartos nusikalstamos veikos planą, susitarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kad jis nurodys AB DNB banke esančią sąskaitą į kurią bus pervesta dalis apgaule įgyti pinigų. 2014 m. gruodžio 1 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas susitarimą su D. G., paprašė V. B. atsidaryti AB DNB banke sąskaitą ir perduoti jam sąskaitos numerį. Tą pačią dieną V. B. atsidarė sąskaitą AB DNB banke ir jos numerį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris V. B. sąskaitos numerį telefonu perdavė D. G.. Iki 2014 m. gruodžio 1 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, V. K., vykdydamas aptartos nusikalstamos veikos planą, susitarė su Ž. P., kad jis nurodys AB DNB banke esančią sąskaitą į kurią bus pervesta dalis apgaule įgytų pinigų. Iki 2014 m. gruodžio 1 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, Ž. P., vykdydamas susitarimą su V. K., paprašė K. K. jam perduoti AB DNB banke turimą savo sąskaitos numerį, kurį gavęs Ž. P. telefonu perdavė V. K.. Iki 2014 m. gruodžio 1 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, R. K., vykdydamas aptartos nusikalstamos veikos planą, susitarė su E. B., kad ji nurodys AB DNB banke esančią sąskaitą į kurią bus pervesta dalis apgaule įgytų pinigų. Iki 2014 m. gruodžio 1 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, E. B., vykdydama susitarimą su R. K., paprašė M. V. jai perduoti AB DNB banke turimą savo sąskaitos numerį, kurį gavusi E. B. telefonu perdavė R. K.. Be to, iki 2014 m. gruodžio 1 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, R. K., vykdydamas aptartos nusikalstamos veikos planą, susitarė su A. R., kad ji iš E. B. perims dalį apgaule įgytų pinigų. Tuo būdu S. D. vykdant nusikalstamą veiką ir pasiekus susitarimo, 2014 m. gruodžio 1 d. A. B. iš S. D. gautu mobiliojo telefonu, kurio abonentinis numeris 864582327, paskambino S. S. ir pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą - prisistatęs Klaipėdos Korupcinių nusikaltimų tarnybos pareigūnu melagingai pranešė, kad nuo jo sąskaitos nurašinėjami pinigai bei paklausė ar S. S. gali padėti užblokuoti sąskaitą. S. S. sutikus, A. B., pagal nusikalstamos veikos planą, telefoną perdavė K. R., kuris prisistatęs, viešojo administravimo funkcijas atliekančiu asmeniu - AB DNB banko darbuotoju gavo iš S. S. pastarojo banko sąskaitos kodus, kortelių kodus, slaptažodžius, tokiu būdu apgaule įgijo S. S. prisijungimo prie sąskaitų AB DNB banke elektroninės bankininkystės duomenis. Vykdydamas bendrą susitarimą, 2014 m. gruodžio 1 d. 16.21 val. K. R. neteisėtai pasinaudodamas įgytais S. S. prisijungimo prie sąskaitos AB DNB banke elektroninės bankininkystės duomenimis, prisijungė prie S. S. banko sąskaitos, iš kurios 9 500 Lt pervedė į V. B. naudojamą banko sąskaitą. Tą pačią dieną, 16.40 val. V. B., D. G. nurodymu, AB DNB banko, Klaipėdos filiale, adresu Liepų g. 10, Klaipėda, iš savo sąskaitos išėmė 9 500 Lt, iš kurių 9 400 Lt. perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o 100 Lt pasiliko sau. Vykdydamas bendrą susitarimą, 2014 m. gruodžio 1 d. 17.00 val. K. R. neteisėtai pasinaudodamas įgytais S. S. prisijungimo prie sąskaitos AB DNB banke elektroninės bankininkystės duomenimis, prisijungė prie S. S. banko sąskaitos, iš kurios 5 500 Lt. pervedė į K. K. naudojamą banko sąskaitą. Tą pačią dieną apie 17.04 val. K. K. veikdamas su Ž. P., V. K. nurodymu, AB DNB bankomate, esančiame adresu Laisvės g. 16, Marijampolė, iš savo sąskaitos, per tris kartus, išėmė 5 000 Lt., iš kurių Ž. P. 300 Lt. pasiliko sau, 750 Lt. perdavė K. K., o 4 450 Lt. perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Vykdydamas bendrą susitarimą, 2014 m. gruodžio 1 d. 18.06 val. K. R. neteisėtai pasinaudodamas įgytais S. S. prisijungimo prie sąskaitos AB DNB banke elektroninės bankininkystės duomenimis, prisijungė prie S. S. banko sąskaitos, iš kurios 5 000 Lt. pervedė į M. V. naudojamą banko sąskaitą. Tą pačią dieną apie 18.09 val. M. V., kuriai per E. B. nurodė R. K., AB DNB bankomate, esančiame, adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, iš savo sąskaitos, per tris kartus, išėmė 5 000 Lt., kuriuos apie 18.15 val. prekybos centre „Akropolis“, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė E. B.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. gruodžio 1 d. 18.22 val. K. R. neteisėtai pasinaudodamas įgytais S. S. prisijungimo prie sąskaitos AB DNB banke elektroninės bankininkystės duomenimis, prisijungė prie S. S. banko sąskaitos, iš kurios 10 000 Lt. pervedė į M. V. naudojamą banko sąskaitą. Tą pačią dieną, apie 18.33 val. M. V., kuriai per E. B. nurodė R. K., AB DNB banke, esančiame adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, iš savo sąskaitos išėmė 10 000 Lt., iš kurių 79,36 Lt. buvo atskaityti banko mokesčiams, kuriuos 18.40 val. prekybos centre „Akropolis“, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė E. B., kuri, R. K. nurodymu, apie 18.50 val. iš M. V. per du kartus gautus 14 400 Lt. UAB „McDonald‘s“, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė A. R., 220 Lt. pasiliko sau, 300 Lt. davė M. V.. A. R. vykdydama R. K. nurodymą, tą pačią dieną, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, 10 000 Lt. perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o 2014 m. gruodžio 2 d. 1 000 Lt. persiuntė R. K. žmonai D. K., už 600 Lt. nupirko rūbų R. K. ir išsiuntė į Marijampolės pataisos namus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu, 400 Lt. pervedė R. K. vardu į Marijampolės pataisos namų depozitinę banko sąskaitą, 900 Lt. persiuntė tyrimo metu nenustatytam asmeniui, 1 000 Lt persiuntė į Marijampolės pataisos namų depozitinę banko sąskaitą nenustatytam asmeniui, o 500 Lt pasiliko sau. Tokiu būdu D. D. su K. R., R. K., V. K., D. G. ir A. B. dalyvaudami bendrininkų grupėje, apgaule iš S. S. įgijo 30 000 Lt (kas atitinka 8 688 Eurus).Ž. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad įvykdė sukčiavimą, o būtent: 2014 m. gruodžio 1 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupėje su S. D., A. B., K. R., V. K., K. K. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, S. D., A. B., K. R., K. K. atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą – nukentėjusiajam S. S. priklausančius pinigus, S. D. perdavus A. B. mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini), A. B. iš S. D. parūpinto mobiliojo ryšio telefono paskambinus S. S., prisistačius Klaipėdos Korupcinių nusikaltimų tarnybos pareigūnu, melagingai pranešus, kad nuo jo sąskaitos nurašinėjami pinigai, po to telefoną perdavus K. R., kuris prisistatė AB DnB banko darbuotoju, išgavo iš S. S. pastarajam priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DnB banke, numerį, kortelių kodus, slaptažodžius, tokiu būdu apgaule įgijo S. S. prisijungimo prie AB DnB banke esančios sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis, 2014 m. gruodžio 1 d. 17.00 val. K. R., neteisėtai pasinaudojo įgytais S. S. prisijungimo prie sąskaitos AB DnB banke elektroninės bankininkystės duomenimis, prisijungė prie S. S. elektroninės bankininkystės ir iš S. S. priklausančios banko sąskaitos 5 500 Lt (atitinka 1 592,91 Eurų sumą) pervedė į K. K. surastą K. K. priklausančią banko sąskaitą, esančią AB DnB banke, kurią K. K. telefonu padiktavo Ž. P.. 2014 m. gruodžio 1 d. 17.04 val. Ž. P. veikdamas su K. K., V. K. nurodymu, AB DnB banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) m., per tris kartus išgrynino 5 000 Lt sumą (atitinka 1 448,1 Eurus), iš kurių Ž. P. 300 Lt (atitinka 86,87 Eurus) pasiliko sau, 750 Lt (atitinka 217,22 Eurus) perdavė K. K., o 4 450 Lt (1 288,81 Eurus), apie 18 val. adresu Beržų g. 21, Marijampolės m., V. K. nurodymu, perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, tokiu būdu bendrais veiksmais apgaule savo ir kitų naudai įgijo S. S. priklausančius 5 500 LtMarijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad visų kaltinamųjų atžvilgiu kaltinimai pasitvirtino, jų kaltė įrodyta ištirta bylos medžiaga. Kiekvienas kaltinamasis atliko tam tikrus veiksmus, kurie buvo nukreipti į kuo greitesnį nukentėjusiojo pinigų užvaldymą. Veiksmai kvalifikuoti teisingai ir jie baustini. Dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nuosprendžio apeliacinius skundus pateikė nuteistieji D. G., A. B., jo gynėjas advokatas Kęstutis Dobilas, nuteistieji V. K., S. D. ir nuteistojo Ž. P. pavedimu gynėja advokatė Regina Atkočaitienė.Apeliaciniame skunde nuteistasis D. G. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, kadangi apylinkės teismas nuosprendį grindė tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, nevertinant įrodymų visumos. Nuteistasis savo skunde nurodė, kad teismas nuosprendį turi pagrįsti įrodymais, kurie įvertinami BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis – teisėjo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir sprendimų argumentavimu. Įrodymų visuma turi būti vertinama išsamiai, nešališkai. Nuteistasis nurodė, kad nei bylos nagrinėjimo metu, nei ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltės nepripažino, nukentėjusiajam neskambino, neprisistatinėjo išgalvotu vardu ir pavarde, neišgavo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų. Byloje nenustatyta, kad jis pažįstamas su kaltinamąja V. B.. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas jo parodymus vertino tik kaip pasirinktą būdą išvengti atsakomybės, neįvertino aplinkybių kodėl R. K. anksčiau nepakeitė parodymų jo atžvilgiu.Nuteistojo nuomone, priimant nuosprendį, nebuvo atsižvelgta į jo asmenybę. D. G. nurodė, kad jis atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose. Nuo 2008 metų nėra duomenų, kad jis kada nors būtų užsiėmęs panašia nusikalstama veika, taip pat neatsižvelgta, skiriant bausmę, kad jis praeityje nebuvo teistas už panašią nusikalstamą veiką. Nuteistojo manymu, teismas išsamiai neištyrė baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, dalies jų visiškai neanalizavo, tuo padarydamas BPK pažeidimą, kas įtakojo neteisėto nuosprendžio priėmimą jo atžvilgiu.Nuteistasis A. B. savo apeliaciniame skunde prašė pakeisti 2017 m. gegužės 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį, pašalinant iš nuosprendžio jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 198¹straipsnio l dalyje, pripažinti jį kaltu ir nuteisti už nesunkius nusikaltimus pagal BK 182 straipsnio l dalį ir BK 289 straipsnį; pašalinti iš skundžiamo nuosprendžio aplinkybę apie tai, kad jis veikė bendrininkų grupėje su R. K., V. K. ir D. G.; pripažinti BK 59 straipsnio l dalies, 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino visiškai, padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis, kritiškai įvertino savo elgesį, nuoširdžiai gailėjosi; pripažinus jį kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio l dalyje ir 289 straipsnyje, pripažinus BK 59 straipsnio l dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam paskirtą 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti.

3.2.4. Nuteistasis A. B. savo apeliaciniame skunde taip pat teigė, kad teismas klaidingai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi bei padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą parengtinio bylos tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kada kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes, todėl teismas turėjo pripažinti, kad jis kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis, kritiškai įvertino savo elgesį, nuoširdžiai gailėjosi.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje apeliantai ir jų gynėjai apeliacinių skundų argumentus palaikė, teismo prašė juos tenkinti pilnai, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį nepakeistą. Apeliaciniai skundai atmestini.Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Marijampolės rajono apylinkės teismas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistųjų veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 289 straipsnyje, sudėtys.Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas ištyręs surinktus įrodymus neabejojo, kad kaltinamųjų nusikalstami veiksmai – skambinimas nukentėjusiajam R. S., prisistatant banko ir policijos darbuotojais, pateikiant jam melagingą informaciją apie jo banko sąskaitose tariamai atliekamas neteisėtas operacijas ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sąskaitų duomenų, siekiant užkirsti tam kelią, reikalavimas, banko sąskaitų, į kurias būtų galima pervesti apgaulės būdu gautus pinigus ir asmenų, kurie šiuos pinigus iš sąskaitų nedelsiant paimtų, suradimas, gautų banko sąskaitų pateikimas ir naudojimas, vėliau pinigų, pervestų į šių asmenų sąskaitas paėmimo ir tolesnio perdavimo koordinavimas, kuo skubiau išgryninant, nurodant kam ir kokią sumą perduoti sudarė vientisą loginę grandinę ir patvirtino kaltinamųjų tiesioginį aktyvų dalyvavimą nusikalstamų veikų įgyvendinime. Teismo pagrįsta nuomone, kaltinamųjų veiksmai buvo nuoseklūs ir tiksliai nukreipti konkrečiam nusikalstamam sumanymui įgyvendinti. Tokia teismo išvada grįsta ne tik nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, bet ir kitais bylos įrodymais, dalimi pačių nuteistųjų parodymais, kurie pripažino ar dalinai pripažino savo kaltę įgyvendinant jų bendrą sumanymą.Apeliantai D. G. ir V. K. nesutinka su ginčijamu nuosprendžiu ir aukštesniojo teismo prašo juos išteisinti, apeliantai A. B. ir S. D. nesutinka, kad jų kaltė įrodyta dėl jų atžvilgiu inkriminuotų BK 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies nusikaltimų sudėties. Apeliantas D. G. savo kaltę neigė ne tik nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir paduodamas apeliacinį skundą. Sutinkamai su apylinkės teismo išvada, šio apelianto pozicija nėra pagrįsta, argumentai dėl įrodymų vertinimo, nepasitvirtino, nes D. G. kaltumas įrodytas V. B. parodymais, R. K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, pervestų pinigų apskaitos žiniaraščio duomenimis laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2014 gruodžio 31 d. Šių įrodymų analizė patvirtina priešingą teisinę ir faktinę situaciją nei teigia D. G., o tai, kad nuteistoji V. B. nurodė, jog nepažįsta D. G. nepaneigia jo veiksmų, dalyvaujant inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme. Kritika dėl teismo įvertintų įrodymų, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių reikalavimus, yra atmestina, nes iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies visą atliktų veiksmų mechanizmą, siekiant piniginės naudos iš svetimo asmens, teismas pakankamai atskleidė ir jį išdėstė, pagrįsdamas faktinėmis bylos aplinkybėmis. Nuteistųjų kaltės įrodytos patikimais ir leistinais bei objektyviais bylos duomenimis, kurie įgijo įrodymų statusą. Priešingai nei nurodyta D. G. apeliaciniame skunde teismas patikrino visus byloje esančius duomenis, nurodė, kuriais jis vadovaujasi, kuriais ne, juos palygino ir susiedamas į loginę grandinę visumoje, teisingai motyvavo galutinį procesinį sprendimą. Teiginiais, jog buvo pilnai neanalizuotos aplinkybės bei jomis patvirtantys įrodymai yra atmestini kaip prieštaraujantys bylos medžiagai, nes teisėjų kolegija šių įrodymų vertinimo procese pažeidimų neįžvelgia ir vertina tokią nuteistojo D. G. išdėstytą poziciją tik kaip deklaratyvią ir niekuo nepagrįstą. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daro išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, taip pat nepalankaus jiems procesinio sprendimo priėmimas savaime BPK ar BK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.Nagrinėjamu atveju neteisėti veiksmai buvo atlikti bendrininkaujant. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog visi kaltinamieji suprato, kad jie veikė kaip bendrininkai, buvo pasiskirstę vaidmenimis ir todėl turi atsakyti už bendrą nusikalstamą veiką pilna apimtimi, nors ir atliko tik dalį nusikaltimų objektyviosios pusės požymių.Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-253-693/2017). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, konstatuojama, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).Bendrininkavimo požymių visumą pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė analizuodamas tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (nuteistųjų, liudytojų, nukentėjusiojo) kontekste, lyginant ir gretinant su kitais užfiksuotais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kuria teisėjų kolegija neabejoja. Bendrininkavimo požymiai akivaizdūs ir įrodyti, nustatyta, kad nusikaltimus darė daugiau nei du asmenys, kurių tikslas buvo užvaldyti svetimus (R. S.) pinigus, susitarimo buvimas įrodytas analizuojant nuteistųjų veiksmus, kurie nukreipti pinigų užvaldymui, įgyvendinant kiekvienam atskirus veiksmus, o šių asmenų tyčia nepaneigta, nes visi žinojo, jog atlieka veiksmus ne kiekvienas atskirai. Kaip išaiškinta teismų praktikoje, bendrininkų subjektyvioji požymių pusė suponuoja jų buvimo pagrindą analizuojant objektyviuosius padarymo požymius (bendras susitarimas dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, bendrininkų elgesio). Toks vertinimas detaliai skundžiamame nuosprendyje atskleistas ir išdėstytas, todėl jo apeliacinės instancijos teismas nekartoja ir nurodo, jog šių išaiškinimų pirmosios instancijos teismas neignoravo, tinkami jais vadovavosi, taigi nesutikti su padaryta pagrįsta ir teisinga teismo išvada nėra jokio pagrindo. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka apeliantas A. B. nurodo, jog teismas nenurodė bendrininkavimo privalomojo požymio – susitarimo bendrininkauti su R. K., V. K., D. G., nenurodytas ir išankstinis ar staiga kilęs susitarimas bendrai veikti. Šio požymio aspektu teisėjų kolegija, tikrindama nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujasi kasacinio teismo praktikos išaiškinimu, jog bendrininkavimas yra kelių asmenų daromas nusikaltimas, jiems susitarus. Pagal bendrininkavimo teoriją bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. tiek rengimosi, tiek ir pasikėsinimo stadijoje iki tol, kol nusikaltimas nėra baigtas. Tokio susitarimo pobūdis galimas ne tik žodinis, rašytinis, bet ir esant konkliudentinių veiksmų išraiškai. Be to, susitarimas gali būti ir iš anksto neaptartas, spontaniškas, kur įgyvendinus bendrą sumanymą pasiekiamas galutinis tikslas, kaip nagrinėjamu atveju pasipelnymas iš nukentėjusiojo visiems nuteistiesiems tam tikra pinigų dalimi. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečius veiksmus jie atliko, įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką pilna apimtimi. Taigi, analizuojant bylos įrodymus, kuriuos apylinkės teismas tyrė ir vertino, ir kuriais pasitvirtino padarytų nusikalstamų veikų įgyvendinimo mechanizmas apgauti R. S. ir iš jo sukčiaujant bei panaudojant kitus nusikalstamų veikų instrumentus taip neteisėtai pasipelnyti, nuteistieji, nors ir neigdami bendrininkavimą ar tam tikra dalimi tiesiogiai neatlikdami objektyviųjų nusikalstamų veikų (BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1dalies, 198¹ straipsnio) požymių visumos tik paneigia jų išsakytą apeliaciniuose skunduose poziciją. D. G. kaltumas pasitvirtino dėl visų jam inkriminuotų veikų, jis veikė bendrininkų grupėje atskleisto bei analizuoto nusikalstamo mechanizmo įgyvendinime. Tai, kad jis neatliko pats visų nusikaltimų sudėties objektyviųjų požymių nepaneigia bendro nusikalstamo sumanymo kartu su visais kitais nuteistaisiais šioje byloje. Šiuo pagrindu atmestinas ir nuteistojo A. B. apeliacinio skundo argumentas, jog turėtų būti pašalinta aplinkybė dėl bendrininkavimo kartu su R. K., V. K. bei D. G.. Nors A. B. pripažįsta iš esmės tiesioginį bendradarbiavimą tik su S. D. ir K. R., kuomet pasiskirstę savo veiksmų „rolėm“ vykdė sukčiavimą, tačiau iš atliktos bylos analizės teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus nuosprendžio motyvus ir įrodymų vertinimą, bendrininkavimas jam būtinų požymių visete akivaizdus ne tik tarp šio apelianto A. B. ir nuteistųjų S. D. bei K. R., bet ir tarp visų nuteistųjų, kuriem teisingai inkriminuota ši veikų padarymo baudžiamoji forma. Apelianto V. K. skunde nurodyta, jog jo atlikti veiksmai atitinka tik BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimo požymius, tačiau tokia skundo argumentacija neteisinga, nes kaip jau nurodytina, bendrininkavimas tarp visų apeliantų nustatytas pagrįstai ir teisėtai, teismas tinkamai vertino, jog visi nuteistieji, dalyvavę bendrame nusikalstame sumanyme ir suvokdami savo veiksmų prasmę bei siekiamus tikslus, ypač galutinį tikslą, atsako už visas nusikalstamas veikas pilnai, todėl apeliantas nepagrįstai suabejojo dėl jo atžvilgiu inkriminuotų visų nusikaltimų teisingumu, kadangi jo kaltė ir padaryti veiksmai pagrįstai konstatuoti kaip neteisėti, įrodyti skundžiamame nuosprendyje išdėstytų motyvų kontekste, kur visus įrodymus įvertinus atskirai ir juos susiejus į vieną visumą, padarytos teisingos teismo išvados nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Taip pat išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir nepaneigus bendrininkavimo susitarimo buvimo požymio pagrįstumo, kuris priešingai nei nurodyta A. B. apeliaciniame skunde, yra nustatytas tarp visų nuteistųjų, kuriems tai inkriminuota, teisėjų kolegija nurodo, esant bendrininkavimo požymių visumai, už padarytus nusikaltimus atsako visi prie bendro sumanymo prisidėję kaltieji asmenys. Apeliantas A. B. nesutinka su teismo išvada dėl jo atsakomybės pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį bei BK 198¹ straipsnį. Iš esmės dėl BK 214 straipsnio 1 dalies bei 215 straipsnio 1 dalies inkriminavimo nesutinka ir apeliantas S. D.. Baudžiamasis įstatymas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį numato atsakomybę tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį traukiamas atsakomybėn asmuo už tai, kad neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį kaltas asmuo baudžiamas už tai, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Tiek D. G., tiek apelianto A. B., tiek S. D. veiksmai, dalyvaujant bendrai, pasisavinant valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, neteisėtai įgijo ir perdavė svetimus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, šiuos duomenis neteisėtai panaudojo neteisėtai prisijungdami prie informacinės sistemos ir pažeisdami informacinės sistemos apsaugos priemones savo ir kitų naudai apgaule įgijo R. S. turtą, įrodyti teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, nepažeidus BPK 20 straipsnio reikalavimų, abejoti jų objektyvumu ir patikimumu nėra pagrindo, o pačių apeliantų skundo argumentai nėra pagrįsti konkrečiais duomenimis ar aplinkybėmis, tik nurodant bendro pobūdžio teiginius dėl teismo galutinio sprendimo jų kaltės įrodytinumo aspektu. Apeliantai A. B. ir S. D. kaltės dėl apgaulės neginčija, tačiau klaidingai interpretuodami bendrininkavimo reglamentavimą ir atsakomybės už tai skyrimą, neteisingai mano, jog jie neturi atsakyti ir už nusikalstamų viekų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje bei BK 198¹ straipsnio 1 dalyje (pastarąją liečia tik A. B. apeliacinis skundas) padarymą. Nuteistųjų A. B. ir S. D. skundų argumentai, kad jie tiesiogiai neatliko nusikalstamų veikų objektyviųjų požymių aukščiau nurodytų motyvų kontekste dėl atsakomybės kilimo visiems bendrininkams nurodytina, jog inkriminuoti šias ginčijamas veikas nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje pakanka bendrininkavimo objektyvių ir subjektyvių požymių visumos nustatymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantams inkriminuotos nusikalstamos veikos teisingai, todėl jie pagrįstai baustini. Apelianto Ž. P. apeliaciniame skunde išreikšta pozicija dėl jo išteisinimo, nurodant BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad nuteistasis Ž. P. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir toks straipsnių neatitikimas laikytinas rašymo apsirikimo, kur skundžiamo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas dėl veikos, inkriminuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį Ž. P. atžvilgiu, o ne pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsakomybėn traukiamas asmuo už tai, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl šios veikos kaltę apeliantas pripažino, tačiau tvirtino, kad nežinojo, jog pinigai gauti nusikalstamu būdu. Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti jo parodymai duoti ir ikiteisminio tyrimo metu, visi įrodymai įvertinti tiek atskirai, tiek visumoj ir sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, šių įrodymų visete neabejotina, kad Ž. P. vis tik suprato dėl gautų pinigų nusikalstamos kilmės. Tai patvirtina ir jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu kai jis kalbėjosi telefonu su asmeniu iš laisvės atėmimo vietos dėl banko sąskaitos į kurią būtų pervedami pinigai. Ši teismo išvada nepaneigta ir akivaizdi, nors ir skunde nurodyta priešingai, tačiau tokia apelianto pozicija yra tik subjektyvi jo atlikto vertinimo išraiška. Ž. P. atžvilgiu sukčiavimas inkriminuotas ištirtų įrodymų visuma ir nepaneigia jo veiksmų. Skundžiamas nuosprendis ir šioje dalyje teisėtas ir nenaikintinas.Apeliaciniame skunde Ž. P. nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu, jo dydžiu, tačiau vertinant aplinkybes, kurių pagrindu buvo sprendžiamas pareikšto ieškinio pagrįstumas, teisinis pagrindas, iš kurių matyti, jog nukentėjusysis patyrė turtinę 8 688,60 eurų žalą, kuri padaryta nuteistųjų neteisėtais veiksmais. Kaltinamieji su civiliniu ieškiniu nesutiko, tačiau kaip numato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys, todėl bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai, nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos, atsako solidariai. Asmenys, nusikaltimą padarę bendrais veiksmais, visi yra atsakingi už kilusias pasekmes ir padarytą žalą. Kadangi prievolė atlyginti nusikaltimu bendrais veiksmais padarytą žalą yra solidari, nukentėjusiajam skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai ir teisėtai ieškinys priteistas iš apeliantų (tuo pačiu ir paties Ž. P.) bei kitų konkrečiuose epizoduose veikusių nuteistųjų. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog teismo išvados tiek dėl nusikaltimu padarytos žalos pagrįstumo, tiek ir dėl ieškinio dydžio yra pagrįstos, motyvuotos, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jomis abejoti, todėl Ž. P. prašymas dėl priteistos žalos atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliaciniame skunde Ž. P. iš esmės prašo subendrinti bausmes taip, kad būtų galimas bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas nuteisdamas apeliantą už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, jam paskyrė 1 metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 4 metų laisvės atėmimo bausmės, iš dalies pridėjo šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmės dalį ir paskyrė galutinę subendrintą 4 metų 6 mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teismas bendrindamas bausmes, bendrinimo taisyklių nepažeidė. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tuomet, kuomet asmuo nuteistas ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nuteistas už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą ir jam paskirta galutinė didesnė nei 4 metai laisvės atėmimo bausmė. Taip pat labai svarbus kriterijus, ar bausmės tikslai bus pasiekti nesuvaržius nuteistojo laisvės, nes iš anstesnių teistumų matyti, kad bausmės vykdymo institutas buvo taikytas. Tokia išvada teismui nesusiformavo pagrįstai ir šiuo aspektu. Taigi, esant minėtoms aplinkybėms, Ž. P. bausmės vykdymo atidėjimo institutas negali būti taikomas netgi formaliai, todėl apelianto skundo argumentai atmestini ir prašymas netenkintinas. Pažymėtina, jog iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.Nuteistojo A. B. gynėjas Kęstutis Dobilas apeliaciniame skunde kėlė priteistos žalos atlyginimo klausimą nurodant, jog A. B. neigiant bet kokius ryšius su R. K., V. K. bei D. G., kur turėtų būti pašalinta bendrininkavimo aplinkybė su šiais asmenimis, atitinkamai turi būti priteista solidariai iš A. B., S. D. bei K. R. tokia suma kokią jie užvaldė kartu, o likusi suma iš visų kitų nuteistųjų.Šios nutarties aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu, konstatavus inkriminuotos bendrininkavimo formos požymių visumos pagrįstumą nuteistųjų atžvilgiu bei tuo pačiu ir liečiant apelianto A. B. asmenį, žalos atlyginimo klausimas, nusprendus priteisti solidariai iš nuteistųjų V. B., Ž. P., K. K., E. B., M. V., A. R., S. D., A. B., K. R., V. K., D. G., R. K. 8 688 Eurų turtinei žalai atlyginti, teismo išspręstas teisingai, civilinio ieškinio išsprendimo taisyklės bei procesiniai pažeidimai nenustatyti. Atsižvelgiant į tai ir netenkinus A. B. apeliacinio skundo reikalavimo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šis advokato K. Dobilo prašymas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Nuteistųjų D. G., A. B., jo gynėjo Kęstučio Dobilo bei V. K. apeliaciniuose skunduose kritikuotinas ir bausmės individualizavimo klausimas skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio bausmių skyrimo.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės paskyrimo nuteistiesiems yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Dėl bausmės skyrimo nuteistajam D. G. teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, šios nutarties 14 punkte nurodytų baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijoje numatytą bausmę.Skiriant bausmę D. G., teismas atsižvelgė į lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje, nusikaltimai yra tyčiniai, priskirtini nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, baigti, jis teistas, administracine tvarka ir baudomis nebaustas, laikytinas recidyvistu, nes turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, padarė tyčinį nusikaltimą, šios nusikalstamos veikos padarytos, atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Anot apelianto, jam skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į jo asmenybę, nuo 2008 metų nėra duomenų, kad jis būtų užsiėmęs panašia veika ir nėra už tai teistas, tačiau šios skunde nurodytos aplinkybės kaip tik priešingai buvo tinkamai teismo ištirtos ir įvertintos bausmės individualizavimo proceso eigoje, kurių pagrindu teismas, įgyvendindamas bausmės paskirtį ir nustatydamas bausmės rūšį ir dydį, teisingai įvertino visas šiam procesui reikšmingas aplinkybes, siejamas su nuteistojo ne tik asmeniu, bet ir padarytomis nusikalstamomis veikomis ir bausmės skyrimo taisyklių (BK 54 straipsnis) nepažeidė, teisingos bausmės paskyrimą teisingumo principo įgyvendinimo kontekste. Dėl paskirtos bausmės nuteistajam A. B. teisingumo. Šio nuteistojo atžvilgiu bausmės skyrimo procesas nepažeistas, reikšmingų aplinkybių vertinimas atliktas be pažeidimų, bausmė paskirta adekvati padarytiems nusikaltimams ir ne per griežta. A. B. anksčiau yra teistas bei baustas administracine tvarka, laikytinas recidyvistu, nes turėdamas teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, padarė naujus tyčinius nusikaltimus, atliekant jam laisvės atėmimo bausmę metu. Kaip ir visiems, teismas nustatė šio nuteistojo atžvilgiu sunkinančią aplinkybę – bendrininkavimą, o lengvinančių aplinkybių neįžvelgė. Šiuo aspektu apeliantas skundo dalį argumentuoja tuo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog lengvinančios aplinkybės BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto kontekste nėra, nes jis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis, kritiškai vertino savo poelgį bei nuoširdžiai gailėjosi. Pažymėtina, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis suprantamos aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Teismų praktikoje išaiškinama, kad prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis konstatuojamas tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Konstatuojant nuoširdų gailėjimąsi vertinamas kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir vėliau. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-491/2012).Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs kaltinamojo A. B. duotų parodymų reikšmę, spręsdamas dėl pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi fakto nustatymo, pagrįstai sprendė, jog nėra pakankamo pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailėjimąsi ir visišką prisipažinimą. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu jam inkriminuotų veikų neneigė, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad toks jo pripažinimas veiksmų ir nuoširdus gailėjimasis yra abejotinas. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su inkriminuotomis BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje bei BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytomis ir įrodytomis veikomis, ginčija bendrininkavimo požymį, kas patvirtina tik pirmosios instancijos teismo pagrįstą išvadą dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimo visumos. Tai, kad inkriminuotų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 289 straipsnyje neteisėtų veiksmų ir kaltės apeliantas neginčija bei tai, kad jo atsakomybę lengvina šių veikų pripažinimas ir gailėjimasis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto kontekste, nesudaro pagrindo dar labiau švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtos ir teisingai individualizuotos bausmės, kurios paskirtos ir taip švelnesnės nei sankcijos vidurkis. Apelianto A. B. gynėjo advokato K. Dobilo apeliaciniame skunde prašoma bausmę mažinti ir tuo pagrindu, jog nuteistojo A. B. atžvilgiu baudžiamasis procesas vyko per ilgai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis). Kartu pabrėžtina, kad ir pagal EŽTT, ir pagal nacionalinių teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su formaliu proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir kt. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto v. Finland, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus v. Lithuania, peticijos Nr. 53161/99 ir kt.).Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2014 m. gruodžio 2 d. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami intensyviai, ne vieną kartą apklausiami asmenys, įtariamųjų skaičius siekė daugiau nei 10, buvo sprendžiami klausimai dėl kardomųjų priemonių skyrimo, tiriama ne tik dėl bendrininkavimo, bet ir dėl organizuotos grupės atliktų neteisėtų veiksmų, dalis nuteistųjų buvo pataisos namuose, kas ir sunkino tyrimą, bylos apimtis didelė, byla pakankamai sudėtinga, vienos nuteistosios atžvilgiu buvo spręstina dėl ekspertizės skyrimo būtinumo, atliekama įvairių bylai reikšmingų dokumentų analizė ir pan., pirmosios instancijos teisme ikiteisminio tyrimo medžiaga kartu su kaltinamuoju aktu perduota 2016 m. gegužės 31 d. ir skundžiamas nuosprendis priimtas 2017 m. gegužės 9 d., todėl pagrindo konstatuoti, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo nepateisinamas delsimas, t. y., kad valstybės institucijos dėl neveiklumo ilgą laiką būtų neatlikusios jokių procesinių veiksmų, nėra. Aplinkybės, jog apeliantas A. B. buvo laikomas suimtas ir taip galimai buvo be reikalo varžomos jo konstitucinės teisės ilgą laiką nėra absoliučios skundo tenkinimui, kadangi kardomųjų priemonių taikymas tik užtikrino tinkamą teisminį procesą ir jo neužvilkino labiau nei reikėjo objektyviam ir pilnam bylos aplinkybių ir įrodymų ištyrimui. Taigi, teisėjų kolegija, šioje baudžiamojoje byloje, nenustačiusi nepagrįstų delsimų baudžiamojo proceso metu, neturi pagrindo konstatuoti, kad baudžiamasis procesas truko nepateisinamai ilgai, ir atitinkamai dėl to, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, švelninti nuteistajam A. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde nesutinka su bausmės individualizavimu, prašo ją švelninti, todėl aukštesnės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrino ir šiuo aspektu.Neginčijamai nustatyta, jog kaip ir diduma nuteistųjų, V. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 289 straipsnyje. Skiriant bausmę teismas atsižvelgė į lengvinančių aplinkybių nebuvimą, sunkinančios – bendrininkavimo – aplinkybės konstatavimą, į jo teistumą, baustumą administracine tvarka, recidyvisto požymį ir skyrė nusikaltimų sankcijos vidurkio neviršijančias bausmes, kurios yra teisingos ir manytina tinkamos įgyvendinant bausmės tikslus ir paskirtį. V. K. dalyvavo įvykdant penkis tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių (BK 182 straipsnio 1 dalis, 198¹ straipsnio 1 dalis, 289 straipsnis) ir apysunkių (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Be to, jis pagrįstai laikytinas recidyvistu, nes anksčiau yra teistas, teistumas neišnykęs. Nusikaltimus, dėl kurių padarymo jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, V. K. padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, t. y. net ir įkalinimo įstaigoje taikomas režimas jam nebuvo efektyvus, nes noras įgyti svetimą turtą ir tokiu būdu pasipelnyti buvo stipresnis nei siekis reabilituotis ir reintegruotis į visuomenę. Nuteistojo kriminalinė praeitis liudija, kad nusikaltimų vykdymas yra tapęs jo gyvenimo būdu. Nusikaltimus apeliantas pradėjo daryti jauname amžiuje ir sistemingai darė iki šiol. Aukštesnysis teismas laiko, jog švelnesnė bausmė nei realus laisvės atėmimas šiuo atveju nepasiektų bausmės tikslų. Be to, ankstesni teistumai pagrįstai rodo, kad jo asmenybė nėra linkusi paisyti įstatymų imperatyvų, nuteistasis, negerbiantis šalies įstatymų bei kitų visuomenės narių teisių ir teisėtų interesų, negali tikėtis švelnaus baudžiamumo.Esant aukščiau išdėstytiems, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nuosprendis teisėtas, teismas teisingai kvalifikavo nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, tinkamai sprendė civilinio ieškinio klausimą ir paskyrė bausmes, adekvačias padarytiems nusikaltimams, todėl apeliantų ir advokato K. Dobilo apeliaciniai skundai atmetami, skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistųjų D. G., A. B., jo gynėjo advokato Kęstučio Dobilo, V. K., S. D., nuteistojo Ž. P. gynėjos advokatės Reginos Atkočaitienės apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.