- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-29
- Bylos Nr.
- e2-144-913/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-01213-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Ieškovas
- B. S., J. T.
- Atsakovas
- G. D.
- Advokatai
- Aleksandras Doroševas, Karolina Jonaitienė
- Kategorijos
- 4.9pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovų B. S. ir J. T. atstovei advokatei Karolinai Jonaitienei (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą Zoom),
atsakovui G. D. ir jo atstovui advokatui Aleksandrui Doroševui (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą Zoom),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. S. ir J. T. ieškinį atsakovui G. D. dėl teisės įregistruoti kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo, ir pagal atsakovo G. D. priešieškinį ieškovams B. S. ir J. T. dėl savininko (bendraturčio) teisių pažeidimo pašalinimo įpareigojant ieškovus atlikti žemės sklypo ribų ženklinimą – parodymą dalyvaujant atsakovui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai B. S. ir J. T. ieškiniu atsakovui G. D. prašo leisti ieškovams B. S. ir J. T. be atsakovo G. D. sutikimo VĮ „Registrų centras“, nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti 9,8400 ha žemės sklypo, kurio adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą kadastrinių matavimų bylą; ieškovų B. S. ir J. T. naudai iš atsakovo G. D. priteisti jo daliai tenkančias išlaidas už kadastrinių matavimų atlikimą; ieškovų B. S. ir J. T. naudai iš atsakovo G. D. priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių tikslų dydį pagrindžiantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.
2. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad B. S. (toliau – Ieškovas), J. T. (toliau – Ieškovė, o abu kartu – Ieškovai) ir G. D. (toliau – Atsakovas) yra 9,8400 ha žemės sklypo, kurio adresas(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) bendrasavininkai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 328/984 dalis Žemės sklypo, Ieškovei nuosavybės teise priklauso 328/984 dalis Žemės sklypo, o Atsakovui nuosavybės teise priklauso 328/984 dalis Žemės sklypo. Žemės sklypas suformuotas 1994-04-10 atliekant preliminarius matavimus, kadastriniai matavimai, kurių metu būtų nustatytos tikslios sklypo koordinatės ir plotas, Žemės sklypui nėra buvę atlikti. Siekdami įgyvendinti nuosavybės teises į Žemės sklypą, Ieškovai inicijavo kadastrinių matavimų užsakymą ir atlikimą. Ieškovai informavo Atsakovą telefonu apie kadastrinių matavimų atlikimo vietą ir laiką, tačiau Atsakovas kategoriškai atsisakė kadastrinių matavimų atlikime dalyvauti.
3. 2021-11-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas D. Š. atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir surašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą (toliau – Aktas) bei parengė Žemės sklypo planą. Kadangi Atsakovas kategoriškai atsisakė dalyvauti Žemės sklypo kadastriniuose matavimuose, Ieškovai (tame tarpe Ieškovą pagal įgaliojimą atstovaujantis sūnus V. S.) ne kartą tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu kvietė Atsakovą pasirašyti Aktą ir Žemės sklypo planą tam, kad kadastro duomenys Nekilnojamoje turto registre būtų atnaujinti. Tačiau atsakydamas į prašymą pasirašyti Aktą Atsakovas pradėjo kelti su kadastrinių duomenų atnaujinimu nesusijusius reikalavimus, teigti, kad Ieškovai siekia iš jo „atimti“ Žemės sklypo dalį, todėl su kadastrinių duomenų atnaujinimu jis nesutinka.
4. Ieškovams nepavykus susikalbėti su Atsakovu ir atnaujinti Žemės sklypo kadastrinių duomenų Nekilnojamojo turto registre, pastarieji buvo priversti kreiptis teisinės pagalbos. Ieškovų atstovas 2023-08-31 Atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir turto buvimo adresu registruotu būdu bei elektroniniu paštu išsiuntė dar vieną pakvietimą pasirašyti Aktą ir Žemės sklypo planą taip leidžiant Ieškovams įregistruoti atnaujintus Žemės sklypo kadastro duomenis. Atsižvelgiant į itin konfliktiškus šalių santykius, kurie apsunkina galimybes disponuoti Žemės sklypu, Atsakovui taip pat buvo pasiūlyta atsidalinti Žemės sklypą bendru sutarimu. 2023-09-14 pakvietimas pasirašyti Aktą ir Žemės sklypo planą Ieškovui dar kartą buvo išsiųstas elektroniniu paštu. 2023-10-14 Atsakovas elektroniniu būdu pateikė atsakymą į 2023-08-31 ir 2023-09-14 prašymus klaidingai nurodydamas, neva jis nebuvo pakviestas į kadastrinius matavimus, apie juos nežinojo pažymėdamas, kad kvietimą pasirašyti Aktą ir Žemės planą jis traktuoja kaip psichologinį spaudimą pažeisti galiojančias LR teisės aktų nuostatas.
5. Faktą, kad Ieškovai be Atsakovo sutikimo negali įregistruoti atnaujintų Žemės sklypo kadastro duomenų įrodo ir VĮ „Registrų centras“ 2023-10-03 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (14.2 E), kuriuo atmestas prašymas atnaujinti Žemės sklypo kadastro duomenis, kadangi Akto ir Žemės sklypo plano nepasirašė visi bendrasavininkai, kaip tai numatyta Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 21.5, 21.8 ir 38.4.5 papunkčiuose. Siekdami išnaudoti visas įmanomas galimybes ginčą išspręsti taikiai bei įvertindami faktą, kad ne visus įrodymus apie pakvietimą atvykti į Žemės sklypo kadastrinius matavimus Ieškovai išsaugojo, Ieškovai dar kartą kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl Žemės sklypo ribų paženklinimo organizavimo suteikiant dar vieną galimybę ribų paženklinime dalyvauti Atsakovui.
6. 2024-02-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar kartą išsiuntė Atsakovui pakvietimą į 2024-02-19 12:00 val. organizuojamus Žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atsakovas 2024-02-19 organizuojamuose Žemės sklypo kadastriniuose matavimuose nedalyvavo, į pateiktą kvietimą neatsakė. Atlikti matavimai ir Žemės sklypo ribos nesiskyrė nuo užfiksuotų 2021-11-26. 2024-02-21 Atsakovui dar kartą buvo išsiųstas pakvietimas pasirašyti jau naujai parengto Akto, tačiau į gautą pakvietimą Atsakovas neatsakė. Akivaizdu, kad Atsakovas sąmoningai ir tyčia ignoruoja Ieškovus bei kliudo jiems įgyvendinti nuosavybės teises į Žemės sklypą. Atsakovo atsisakymas pasirašyti Aktą ir Žemės sklypo planą yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, Atsakovas sąmoningai ir tyčia trukdo Ieškovams įgyvendinti nuosavybės teises į Žemės sklypą. Kadastrinių duomenų atnaujinimas nepažeidžia Atsakovo teisių ir interesų, priešingai, tikslių Žemės sklypo koordinačių nustatymas pakeltų Žemės sklypo vertę. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus akivaizdu, kad Atsakovo nesutikimas su Žemės sklypo atnaujintų kadastro duomenų įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, pažeidžia Ieškovų bendrą dalinę nuosavybę į Žemės sklypą, todėl Ieškovai teikia šį ieškinį prašydami leisti Ieškovams įregistruoti atnaujintus Žemės sklypo kadastro duomenis be Atsakovo sutikimo.
Atsiliepimas
7. Atsakovas G. D. pateikė atsiliepimą į Ieškovų ieškinį, kuriame nurodė, kad su Ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad atsakovui ir ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini). 2021-11-26 neinformavus atsakovo ir šiam nežinant, UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas D. Š. atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir surašė žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą (toliau - Aktas) bei parengė Žemės sklypo planą. Apie tai atsakovas buvo informuotas tik po geodezinių matavimų atlikimo, kartu paaiškinant, kad rengiamas žemės sklypo atidalinimo planas, pagal kurį sodyba bei sodybos statiniais užstatyta žemė bus priskirti bendraturčio B. S. asmeninės nuosavybei, bei kurią B. S. nori kuo greičiau parduoti. Nesutikdamas su tokiu sklypo padalinimu, bei įtardamas, kad gali būti apgautas (nes atsakovui priklausanti žemės sklypo, dalis šiam nežinant buvo ieškovo V. S. nuomojama ir anksčiau), atsakovas pareiškė prieštaravimą dėl atliktų kadastrinių matavimų jam nedalyvaujant ir prašė pakartoti kadastrinius matavimus jam dalyvaujant, kad galėtų realizuoti jam priklausančias savininko teises, bei iš anksto suderinti su atsakovu kadastrinių matavimų datą. Tačiau atsakovo primygtinai vis buvo prašoma pasirašyti 2021-11-26 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą, o 2023 m. rugsėjo 14 d. rudenį atsakovas gavo iš ieškovo atstovo (advokato R. K.) tą patį žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą ir žemės sklypo dalių atidalinimo parengtą projektą, pagal kurį sodyba bei sodybos statiniais užstatyta žemė, atitenka B. S. asmeninei nuosavybei. Į tai atsakovas informavo advokatą R. K., kad nesutinka su kadastriniais matavimais nes šie atlikti jam nedalyvaujant, o žemės sklypo dalių atidalinimo projektas parengtas nederinus su atsakovu, vienašališkai, bei neatsižvelgiant į atsakovo interesus.
8. Apie teisme iškeltą civilinę bylą atsakovas sužinojo gavęs procesinius dokumentus 2024-10-24. Iš ieškinio sužinojo, kad buvo kviečiamas pakartotiniam žemės sklypo ribų paženklinimui. Iki tol jokios informacijos apie pakartotinius kadastrinius matavimus nei iš atsakovo, nei jo atstovo, nei žemėtvarkininko jis gavęs nei paštu, nei telefonu nebuvo. Pradėjęs domėtis pašto įstaigoje, jis 2024-12-04, iš Lietuvos pašto saugyklos gavo : - 2024 m. vasario 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kvietimą į žemės sklypo ribų ženklinimą 2024-02-19 d. 14 val.; - 2024 m. vasario mėn. 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pranešimą apie žemės sklypo ribų paženklinimą vietovėje jam nedalyvaujant, su 2024-02-19 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktu, žemės sklypo planu.
9. Svarbu paaiškinti, kad nuo 2023 metų pavasario jo gyvenamame pastate adresu (duomenys neskelbtini), vyko renovacija. 2024 metų vasario – kovo mėnesiais, buvo remontuojamos laiptinės, senas tinkas visas pašalintas ir visos pašto dėžutės buvo nuimtos. Laiškus palikinėdavo ant laiptinės radiatorių, o atsakovas nuo 2022 metų dirbo (duomenys neskelbtini) ir namo grįždavo tik savaitgaliais. Dėl tokių objektyvių aplinkybių jis negavo savalaikiai jam adresuotų registruotų pašto siuntų. Pastato remonto aplinkybes patvirtina susirašinėjimas su administratoriumi ir pastato remonto sąmatos bei apmokėjimų lentelė.
10. Reikšminga ir aktualu, kad su pačiu ieškovu B. S. (kuris yra atsakovo mamos brolis) atsakovas nuolat, apie kartą per savaitę bendraudavo telefonu ir ieškovui buvo žinomos aplinkybės apie pastato (duomenys neskelbtini) renovaciją, remontą, bei kad atsakovas darbo dienomis būna (duomenys neskelbtini) (jis pats anksčiau, dar gyvai esant atsakovo mamai, ne kartą lankėsi šiais adresais). Kad ieškovas apie šią aplinkybę žinojo, patvirtina ir faktas, kad 2023-09-14 ieškovo atstovo (advokato) Pranešimas buvo siunčiamas abejais šiais nurodytais adresais. Taip pat ieškovui buvo žinomas ir atsakovo el. pašto adresas (siuntė atsakovui ginčo aktą bei atidalinimo planą), bei kaip aukščiau minėta buvo žinomas ir telefono numeris. Tačiau nei matavimų dieną (2024-02-19), nei prieš tai, jokios informacijos apie numatytą ribų ženklinimą atsakovas negavo.
11. Atsiėmęs iš Lietuvos pašto saugyklos laiškus atsakovas 2024-12-08 nuvyko į žemės sklypą pasižiūrėti riboženklių natūroje, tačiau apėjęs visą žemės sklypą riboženklių nerado (nuotraukos pridedamos, taip pat yra ir filmuota medžiaga, kurią galės pateikti teismui).
12. Atsakovas pavėluotai gavęs matininko D. Š. siųstas registruotas pašto siuntas, nepraleidęs įstatymo numatytą terminą, 2024-12-21 pateikė pastarajam Pastabas, nurodydamas objektyvias aplinkybes sutrukdžiusias atsakovui dalyvauti žemės sklypo ribų nustatyme su prašymu, pakartoti žemės sklypo ribų bei taškų nustatymo procedūrą jam dalyvaujant. Pagrindė atsakovo suinteresuotumą dėl prašomos procedūros, papildomai pateikdama asmeninius interesus atspindintį žemės sklypo padalijimo projektą (schemą).
13. Ieškovai, kurie žinodami, kad atsakovas nepasirašė ant pateiktų dokumentų vien todėl, kad buvo pažeista jo teisė dalyvauti atliekant kadastrinius matavimus, ir kad jis nuolat reiškė norą dalyvauti šiuose veiksmuose, bei turėdami visas galimybes pasitikslinti (paskambinti, ar elektronine žinute paklausti) atsakovo neatvykimo priežastis, to nepadarė, o pasinaudojo vien tik formalia nuostata, kad pranešimas išsiųstas registruotu laišku, nors patvirtinimo, kad šis laiškas įteiktas ieškovas negavo ir neturėjo. Toks bendradarbiavimas, juolab atsižvelgiant, kad šalys yra giminės ir dažnai bendrauja telefonu, negali būti pripažintas tinkamu. Net nevertinant ir konkrečios objektyvios aplinkybės, kai siuntos neįteiktos laiku dėl pastato remonto bei susijusių aplinkybių, įmanomos ir kitos gyvenimiškos aplinkybės, kai asmuo suserga, ar papuola į autoįvykį, ar tiesiog vėluoja, ar negali atvykti dėl kitų svarbių priežasčių. Todėl sąžiningai veikdama šalis (tinkamai bendradarbiaudama), turėtų susižinoti ir pasitikrinti kodėl kita šalis nedalyvauja ir spręsti klausimą dėl numatytos procedūros vykdymo. Atsižvelgiant į šias visas objektyvias, nuo atsakovo valios nepriklausiusias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas kategoriškai atsisakė, ar vengė dalyvauti žemės sklypo kadastriniuose matavimuose. Atvirkščiai, jis norėjo realizuoti savo kaip bendraturčio teises dalyvaudamas kadastriniuose matavimuose. Bet dėl objektyvių aplinkybių ir netinkamo ieškovų bendradarbiavimo, jis negalėjo įgyvendinti savo, kaip savininko (bendraturčio) teisės bendros dalinės nuosavybės valdyme. Ieškovų netinkamas bendradarbiavimas pasireiškė tuo, kad šie nepakankamai siekė ir dėjo pastangų padėti atsakovui įgyvendinti jo teises bei pareigas, t. y. vykstant atitinkamiems teisiniams veiksmams, bei žinodami atsakovo nuomonę dėl dalyvavimo šiuose veiksmuose, turėdami visas galimybes, nesusižinojo, nesidomėjo kodėl atsakovas nedalyvauja, o tenkinosi formaliu registruotos siuntos išsiuntimo faktu, neturėdami patvirtinimo ir nepasitikrinę kad registruotos siuntos atsakovui įteiktos ir dėl to buvo pažeistos atsakovo kaip turto bendrasavininko teisės. Atsakovas, nedisponuodamas jokia informacija, niekaip negalėjo įtakoti faktinės įvykių raidos, įgyvendinti ar ginti savo kaip bendraturčio teises.
14. Atsakovas G. D. byloje pareiškė priešieškinį ieškovams B. S. ir J. T., kuriuo prašo panaikinti atsakovo teisių pažeidimą, įpareigojant ieškovus atlikti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribų ženklinimą – parodymą dalyvaujant atsakovui; priteisti iš ieškovų solidariai bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai pagal byloje pateiktus dokumentus. Priešieškinyje atsakovas išdėstė lygiai tas pačias aplinkybes kaip ir atsiliepime į ieškovų ieškinį.
Atsiliepimas
15. Ieškovai atsiliepime į ieškovo priešieškinį nurodo, kad Atsakovas teigia, kad neva nebuvo informuotas nei apie 2021-11-26, nei apie 2024-02-19 planuojamus atlikti Sklypo kadastrinius matavimus. Tačiau šios Atsakovo dėstomos aplinkybės neatitinka tikrovės. Apie 2021-11-26 planuojamus kadastrinius matavimus Atsakovas buvo informuotas tiek registruotu paštu, tiek asmeniškai Ieškovų telefoninių pokalbių metu, tačiau dalyvauti kategoriškai atsisakė, kaip ir pasirašyti Aktą. Ieškovams paprašius pasirašyti Aktą arba aptarti priežastis, dėl kurių Atsakovas atsisako Aktą pasirašyti, pastarasis teigdavo, kad Ieškovai neva nori atimti jo Sklypo dalį arba reikšdavo tik nepagrįstus reikalavimus neatlygintinai perleisti jam dalį statinių Sklype, priklausančių Ieškovui nuosavybės teise, priešingu atveju teigė darysiantis viską, kad jokių nuosavybės teisių pastarieji į Sklypą neįgyvendintų. Ieškovams nepavykus rasti kompromiso su Atsakovu, pastarieji kreipėsi teisinės pagalbos. Tik tada Atsakovas pasirinko poziciją, kad sutikti su kadastriniais matavimais negali, nes neva jam nebuvo suteikta teisė juose dalyvauti. Siekiant išnaudoti visas galimybes susitarti taikiai ir geranoriškai išspręsti kilusį ginčą buvo organizuojami pakartotiniai kadastriniai matavimai dar kartą suteikiant galimybę dalyvauti Atsakovui. Pažymėtina, kad Ieškovai neturėjo jokio poreikio šių matavimų organizuoti, jie išimtinai buvo organizuojami dėl Atsakovo siekiant išspręsti ginčą taikiai. Apie numatomus matavimus Atsakovas buvo informuotas visais adresais registruotu paštu ir telefonu. Tačiau ir šį kartą ribų ženklinime nedalyvavo. Atkreiptinas dėmesys, jog priešieškinyje teigiama, neva „<...> Atsakovas nuolat reiškė norą dalyvauti šiuose veiksmuose”, tačiau Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų šiuos teiginius. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad Atsakovas ignoravo Ieškovus, o iki Ieškovams pasitelkiant teisinę pagalbą neatsakydavo į siunčiamus laiškus. Tad akivaizdu, jog teiginiai apie Atsakovo aktyvumą šiuo klausimu yra absoliučiai išgalvoti. Svarbu pažymėti, kad pats Atsakovas pripažįsta, jog su Ieškovais kontaktavo, tad apie nurodomus veiksmus žinojo. Tačiau arba Atsakovas ignoruodavo situaciją, arba atsisakydavo bendradarbiauti. Šį faktą įrodo ir tai, kad Ieškovams nepavykstant susikalbėti su Atsakovu net Ieškovo sūnus V. S. ne kartą skambino Atsakovui bei rašė elektroninius laiškus norėdamas padėti šią situaciją išspręsti taikiai, tačiau elektroninius laiškus Atsakovas ignoruodavo, o pokalbių metu ir toliau laikydavosi savo neteisėtų reikalavimų. Manytina ir tai, kad Atsakovas sąmoningai delsdavo pasiimti registruotas siuntas, žinodamas, kad siunčiamas pranešimas dėl dalyvavimo kadastriniuose matavimuose. Apibendrinant išdėstytą nėra pagrindo sutikti su Atsakovu, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie atliekamus kadastrinius matavimus. Ieškovai dėjo maksimalias pastangas, kad Atsakovas matavimuose dalyvautų, tinkamai jį informavo. Tačiau Atsakovas, būdamas žemės sklypo savininku, turi taip pat pareigas domėtis savo turtu ir tinkamai įgyvendinti valdymo ir naudojimo teises, ko šiuo atveju nepadarė.
16. Priešieškiniu Atsakovas reikalauja įpareigoti Ieškovus dar kartą organizuoti Sklypo kadastrinius matavimus nenurodydamas tokio reikalavimo teisinio pagrindo, taip pat ir to, kaip tiek 2021-11-26, tiek 2024-02-19 atlikti kadastriniai matavimai pažeidė Atsakovo teises, t. y. kokiu būdu tenkinus ieškinį ir įregistravus kadastrinius matavimus būtų pažeistos Atsakovo nuosavybės teisės, taip pat ir to, kodėl kilo poreikis organizuoti dar vienus matavimus. Tiek 2021-11-26, tiek 2024-02-19 atlikus Sklypo kadastrinius matavimus buvo
nustatytos identiškos išorinės Sklypo ribos, be kita ko sutampančios su 1994-04-10 preliminarių matavimų metu užfiksuotomis Sklypo ribomis. Taigi, Sklypas nei sumažėjo, nei padidėjo, tiesiog atliktas tikslių ribų nustatymas. Atsakovas, nesutikdamas su kadastriniais matavimais privalo tokį nesutikimą pagrįsti realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, ko iki šiol nepadarė. Taigi, Atsakovas neįrodė, kad atlikus matavimų registraciją būtų pažeistos jo nuosavybės teisės. Akivaizdu, kad atsakovo nesutikimas su kadastriniais matavimais grindžiamas savanaudiškomis ir piktybiškomis paskatomis, sąmoningu siekiu trukdyti Ieškovams įgyvendinti nuosavybės teises Sklype, o ne realia jo interesų apsauga. Atsikertant į Atsakovo reikalavimą organizuoti jam naujus kadastrinius matavimus pažymėtina, kad Atsakovas, kaip Sklypo savininkas, turi absoliučią teisę inicijuoti ir organizuoti Sklypo kadastrinius matavimus savo iniciatyva taip įgyvendindamas nuosavybės teises į Sklypą, tad reikalavimas tai įpareigoti padaryti Ieškovus savo lėšomis trečią kartą nėra nei teisėtas, nei logiškas. Paminėtina, kad Sklypo kadastrinių matavimų metu buvo sudėti visi riboženkliai, tad arba Atsakovas Teismui pateikė klaidingas aplinkybes, arba nuvykęs į Sklypą riboženklius neteisėtai pašalino. Apibendrinant išdėstytą pažymėtina, kad Atsakovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, privalo įrodyti, kad Ieškovai turi pareigą savo lėšomis organizuoti kadastrinius matavimus trečią kartą, taip pat nepaaiškino, kodėl to padaryti Atsakovas negali savo lėšomis ir iniciatyva, jei jau iš tiesų jam taip svarbu patikrinti nustatytas Sklypo ribas. Akivaizdu, kad Atsakovas sąmoningai ir tyčia nesutinka su kadastrinių matavimų įregistravimu turėdamas visai kitokių tikslų ir motyvų, kuriais siekiama ir toliau trukdyti Ieškovams įgyvendinti nuosavybės teises Sklype. Atsakovas neįrodė priešieškinio teisinio pagrįstumo, todėl priešieškinis yra atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė advokatė Karolina Jonaitienė ieškinio reikalavimą palaikė ir paaiškino, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti 2021 metais, su atsakovu buvo bendrauta daug, vėliau atsakovas pradėjo iš ieškovų reikalauti namo dalies. Buvo kreiptasi į atstovus, iš atsakovo pusės dažnai buvo ignoruojami tam tikri veiksmai. Po to atsakovas pradėjo teigti, kad neva nieko nežinojo. Užtenka vieno sklypo savininko, kad organizuotų kadastrinius matavimus. Visos pareigos buvo vykdomos, tačiau atsakovas vis tiek nepasirašė. Šio sklypo kadastriniai matavimai atitinka su preliminariais matavimais. Buvo siūloma atsakovui iškart nusistatyti naudojimosi tvarką ir atsidalinti. Atsakovas reikalauja, kad nebūtų vykdomas atidalijimas. Nėra jokiu būdu pažeistos atsakovo teisės, todėl nėra priežasčių netenkinti ieškinio. Prašo ieškinį tenkinti.
18. Teismo posėdžio metu atsakovas G. D. paaiškino, kad yra pagrindų kodėl jis negalėjo dalyvauti. Paskambino ir pasakė: „atvažiuok, pasirašyk“. Nepasirašė, nes nesutiko su atidalijimu. Po to siunčia laiškus, kad pasirašyti, kad jis dalyvavo, nors nedalyvavo. Tuomet organizavo antrą matavimą. Labai gaila, kad nėra ieškovų, nes dėdė net nežino, kad vyksta šis teismas. Reikėtų pagalvoti ar iš tikrųjų ieškovas yra B. S.. Jis turi teisę dalyvauti matavime ir turi žinoti, kad organizuojami matavimai. Savininkas, tai visi kartu bendrasavininkai. Mano, kad turi teisę tam prieštarauti. Dėl kadastrinių matavimų yra neaiškumų. Ieškinyje pateikiamas matavimo aktas, o prašo pripažinti matavimo bylą. Su kuriuo jis nesutinka, nes ten įeina žemės atidalijimas. Ieškovas nepateikė bylos, tik matavimo aktą. Ši byla pateikta jo priešieškinyje. Kad pasirašytų kadastrinius matavimus reikia, kad pamatytų tuos taškus, kurie yra. Riboženklių nėra. Vienas buvo šiaurinėje pusėje prieš 2 metus. Daugiau nė vieno. Kad pasirašyti kadastrinius matavimus reikia, kad jam parodytų ribas. Matininkas, atlikęs matavimus tegul parodo kur ribos, taškai ir sutinka pasirašyti kadastrinius matavimus. Esminis teisių pažeidimas, kad nebuvo informuotas, kad bus vykdomas matavimas. Kai antrą kartą vyko matavimas jis buvo informuotas pavėluotai. Antro matavimo metu nebuvo sudarytas antras aktas, nes atitiko pirmąjį, kuris buvo atliktas jam nedalyvaujant. Jis nežino kur žemės ribų taškai. Prie ieškinio nėra pateikto žemės sklypo plano. Su matavimo aktu susipažinęs. Neidentiškai nustatytos ribos, pasikeitė vienas taškas, kurio anksčiau nebuvo. Pasikeitė sklypo dydis, pats žemėtvarkininkas sakė, kad 6 arais. Kadastro įstatymo 10 straipsnio 2 punktas nurodo, kad visi bendrasavininkai turi dalyvauti matavimuose.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismo posėdžio metu atsakovo G. D. atstovas advokatas Aleksandras Doroševas paaiškino, kad atsakovas yra pavaizduotas labai negatyviai. Jis nesikišo į šios žemės valdymą gan ilgą laiką. Apie 20 metų žemė buvo nuomojama jam nežinant, gaunami už tai pinigai. Buvo atlikti matavimai be bendraturčio žinios. Organizuoti gali kiekvienas bendraturtis, bet bendras turtas disponuojamas tik bendru sutikimu. Jo sutikimo nėra pateikta byloje, nes jo ir nebuvo, slapta buvo padaryta. Jam buvo pateikti tik dokumentai pasirašyti. Jis nusistatęs dėl to, kad be jo žinios negali būti disponuojamas turtas. Pirmas matavimas buvo jam nežinant, antras matavimas buvo pranešus jam, bet pavėluotai. Nuvažiavęs nerado riboženklių, todėl prašė organizuoti matavimus jam dalyvaujant. Jo teisė kaip bendraturčio buvo pažeista iš esmės. Su ieškiniu nesutinka.
20. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. Š. paaiškino, kad jis yra matininkas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus. Paaiškino, kad 2021 m. V. S. kreipėsi į juos, užsakė visus duomenis, atliko visus veiksmus. Buvo kviečiami kaimynai, atliekamas ženklinimas. Nedalyvavo NŽT ir vienas iš kaimyninių sklypų savininkų. Visų procedūrų buvo laikytasi. Bendrasavininkų jie neinformuoja ir nekviečia, čia yra pačių užsakovų reikalas. V. S. negavo vieno iš bendrasavininkų parašo, todėl kreipėsi į advokatę. Tai atliko dar vieną 2024 metais procedūrą. G. D. buvo kviečiamas. VĮ Registrų centre nebuvo jokie trūkumai nustatyti, išskyrus, kad nėra vieno bendrasavininko parašo. G. D. buvo išsiųstas kvietimas, bet jis neatvyko ir nedalyvavo. Per tą laiką kol jo laukė, apėjo sklypą ir patikrino riboženklius. Nuo 1-8 visi buvo vietoje. 9, 10, 11 riboženklio tuo metu nebuvo, nes buvo ariama žemė. Tais 2024 metais buvo atstatyti tie riboženkliai ir V. S. paprašė ūkininko, kad juos saugotų. Buvo išsiųstas pakartotinas laiškas G. D., kad buvo įvykęs ženklinimas, šio laiško jis neatsiėmė. 2025 metais V. S. kreipėsi į jį su klausimu ar yra galimybė patikrinti ar riboženkliai yra vietoje. Jie apėjo su antstole ir rado visus riboženklius. Kai kurie taškai yra žolėje, jų nematai, bet jie yra. Jeigu G. D. teigia, kad nėra riboženklių, gali pasikviesti bet kurį kitą matininką ir patikrinti. Jo parengtas žemės sklypo dokumentas negali būti žemės sklypo atidalijimo dokumentas. Po kadastrinių matavimų šis sklypas didėja 5 arais. Šiais matavimais nustato tik sklypo išorines linijas. Jeigu bus sutarta dėl tos išorinės ribos, tuomet bus galima kalbėti apie naudojimosi tvarką. Be kadastrinių matavimų jokio atidalijimo negali būti. Pagal nuostatus, nėra tokio punkto, reikalavimų, kad įpareigoti bendrasavininką pasirašyti. Matininkas neturi įgaliojimo ir reikalavimo kviesti bendrasavininką. Kviestiniai asmenys yra besiribojančių sklypų savininkai. Jeigu neatvyksta bendrasavininkas, niekas nedraudžia atlikti matavimus. G. D. kreipėsi 2024 metais, kai siuntė papildomą kvietimą, susisiekė jis ir advokatas kartu su juo, paklausė kas čia vyksta. Jis informavo, kad atliktas ženklinimas, to pokalbio metu G. D. sutiko, turėjo susitikti, kad pasirašytų, bet ta byla jau buvo teisme. Pretenzijų nesulaukė dėl kadastrinių matavimų. Vienintelis dalykas, kad kažkuris sakė, jog reikės nuvažiuoti į sklypą ir pažiūrėti ar yra riboženkliai. Jeigu nedalyvavo nė viename matavime, kaip gali riboženklius rasti? Sklypo ribos yra registruojamos pagal planus, o ne riboženklius. Riboženkliai neturi jokios įtakos sklypo dydžiui. Riboženklis ir žemės sklypo planas neturi nieko bendro tarpusavyje. Matininko pareiga sustatyti riboženklius. Pagal duomenis, kuriuos galima gauti iš „(duomenys neskelbtini)“, matysis kada matininkas toje vietoje jungė savo prietaisą, daugiau nieko iš to nesimatys. Tik kad buvo prietaisas pajungtas tada ir tada, matysis tik pasijungimo laikas. Riboženklių sudėjimą rodo tik jei buvo antstolė arba kaimynai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
21. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad ieškovai ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis, po 328/984 dalis, valdo 9,8400 ha ploto, žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovai, siekdamas atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios matininkas D. Š. atliko minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. lapkričio 26 d. paženklino žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas ir surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir parengė Žemės sklypo planą, kurio nepasirašė vienas iš bendraturčių – G. D..
22. Apie žemės sklypo kadastrinius matavimus atsakovas G. D. buvo informuotas sklypo bendraturčių (giminaičių) telefonu ir el. paštu. Tačiau atsakovas su parengtais dokumentais nesutiko dėl kitų, su žemės sklypo kadastriniais matavimais nesusijusių, reikalavimų. Esant tokiai situacijai ieškovai kreipėsi dėl teisinės pagalbos, ir 2023-09-14 ieškovų atstovas adv. R. K. registruotu paštu, atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei kitu žinomu atsakovo adresu – (duomenys neskelbtini), išsiuntė pranešimą dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimo ir dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovas G. D. su prašymu pasirašyti parengtus žemės sklypo kadastrinius matavimus nesutiko, nurodydamas, jog būdamas vienas iš žemės sklypo savininkų apie 2021-11-26 vykdomus jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus nežinojo ir todėl nedalyvavo juos atliekant.
23. 2024-02-19 buvo organizuojami pakartotiniai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. 2024-02-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė registruotu paštu atsakovui G. D. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) kvietimą į 2024-02-19 organizuojamus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Tačiau į žemės sklypo ribų ženklinimą atsakovas neatvyko. 2024-02-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui registruotu paštu išsiuntė raštą, kuriuo informavo, kad atsakovui neatvykus į žemės sklypo ribų ženklinimą, ribų paženklinimas vietoje įvyko atsakovui nedalyvaujant, bei pridėjo matuoto žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą pastaboms pateikti. Atsakovas atsakymo į šį raštą nepateikė.
24. Iš 2023-10-03 VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimo dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos netinkamumo kadastro duomenims pakeisti nekilnojamojo turto kadastre nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla dėl sprendime nurodytų trūkumų yra netinkama žemės sklypo kadastro duomenims pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre, t. y. žemės sklypo plane ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte nepasirašė visi žemės sklypo savininkai, nurodydami pasirašymo datą.
Dėl ieškovų ieškinio reikalavimo.
25. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).
26. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje 3 nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys, Įstatymo 9 straipsnio 3 dalis numato, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Kadastro nuostatai). Kadastriniai matavimai atliekami taip pat ir vadovaujantis Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. D1-349 „Dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių“ (toliau – Taisyklės).
27. Kadastro nuostatų (galiojusių Žemės sklypo ženklinimo metu ir 2021-11-26, ir 2024-02-19) 15.6 punkte numatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant.
28. VĮ „Registrų centro“ duomenys patvirtina, kad Žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Taigi, ieškovai, siekdamas patikslinti kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, Kadastro nuostatų 15.6 punkto pagrindu turėjo teisę inicijuoti Žemės sklypo kadastrinius matavimus.
29. Pagal Kadastro nuostatų 15.6. punktą žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. Minėtame punkte įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas žemės sklypo savininkas ar bendrasavininkas gali inicijuoti žemės sklypo ribų nustatymą žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.
30. Kadastro nuostatų 32.1. punkte, nustatančiame, kokie veiksmai turi būti atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, įtvirtinta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo (3.2.1.1.4. punktas).
31. Kadastrinių matavimų būdu nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai bei kiti duomenys, reikalingi nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos parengimui ir įrašymui į nekilnojamojo turto registrą (kadastro nuostatų 32.1.2. – 32.1.6 punktai).
32. Kadastro nuostatų 32.1.1. papunktyje įtvirtintas reikalavimas, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims.
33. Taisyklių 19 punkte nurodyta kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamam arba būsimam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – su ženklinamu žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, besiribojančios valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos kaip atskiras žemės sklypas, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau – kviestiniai asmenys), išskyrus Nuostatų 32.1.1.1 papunktyje nurodytus atvejus.
34. Taisyklių 24 punkte nurodyta, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas Taisyklių 2 priede nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji ženklinant žemės sklypo ribas: žemės sklypo savininkas (esamas arba būsimas) arba įgaliotas asmuo, kviestiniai asmenys ir matininkas. Taisyklių 26.5 papunktyje yra nurodyta, kad 4 punkte esančioje lentelėje įrašomi nustatant žemės sklypo ribas dalyvavę kviestiniai asmenys. Jeigu jie sutinka su žemės sklypo ribomis, sutikimą patvirtina parašu ir nurodo datą. Kai žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašo žemės sklypo savininko (esamo arba būsimo) ar kviestinio asmens įgaliotas asmuo, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 4 punkte esančioje lentelėje įrašomi įgalioto asmens vardas, pavardė, įgaliojimo registravimo data ir numeris. Jeigu ženklinamas žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme, lentelėje pasirašo ir nurodo pareigas, vardą, pavardę ir datą valstybinės žemės patikėtinio atstovas. Taip yra išreiškiamas sutikimas su akte nurodomo žemės sklypo paženklinimo teisingumu ir savo kaip savininko, ar besiribojančio žemės sklypo savininko teisių nepažeidimu, taip pat patvirtinama aplinkybė apie savo ar įgalioto asmens dalyvavimą paženklinant žemės sklypą, kuriam nustatomi kadastro duomenys.
35. Pažymėtina, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 6/2010).
36. Taisyklių 27 punkte nurodyta, kad jei žemės sklypas priklauso ar priklausys keliems savininkams (bendraturčiams), žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašo visi žemės sklypo (esamieji arba būsimieji) savininkai (bendraturčiai) arba jų įgalioti asmenys.
37. Nagrinėjimu atveju žemės sklypas yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis trijų bendraturčių (dviejų ieškovų ir atsakovo). Atsakovui nesutinkant pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto ir parengto žemės sklypo plano, ieškovai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti jų teisę pateikti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą įregistravimui be bendraturčio sutikimo.
38. Bendraturčiui (atsakovui), nepasirašant Žemės sklypo plano bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, įgaliotos institucijos negali suderinti kadastrinių matavimų bylos bei ieškovai negali įregistruoti kadastrinių matavimų.
39. Atsakovas savo atsisakymą pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą motyvuoja tuo, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti jam nedalyvaujant ir jis prašė pakartoti kadastrinius matavimus jam dalyvaujant, bei tuo, jog rengiamas žemės sklypo atidalinimo planas, su kuriuo jis nesutinka ir įtaria, kad gali būti apgautas.
40. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl ieškovų teisės pripažinimo vykdyti žemės sklypo kadastrinių matavimų rengimo ir derinimo bei įregistravimo darbus be atsakovo sutikimo. Taigi, ginčo dalyką nagrinėjamu atveju sudaro žemės sklypo kadastriniai matavimai, o ne žemės sklypo atidalinimo plano rengimas. Pažymėtina, jog tiek procesiniame dokumente (ieškinyje), tiek ieškovų atstovės paaiškinimai teisme ir teismo posėdžio metu apklausto liudytojo, matininko D. Š. paaiškinimai vienareikšmiškai patvirtina, jog parengti dokumentai, kurių nepasirašo atsakovas G. D., yra skirti išimtinai žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimui ir jų įregistravimui, ir tai nėra žemės sklypo atidalinimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo planas. Todėl žemės sklypo atidalinimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo klausimai, nebūdami šios bylos nagrinėjimo dalyku nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas ir nesudaro prielaidų paneigti ieškovų teisę atlikti, derinti ir registruoti žemės sklypo kadastrinius matavimus be atsakovo sutikimo.
41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali bendrasavininkų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus.
42. Ieškovų užsakymu atlikti žemės sklypo tikslieji kadastriniai matavimai parodė, kad šalių valdomo žemės sklypo plotas po atliktų tiksliųjų kadastrinių matavimų nesumažėjo, o priešingai – padidėjo, todėl visų bendraturčių turima žemės sklypo dalis irgi atitinkamai padidėjo. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad žemės sklypo ribos būtų nustatytos neteisingai. Atsakovas taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad naujų kadastrinių matavimų įregistravimas kaip nors pažeistų jo teises ar teisėtus interesus. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo neveikimas trukdo ieškovams įgyvendinti savo kaip bendraturčių teises, paneigia jų teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Taip pat iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovas G. D. iš esmės buvo išreiškęs savo sutikimą su atliktais kadastriniais matavimais (tai matyti iš pateikto į bylą atsakovo rengto taikos sutarties projekto), tačiau iki šiol matininko parengti dokumentai nėra pasirašyti. Todėl yra pagrindas spręsti, kad atsakovas nepaaiškino ir neįrodė atsisakymo derinti Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus pagrįstumo.
43. Vadovaujantis Taisyklių 27 punktu, Žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktus ir planą turi pasirašyti visi sklypo bendraturčiai.
44. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ieškovai neturi galimybės tinkamai įgyvendinti Žemės sklypo valdymo teisės, derinant atliktus kadastrinius matavimus ir juos įregistruojant Nekilnojamojo turto registre, kadangi Žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktas ir planas nėra pasirašyti atsakovo G. D..
45. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis, užtikrinant stabilų ir ekonomišką bendro daikto valdymą, naudojimą, disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1064/2003; Nr. 3K-3-604/2004; Nr. 3K-3-132/2009; kt.).
46. Nagrinėjamu atveju vienas iš esminių atsiliepimo į ieškinį argumentų yra tas, kad atsakovas atsisako patvirtinti atliktus kadastrinius matavimus dėl to, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie jų atlikimą ir negalėjo dalyvauti atliekant šiuos matavimus. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, o dėl to, jog nuo 2022 metų iki 2024 metų gegužės mėnesio jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) vyko gyvenamojo namo renovacijos darbai, buvo remontuojamos laiptinės ir buvo nuimtos pašto dėžutės, jis negavo jam registruotu paštu siunčiamų kvietimų atvykti į kadastrinius matavimus.
47. Teismo vertinimu, atsakovo nurodomos aplinkybės dėl gyvenamojo namo renovacijos nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovas iš tiesų dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių negavo jam siunčiamų pranešimų registruotu paštu, nes vertinant bylos duomenų visumą, labiau tikėtina, jog atsakovas, iš esmės žinodamas apie ieškovų organizuojamus kadastrinius matavimus, sąmoningai vengė priimti jam registruotu paštu matininko siunčiamus pranešimus savo neveikimą pridengdamas vykstančia namo renovacija (pastebėtina, jog objektyvių įrodymų, jog dėl namo renovacijos darbų nebuvo galimybių pristatyti registruotų pašto siuntų pateikta nėra), ir tokiu būdu vilkino šį procesą.
48. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo kadastrinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Nagrinėjamu atveju tokį aktą atsakovas atsisako pasirašyti tik dėl nedalyvavimo jį surašant, kadangi laikosi pozicijos, jog jam apie atliekamus kadastrinius matavimus nebuvo tinkamai pranešta.
49. Šiuo konkrečiu atveju atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu buvo išsiųstas pranešimas apie kadastrinių matavimų atlikimą. Asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo – parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto neteisėtumą, todėl pripažintina, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas nedalyvavo nustatant šalims priklausančio sklypo ribas, neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai.
50. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su pranešimu kitai šaliai ir būtinybe jai dalyvauti sudarant paženklinimo – parodymo aktą, turi būti aiškinama nepažeidžiant jos sisteminių ryšių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, o asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo – parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
51. Taigi ir šiuo atveju atsakovo nedalyvavimas sudarant paženklinimo – parodymo aktą, atsakovui iš esmės nenurodant jokių pretenzijų dėl akto turinio, atliktų matavimų ar galinčių kilti jo teisių bei teisėtų interesų pažeidimų, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atliktų kadastrinių matavimų neteisingumo, ydingumo ar vertinti, kad jie buvo atlikti esmingai pažeidžiant atsakovo teises bei teisėtus interesus. Pastebėtina, kad į bylą nepateikta jokių duomenų, paneigiančių ieškovų užsakymu atliktus matavimus ar jų teisingumą.
52. Savo nesutikimą su atliktais kadastriniais matavimais atsakovas grindė ir aplinkybe, jog jam nuvykus į žemės sklypą, žemės sklypo ribos nebuvo pažymėtos riboženkliais. Pažymėtina, jog kaip pagrįstai paaiškino teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas matininkas D. Š., žemės sklypo ribos yra registruojamos pagal planus, o ne riboženklius. Ieškovai, atsikirsdami į atsakovo argumentą dėl riboženklių (ne)buvimo, pateikė į bylą 2025-08-12 antstolės D. M. atliktą Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ((duomenys neskelbtini)), kuriuo antstolė konstatavo, jog pasitelkus matininko turimą GPS imtuvą, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atliekamas riboženklių patikrinimas vietoje, kurio metu (atsižvelgiant į žemės sklypo planą M 1:2000 – sklypo plotas 98999 m²) žemėje buvo aptikta 10 (dešimt) riboženklių, kurių išdėstymas pažymėtas plane. Taigi, į bylą pateiktais įrodymais objektyviai yra pagrįsta ir įrodyta, kad žemės sklype riboženkliai yra.
53. Teismo įsitikinimu, paties atsakovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai iš esmės atskleidžia, kokios yra tikrosios jo atsisakymo pasirašyti ant žemės sklypo kadastro duomenų bylos dokumentų priežastys. Atsakovas nuolat pabrėžia, kad nesutinka su žemės sklypo atidalijimu ar naudojimosi tvarkos nustatymu, kas, tikėtina, ir yra tikroji priežastis dėl ko atsakovas vilkina žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto pasirašymą ir kadastro duomenų įregistravimą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktą kadastrinių matavimų bylą.
54. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad atsakovas nenurodė protingai motyvuoto atsisakymo pasirašyti pateiktus dokumentus ir neįrodė, kad atliktų kadastrinių matavimų įregistravimas kaip nors pažeistų jo teises ar teisėtus interesus (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės ir faktai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo atsisakymas trukdo bendraturčių teises įgyvendinti būtent ieškovams ir paneigia jų teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Atsakovas neturi teisės trukdyti ieškovams įgyvendinti savo teisę nustatyti šalims priklausančio žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje, remdamasis vien tik formaliais kriterijais, todėl pripažįstama, kad ieškovai turi teisę be atsakovo sutikimo VĮ „Registrų centras“, nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti 9,8400 ha žemės sklypo, kurio adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą kadastrinių matavimų bylą. Ieškovams neturint galimybės kitu būdu gauti žemės sklypų bendrasavininkio sutikimo, ieškinys dėl kadastro duomenų įregistravimo be bendraturčio sutikimo tenkinamas visiškai.
Dėl priešieškinio reikalavimo.
55. Atsakovas G. D. byloje pareikštu priešieškiniu prašė panaikinti atsakovo teisių pažeidimą, įpareigojant ieškovus atlikti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribų ženklinimą – parodymą dalyvaujant atsakovui.
56. Atsakovo pareikšto priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovus atlikti žemės sklypo ribų ženklinimą – parodymą atsakovui dalyvaujant, teismas neturi pagrindo tenkinti, nes kaip jau teismas nustatė šioje byloje, ieškovai Kadastro nuostatų 15.6 punkto pagrindu galėjo inicijuoti Žemės sklypo kadastrinius matavimus, o atsakovas nepateikė įrodymų dėl netinkamai atliktų kadastrinių matavimų bei neteikė savo užsakymu atliktų matavimų. Taigi nesant duomenų, kad ieškovai kadastrinių matavimų atlikimą inicijavo neturėdami tam teisės, ar kad kadastriniai matavimai pažeidžia atsakovo teises, teismas neturi pagrindo tenkinti tokio atsakovo reikalavimo. Kartu pažymėtina, kad ieškovams pagrindus ir įrodžius, kad atsakovas nemotyvuotai atsisako pasirašyti Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, teismas tenkino ieškovų ieškinio reikalavimą, kuriuo pripažino ieškovų teisę be atsakovo sutikimo VĮ „Registrų centras“, nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti 9,8400 ha žemės sklypo, kurio adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą kadastrinių matavimų bylą. Todėl tenkinus ieškovų ieškinio reikalavimus, neliko teisinio pagrindo atsakovo priešieškinio reikalavimo patenkinimui. Dėl išdėstyto atsakovo G. D. priešieškinio reikalavimas netenkintinas (CPK 178 straipsnis).
57. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
58. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
59. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
60. Ieškovai byloje prašo iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 110 Eur žyminis mokestis, 2 900 Eur advokatės atstovavimo išlaidos, 726 Eur išlaidų už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą.
61. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas: 110 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur už advokato atstovavimo išlaidas.
62. Teismas konstatuoja, kad šalių patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.
63. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinys yra patenkintas, o atsakovo priešieškinis atmestas, atitinkamai paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos, t. y. ieškovams iš atsakovo priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
64. Ieškovų patirtos išlaidos už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą pripažintinos pagrįstomis ir susijusiomis su byla, todėl priteistinomis ieškovams iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
65. Dėl atsakovo teismo posėdžio metu pareikšto prašymo priteistinų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymo dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tokį prašymą pateikė tik žodžiu, jo nepagrįsdamas rašytiniais įrodymais, iliustruojančiais jo finansinę bei turtinę padėtį, bei įvertinant paties atsakovo nurodytas aplinkybes apie tai, jog jis yra dirbantis asmuo, turintis nekilnojamojo turto, šis atsakovo prašymas netenkintinas.
66. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovams iš atsakovo priteistinos 3 736 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
67. Teismas patyrė 31,72 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį patenkinus, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovų ieškinį patenkinti visiškai.
Atsakovo priešieškinį atmesti.
Leisti ieškovams B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) be atsakovo G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo VĮ „Registrų centras“, nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti 9,8400 ha žemės sklypo, kurio adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą kadastrinių matavimų bylą.
Priteisti iš atsakovo G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovams B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 736 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 31,72 Eur (trisdešimt vieną eurą 72 ct) už procesinių dokumentų įteikimą. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, procesinių dokumentų įteikimo įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.