- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-17
- Bylos Nr.
- 1S-225-487/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10176-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kaltinamasis
- G. K.
- Advokatai
- Aidas Venckus
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo G. K. gynėjo advokato Aido Venckaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria be kita ko, šešių mėnesių laikotarpiui pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas G. K. turtui – gryniesiems pinigams, t. y. 38 200 Eur, rastiems ir paimtiems kratos jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje metu, taip pat G. K. kartu su sutuoktine S. K. priklausančiam nekilnojamajam turtui, t. y. ūkiniam pastatui bei butui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje G. K., be kitų kaltinamųjų, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 3 dalyje, 201 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą bei civilinį ieškinį, ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2022 m. vasario 28 d. ir 2024 m. vasario 20 d. nutarimais 6 mėnesių laikotarpiui buvo laikinai apribota G. K. nuosavybės teisė į pinigus – 38 200 Eur (rastus kratos jo gyvenamojoje vietoje metu) bei kartu su sutuoktine nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą – keleivinius automobilius, ūkinį pastatą, butą, ginklus. Vėliau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d., 2023 m. vasario 22 d., 2023 m. rugpjūčio 23 d. ir 2024 m. vasario 20 d. nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas G. K. turtui – gryniesiems pinigams, t. y. 38 200 Eur, buvo tęsiamas. 2024 m. vasario 20 d. nutartimi šios procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 28 d.
3. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartimis buvo panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartys.
4. Prokuroro 2024 m. balandžio 29 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. K. turtui – pinigams (38 200 Eur), kurie saugomi Lietuvos kriminalinės policijos biuro skyriuje. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2024 m. balandžio 29 d. iki 2024 m. balandžio 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi, patenkinus prokuroro prašymą pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą, pratęstas 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. nuo 2024 m. balandžio 29 d. iki 2024 m. spalio 29 d. laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas G. K. turtui – gryniesiems pinigams – 38 200 Eur, paliekant visišką nuosavybės teisės apribojimą.
6. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi, patenkinus iš dalies G. K. skundą, Vilniaus miesto apylinkės ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. balandžio 29 d. nutartis buvo panaikinta, dėl įtariamojo skundo priimant naują sprendimą – Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro prašymo pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą G. K. turtui – gryniesiems pinigams (38 200 Eur) netenkinti. Teismas nutartyje nurodė, kad įsiteisėjusia ir nepanaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartimi pratęstas laikino nuosavybės teisės į minėtas pinigines lėšas apribojimo terminas baigiasi 2024 m. rugpjūčio 28 d., todėl skundžiama nutartimi procesinės prievartos priemonės tam pačiam turtui ir tais pačiais pagrindais taikymo tęsimas yra dubliuojantis ir netikslingas.
7. 2024 m. birželio 14 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo gauta Kauno apygardos teisme, o 2024 m. liepos 5 d. nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.
8. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi 6 mėnesių laikotarpiui buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas gryniesiems pinigams – 38 200 Eur (terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 28 d.), rastiems kratos kaltinamojo G. K. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje metu bei G. K. kartu su sutuoktine nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui (terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d.), teismui nustačius, kad neišnyko aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai. Taip pat buvo panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. K. priklausantiems keleiviniams automobiliams bei ginklams.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
9. Kaltinamojo G. K. gynėjas advokatas Aidas Venckus skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalį, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas G. K. priskiriamoms, bet jam nepriklausančioms piniginėms lėšoms – 38 200 Eur, kurie buvo rasti jo tėvų namuose. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Skundžiamoje Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje nurodyta, jog laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas į ginamajam G. K. nuosavybės teise priklausantį bei jam kartu su sutuoktine S. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą yra pratęsiamas, siekiant tik vieno iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų – užtikrinti civilinio ieškovo – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareikštą civilinį ieškinį – 46 187 Eur sumai ir nėra tęsiamas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą.
9.2. Skundžiamos Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalis, kuria 6 mėnesių laikotarpiui, nuo 2024 m. rugpjūčio 28 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas į G. K. priskiriamą, bet jam nepriklausantį ir niekada nepriklausiusį turtą – grynuosius pinigus 38 200 Eur, visiškai apribojant ginamojo disponavimo, naudojimo ir valdymo teisę, negali būti laikoma nei pagrįsta, nei teisėta, kadangi yra priimta akivaizdžiai pažeidžiant tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnio, tiek ir BPK 151 straipsnio reikalavimus, dėl ko aukštesniojo teismo turėtų būti panaikina. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi buvo ne paskirtas ginamajam G. K. laikinas nuosavybės teisių apribojimas, bet pratęstas tas, kuris buvo paskirtas dar Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2022 m. vasario 28 d. nutarimu. Tačiau galutinėmis ir neskundžiamomis Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartimis (10 t., b. l. 137–140; 141–147) nurodytos procesinės prievartos priemonės taikymas laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 28 d. iki 2024 m. vasario 28 d. buvo pripažintas neteisėtu, dėl ko jos taikymo termino tolimesnis tęsimas 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi negalimas netgi teoriškai. Tačiau iš skundžiamoje nutartyje aptartos argumentacijos nėra galimybės suprasti, kokiu teisiniu pagrindu ir remiantis kokiu procesiniu dokumentu laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 28 d. iki 2024 m. vasario 28 d. buvo tęsiamas laikinas G. K. nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas. Taip pat visiškai neaišku ir tai, kokią teisinę reikšmę šiuo atveju turėjo minėtos galutinės ir neskundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartys, kuriomis buvo panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų 2023 m. vasario 22 d. ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartys, kuriomis laikinas nuosavybės teisių apribojimas į ginamajam G. K. priklausantį turtą buvo tęsiamas laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 28 d. iki 2024 m. vasario 28 d.
9.3. Konstitucijos 23 straipsnis numato, kad nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai, o nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Maksimalus įstatyme įtvirtintas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas ikiteisminio tyrimo metu negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių, išskyrus atvejus, kuomet asmuo yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, išvardintas BPK 151 straipsnio 7 dalyje, priskiriamas labai sunkių, sunkių ar apysunkių nusikalstamų veikų kategorijai. Nei 2023 m. vasario, nei kovo, nei balandžio mėnesiais ginamasis G. K. nebuvo įtariamas nei labai sunkių, nei sunkių, nei BPK 151 straipsnio 7 dalyje išvardintų apysunkių nusikalstamų veikų padarymu. Tai reiškia, kad maksimalus, BPK 151 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas į bet kokį jo nuosavybės teise valdomą ar jam priskiriamą turtą negalėjo būti tęsiamas ilgiau kaip iki 2023 m. vasario 28 d., ką galutinėmis ir neskundžiamomis 2024 m. balandžio 29 d. nutartimis konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas, po ko ši procesinė prievartos priemonė turėjo būti panaikinta. Nei BPK 151 straipsnis, nei jokia kita procesinė teisės norma nenumato galimybės, praėjus tam tikram laiko tarpui, šiuo atveju 12 mėnesių po BPK 151 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto maksimalaus nuosavybės teisių apribojimo termino pasibaigimo, toliau tęsti nurodytos procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, kas skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį daro neteisėta.
9.4. Skunde nurodoma ir tai, kad skundžiamos Kauno apygardos teismo nutarties teisėtumo nesukuria ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. (skunde klaidingai nurodoma nutarties data 2024 m. balandžio 30 d.) priimta nutartis, kuria buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. balandžio 29 d. nutartis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo G. K. turtui. Nors apygardos teismo nutartis galutinė ir neskundžiama, tačiau iš jos nėra galimybės suprasti, kokių procesinių dokumentų pagrindu laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 28 d. iki 2024 m. vasario 28 d., buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ginamojo turtui, t. y. 38 200 Eur, kad nurodytą procesinės prievartos priemonės taikymo terminą būtų galima teisėtai, kaip tai numato Konstitucijos 23 straipsnis, pratęsti ir 2024 m. vasario 20 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.
9.5. Toliau skunde gynėjas išdėsto jau minėtų ikiteisminio tyrimo metu priimtų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarčių apskundimo eigą ir dėl jų priimtų Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutarčių, kuriomis panaikintos pirmiau minėtos ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartys, esmę ir teigia, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į G. K. tėvams priklausančius grynuosius pinigus pasibaigė dar 2023 m. vasario 28 d., todėl negalėjo būti tęsiamas nei 2024 m. vasario 20 d., nei 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartimis panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų 2023 m. vasario 22 d. ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, iš esmės neteisėtomis tapo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartis, kuria laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas G. K. turtui buvo pratęstas 6 mėnesių laikotarpiui, bei Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartis, kuria ginamojo skundas atmestas. Šios nutartys, Vilniaus apygardos teismui priėmus 2024 m. balandžio 29 d. nutartis, neabejotinai turėjo būti panaikintos, tačiau susidarė ydinga procesinė situacija, kuomet baudžiamojo proceso įstatyme nėra numatyta proceso dalyvių skundų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo atnaujinimo procedūra. Tačiau ir baudžiamojoje teisėje galioja principas Ex injuria jus non oritur, kuris reiškia, jog iš ne teisės negali atsirasti teisė, kas skundžiamos Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalies dėl nuosavybės teisės į grynuosius pinigus apribojimo termino pratęsimo neleidžia laikyti nei pagrįsta, nei teisėta.
10. Egzistuoja ir dar viena aplinkybė, minėtą nutartį daranti nepagrįsta ir neteisėta – iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, jog G. K. taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas siekiant tik vieno iš BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų, t. y. civilinio ieškinio užtikrinimo, bet ne siekiant užtikrinti turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. Tai reiškia, kad civilinio ieškinio užtikrinimui gali būti apribota kaltinamojo nuosavybės teisė tik į tokios vertės turtą, kuris yra pakankamas pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti, bet ne į visą kaltinamajam nuosavybės teise priklausantį turtą ar ženkliai didesnės vertės turtą. Tokiu būdu, bendra kaltinamiesiems priklausančio nekilnojamojo turto, į kurį apribotos jų nuosavybės teisės siekiant užtikrinti VMI pareikštą 46 187 Eur civilinį ieškinį, rinkos vertė yra 62 258,50 Eur, t. y. daugiau kaip 30 % didesnė, nei civilinio ieškovo prašoma priteisti žalos atlyginimo suma. Kaltinamųjų nuosavybės teisių apribojimas vien tik į jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą (jo dalį) yra daugiau nei pakankamas byloje pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo toliau tęsti ginamojo G. K. nuosavybės teisės apribojimo terminą į jam priskiriamus pinigus – 38 200 Eur, kadangi palikus galioti skundžiamą apygardos teismo nutartį, bendra kaltinamiesiems priklausančio turto, į kurį taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, vertė būtų daugiau nei dvigubai didesnė nei civilinio ieškovo pareikšto civilinio ieškinio suma, kas tokios apimties nuosavybės teisių apribojimą civiliniam ieškiniui užtikrinti daro nepagrįstu ir neteisėtu.
11. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
12. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo G. K. gynėjo advokato Aido Venckaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartis priimta, įvertinus visas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymui reikšmingas aplinkybes.
13. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla yra perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrįstumo, pakanka nustatyti, kad yra faktiniai duomenys, suteikiantys pagrindą manyti, jog G. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, taip pat, kad byloje gali būti ar yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Minėta procesine prievartos priemone gali būti užtikrinamas ir nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimas savininkui ar teisėtam valdytojui. Pagrindinis šios priemonės tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan.
14. Duomenys, suteikiantys pagrindą manyti, kad kaltinamasis G. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ne kartą aptarti ankstesnėse teismų nutartyse sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pratęsimo, todėl, nagrinėjant iš esmės analogišką kaltinamojo gynėjo skundą, aukštesnysis teismas dėl baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų pakankamumo detaliau nepasisako. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo pagrįstumo, iš esmės nesprendžia kaltės (taip pat ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo) klausimo, taip pat nesprendžia, ar byloje bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas ir kokia apimtimi. Pažymėtina, kad iš esmės turto įgijimo teisėtumo klausimą išsprendžia baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas joje galutinį procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, gynėjo skundo argumentai, kad skundžiamoje nutartyje nenustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo pagrindas – galimas turto konfiskavimas, atmetami kaip nepagrįsti. Kita vertus, nagrinėjamu atveju aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas, apygardos teismui konstatavus, kad šiuo metu nėra išnykę BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai – būtinumas užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą bei pareikštą civilinį ieškinį.
15. Gynėjo manymu, kad G. K. nuosavybės teisė į pinigines lėšas yra ribojama, nesant tam teisinio pagrindo, kadangi pinigai, kurie buvo rasti ginamojo tėvų namuose, nuosavybės teise priklauso ne jam, o tėvams, todėl nėra kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų rezultatas, t. y. turto objektas, kuris galėtų būti konfiskuojamas, vadovaujantis BK 72 straipsniu. Šie argumentai yra nepagrįsti.
16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje G. K. pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, kurių rezultatu gali būti pripažįstami kratos kaltinamojo gyvenamojoje vietoje metu rasti pinigai ir tuo pagrindu gali būti sprendžiamas turto konfiskavimo taikymo klausimas. Todėl išlieka pagrįsta tikimybė, kad kaltinamajam G. K. gali būti taikomas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Tuo pačiu pažymima, kad aplinkybės dėl piniginių lėšų kilmės bei priklausomybės yra faktinės bylos aplinkybės, kurios nustatomos nagrinėjant baudžiamąją bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme. Tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą, bus padarytos išvados dėl turto, į kurį laikinai apribota kaltinamojo G. K. nuosavybės teisė, gavimo ir priklausymo aplinkybių. Šioje proceso stadijoje pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu laikinai apriboti kaltinamojo G. K. nuosavybės teisę į visas kratos jo deklaruojamoje gyvenamojoje vietoje metu rastas ir paimtas pinigines lėšas – 38 200 Eur nėra.
17. Kaltinamojo G. K. gynėjas savo skundą grindžia ir tuo, kad skundžiama nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas negalėjo būti pratęstas, kadangi jis pasibaigė dar 2023 m. vasario 28 d., kas konstatuota galutinėmis ir neskundžiamomis Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartimis, kuriomis panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. vasario 22 d. ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartys. Šis skundo argumentas nepagrįstas.
18. Nors Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartimis buvo panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartys, kuriomis buvo tęsiamas laikinas metu įtariamojo G. K. nuosavybės teisės į kratos metu rastus grynuosius pinigus apribojimo terminas, skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo išvadai, kad skundžiama nutartimi buvo pratęstas pasibaigęs laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas. Priešingai, nei teigiama gynėjo skunde, ši situacija tinkamai buvo aptarta ir vėlesnėje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartyje, kuria buvo iš dalies patenkintas G. K. skundas, paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2024 m. rugpjūčio 28 d. Minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartį kaltinamasis G. K. skundė aukštesniajam teismui, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartimi jį atmetė ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartį. Pastaroji nutartis yra įsiteisėjusi ir nepanaikinta. Tokiu būdu, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas, Kauno apygardos teismui priimant skundžiamą 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartį, priešingai nei teigiama gynėjo skunde, tebegaliojo ir pagrįstai buvo pratęstas, jį skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 28 d.
19. Atsakant į gynėjo skundo argumentus, jog kaltinamasis G. K. 2023 m. nebuvo įtariamas nei labai sunkių, nei sunkių, nei BPK 151 straipsnio 7 dalyje išvardintų apysunkių nusikalstamų veikų padarymu, dėl ko laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas negalėjo būti tęsiamas ilgiau nei metus laiko, pažymėtina, kad aukštesniojo teismo šiuo pagrindu buvo panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartys. Tačiau iš baudžiamosios bylos duomenų matyti ir tai, kad 2024 m. sausio 24 d. G. K. buvo pareikštas įtarimas ir pagal BK 199² straipsnio 3 dalį, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui 2024 m. vasario 20 d. priimant nutartį, buvo pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ilgiau nei metus laiko.
20. Galima sutikti su skundo argumentais, jog, taikant procesines prievartos priemones, visais atvejais yra suvaržomos asmens konstitucinės teisės, tačiau toks sprendimas priimamas, siekiant visuomenės požiūriu svarbių tikslų. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas kaltinamojo nuosavybės teisės į kratos metu surastus ir paimtus pinigus apribojimas varžo kaltinamojo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone numatytiems tikslams pasiekti, byloje nėra. Kaip minėta, tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės, bus nustatytos faktinės aplinkybės dėl kratos metu rastų piniginių lėšų priklausomumo ir kilmės. Nors taikomos procesinės prievartos priemonės trukmė yra svarbi, įvertinus kaltinamajam G. K. pareikštų kaltinimų pobūdį, baudžiamosios bylos proceso stadiją (baudžiamoji byla Kauno apygardos teisme gauta 2024 m. birželio 14 d., teisiamajam posėdžiui perduota 2024 m. liepos 5 d. nutartimi, numatytas intensyvus bylos nagrinėjimo posėdžių grafikas, posėdžiai suplanuoti spalio, lapkričio mėnesiais), skundžiama teismo nutartimi taikomos procesinės prievartos priemonės termino pratęsimas nelaikytinas neproporcingu. Gynėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo teismo procesinio sprendimo naikinti, kaip neteisėto ir nepagrįsto.
21. Skunde teigiama ir tai, kad turto, į kurį laikinai apribota kaltinamojo G. K. nuosavybės teisė, bendra suma ženkliai viršija byloje VMI pareikšto civilinio ieškinio sumą, todėl skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis nepagrįsta. Atsakant į šiuos skundo argumentus pažymėtina, kad, kaip jau minėta, kaltinamajam pareikštų kaltinimų pobūdis leidžia spręsti, jog kratos G. K. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje metu rasti pinigai gali būti pripažinti nusikaltimo rezultatu ir tuo pagrindu galimas turto konfiskavimo ar net išplėstinio turto konfiskavimo taikymas. Tačiau šioje proceso stadijoje klausimas dėl turto konfiskavimo galimybės ir tuo pačiu dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo masto nėra sprendžiamas. Tokį sprendimą galutiniu teismo procesiniu dokumentu priims pirmosios instancijos teismas, baigęs nagrinėti baudžiamąją bylą.
22. Atkreiptinas žemesniojo teismo dėmesys į tai, kad nuo 2024 m. liepos 3 d. pasikeitė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 straipsnio nuostatos, susijusios su vykdymo veiksmų sustabdymu, kai BPK nustatyta tvarka nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos. Taip pat, siekiant, kad Turto arešto aktų registre būtų tvarkomi ir duomenys, reikalingi, sprendžiant dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, pakeisti Turto arešto aktų registro nuostatai (toliau – Nuostatai), kuriais vadovaujantis nutartys, kuriomis skiriamas ar pratęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, įregistruojamos Turto arešto aktų registre. Nuostatų 36² punkte įtvirtinti pakeitimai yra aktualūs nutarčių, kuriomis skiriamas ar pratęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, turiniui. Pagal minėtus pakeitimus tokiose nutartyse svarbu aiškiai nurodyti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindą, t. y. ar jis taikomas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą, civilinį ieškinį (be kita ko, nurodant, ar civilinis ieškinys yra dėl turto grąžinimo, ar ne), nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimą savininkui ar teisėtam valdytojui. Taip pat, taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą dėl civilinio ieškinio (išskyrus civilinius ieškinius dėl turto grąžinimo) užtikrinimo, nutartyse būtina nurodyti reikalavimo patenkinimo eilę pagal patenkinimo eiliškumą (CPK 754 straipsnis). Be to, nutartyse būtina nurodyti ir kitą informaciją, numatytą Nuostatų 36² punkte ir reikalingą sprendžiant dėl CPK 626 straipsnyje įtvirtinto vykdymo veiksmų sustabdymo. Aukštesniojo teismo vertinimu, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, tokia informacija turi būti nurodyta ne tik nutarties aprašomojoje, bet ir rezoliucinėje dalyje.
23. Nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindus nurodė nutarties aprašomojoje dalyje, tačiau šios informacijos nenurodė rezoliucinėje dalyje. Be to, nutartyje nenurodyta ir kita minėta būtina informacija (be kita ko, nenurodyta ir tai, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas galimam civilinio ieškinio trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimui užtikrinti bei siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą). Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad yra pagrindas patikslinti skundžiamos žemesniojo teismo nutarties rezoliucinę dalį, nustatant, kad laikino nuosavybės teisės į G. K. turtą – pinigines lėšas apribojimo terminas pratęstas galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui bei civilinio ieškinio trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimui užtikrinti.
24. Be to, pažymėtina, kad šios aplinkybės neturi jokios reikšmės, sprendžiant dėl žemesniojo teismo sprendimo pratęsti laikino nuosavybė teisės apribojimo terminą pagrįstumo. Kaip minėta, baudžiamosios bylos duomenimis, šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas galimos nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo ir (ar) civilinio ieškinio įvykdymas.
25. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartis, kuria laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas G. K. turtui – gryniesiems pinigams, pratęstas 6 mėnesių laikotarpiui, jį skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 28 d., yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti kaltinamojo G. K. gynėjo advokato Aido Venckaus skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartį.
Patikslinti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad laikino nuosavybės teisės į G. K. turtą – pinigines lėšas 38 200 eurų apribojimo terminas pratęstas galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui bei civilinio ieškinio trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimui užtikrinti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.