Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-07-02 · Administracinė byla Nr. eI3-3817-644/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-02
Bylos Nr.
eI3-3817-644/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00605-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Audrius Grauželis (pirm.)
Atsakovas
M. D.
Pareiškėjas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-3817-644/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00605-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3; 29.3; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 2 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant D. L.,dalyvaujant atsakovui M. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui M. D., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo M. D. 4161,21 Eur skolos ir 5 procentus metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2019 m. spalio 24 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.

Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. gegužės 31 d. paraiškoje M. D. deklaravo 58,25 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir 36,84 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“. Atliekant paraiškos vertinimą nustatyta, jog paramos gavėjas nesilaikė: 1) valdymo reikalavimo dėl teisingų duomenų suvedimo apie laikomus galvijus, avis, ožkas ir kiaules (VR10 reikalavimas); 2) valdymo reikalavimo, jog laikymo vietoje laikomos bandos galvijai, avys, ožkos ir kiaulės turi būti teisės aktų nustatytais terminais suženklinti (VR12 reikalavimas); 3) valdymo reikalavimo, jog ūkinių gyvūnų laikytojai turi laikytis Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 „Dėl Ūkinių paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“ (VR34 reikalavimas). Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2018 m. lapkričio 9 d. patikrinimo aktu Nr.28ŪGP-164 nustatė, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių 22.1, 28, 32, 60 punktus. VR10 reikalavimo pažeidimas nėra kartotinis, nes ankstesniais metais nebuvo nusttaytas šio reikalavimo pažeidimas, VR12 ir VR34 reikalavimų pažeidimai yra pakartotiniai, nes ankstesniais metais nustatyti šio reikalavimo pažeidimai. Apskaičiuotas paramos sankcijos dydis 91 proc. (1 proc. (už VR10 reikalavimo pažeidimus apskaičiuota sankcija pagal Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 (toliau – Metodika) 8 punktą) +9 proc. už VR12 reikalavimo pažeidimą apskaičiuota sankcija pagal Metodikos 13.1 papunktį)+ 81 proc. už VR34 reikalavimo pažeidimą apskaičiuota sankcija pagal Metodikos 13.1 papunktį)).

Iki 2018 m. spalio 16 d. paramos gavėjui buvo apskaičiuota ir perduota mokėti bendra 7 534,09 Eur tiesioginių ir kompensacinių išmokų suma, o pagal paraiškos duomenis, turėjo būti išmokėta 948,75 Eur suma. Kadangi parama pagal paraišką jau buvo išmokėta, bei nustačius, kad dėl valdymo reikalavimo pažeidimų turėjo būti išmokėta mažesnė paramos suma, susidarė 6585,34 Eur grąžintina išmokų suma. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinė mokėjimo agentūra 2019 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-331 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, apie kurį atsakovas buvo informuotas 2019 m. kovo 15 d. raštu Nr. BR6-1972 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Atsakovo skola šiuo metu sudaro 4161,21 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu ir teismo posėdžio metu su pareiškėjos prašymu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėja neatsižvelgė į aplinkybę, kad 2018 m. lapkričio 9 d. buvo surašytas žemės ūkio veiklą vykdančio ūkio subjekto patikrinimo aktas, iš kurio matyti, kad dalis nustatytų trūkumų buvo pašalinti, tačiau liko neparuošti tvartai žiemos laikotarpiui, neišvalytas mėšlas, nesuženklinti bityno aviliai, prie įėjimo neįrengtas įspėjamojo ženklas apie laikomas bites. Tačiau 2018 m. gruodžio 4 d. patikrinimo akte Nr. 28ŪGP-172 nurodoma, kad minėti trūkumai pašalinti - išvalytas mėšlas, suženklinti bityno aviliai, prie įėjimo įrengtas įspėjamasis ženklas apie laikomas bites, dalinai pašalinta - dalis teritorijos apie gyvulių laikymo patalpas sutvarkyta, bulius perrištas lauke į kitą vietą; nepašalinta - lauke laikomi galvijai neapsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų. Pažymėjo, kad buvo užsakytas gyvulių papildomas ženklinimas ir įmokėtos atitinkamos įmokos. Pilnai pašalinus trūkumus 2018 m. gruodžio 5 d. buvo parduoti gyvuliai su individualiais ženklinimo numeriais. Taigi, visi nurodyti trūkumai buvo pašalinti, o pareiškėjo paskaičiavimai atlikti netinkamai įvertinant situaciją. Be to, nebuvo įvertinta, kad dalis lėšų pagal reikalavimą buvo grąžinta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra siekia susigrąžinti iš atsakovo M. D. 4161,21 Eur skolą, t. y. gražintiną išmokų sumą, ir prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2019 m. spalio 24 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai susigrąžintos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gegužės 31 d. M. D. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė paraišką, kurioje deklaravo 58,25 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir 36,84 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“. Įvertinus paraišką pagal Lietuvos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybos duomenis buvo nustatyta, jog paramos gavėjas nesilaikė: 1) valdymo reikalavimo dėl teisingų duomenų suvedimo apie laikomus galvijus, avis, ožkas ir kiaules (VR10 reikalavimas); 2) valdymo reikalavimo, jog laikymo vietoje laikomos bandos galvijai, avys, ožkos ir kiaulės būtų teisės aktų nustatytais terminais suženklinti (VR12 reikalavimas); 3) valdymo reikalavimo, jog ūkinių gyvūnų laikytojai turi laikytis Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 „Dėl Ūkinių paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“ (VR34 reikalavimas). Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. lapkričio 9 d. patikrinimo akte Nr. 28ŪGP-164 konstatuota, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių 22.1, 28, 32, 60 punktus. Apskaičiuota galutinė sankcija už nustatytus valdymo reikalavimų pažeidimus - 91 proc. (1 proc. (už VR10 reikalavimo pažeidimus apskaičiuota sankcija pagal Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 (toliau – Metodika) 8 punktą) +9 proc. už VR12 reikalavimo pažeidimą apskaičiuota sankcija pagal Metodikos 13.1 papunktį)+ 81 proc. už VR34 reikalavimo pažeidimą apskaičiuota sankcija pagal Metodikos 13.1 papunktį)).

Iki 2018 m. spalio 16 d. paramos gavėjui buvo apskaičiuota ir perduota mokėti 7534,09 Eur tiesioginių ir kompensacinių išmokų suma, o pagal paraiškos duomenis turėjo būti išmokėta 948,75 Eur suma, todėl susidarė 6585,34 Eur grąžintina išmokų suma. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinė mokėjimo agentūra priėmė 2019 m. vasario 22 d. skolos sprendimą Nr. SP1-331 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo vadovaujantis atsakovas privalo grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai susidariusią 6585,34 Eur skolą. Pareiškėjos teigimu, atsakovo skola šiuo metu sudaro 4161,21 Eur.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 konstatuota, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, (toliau – Grąžintinų lėšų taisyklės) 4 p.), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 p.). Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje neginčijant sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir nenuginčytu, todėl jo pagrįstumas nėra vertintinas. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad atsakovas Nacionalinės mokėjimo agentūros 2019 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. SP1-331 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčijo, šis sprendimas yra galiojantis, o jo teisėtumas ir pagrįstumas teismui abejonių nekelia.

Atsakovo teigimu, pareiškėja nepagrįstai prašo priteisti skolą, nes patikrinimų metu nustatyti trūkumai buvo pašalinti, o paskaičiavimai buvo atlikti netinkamai įvertinant situaciją. Tačiau, teismas pažymi, kad šioje byloje teismas nevertina Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo taikyti paramos susigrąžinimo sankciją teisėtumo ir pagrįstumo aspektais. Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimas nustatantis atsakovo pareigą grąžinti lėšas nebuvo nuginčytas, yra įsigaliojęs, jo teisėtumas ir pagrįstumas teismui abejonių nekelia.

Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra neįvertino aplinkybių, jog dalis lėšų pagal reikalavimą buvo grąžinta, nes kaip matyti iš bylos duomenų, Nacionalinės mokėjimo agentūros 2019 m. vasario 22 d. sprendimu atsakovui buvo apskaičiuota 6585,34 Eur skola, o į teismą pareiškėja kreipėsi prašydama priteisti iš atsakovo likusią negrąžintą dalį, t. y. 4161,21 Eur.

Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.3 papunktyje nustatyta, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą. Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visų dėl pažeidimo arba aplaidumo nepagrįstai išmokėtų sumų atveju valstybės narės tas sumas turi sugrąžinti; 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad anuliuotos ir susigrąžintos Sąjungos finansavimo pagal EŽŪFKP sumos ir su jomis susijusios palūkanos vėl priskiriamos atitinkamai programai; 58 straipsnio, reglamentuojančio Sąjungos finansinių interesų apsaugą, 1 dalies e punkte numatyta, kad įgyvendindamos EŽŪP valstybės narės priima visas būtinas teisines, reguliavimo ir administracines nuostatas ir imasi visų kitų priemonių, būtinų veiksmingai Sąjungos finansinių interesų apsaugai užtikrinti, visų pirma nepagrįstai išmokėtoms sumoms susigrąžinti su palūkanomis ir, prireikus, teisminiam procesui tuo tikslu pradėti. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 809/2014 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra 2019 m. kovo 15 d. raštu Nr. BR6-1972 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ nurodė atsakovui per 60 kalendorinių dienų ginčijamą sumą pervesti į Nacionalinės mokėjimų agentūros sąskaitą bei informavo, jog negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos, atsakovui bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Kartu su šiuo raštu atsakovui buvo išsiųstas Nacionalinės mokėjimų agentūros 2019 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. SP1-331 (11.2.12E), kuriuo buvo apskaičiuota prašoma priteisti skola. Teismas atkreipia dėmesį, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra minėtu raštu informavo atsakovą apie sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo, šiuo sprendimu nustatytą grąžintiną sumą, nurodė sąskaitą, į kurią reikia grąžinti nurodytą sumą, išsamiai nurodė skolos sumokėjimo terminus bei jos nesumokėjimo pasekmes. Nėra nustatyta jokių pagrindų, kuriems esant pareiškėja galėtų nepradėti arba nebetęsti grąžintinų lėšų susigrąžinimo, taip pat nenustatytos aplinkybės, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo susidariusio įsiskolinimo grąžinimo bei palūkanų mokėjimo.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei įvertinęs tai, kad atsakovo skola šiuo metu sudaro 4161,21 Eur, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo M. D. 4161,21 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2019 m. spalio 24 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos, laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas.

Likusieji bylos proceso šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą patenkinti.

Priteisti pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos naudai iš atsakovo M. D. 4161,21 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą, 21 ct) skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2019 m. spalio 24 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai bus grąžintos.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis