- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-24
- Bylos Nr.
- AS-450-624/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03781-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas (pran.)
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerijai
- Pareiškėjas
- valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos
- Trečiasis asmuo
- Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos, Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miškų urėdija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas valstybės įmonė Vilniaus miškų urėdija (toliau – ir pareiškėjas, VĮ Vilniaus miškų urėdija) 2015 m. liepos 20 d. teismui padavė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento 2015 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. SKP-181 „Dėl valstybės įmonei Vilniaus miškų urėdijai išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ dalies susigrąžinimo“; 2) panaikinti Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 3JA-308-254; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2016 m. kovo 15 d. pareiškėjo atstovas teismo posėdyje prašė bylą nutraukti, atsisakant skundo, nes Nacionalinė mokėjimo agentūra 2016 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. SKP-40 nutarė laikyti šioje byloje ginčijamą 2015 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. SKP-181 negaliojančiu, todėl ginčo tarp šalių nebėra.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi administracinę bylą Nr. I-375-281/2016 nutraukė, pareiškėjui atsisakius skundo, ir išaiškinti, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Teismas taip pat nutarė priteisti pareiškėjui VĮ Vilniaus miškų urėdijai iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros 1 777,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 52 straipsniu. Kliūčių priimti pareiškėjo skundo atsisakymą nebuvo.
Teismas rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio 1, 3, 6 dalimis, Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktu. Pareiškėjas prašė priteisti jam 2 831,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kurias sudaro: medžiagos analizė, teismo praktikos analizė, išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų analizė, aptarimas su klientu, skundo teismui parengimas, skundo priedų rinkimas ir nuorašų darymas bei jų skundo su priedais pateikimas teismui. Nustatyta, kad pareiškėjui skundą parengė ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo advokatas K. V., byloje pateikta PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėjas už teisines paslaugas atsiskaitė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad susipažinimas su teismo dokumentais, teisinė konsultacija, skundo parengimas laikytinos paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.1–8.2 punktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis Nr. AS556-766/2009, 2010 m. birželio 11 d. nutartis AS525-358/2010 ir kt.). Skundas teismui parengtas 2015 m. liepos 16 d., todėl, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikomas 2015 m. I ketvirčio šalyje skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 699,8 Eur; vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimalus rekomenduojamas užmokesčio už skundo parengimą dydis gali būti 2,5 x 699,8 Eur = 1 749,5 Eur. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašoma priteisti suma mažinta iki šio dydžio. Remiantis teismo posėdžio protokolu, nustatyta, kad 2016 m. kovo 15 d. vykęs teismo posėdis, kuriame dalyvavo pareiškėjo atstovas, truko 5 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą teisme pareiškėjui neskaičiuotos. Pareiškėjui taip pat priteista 28 Eur žyminio mokesčio. Dėl nurodytų motyvų, pareiškėjui iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos iš viso priteista 1 777,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III.
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra pateikė atskirąjį skundą (III t., b. l. 171–172), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties dalį kuria nuspręsta priteisti nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas arba pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties dalį ir sumažinti pareiškėjo prašomų bylinėjimosi išlaidų sumą.
Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje sprendžiami teisiniai klausimai jau buvo sprendžiami kitose panašiose bylose, iš viso administraciniame teisme yra / buvo nagrinėjamos 25 identiškos miškų urėdijų bylos, paremtos tuo pačiu teisiniu reglamentavimu bei vienodais motyvais ir dokumentais, pareiškėjo byla yra tapati, skundas identiškas anksčiau pateiktiems skundams, atstovui ginčo klausimai nėra nauji ir probleminiai, todėl tikėtina, skundo ar atsiliepimo parengimas nepareikalavo labai didelių atstovo darbo ir laiko sąnaudų, todėl prašoma atlyginti suma už atsiliepimo surašymą ir pateikimą teismui turėtų būti mažinama.
Pažymi, kad nėra galimybių nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių. Bet kokiu atveju teismas turi vertinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų protingumą ir pagrįstumą. Nė viena šalis, kurios nenaudai priimtas teismo sprendimas, negali atsidurti tokioje situacijoje, kad privalėtų besąlygiškai apmokėti kitos šalies vienašališkai nustatytas sumas. Šalys teismo procese turi būti sąžiningos ir reikalauti tik objektyvių, protingų, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis apskaičiuotų išlaidų kompensavimo, o teismas turi pareigą tokias prašomas bylinėjimosi išlaidas patikrinti.
Atsiliepimas
Pareiškėjas VĮ Vilniaus miškų urėdija atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad ta aplinkybė, jog teisminiai ginčai vyko ir su kitomis urėdijomis, neturi jokios reikšmės, kadangi pareiškėjo atstovas gilinosi tik į tas aplinkybes, kurios reikšmingos konkrečiai VĮ Vilniaus miesto urėdijai. Pažymi, kad administracinės bylos medžiaga yra itin didelės apimties. Pareiškėjo atstovas turėjo susipažinti su visa bylos medžiaga. Be to, byloje dalyvavo net du atsakovai. Akcentuoja, kad pareiškėjo atstovas išanalizavo tiek teismų praktiką, tiek išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtus sprendimus, nuolat susitikinėjo su klientu. Pažymi, jog teismas sprendime detaliai nurodė, jog vadovaujantis Rekomendacijų 7 bei 8 punktais, pareiškėjui kartu su žyminiu mokesčiu priteisiama būtent 1 777,5 Eur suma.
Atsakovas Žemės ūkio ministerija atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo tenkinti atskirojo skundo reikalavimą.
Žemės ūkio ministerija sutinka su Nacionalinės mokėjimo agentūros argumentu, jog byloje sprendžiami teisiniai klausimai jau buvo sprendžiami kitose panašiose bylose, kurios paremtos tuo pačiu teisiniu reglamentavimu bei vienodais motyvais ir dokumentais. Vilniaus apygardos administracinis teismas niekaip neargumentavo priteisiamų išlaidų už teisines paslaugas dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byla išnagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).
Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties dalis, kuria pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (ABTĮ 45 str. 2 d.).
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo pareiškėjo naudai 1 777,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovo nuomone, byla nebuvo itin sudėtinga, tie patys procesiniai dokumentai buvo rengiami ir kitose analogiškose bylose, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma naikintina arba mažintina.
Pirmiausia, atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, kuris įtvirtintas ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008 m., 303–316 p., 2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009).
Nagrinėjamu atveju, atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai 2016 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. SKP-40 pačiam panaikinus pareiškėjo VĮ Vilniaus miškų urėdijos administracinėje byloje apskųstą atsakovo 2015 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. SKP-181 „Dėl valstybės įmonei Vilniaus miškų urėdijai išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ dalies susigrąžinimo“, tuo pagrindu pareiškėjui pateikus skundo atsisakymą ir pirmosios instancijos teismui nutraukus administracinę bylą, pareiškėjas įgijo teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 3 d.). Priešingu atveju, pareiškėjui nesuteikus teisės gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą ribojančia, o ne užtikrinančia priemone (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011).
Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 43–45 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nusprendė pareiškėjui iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros iš viso priteisti 1 777,5 Eur bylinėjimosi išlaidų (28 Eur žyminio mokesčio ir 1 749,5 Eur už skundo parengimą).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi 2015 metų 1 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 699,8 Eur (skundas parengtas 2015 m. liepos 16 d.), todėl pareiškėjui už skundo teismui parengimą priteistina maksimali suma pagal Rekomendacijų 8.2 punktą lygi 1 749,5 Eur. Šiuo atveju pareiškėjo prašoma už skundo parengimą priteisti atlyginimo suma (2 831,4 Eur) viršijo minėtą Rekomendacijose nustatytą maksimalią priteistiną sumą, todėl pirmosios instancijos teismas ją atitinkamai sumažino pagrįstai. Atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, o ne ją apriboti, labiau sumažinti šią sumą nėra pagrindo. Be to, paties atsakovo veiksmai sudarė prielaidas tokio dydžio pareiškėjo patirtoms išlaidoms atsirasti, todėl jis, kaip pralaimėjusi šalis, tokias išlaidas turi atlyginti. Pažymėtina, jog toks vertinimas nepažeidžia Rekomendacijų 2 punkte numatytų vertinimo kriterijų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl šios priežasties atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Pažymėtina, kad pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą, be kita ko, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo raštu su išlaidų dėl atskirojo skundo apskaičiavimu ir pagrindimu nėra pateikęs, šiuo atveju jis išreiškė tik abstraktų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl teisėjų kolegija tokio prašymo neturi pagrindo nagrinėti ir tenkinti. Pastebėtina, jog pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.