- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- 1A-638-988/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00266-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš, Darius Pranka
- Nuteistasis
- N. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo N. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi N. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta galutinė 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. lapkričio 17 d., 19.35 val., iki 2020 m. lapkričio 19 d., 15.05 val. (dvi dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir nuspręsta laikyti N. S. nubaustu galutine 38 (trisdešimt aštuonių) parų arešto bausme.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo N. S. faktinio sulaikymo dienos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas dėl 268,56 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo iš N. S. netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. N. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti nuo tiksliau nenustatyto laiko iki 2020 m. lapkričio 17 d., 19.35 val., su savimi trijuose folijos lankstinukuose savo džemperio kišenėje laikė 0,0379 g psichotropinės medžiagos – gryno sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, kol (duomenys neskelbtini), esančio namo laiptinėje jį sulaikė policijos pareigūnai. Tokiais veiksmais N. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
2. N. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės, skirti bausmę, kuri būtų nesusijusi su laisvės atėmimu, tai yra baudą.
2.1. N. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, neatsižvelgęs į visas reikšmingas bylos aplinkybes, jam paskyrė per griežtą bausmę – areštą, dėl to nuosprendis turėtų būti pakeistas.
2.2. N. S. pastebėjo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia.
2.3. Nurodė, kad narkotikus jis įsigijo savo reikmėms, nes buvo nuo jų priklausomas, tačiau šiuo metu narkotikų nevartoja ir yra nuo priklausomybės narkotikams išsigydęs.
2.4. Apelianto nuomone, skiriant bausmę iš esmės buvo vertinamas tik jo ankstesnis elgesys, tai yra tai, jog anksčiau yra ne kartą teistas. Tačiau jis iš savo ankstesnių klaidų yra padaręs išvadas.
2.5. N. S. teigimu, šiuo metu jis narkotinių medžiagų nevartoja, gyvena faktinėje santuokoje, augina kūdikį, dirba ir išlaiko šeimą.
2.6. Apelianto manymu, jeigu tektų išvykti atlikti jam paskirtą arešto bausmę, šeima patektų į sunkią materialinę padėtį, be to, jis netektų darbo ir vėliau jam būtų sunku integruotis į visuomenę.
2.7. N. S. teigia, kad šiuo metu jam yra skirta intensyvi priežiūra (privalo nešioti apykoję), todėl jis yra nuolat kontroliuojamas, kas, jo nuomone, yra reikšminga aplinkybė sprendžiant, ar jis būdamas laisvėje laikysis įstatymų reikalavimų.
2.8. N. S. nurodė, kad gauna nuolatines pajamas, todėl gali sumokėti baudą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4–ojo skyriaus prokurorė Lina Urbonienė prašo atmesti nuteistojo N. S. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
3.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl nuteistajam paskirtos per griežtos bausmės yra nepagrįsti dėl nuosprendyje išdėstytų faktinių aplinkybių bei teisinių motyvų viseto.
3.2. Prokurorė nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas įvertino, kad N. S. padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Taip pat teismas įvertino ir detaliai išanalizavo N. S. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
3.3. Prokurorė atkreipė dėmesį į tai, kad nors N. S. nurodo, kad jis pasimokė iš savo ankstesnių klaidų ir padarė teigiamas išvadas, tačiau toks teiginys nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. N. S. yra teistas šešis kartus (taip pat ir už analogiško pobūdžio veiką), bylai reikšmingą nusikalstamą veiką padarė praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo priimtas paskutinis apkaltinamasis teismo nuosprendis. Taigi akivaizdu, kad nuteistasis jokių teigiamų išvadų nebuvo padaręs, savo elgesio teigiama linkme nepakeitė, nusikalto pakartotinai.
3.4. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad nors apeliantas teigia, kad jis nebevartoja narkotinių medžiagų, išsigydė priklausomybę, dirba, tačiau nepateikė tai patvirtinančių duomenų. Nenustačius, kad jis dirba, bauda jam negali būti paskirta, nes ji nebus sumokėta.
3.5. Atkreipė dėmesį į tai, kad N. S. paskirta bausmė nėra griežčiausia BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė. Be to, paskirta ne didžiausia galima arešto bausmės trukmė.
3.6. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad N. S. jau buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau tai jo neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Laikytis įstatymų ir nebenusikalsti nepadėjo kūdikis ir noras rūpintis šeima. N. S. negalės rūpintis šeima sąlyginai trumpai.
3.7. Pažymėjo, kad N. S. poreikis išlaikyti šeimą, dirbti ir integruotis visuomenėje kaip doram piliečiui egzistavo dar iki nusikalstamos veikos padarymo, taigi jis privalėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias dėl šio nusikaltimo padarymo. Esant priklausomybei nuo narkotikų nuteistasis dar prieš nusikaltimo padarymą galėjo kreiptis pagalbos ir gydymo. Taigi jo argumentas dėl negalėjimo rūpintis šeima, galimai darbo praradimo nėra išskirtinis ir neduoda pagrindo skirti jam dar švelnesnę bausmę – baudą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Šioje byloje apeliaciniu skundu ginčijamas tik N. S. paskirtos galutinės bausmės dydis. Atsižvelgiant į tai ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribose.
5. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.
6. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).
7. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam N. S. paskyrė teisingą bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir galutinę bausmę.
8. N. S. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. N. S. padarytas nusikaltimas vertinamas kaip pavojingas tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias (žemiau aprašytas) jo padarymo aplinkybes.
9. N. S. disponavo psichotropine medžiaga grynu sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kurio grynoji masė 0,0379 g. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.V-239, II sąrašo pavadinimu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“ (toliau – ir Sąrašas) 89 punktą sintetinių kanabinoidų darinių nedidelis kiekis laikomas ne daugiau kaip 0,005 g, o didelis kiekis yra daugiau kaip 0,5 g. Taigi N. S. laikytas gryno sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA kiekis yra 7,58 karto didesnis už minimalų šios medžiagos nedidelį kiekį (0,0379 g / 0,005 g), tačiau mažesnis už nedidelio ir didelio kiekių vidurkį, kuris yra 0,2525 g (0,005 g + 0,5 g / 2).
10. Nusikalstamą veiką N. S. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju darydamas nusikalstamą veiką N. S. suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.
11. N. S. nusikalstamo veiksmo padarymo motyvas ir tikslas buvo, kaip jis parodė apylinkės teismo teisiamajame posėdyje, surūkyti ir pasitaisyti sau sveikatą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pasirinktas elgesio būdas spręsti priklausomybės problemą nepateisina nusikaltimo padarymo.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys, žemiau išdėstomi, duomenys iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį N. S..
13. N. S. Lietuvos Respublikoje per santykinai neilgą laikotarpį – pastaruosius penkerius metus – teistas (be skundžiamo nuosprendžio) tris kartus už padarytas įvairias nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 130, 132, 134). Iš jų N. S. teistas, be kita ko, vieną kartą (2017 m. kovo 27 d.) už analogiško pobūdžio veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. N. S. nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas teistas.
14. Skundžiamu nuosprendžiu N. S. nuteistas vėl už nusikaltimą, susijusį su disponavimu psichotropine medžiaga. Šį nusikaltimą N. S. padarė nuo tiksliau nenustatyto laiko iki 2020 m. lapkričio 17 d., tai yra nusikaltimas buvo baigtas daryti vos po šešių dienų po paskutiniojo nuosprendžio priėmimo. Taigi nuteistasis sistemingai daro nusikaltimus. Šios aplinkybės rodo nuoseklų, neteisėtą ir pavojingą aplinkiniams N. S. elgesį, kurį siekiant pakeisti būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę. Nors N. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad skiriant bausmę iš esmės buvo vertinamas tik jo ankstesnis elgesys, tai yra tai, jog anksčiau yra ne kartą teistas, tačiau jis iš savo ankstesnių klaidų yra padaręs išvadas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgimas į paskutinių kelių metų teistumus nereiškia baudžiamojo įstatymo pažeidimo.
15. Iki nagrinėjamos veikos padarymo N. S. buvo teistas, taip pat ir laisvės atėmimo, baudos, laisvės apribojimo bausmėmis, todėl apylinkės teismas parinkdamas bausmės rūšį pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę ir už padarytą veiką skyrė su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors N. S. prašo už padarytą nusikaltimą jam skirti baudos bausmę, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis įvykdė (sumokėjo) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu jam paskirtos subendrintos 6 MGL (225,86 Eur) dydžio baudos bausmę.
16. Pažymima ir tai, kad administracinių nusižengimų registro duomenimis per paskutinius vienerius metus skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 21 d. administracine tvarka N. S. baustas penkis kartus ir turi galiojančias nuobaudas (nesumokėtas baudas) (t. , b. l. 137–140), kas rodo, kad apeliantas linkęs nesilaikyti teisės aktų nustatytos tvarkos ir visuomenės gyvenimo taisyklių, nemoka baudų.
17. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad N. S. nurodo, jog jis gyvena faktinėje santuokoje, augina vaiką. Nors N. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad dirba, tačiau bylos medžiagoje yra duomenys, kad jis paskutinį kartą dirbo nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. (t. 1, b. l. 142), teisiamajame posėdyje parodė, kad nedirba (t. 1, b. l. 186). Patikrinus SoDra informacinėje sistemoje per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO N. S. draudimo laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. nurodoma „Pagal nurodytus paieškos kriterijus Sodros informacinėje sistemoje duomenų nerasta“, tai yra, kad jis nedirba.
18. N. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad narkotikus jis įsigijo savo reikmėms, nes buvo nuo jų priklausomas, tačiau šiuo metu narkotikų nevartoja ir yra nuo priklausomybės narkotikams išsigydęs. Teisiamajame posėdyje jis parodė, kad jis daugiau negu trejus metus vartojo tą sintetinę medžiagą, ją rūkydavo, o dabar jau daugiau kaip septynis mėnesius nebevartoja narkotikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, išsigydymas nuo priklausomybės ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų nebevartojimas yra teigiamai charakterizuojanti N. S. aplinkybė. Vis dėlto bendrame vertinamų aplinkybių kontekste ši aplinkybė nesudaro pagrindo sušvelninti jam paskirtą bausmę.
19. N. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas nustatė tai, kad N. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apylinkės teismas nenustatė N. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
20. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį už padarytą nusikalstamą veiką teisingai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta N. S. paskyrus arešto bausmę.
21. Pažymima, jog N. S. paskirta bausmė yra didesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą arešto bausmės vidurkį. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, be kita ko, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Nagrinėjamu atveju už šio nusikaltimo padarymą apylinkės teismas N. S. paskyrė 60 parų arešto bausmę, tai yra šiek tiek didesnę nei vidurkis. Kita vertus, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi apylinkės teismas paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, be to, įskaitė laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme, todėl galutinė jam paskirta bausmė yra mažesnė už vidurkį.
22. Nustatyta N. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl skiriant didesnę nei vidurkis galutinę bausmę buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistąjį, tiek jo padarytą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant didesnę nei vidurkis arešto bausmę didesnė reikšmė buvo aplinkybėms, neigiamai charakterizuojančių tiek patį nuteistąjį, tiek jo padarytą veiką, nes šių aplinkybių buvo nustatyta kur kas daugiau nei teigiamai jį charakterizuojančių.
23. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, konstatuoja, jog N. S. paskirta arešto bausmė už nusikalstamą veiką bei nustatytas jos dydis yra proporcinga ir jokiu būdu ne per griežta.
24. N. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad šiuo metu jam yra skirta intensyvi priežiūra, todėl jis yra nuolat kontroliuojamas, kas, jo nuomone, yra reikšminga aplinkybė sprendžiant, ar jis būdamas laisvėje laikysis įstatymų reikalavimų. Apygardos teismas pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Taigi šioje byloje jam nėra taikoma intensyvi priežiūra. Kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra – yra taikoma ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 135). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo (1 punktas), atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (3 punktas), tačiau ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį (2 punktas), paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (4 punktas), užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (5 punktas). Taigi kardomosios priemonės taikymas tam tikrą laikotarpį neužtikrintų bausmės paskirties.
25. N. S. apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad jeigu tektų išvykti atlikti jam paskirtą arešto bausmę, šeima patektų į sunkią materialinę padėtį, be to, jis netektų darbo ir vėliau jam būtų sunku integruotis į visuomenę. Apygardos teismas sutinka su prokurorės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvu, kad paskirta 38 parų trukmės arešto bausmė yra sąlyginai neilga. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 56 straipsnis numato areštą atliekančių nuteistųjų darbo tvarką.
26. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – N. S. paskirta bausmė už padarytą nusikalstamą veiką nėra per griežta, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo N. S. apeliacinį skundą atmesti.