Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos ir Didžiosios Britanijos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos Viktorija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6324-590/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mega Property“ ieškinį atsakovui Lietuvos ir Didžiosios Britanijos uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos Viktorija“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pagal Sutarties 3.5 punktą 8 procentų sėkmės mokestis skaičiuojamas nuo paramos gavimo sumos, o pagal Sutarties 3.4 punktą sėkmės mokestis mokamas tik tuo atveju, jei atsakovas gauna finansinę paramą. Taigi sėkmės mokesčio gavimas siejamas ne su kompetentingos institucijos sprendimo suteikti finansinę paramą gavimu, o su pačios paramos gavimu. Atsakovas iki šiol nėra gavęs paramos (yra tik sprendimas suteikti paramą), dėl to ieškovas neturi teisės reikalauti sumokėti sėkmės mokestį už paramos gavimą. 2010 m. kovo 1 d. atliktų darbų aktas yra dėl dokumentų parengimo ir konsultacijų, bet ne dėl visų paslaugų atlikimo, už kurias priklauso sėkmės mokestis (ne dėl faktinio paramos gavimo).Sutarties 3.6 punkte numatyta sėkmės mokesčio mokėjimo tvarka, pagal kurią sėkmės mokesčio mokėjimo pradžia siejama ne su faktinių paslaugų atlikimu iki galo, t. y. ne su paramos gavimu, taigi sėkmės mokestis turėjo būti mokamas avansu, o avansinių mokėjimų specifika yra ta, kad iki galo neatlikus paslaugų, už kurias gautas avansas, avansą gavęs asmuo jį privalo grąžinti. Nors atsakovas nesumokėjo avanso, tačiau teismas be pagrindo priteisė šį avansą sumokėti, nes skundžiamo sprendimo priėmimo metu jau buvo aišku, kad atsakovas paramos faktiškai nebegaus, todėl ieškovas neįgis teisės į sėkmės mokestį. UAB „Medicinos bankas“ 2011 m. lapkričio 24 d. pranešimu nutraukė 2010 m. gruodžio 15 d. kreditavimo sutartį, pagal kurią turėjo būti gautas kreditas viešbučio rekonstrukcijos darbams finansuoti. Be to, antstoliai pradėjo atsakovo turtą, kuriam rekonstruoti buvo skirta parama, taigi, nebėra ką rekonstruoti ir Europos Sąjungos parama nebus gauta, todėl ieškovui sėkmės mokestis nepriklauso.Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neprivalo išrašyti PVM sąskaitos faktūros, nes PVM sąskaita faktūra yra pagrindas įtraukti ūkinę operaciją į buhalterinę apskaitą, o nesant minėtos sąskaitos faktūros skolos mokėjimo terminas negali būti laikomas pradelstu.Pagal Ūkio ministro 2010 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. 4-767 10 punktą buvo priimtas sprendimas atsakovui suteikti 6 288 651 Lt finansavimą, finansavimo dalis – 65 procentai. Taigi faktiškai suteikta ne 6 288 651 Lt finansavimas iš ES fondų, o tik 4 087 623,15 Lt. Pagal Sutarties 3.5 punktą sėkmės mokestį sudarė 8 procentai, o į šią kainą yra įtraukti ir atlyginimas už konsultacijas, atstovavimą ir pan. Net jei teismas ir nustatys, kad ieškovui sėkmės mokestis priklauso ir faktiškai negavus paramos, tai pagal Sutartį atsakovui negalėjo atsirasti pareiga mokėti daugiau nei 327 009,85 Lt. Be to, atsakovas yra sumokėjęs 196 503 Lt, dėl to teismas priteistą sumą turėjo sumažinti šia sumokėta suma.

Šalys, pasirašydamos Sutartį, sėkmės mokesčio mokėjimą siejo ne su faktiniu paramos gavimu, o su kompetentingos institucijos sprendimo skirti paramą priėmimu. Pagal Sutarties 3.6 punktą visas sėkmės mokestis ieškovui turėjo būti sumokėtas per 90 dienų nuo sprendimo skirti paramos lėšas priėmimo. Be to, pagal Sutarties 3.4 punktą ieškovas turi teisę gauti sėkmės mokestį ir tuo atveju, jei atsakovas faktiškai negauna paramos lėšų, jei tai įvyksta dėl to, kad pats atsakovas padaro veiksmus, dėl kurių jam atsisakoma suteikti finansavimą. Ieškovas nėra kaltas dėl to, kad bankas nutraukė su atsakovu kreditavimo sutartį ar, kad atsakovas nesugebėjo laiku atsiskaityti su savo kreditoriais ir dėl to buvo areštuotas jo turtas.Nepagrįsti skundo argumentai, kad sėkmės mokestis turėjo būti mokamas avansu, nes avansu gali būti mokama už darbus, kurie bus perduoti ateityje. Atsakovas, 2010 m. spalio 27 d. pasirašydamas atliktų darbų aktą Nr. 2, patvirtino, kad ieškovas pilnai atliko visus darbus pagal Sutartį ir įgijo teisę į Sutarties 3.5 punkte nurodytą sėkmės mokestį.Apeliantas klaidina teismą neteisingai nurodydamas jam suteikto Europos Sąjungos finansavimo sumą. 2010 m. spalio 12 d. Ūkio ministro įsakyme minimi 65 procentai yra dydis, apibūdinantis projekto finansavimo intensyvumą, o ne skiriamos paramos dydį, t. y. iš bendros atsakovo pateikto projekto sumos, Europos Sąjungos fondų lėšomis gali būti finansuojama ne daugiau nei 65 procentai projekto vertės, kas sudaro 6 288 651 Lt sumą, o likusius 35 procentus projekto lėšų sumos turi padengti pats atsakovas savo lėšomis.Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad dalį reikalaujamos sumos jis jau yra sumokėjęs ir todėl ieškovo naudai priteista suma turi būti mažinama. Pagal Sutartį ieškovas atsakovui teikė dokumentų parengimo ir konsultavimo ES struktūrinių fondų paramos gavimo klausimais paslaugas. Atsakovas, pasirašydamas 2010 m. kovo 1 d. atliktų darbų aktą, patvirtino, kad pagal jį ieškovas atsakovui perdavė darbų už 41 745 Lt dydžio sumą, kuriai sumokėti buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, ir atsakovo nurodyti mokėjimai ieškovo buhalterinėje apskaitoje buvo įskaityti kaip šios sąskaitos faktūros apmokėjimas. Sėkmės mokestis su šiais mokėjimas nėra susijęs. Be to, šalys 2010 m. gegužės 11 d. sudarė Pavedimo sutartį, pagal kurią atsakovas pavedė ieškovui parengti verslo planą bei įsipareigojo sumokėti 5 000 Lt avansą. Būtent šios sutarties pagrindu ieškovui ir buvo sumokėtas 5 000 Lt avansas. Pažymėtina, kad dalis apelianto nurodytų mokėjimų (59 800 Lt ir 30 000 Lt) jau buvo išskaičiuotos iš nesumokėtos sėkmės mokesčio sumos.Apelianto pateiktos mokėjimo pavedimų kopijos galėjo būti pateiktos pirmosios instancijos teisme, dėl to šie įrodymai turėtų būti nepriimti apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl apelianto argumentų, kuriais jis neigia pareigą atsiskaityti su ieškovu

Apeliantas pirmiausia apskritai neigia savo pareigą atsiskaityti su ieškovu, nurodydamas, kad sėkmės mokestis turėtų būti siejamas ne su kompetentingos institucijos sprendimu suteikti paramą, o su pačios paramos gavimu. Pasak apelianto, kadangi jis paramos faktiškai nėra gavęs, ieškovas neturi teisės reikalauti sumokėti sėkmės mokestį.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka, nes jis neatitinka nei Sutarties teksto, nei faktinio šalių elgesio vykdant Sutartį. Sutarties 3.5. punkte nurodoma, kad tarpininkavimo sėkmės mokestis sudaro 8 procentus skaičiuojant nuo paramos gavimo sumos plius pridėtinės vertės mokestis. Sutarties 3.6. punktu nustatyta sėkmės mokesčio mokėjimo tvarka: pusė sumos, nurodytos Sutarties 3.5. punkte, yra sumokama ne vėliau kaip per 30 dienų po to, kai paramą teikianti institucija priima sprendimą suteikti finansinę paramą; ketvirtadalis sumos, nurodytos Sutarties 3.5. punkte, yra sumokama ne vėliau kaip per 60 dienų po to, kai paramą teikianti institucija priima sprendimą suteikti finansinę paramą; likusi dalis sumos, nurodytos Sutarties 3.5. punkte, yra sumokama ne vėliau kaip per 30 dienų po to, kai paramą teikianti institucija priima sprendimą suteikti finansinę paramą. Negalima pritarti apelianto aiškinimui, kad remiantis Sutarties 3.5. punktu sėkmės mokestis turėjo būti mokamas avansu, o pareiga mokėti sėkmės mokestį atsiranda tik realiai gavus paramą. Pirmiausia, Sutarties tekste niekur nėra numatyta avansinio mokesčio mokėjimas, o priešingai, sėkmės mokesčio mokėjimas siejamas su sprendimo suteikti finansinę paramą priėmimu. Antra, apelianto nurodomas aiškinimas sėkmės mokesčio mokėjimą padarytų priklausomą nuo apelianto elgesio, nes nepriklausomai nuo to, ar ieškovas suteiktų Sutartyje numatytas paslaugas ir ar būtų priimtas sprendimas suteikti paramą, apeliantas neatlikdamas nuo jo priklausančių veiksmų paramai gauti galėtų paneigti ir ieškovo teisę gauti atlygį už suteiktas paslaugas. Galiausiai, šalys Atliktų darbų aktu Nr. 2, pasirašytu 2010 m. spalio 27 d., nedviprasmiškai patvirtino, kad ieškovas pilnai atliko visus darbus pagal Sutartį ir ieškovas įgyja teisę į tarpininkavimo sėkmės mokestį, kurio dydis pagal Sutarties 3.5. punktą yra 8 procentai nuo paramos gavimo sumos plius pridėtinės vertės mokestis.

Atmestinas apelianto argumentas, kad atsakovas neprivalo atsiskaityti su ieškovu, kol jam neišrašyta PVM sąskaita faktūra, o neišrašydamas tokios sąskaitos ieškovas turi galimybę išvengti mokesčių mokėjimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad apmokestinimas yra civilinių teisinių santykių (pvz., civilinės apyvartos, veiklos vykdymo arba tam tikro turto turėjimo) padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011). Taigi ne buhalterinė apskaita ir ne apmokestinimas lemia civilinius teisinius santykius, o juridiniai faktai, su kurių buvimu teisės aktai sieja civilinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Įstatymai nesuteikia atsakovui teisės prižiūrėti mokesčių mokėjimą Lietuvos Respublikoje. Ieškovas privalo mokesčius mokėti teisės aktų nustatyta tvarka, o už šios pareigos pažeidimą jam grėstų teisės aktuose nustatyta atsakomybė. Ieškovas išrašė atsakovui išankstinio mokėjimo sąskaitą, atsakovui pareiga apmokėti ją atsirado civilinių teisinių santykių, o ne mokestinių teisinių santykių pagrindu.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto argumentu, kad faktiškai jo gautas finansavimas iš Europos Sąjungos fondų sudaro ne 6 288 651 Lt, o tik 4 087 623,15 Lt. Iš Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. 4-767 matyti, kad UAB „Klaipėdos Viktorija“ pateiktam projektui skirta iki 6 288 651 Lt. Aplinkybė, kad nurodytas finansavimo intensyvumas sudaro 65 procentus reiškia, jog likusius 35 procentus projekto lėšų sumos turi padengti pats atsakovas, o ne tai, kad apeliantui skirta parama sudaro 65 procentus nuo nurodytos 6 288 651 Lt paramos sumos.

Dėl apelianto argumentų, kuriais jis įrodinėja, jog su ieškovu iš dalies yra atsiskaityta

Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 518 941,45 Lt pagrindinės skolos. Išankstinio mokėjimo sąskaita pagal 2009 m. rugsėjo 4 d. Tarpininkavimo ir konsultacijų teikimo sutartį Nr. 09/09-04 ir Atliktų darbų aktą Nr. 2 išrašyta 608 741,45 Lt sumai. Minėtu Atliktų darbų aktu Nr. 2 priimtas darbų rezultatas - 6 288 651 Lt paramos skyrimas, taip pat juo patvirtinta 8 proc. sėkmės mokestis plius pridėtinės vertės mokestis.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas 2010 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 59 800 Lt, o 2010 m. gruodžio 27 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 30 000 Lt, viso 89 800 Lt. Pasak atsakovo, dalis ieškinio reikalavimų dėl šios priežasties yra nepagrįsti. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, kad ieškinys pareikštas ne dėl visos 608 741,45 Lt sėkmės mokesčio sumos priteisimo, o iš jos atėmus ieškovo gautus 89 800 Lt, t. y. ieškiniu reikalaujama priteisti 518 941,45 Lt pagrindinės skolos. Apelianto argumentai, kad jo pervesta 89 800 Lt suma mažina iš jo priteistiną sėkmės mokestį, nepagrįsti.

Vertindama kitus apelianto argumentus, kad su ieškovu iš dalies yra atsiskaityta (sumokėta 196,503 Lt), teisėjų kolegija pažymi, kad greta 2009 m. rugsėjo 4 d. Tarpininkavimo ir konsultacijų teikimo sutarties Nr. 09/09-04, iš kurios ieškovas kildina savo reikalavimus šioje byloje, šalys buvo sudariusios ir kitą 2010 m. gegužės 11 d. pavedimo sutartį. Apeliantas pateikė kai kuriuos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, tačiau ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigė, kad dalis ieškovo mokėjimų atlikti ne pagal 2009 m. rugsėjo 4 d. Tarpininkavimo ir konsultacijų teikimo sutartį Nr. 09/09-04, o pagal 2010 m. gegužės 11 d. pavedimo sutartį. Nors šalys į nagrinėjamą bylą tos sutarties nepateikė (Lietuvos apeliacinis teismas buvo nustatęs šalims terminą ir pasiūlęs pateikti jų poziciją pagrindžiančius įrodymus), tačiau pastarąja sutartimi jos remiasi savo procesiniuose dokumentuose. Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi išnagrinėjo civilinę bylą Nr. A2-947-159/2012, kurioje sprendė klausimą dėl 290 400 Lt skolos, 12 951,84 Lt delspinigių ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo ieškovo UAB „Mega Property” naudai iš atsakovo UAB „Klaipėdos Viktorija” pagal 2010 m. gegužės 11 d. pavedimo sutartį. Klaipėdos apygardos teisme ieškovo reikalavimai buvo visiškai patenkinti, teismo procesiniai sprendimai yra įsiteisėję.

Atsakovas nurodo, kad UAB „Žvejų rezidencija“ sumokėjo ieškovui už apeliantą šias sumas ir pateikė sumokėjimą patvirtinančius įrodymus:2010m. kovo 25 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 10 000 Lt (nurodoma mokėjimo paskirtis - avansinis mok. pagal. sut. Nr. 09-04), 2010m. kovo 29 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 9 998 Lt (nurodoma mokėjimo paskirtis - avansinis mok. pagal. sut. Nr. 09-04), 2010 m. balandžio 7 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 14 530 Lt (nurodoma mokėjimo paskirtis - avansinis mok. pagal. sut. Nr. 09-04), 2010 m. balandžio 14 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 7 000 Lt (nurodoma mokėjimo paskirtis - avansinis mok. pagal. sut. Nr. 09-04), 2010 m. birželio 10 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 5 175 Lt (nurodoma mokėjimo paskirtis - avansinis mok. pagal. sut. Nr. 09-04), viso: 46 703 Lt.

Ieškovas teigia, kad jo reikalaujamas sėkmės mokestis su šiais mokėjimas nesusijęs, nes pagal 2010 m. kovo 1 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 ieškovas perdavė atsakovui darbų už 41 745 Lt, ieškovas išrašė 2010 m. balandžio 7 d. PVM sąskaitą – faktūrą MEG Nr. 92 šiai sumai ir šie mokėjimai buvo padaryti šiai sąskaitai apmokėti. Nurodytais mokėjimais apmokėtas atlyginimas už dokumentų rengimą, atstovavimą ir konsultacijas. Be to, tuo metu dar nebuvo Ūkio ministro sprendimo dėl paramos suteikimo, todėl šiais mokėjimais negalėjo būti apmokamas sėkmės mokestis. Šiais mokėjimais buvo sumokėta už atliktus ir perduotus projekto dokumentų parengimo ir konsultavimo darbus, o ne avansu sėkmės mokestis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, pirmiausia, nepaisant Lietuvos apeliacinio teismo raginimo, ieškovas nei jo minimo 2010 m. kovo 1 d. atliktų darbų akto Nr. 1, nei 2010 m. balandžio 7 d. PVM sąskaitos – faktūros MEG Nr. 92 teismui nepateikė, taigi leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėjo kito, nei nurodo apeliantas, apmokėjimo tikslo. Be to, 2009 m. rugsėjo 4 d. Tarpininkavimo ir konsultacijų teikimo sutarties Nr. 09/09-04 3.2. punkte iš tiesų nustatytas apmokėjimas už paslaugas, susijusias su dokumentų rengimu, atstovavimu, o taip pat transporto išlaidų apmokėjimas. Tačiau Sutarties 3.5 punkte aiškiai nurodyta, jog į tarpininkavimo sėkmės mokesčio sumą taip pat įeina Paslaugų teikėjo atlygis už visas konsultacijas, susijusias su Užsakovo projektu, dokumentų rengimą, derinimą ir Užsakovo atstovavimą valstybės ir savivaldybių institucijose. Sutarties 3.2. pagrindu sumokėtas mokestis įskaitomas į pirmąją sėkmės mokesčio įmoką. Taigi remiantis šalių sudaryta Sutartimi, visų papildomų paslaugų apmokėjimas įskaitomas į sėkmės mokesčio sumą, todėl už apeliantą pervesta 46 703 Lt suma mažina ieškovo gautiną sėkmės mokesčio sumą.

2010 m. liepos 28 d. mokėjimo nurodymu UAB „Žvejų rezidencija“ sumokėjo ieškovui už apeliantą 5 000 Lt, mokėjimo paskirtį nurodoma „Avansinis mokėjimas pagal finansavimo sutartį“. Ieškovas teigia, kad šis mokėjimas atliktas 2010 m. gegužės 11 d. Pavedimo sutarties pagrindu kaip 5 000 Lt avansas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi nagrinėjamą mokėjimą priskyrė mokėjimui pagal 2010 m. gegužės 11 d. sutartį, todėl šis apelianto atliktas mokėjimas negali būti susietas su 2009 m. rugsėjo 4 d. Sutartimi, iš kurios ieškovas šioje byloje kildina savo reikalavimą.

2010 m. spalio 20 d. mokėjimo nurodymu atsakovas ieškovo direktoriui S. T. pervedė 20 000 Lt. Mokėjimo paskirtyje nurodoma „Avansinis mokėjimas UAB „Mega Property“ pagal susitarimą“. Ieškovas teigia, kad mokėjimas atliktas į fizinio asmens, o ne į bendrovės sąskaitą, dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad mokėjimas atliktas pagal 2009 m. rugsėjo 4 d. Sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodyta, kad mokama avansinis mokėjimas UAB „Mega Property“. Be to, atsakovas pateikė teismui ieškovo direktoriaus S. T. pasirašytą 2010 m. spalio 18 d. raštą, kuriame nurodoma visus mokėjimus pagal 2009 m. rugsėjo 4 d. Sutartį vykdyti į ieškovo direktoriaus S. T. sąskaitą. Ieškovas taip pat Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. A2-947-159/2012, kuri išspręsta 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi, nurodė, kad 2010 m. spalio 20d. UAB „Klaipėdos Viktorija“ į UAB ,,Mega Property” direktoriaus sąskaitą sumokėjo 20 000 Lt, nenurodžiusi mokėjimo paskirties. 20 000 Lt sumokėti pinigai įskaityti pagal 2009 m. rugsėjo 4 d. tarpininkavimo ir konsultacijų teikimo sutartį Nr. 09/09-04, nes prievolė mokėti pinigus pagal 2010 m. gegužės 11 d. pavedimo sutartį UAB „Klaipėdos Viktorija“ atsirado tik 2010 m. gruodžio 15 d. Taigi apelianto pervesta 20 000 Lt suma mažina ieškovo gautiną sėkmės mokesčio sumą.

2011 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymu apeliantas ieškovui pervedė 20 000 Lt. Mokėjimo paskirtyje nurodoma „Avansinis mokėjimas už projekto administravimą“. Ieškovas teigia, kad pagal 2009 m. rugsėjo 4 d. Sutarties 1.5 p. užsakovas, gavęs paramą iš ES, įsipareigojo sudaryti sutartį su ieškovu dėl projekto administravimo. Pasak ieškovo, nurodytas mokėjimas buvo avansas pagal sutartį dėl projekto administravimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo nurodyta Sutartis dėl projekto administravimo teismui nebuvo pateikta ir apskritai nėra duomenų, ar ji buvo sudaryta. Juolab, nėra duomenų, ar iš tokios sutarties, net jei ji buvo sudaryta, kyla pareiga mokėti 20 000 Lt ieškovui. Nepaisant to, pareiga įrodyti, kad įvykdė prievolę, tenka tai teigiančiai šaliai (CPK 178 str.). Ne ieškovas, o atsakovas turi įrodinėti, kad įvykdė prievolę. Apeliantas nei apeliaciniame skunde, nei papildomuose paaiškinimuose apie šio mokėjimo paskirtį nieko nepaaiškino. Šalims byloje užėmus pasyvią poziciją ir nesiekiant išsamiai atskleisti savo teisinių santykių turinio bei atliktų mokėjimų paskirties, teismas priima procesinį sprendimą tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta, t. y. teismas pripažįsta, kad apeliantas neįrodė nagrinėjimo mokėjimo paskirties. Teisėjų kolegija pažymi, kad mokėjimo paskirties nurodymas „Avansinis mokėjimas už projekto administravimą“ nėra pakankamas, kad šį mokėjimą būtų galima susieti su 2009 m. rugsėjo 4 d. Sutartimi, o ieškovas tokios sąsajos taip pat nėra pripažinęs.

Apeliantas dar pateikia 2011 m. kovo 22 d. mokėjimo nurodymą 10 000 Lt sumai, kurio paskirtis „Avansinis mokėjimas pagal sutartį“ ir 2011 m. kovo 25 d. mokėjimo nurodymą 5 000 Lt sumai, kurio paskirtis „Avansu pagal Sut. Nr. serija MEG10/10/27“. Ieškovas dėl šių mokėjimų jokios pozicijos teismui nepateikė, tačiau Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje byloje nurodė, jog nėra pagrindo teigti, kad 2011 m. kovo 22 d. ir 2011 m. kovo 25 d. sumokėti 10 000 Lt ir 5 000 Lt pagal 2010 m. gegužės 11 d. pavedimo sutartį, nes nurodytos pinigų sumos sumokėtos pagal 2010 m. spalio 27 d. UAB ,,Mega Property” išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 10/10/27, serija MEG, remiantis 2009 m. rugsėjo 4 d. tarpininkavimo ir konsultacijų teikimo sutartimi Nr. 09/09-04. Taigi pats ieškovas priskyrė nurodytus mokėjimus 2009 m. rugsėjo 4 d. Sutarčiai, todėl apelianto nurodomi mokėjimai, kurių suma sudaro 15 000 Lt, mažina ieškovui priklausantį sėkmės mokestį.

Taigi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantas yra sumokėjęs ieškovui pagal 2009 m. rugsėjo 4 d. Tarpininkavimo ir konsultacijų teikimo sutartį Nr. 09/09-04 viso 81 703 Lt (46 703+20 000 + 15 000), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas. Iš atsakovo priteisiama 437 238,45 Lt skolos.

Atitinkamai pakeičiamas delspinigių paskaičiavimas. Ieškovas delspinigius skaičiuoja nuo 2010 m. lapkričio 12 d. iki 2011 m. balandžio 7 d. Kadangi nurodomi mokėjimai (2010 m. kovo 25 d., 2010 m. kovo 29 d., 2010 m. balandžio 7 d., 2010 m. balandžio 14 d., 2010 m. birželio 10 d., 2010 m. spalio 20 d.) 66 703 Lt sumai, kuriuos teisėjų kolegija pripažįsta atliktus pagal 2009 m. rugsėjo 4 d. Tarpininkavimo ir konsultacijų teikimo sutartį Nr. 09/09-04, atlikti iki 2010 m. lapkričio 12 d., tai nuo jais sumokėtų sumų delspinigiai apskritai negalėjo būti skaičiuojami. Dėl šių mokėjimų iš atsakovo priteistini delspinigiai mažinami 1670,72 Lt. Atsakovo 2011 m. kovo 22 d. ir 2011 m. kovo 25 d. atlikti mokėjimai atitinkamai 10 000 Lt ir 5 000 Lt sumai mažina delspinigių dydį 45 Lt. Iš viso iš atsakovo priteisiama 11 282,29 Lt delspinigių.

Kadangi teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovas iš viso ieškiniu pareiškė 531 939,46 Lt vertės reikalavimą, už ieškinį iš viso sumokėjo 4 659,7 Lt žyminio mokesčio. Šia nutartimi patenkinta 84,31 procento ieškovo pareikštų reikalavimų, todėl proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteisiama 3 928,6 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.). Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 4 660 Lt žyminio mokesčio. Nors apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, teisėjų kolegija įvertina tai, kad teismo sprendimo pakeitimą nulėmė vien aplinkybė, jog apeliantas naujai pateiktų įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teismui, taigi šios bylinėjimosi išlaidos atsirado vien dėl paties apelianto kaltės. Remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apelianto sumokėto žyminio mokesčio dalis nepriteisiama iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos ir Didžiosios Britanijos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos Viktorija“ (į. k. 110302215, adresas: S. Šimkaus g. 2, Klaipėda) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mega Property“ (į. k. 124211462, adresas: Savickio g. 3-1, Vilnius, a. s. Nr.(duomenys neskelbtini)) naudai 437 238,45 Lt (keturis šimtus trisdešimt septynis tūkstančius du šimtus trisdešimt aštuonis litus ir 45 centus) skolos, 11 282,29 Lt (vienuolika tūkstančių du šimtus aštuoniasdešimt du litus ir 29 centus) delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 928,6 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus dvidešimt aštuonis litus, 60 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.