Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-822-243-10

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-03-01
Bylos Nr.: A-822-243-10
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas: D. U., J. U., J.
Atsakovas: Lietuvos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, Kauno apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo: Valstybinės, A. V.

Kategorijos

13.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinės byla Nr. A822-243/2010

Procesinio sprendimo kategorija 13.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ilonai Kovger,

dalyvaujant pareiškėjų D. U. ir J. U. atstovui J. G., atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Vidai Gagienei ir Voldemarui Švėgždai, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Airai Daikaitei, trečiajam suinteresuotajam asmeniui A. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. U. ir J. U. bei atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjų D. U. ir J. U. patikslintą skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Kauno apskrities viršininko administracijai dėl aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai D. U. ir J. U. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. liepos 15 d. privalomuosius nurodymus Nr. 2 ir Nr. 3, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. KR-12-4103, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. V-81, Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento savavališkos statybos aktus: 2008 m. liepos 23 d. Nr. SS-26-080723-003 ir 2008 m. liepos 31 d. Nr. SS- 26-080731-004 (I tomas, b. l. 75 – 82).

Pareiškėjai skunde paaiškino, kad 2008 m. liepos 9 d. privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo akto Nr. 7 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. 7) pagrindu buvo surašyti privalomieji nurodymai Nr. 2 ir Nr. 3. Jie buvo apskųsti departamento vadovui, tačiau 2008 m. liepos 31 d. sprendimu ir 2008 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu skundai buvo atmesti ir palikti galioti privalomieji nurodymai. Patikrinimo akte Nr. 7 nurodytos faktinės aplinkybės jog mediena yra neapsaugota nuo pavojingų kenkėjų, kad po žieve buvo rasta gyvų liemenų kenkėjų, nebuvo užfiksuota ar kitaip pažymėta. Ir tik surašant 2008 m. liepos 15 d. Privalomąjį nurodymą Nr. 2, nurodomi visiškai nauji duomenys apie medienos neapsaugojimą nuo pavojingų kenkėjų. Be to, nurodyti pažeidimai nebuvo niekur registruoti ir, anot atsakovo, papildomai 2008 m. liepos 15 d. sklypas nebuvo tikrintas. Taip pat pastebėjo, jog kirtimas buvo dar nepasibaigęs, nes nuo leidimo kirsti mišką išdavimo 2008 m. liepos 1 iki Patikrinimo akto Nr. 7 surašymo buvo praėję 7,5 dienos, o teisės aktuose nurodytas 10 dienų terminas, skirtas medienos išvežimui. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad sprendimas bei privalomas nurodymas Nr. 2 yra neteisėti ir nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Pareigą apdoroti medieną insekticidais pareiškėjai įvykdė, o po to visas šakas bei medieną sudegino, nustatyta tvarka įspėję apie tai Priešgaisrinės apsaugos tarnybą, todėl niekur vežti medienos nereikėjo. Patikrinimo aktą Nr. 7 surašę pareigūnai neleido tinkamai dalyvauti tikrinime, t.y. veikti kartu su jais, neišklausė paaiškinimų ir patys neuždavė jokių klausimų. 2008 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. V-81 nuspręsta palikti galioti Privalomąjį nurodymą Nr. 3. Šie aktai taip pat yra neteisėti ir naikintini, kadangi jokie savavališki statiniai statomi ar pastatyti sklype nebuvo. Be to, privalomajame nurodyme Nr. 3 yra klaidingai vartojamos sąvokos. Nors tai miško paskirties žemės sklypas, tačiau toje sklypo vietoje miško žemės nėra. Be to, tuo metu Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimas ar kitas aktas nustatyta tvarka dėl savavališkos aikštelės bei kitų akte Nr. 1 paminėtų statinių įrengimo dar nebuvo priimtas, nes tik tuomet galima būtų konstatuoti, kad statiniai yra savavališkai pastatyti. Taip pat pažymėjo, jog minėti skundžiamieji aktai buvo surašyti viršijant teisės aktų nustatytas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento kompetencijos ribas. Parengtas Miškotvarkos projektas „Poilsio aikštelių sutvarkymo planas“ Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui buvo pateiktas ir atsakingo darbuotojo parašu suderintas dar 2008 m. vasario 27 d., įregistruotas 2008 m. balandžio 3 d., todėl pareiškėjams neaišku, kas neteisėto buvo padaryta tvarkant aplinką bei įrengiant joje poilsio aikštelę. Taip pat nei Miškotvarkos projekte, nei VĮ Registrų centro saugomoje duomenų bazėje, nei pirkimo pardavimo sutartyje, nėra jokių nuorodų, kad minėta žemė patenka į vandens telkinių apsaugos zonas. Todėl net jei pastatyti aikštelės įrenginiai ir būtų statiniai, argumentas dėl vandens telkinių apsaugos zonos pažeidimo nebūtų pagrįstas. 2008 m. liepos 23 d. savavališkos statybos aktas Nr. SS-26-080723-003 taip pat neteisėtas. Miško poilsio aikštelė įrengta taip, kaip tai numatė suderintas Miškotvarkos projektas. Projekte buvo suplanuota dėl įrenginių įrengimo, o pastariesiems joks leidimas nėra privalomas. Be to, jokiuose turimuose dokumentuose nėra nuorodų į vandens telkinių apsaugos zonas. 2008 m. liepos 31 d. savavališkos statybos akte Nr. SS-26-080731-004 nurodoma, kad aikštelę ne įrengė, bet padidino, tuo bent jau pripažįstant, kad kažkokia aikštelė čia visada buvo. Tačiau dėl minėtų faktų ištyrimo jokie matavimai ar tyrimai nebuvo atlikti, todėl ir šis aktas turėtų būti naikinamas.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė skundo netenkinti ir atsiliepime nurodė, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2008 m. liepos 2 d. gavo A. ir R. V. skundą ir pagal jį pradėjo administracinę procedūrą. Kadangi skundas buvo adresuotas ir statybos priežiūrą vykdančioms institucijoms, tai jų paskirti specialistai tyrė statinių, pastatytų miško valdoje, teisėtumą. 2008 m. liepos 9 d. buvo patikrinta privati D. ir J. U. miško valda, esančią Rumšiškėse, Kaišiadorių rajone (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Rumšiškių k.v.). Patikrinimo dieną buvo surašytas Patikrinimo aktas Nr. 7, o 2008 m. liepos 15 d. buvo surašytas bendras visų institucijų, dalyvavusių miško valdos patikrinime, aktas Nr. 1. Pareiškėjai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 52² str. 1 d. ir 77¹ str. bei duoti du privalomieji nurodymai pašalinti nustatytus pažeidimus. 2008 m. liepos 9 d. patikrinus miško valdą, esančią Rumšiškėse, Kaišiadorių rajone buvo nustatyta, kad miško valdoje yra pažeidimų. Pažeidimai buvo įrašyti į 2008 m. liepos 9 d. Patikrinimo aktą Nr. 7 ir į bendrą visų institucijų, dalyvavusių miško valdos patikrinime, 2008 m. liepos 15 d. aktą Nr. l. Miško valdos patikrinimo metu nustatyta, kad sanitarinė miško būklė bloga. Miško valdoje vykdyti ribinių linijų kirtimai pagal 2008 m. vasario 14 d. leidimą kirsti mišką (serija A Nr. 050198) ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai pagal 2008 m. liepos 1 d. leidimą kirsti mišką (serija A Nr. 0578480). Šiuose leidimuose buvo nurodytos ypatingos sąlygos. Dalis žalios eglės medienos, pagamintos ribinių linijų kirtimo metu ir žalia eglės mediena, pagaminta kraštovaizdžio formavimo kirtimo metu, buvo sukrauta prie medyno, kurio sudėtyje spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 procentų. 2008 m. liepos 9 d. atliekant skundo tyrimą ir patikrinus eglės medieną, po žieve buvo rasta gyvų liemenų pavojingų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų). 2008 m. liepos 15 d. buvo papildomai apžiūrėta minėta teritorija, tačiau ir tuo metu mediena nebuvo tinkamai apsaugota, nes po žieve buvo rasta gyvų liemenų pavojingų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių). Esant minėtoms aplinkybėms, miško savininkams buvo duotas 2008 m. liepos 15 d. Privalomasis nurodymas Nr. 2 pašalinti nustatytus Miško sanitarinės apsaugos taisyklių pažeidimus iki 2008 m. liepos 29 d. Minėtą dieną buvo nustatyta, kad privalomas nurodymas Nr. 2 įvykdytas.

Pabrėžė, kad Abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytų pažeidimų miškui apskaitos tvarkos aprašas nustato kriterijus pažeidimams registruoti miškuose bei medelynuose, pažeidimų ploto nustatymą ir tvarką, kuria vadovaujantis registruojami pažeidimai, padaryti valstybiniuose miškuose, medelynuose bei privačiuose miškuose. Pagal šį aprašą pats miško savininkas privalo informuoti apie liemenų kenkėjų (žievėgraužio tipografo) pažeidimus girininkijos, kurios teritorijoje yra miško valda, pareigūnus. Be to, Miško sanitarinės apsaugos taisyklės yra privalomos miško savininkams, o kaip matyti iš užfiksuotų pažeidimų, pareiškėjai jų nesilaikė. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. liepos 15 d. Privalomas nurodymas Nr. 3 buvo duotas, kadangi miško savininkai pažeidė Miškų įstatymo 9 ir 11 straipsnių reikalavimus. Buvo nustatyta, jog dalis griovos naujai užpilta atvežtu gruntu, šalia griovos dalis naujai atvežto grunto išlyginta ir užpilta susmulkinto asfalto sluoksniu. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą pareiškėjų žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio. Visame 0,9 ha žemės sklypo plote yra miško žemė. Miško ūkio paskirties žemėje (šiuo atveju ir miško žemėje) buvo įrengta asfaltuota aikštelė, nesilaikant Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio reikalavimų ir Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo reikalavimų. Reaguojant į nustatytus pažeidimus, 2008 m. liepos 15 d. buvo surašytas Privalomas nurodymas Nr. 3. Šiuo Privalomuoju nurodymu buvo siekiama užtikrinti, kad miško žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. 2008 m. liepos 9 d. tiriant R. ir A. V. skundą dalyvavo ir miško valdos bendrasavininkė D. U. su savo dukros šeima (D. G. ir J. G.), tačiau nesulaukus patikrinimo pabaigos, pasišalino. Taigi, miško savininkė turėjo teisę dalyvauti tikrinime, bet pati šia teise pilnai nepasinaudojo.

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepime nurodė, jog pagal 2008 m. liepos 2 d. gautą Arvydo ir R. V. skundą atliko patikrinimą ir nustatė, kad privačioje miško valdoje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančioje Rumšiškėse, Kaišiadorių r., nuosavybės teise priklausančioje Domicėlei ir J. U., kuri patenka į vandens telkinių (Kauno marių) apsaugos zoną, yra savavališkai pastatyti lauko tualetas ir rekreaciniai statiniai (sūpynės, buomas) bei savavališkai padidinta asfaltbetonio aikštelė. Šie statiniai priskirtini I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems pagal LR statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.2.1.3 punktą reikalingas savivaldybės valstybės tarnautojo patvirtintas supaprastintas statinio projektas. Tokio dokumento pareiškėjai nepateikė. Taigi savavališkai miško valdoje pastatę aukščiau minėtus statinius, jie pažeidė nurodytą punktą, todėl atsakovas 2008 m. liepos 23 d. surašė du savavališkos statybos aktus Nr. SS-26-080723-003 ir Nr. SS-080731-004, kuriuos naikinti minėtus aktus nėra jokio pagrindo.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies. Panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. liepos 15 d. privalomąjį nurodymą Nr. 2 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. KR-12-4103. Kitoje dalyje patikslintą skundą atmetė.

Nustatė, kad pareiškėjai vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsniu apskundė Privalomuosius nurodymus Nr. 2 ir Nr. 3 išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2008-07-31 sprendimu Nr. KR-12-4103 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2008-08-04 įsakymu Nr. V-81 privalomuosius nurodymus paliko galioti. Nustatė, kad pareiškėjų 2008-08-12 patikslintas skundas dėl minėtų aktų panaikinimo paduotas teismui įstatymo nustatytu terminu per 20 d. (I tomas, b. l. 52-56). Ginčo dalyku šioje byloje buvo priimtų privalomųjų nurodymų teisėtumo klausimas. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjai savo patikslintame 2008-08-12 ir 2008-08-27 skunde netiksliai suformulavo skundo reikalavimus, kuriuos vėliau patikslino, 2008-09-01 skunde konkrečiai nurodydami reikalavimus panaikinti ir privalomuosius nurodymus Nr. 2 ir 3, negali būti vertinama kaip termino apskųsti juos praleidimas. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjai termino apskųsti privalomuosius nurodymus nepraleido.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2008-07-15 privalomuoju nurodymu Nr. 2 pareiškėjams buvo nurodyta iki 2008-07-29 pagal 2008-07-01 išduotą leidimą kirsti mišką (serija A Nr. 057848) pagamintą žalią eglės medieną, kuri sukrauta prie pat miško, išvežti ne arčiau kaip 3 km nuo medyno, kurio sudėtyje spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 %, pakraščio arba apdoroti insekticidais, apsaugančiais nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų ir ligų sukėlėjų, arba nužievinti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2008-07-31 sprendimu Nr. KR-12-4103 šį nurodymą paliko galioti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-04-11 įsakymu Nr.D1-204 patvirtintų Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 45 punkte nurodyta, kad žalia spygliuočių mediena nuo balandžio 20 d. (pušies - nuo balandžio 1 d.) iki rugsėjo 1 d., jeigu oro temperatūra yra ne žemesnė kaip 0° C, per dešimt dienų po jos iškirtimo turi būti išvežta ne arčiau kaip 3 km nuo medyno, kurio sudėtyje spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 procentų, pakraščio arba apdorota insekticidais, arba nužievinta, arba kitais būdais apsaugota nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų ir ligų sukėlėjų (mediena laikoma neapsaugota, jei po žieve yra gyvų liemenų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių arba ligų požymių).

Teismas nustatė, kad pagal Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente 2008-07-02 gautą trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai kartu su teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros pareigūnais 2008-07-09 atliko pareiškėjų privataus miško valdos, esančios Rumšiškėse, Kaišiadoryse, patikrinimą ir nustatė, kad miško valdoje yra pažeidimų: bloga sanitarinė miško būklė, vykdant kirtimus ir sandėliuojant pagamintą medieną nesilaikoma Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 35 ir 45 punktų reikalavimų, šakos sumestos į griovą, užšlamštinant mišką bei nesilaikant 2008-07-01 išduotame leidime kirsti mišką miško savininkui nurodytų sąlygų - šakas sukrauti į krūvas (I tomas b.l. 21-20, 29, 34-35). Nustatyti pažeidimai buvo įrašyti į Privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktus 2008-07-09 Nr.7 ir 2008-07-15 Nr. l (I tomas 21, 34-35). Nustatytų pažeidimų pagrindu buvo surašytas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2008-07-15 privalomasis nurodymas Nr. 2 (I tomas b.l.30-31). Tačiau Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2008-07-15 privalomajame nurodyme Nr. 2 nurodytos pažeidimų šalinimo aplinkybės neatitiko minėtuose patikrinimo aktuose nustatytų sanitarinės miško būklės pažeidimų. Visų pirma, Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 45 punkte numatyta, kada žalia spygliuočių mediena turi būti išvežta po jos iškirtimo per dešimt dienų. Todėl ginčo atveju buvo svarbu nustatyti medienos iškirtimo datą. Tačiau surašytuose institucijų aktuose, nei administracinio teisės pažeidimo 2008-07-15 protokole AM Nr. 016995, kaip iš teisės pažeidimą patvirtinančiuose įrodymuose, nebuvo nustatyta konkreti kirtimų data. Teismo posėdžio metu dalyvaujančios proceso šalys ir jų atstovai nurodė skirtingas kirtimų datas. Kitų objektyvių ir neginčytinų įrodymų byloje nenustatyta. Teismas pažymėjo, kad nenustačius tikslios kirtimo datos, nebuvo pagrindo konstatuoti pažeidimo, susijusio su nukirstos medienos laikymu ir apdorojimu. Aplinkybės, nurodytos atsakovo atsiliepime ir atsakovo atstovų paaiškinimuose teisme, kad 2008-07-09 atliekant skundo tyrimą ir patikrinus eglės medieną, po žieve buvo rasta gyvų liemenų pavojingų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų) bei 2008-07-15 buvo papildomai apžiūrint minėta teritorija mediena nebuvo tinkamai apsaugota, nes po žieve buvo rasta gyvų liemenų pavojingų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių), jokiuose patikrinimo aktuose ar kituose dokumentuose nebuvo nustatytos. Teismo vertinimu, skundžiamas 2008-07-15 privalomas nurodymas Nr. 2 ir jame nurodytos poveikio priemonės nebuvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis, t.y. nustatytais pažeidimais miško valdos patikrinimo metu. Minėtuose patikrinimo aktuose nustatyti pažeidimai neatitiko Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose išvardintų privalomųjų nurodymų davimo atvejų. Teismo vertinimu, atsakovas duodamas tokį privalomąjį nurodymą, nepagrįstai įvertino faktines aplinkybes bei veikė ne pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus pagrįsti individualų administracinį aktą, šiuo atveju, ginčijamą privalomąjį nurodymą, objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų reikalavimais.

Dėl minėtų priežasčių ir argumentų, skundžiamas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2008-07-15 privalomasis nurodymas Nr. 2 naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Dėl tų pačių priežasčių ir argumentų naikintinas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2008-07-31 sprendimas Nr. KR-12-4103.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2008-07-15 privalomuoju nurodymu Nr.3 pareiškėjams nurodė iki 2008-09-08 panaikinti miško žemėje 558 kvartalo 1a sklype savavališkai įrengtą 72 m² asfaltuotą aikštelę, nukasant atvežto, užpilto ir išlyginto susmulkinto asfalto dangą, nukasant atvežtą ir miško žemėje užpiltą gruntą, tokiu būdu atkuriant iki neteisėto aikštelės įrengimo buvusią gamtinio kraštovaizdžio būklę. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius 2008-08-04 įsakymu Nr. V-81 paliko galioti minėtą nurodymą.

Miškų įstatymo 3 straipsnyje apibrėžta, kad miško žemė gali būti miškų ūkio arba konservacinės paskirties, miško valda – privačios arba valstybinės nuosavybės teise valdomas miško žemės sklypas. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 str. 1 d. nurodyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-05-09 nutarimu Nr.641 patvirtino Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašą, kurio 2 punkte nurodyta, kad „<...> Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, miškų ūkio paskirties žemės sklypuose keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis.<...> Keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis laikomas įvykusiu, Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr. 1073, nustatyta tvarka priėmus sprendimą dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą D. U. ir J. U. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - miškų ūkio (I tomas, b.l. 134-135). Miško ūkio paskirties žemėje buvo įrengta 72 m² asfaltuota aikštelė, nesilaikant Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio reikalavimų ir Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo reikalavimų. Bylos duomenys neginčijamai patvirtino, kad pareiškėjų miško ūkio žemėje savavališkai įrengta aikštelė bei savavališkai užpilta gruntu dalis griovos, pakeičiant natūralų kraštovaizdį, miškų ūkio paskirties žemę naudojant ne pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Šias aplinkybes patvirtino byloje esantys Privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktai 2008-07-09 Nr.7 ir 2008-07-15 Nr. 1, administracinės teisės pažeidimo 2008-07-15 protokolas AM Nr. 016995, liudytojų: R. K., J. R., T. M. ir R. M. parodymai, filmuota vaizdo medžiaga, fotonuotraukos (I tomas b.l. 113, 119-120, 138-139, 146). Nurodyti įrodymai patvirtino, kad miško ūkio paskirties žemėje buvo įrengta aikštelė, žemėmis užpilta dalis griovos. Teismas nenustatė neginčijamų įrodymų, kad aikštelė buvo padengta tam tikros rūšies danga – nesutankinta susmulkinto asfalto danga, nėra neginčytinų įrodymų. Byloje nenustatyta objektyvių įrodymų patvirtinančių dangos rūšį ir pobūdį, tačiau teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjų miško žemės dalis, kurios tikslinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, buvo pakeista kitomis naudmenomis, pažeidžiant minėtų teisės aktų reikalavimus. Atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, nurodė pareiškėjams atkurti iki neteisėto aikštelės įrengimo buvusią gamtinio kraštovaizdžio būklę. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad ne jie įrengė miškų ūkio paskirties žemėje aikštelę, neturi esminės reikšmės, nes pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio nuostatas miško savininkai yra įpareigoti saugoti, tausoti mišką nuo kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, racionaliai ūkininkauti miško žemėje, palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Analogiškos nuostatos, kuriuose įtvirtintos miško savininko pareigos, nurodytos Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose, patvirtintuose LR Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799. Nurodytų nuostatų 31.1 ir 31.5. punktuose nurodyta, kad privataus miško savininkas privalo saugoti mišką nuo miško naudojimo tvarkos pažeidimų ir kitų veiksmų, darančių žalą miškui ir aplinkai, taip pat atlikti miško naudojimo, atkūrimo ir priežiūros darbus. Nurodytos pareigos miško savininkui yra privalomos nepriklausomai nuo priežasčių, nulėmusių pažeidimo padarymą, miško savininko kaltės pobūdį. Be to, pareiškėjų atstovas J. G. neneigė, kad dalis griovos buvo užpilta gruntu ir tai patvirtino filmuota vaizdo medžiaga, fotonuotraukos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad atsakovas, duodamas tokį privalomąjį nurodymą, pagrįstai įvertino faktines aplinkybes ir veikė pagal jai įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktas funkcijas bei kompetencijos ribos nebuvo peržengtos, todėl naikinti šį nurodymą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2008-08-04 įsakymą Nr. V-81 nėra jokio teisinio pagrindo.

Savavališka statinio statyba (griovimas) – statinio statyba (griovimas) be Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo; nesudėtingo statinio statyba be normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas (Statybos įstatymo 2 str. 71 d.). Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. D1-243, 12 p. nurodyta, kad savavališkos statybos aktą surašo pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą, nustatęs savavališkos statybos faktą.

Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 (toliau- STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“), 6.2 punktą bei Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį- nesudėtingas statinys - paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai (Statybos įstatymo 2 str. 9 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal gautą 2008-07-02 Arvydo ir R. V. skundą Kauno apskrities viršininko administracijos pareigūnai atliko patikrinimą ir nustatė, kad privačioje miško valdoje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančioje Rumšiškėse, Kaišiadorių raj., nuosavybės teise priklausančioje Domicėlei ir J. U., kuri patenka į vandens telkinių (Kauno marių) apsaugos zoną, yra savavališkai pastatyti lauko tualetas, rekreaciniai statiniai (sūpynės, buomas) ir kiti lauko baldai bei įrengta asfaltbetonio aikštelė (I tomas, b.l. 20, 34-35, 42, 66. Pagal STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo, 2 lentelę nurodyti statiniai priskirtini prie inžinerinių statinių ir priskirtini I grupės nesudėtingiems statiniams. Teritorija, kurioje minėti statiniai pastatyti ir įrengti, patenka į vandens telkinių apsaugos zoną. Tai patvirtina ištrauka iš Kaišiadorių miškų urėdijos miškų priskyrimo miškų grupėms schema, duomenys apie miško valdą, Miškotvarkos projekto duomenys (I tomas, b.l. 124-132). Teismo posėdžio metu Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto specialistas Viktoras Doveika patvirtino, minėti statiniai priskiriami prie nesudėtingų I grupės statinių, projekto minėtiems statiniam nereikėtų, jei ši teritorija nepatektų į paviršinio vandens telkinių apsaugos zoną, tačiau šiuo atveju yra reikalingas paruoštas projektas ir suderintas su institucijomis, kurių interesai pažeidžiami. Pagal STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.2.1.3 punkto nuostatas, šio ginčo atveju, reikalingas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo patvirtintas supaprastintas statinio projektas. Teismas pažymėjo, kad paminėti dokumentai nei patikrinimo metu, nei teisme pareiškėjų ar jų įgaliotų atstovų nebuvo pateikti. Teismo vertinimu, pareiškėjų atstovų argumentai, kad nebuvo žinoma apie tai, kad ši teritorija patenka į paviršinio vandens telkinių apsaugos zoną, nepagrįsti. Duomenys apie pareiškėjų miškų valdos patekimą į paviršinio vandens telkinių apsaugos zoną nurodyti pareiškėjų miško valdos Miškotvarkos projekte (I tomas b.l.126, 123). Pagal Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799, 8 punktą miškas tvarkomas, naudojamas pagal miškotvarkos projektus.

III.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimą, paliekant galioti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. liepos 15 d. privalomąjį nurodymą Nr. 2 ir 2008 m. liepos 31. sprendimą Nr. KR 12-4103.

Mano, kad teismo sprendimo dalis dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. liepos 15 d. Privalomojo nurodymo Nr. 2 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. liepos 31 sprendimo Nr. KR 12-4103 panaikinimo yra nepagrįsta ir neteisėta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo sprendime netinkamai taikyti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 str. 6 dalies, 18 str. 1 dalies ir 3 dalies reikalavimai. Be to, šiuo sprendimu pažeistas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės prevencijos principas (Įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai).

Šioje byloje Teismas privalėjo ir galėjo nustatyti įvykdytų kirtimų datą pagal bylos dokumentus, liudytojų ir trečiųjų asmenų parodymus. Medžių kirtimo faktą patvirtina byloje esantys rašytiniai dokumentai: D. U. ir J. U. miško valdos miškotvarkos projektas; 2008 m. liepos 1 d. leidimas kirsti mišką serija A Nr. 057848; 2008 m. liepos 9 d. Privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktas Nr.7; A. V. 2008 m. liepos 9 d. prašymas; teismo posėdžio metu duoti miško valdos savininkų atstovų paaiškinimai. Iš šių įrodymų aišku, kad kraštovaizdžio formavimo kirtimas buvo vykdytas nuo 2008 m. liepos 1 d. (leidimo kirsti mišką išdavimo data) iki 2008 m. liepos 8 d. (taip nurodė miško valdos savininkai). Tačiau 2008 m. liepos 9 d. valdos patikrinimo dieną, miške, toje vietoje, kur buvo numatyta mišką sutvarkyti rekreaciniu požiūriu ir pastatyti įvairius rekreacinius statinius, jau buvo įvykdytas kraštovaizdžio formavimo kirtimas: medžiai iškirsti, nugenėti, supjaustyti į sortimentus, šakos surinktos, išneštos ir sumestos į griovą; pagaminta mediena ištraukta ar išnešta iš miško ir sukrauta į rietuves. Taip pat, skundo tyrimo dieną, 2008 m. liepos 9 d., jau buvo pastatyti įvairūs rekreaciniai statiniai: buomas, 2 sūpynės, 3 stalai su suolais, lauko tualetas, šiukšlių dėžė, prie tualeto įrengtas takas iš medžių kaladėlių. Visi šie darbai realiai galėjo būti atlikti ne per vieną ar dvi dienas, o per kelias (keturias ar penkias) (fotonuotraukos, miško valdos patikrinimo aktas Nr.7, 2008 m. liepos 15 d. aktas Nr.l). Taigi, pareiškėjų nurodyta kraštovaizdžio formavimo kirtimo data, esą jie kirtimus vykdė 2008 m. liepos 7-8 dienomis, gali būti laikoma tik gynybos pozicija. Atsižvelgiant į visą surinką bylos medžiagą aišku, kad kraštovaizdžio formavimo kirtimai vykdyti 2008 m. liepos mėnesio pirmomis dienomis (1-4 dienomis).

Šalies argumentai

Pareiškėjai D. U. ir J. U. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir skundą tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. Neįrodžius, kad jie įrengė miško aikštelę ir neįrodžius, kad ji yra asfaltuota, neįmanoma palikti galioti privalomojo nurodymo Nr.3, t.y. įpareigojimo „nukasti atvežto, užpilto ir išlyginto susmulkinto asfalto dangos“, kol ji dar nėra susmulkinta, atvežta, užpilta ir išlyginta. Privalomuoju nurodymu Nr.3 yra (pagal įstatymą turi būti) aprašomas nurodymą duodančios institucijos griežtai apibrėžtas, konkretus, į ateitį nukreiptas ir konkrečiam adresatui (-ams) skirtas bei siektinas jo veikimas, t.y. nurodoma konkrečiai kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas (LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 4 p.).

2. Nustatydamas faktines aplinkybes, kad mūsų sklype „savavališkai“ „įrengta“ „aikštelė“, teismas taip pat rėmėsi liudytojų parodymais, aktais Nr.7 ir Nr.l bei 2008-08-15 d. ATP protokolu D. U. (Sprendimo 6 psl. 3 pastraipa), taip pat vaizdo medžiaga ir nuotraukomis. Tačiau dar 2008-08-05 d. neskundžiamą nutartimi (b.1.49,50, I t.) teismas šioje byloje neleido mums ginčyti I atsakovės aktų Nr.7 ir Nr.l, kaip nesukeliančių pareiškėjams teisinių padarinių. ATP protokolu pradėta administracinė byla taip pat dar nėra užbaigta, joje vyksta apeliacinis procesas ir remtis joje surašytu protokolu kaip įrodinėjimo priemone negalima. Nors toje byloje ir prašiau teismo ją sustabdyti kol nebus išnagrinėta ši byla, taip neįvyko (b.l. 152,153). Liudytojai nepatvirtino jokių aikštelės savavališkumo požymių bei jos įrenginėjimo aplinkybių.

3. Šiuo atveju nebuvo jokių objektyvių duomenų (greičiau priešingai), kad „asfaltuota aikštelė“ sklype yra ir kad ji įrengta nurodyme nurodytu nekonkrečių dangos atvežimo laiku. Pažymėtina, kad teismas Sprendime taip pat nenaudoja termino asfaltas. Sprendimo 6 puslapio dalis nuo 5-osios eilutės „Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 str. 1 d. nurodyta....“ iki 21 eilutės „...naudmenomis tvarkos aprašo reikalavimų“ žodis žodin yra perrašyta iš I atsakovės atsiliepimo (b.1. 94-98, I t.) trečiojo puslapio. Toje citatoje naudojamas I atsakovės terminas „72 kv. m. asfaltuota aikštelė“, tačiau žemiau sprendime teismas pripažįsta, jog neginčytinų įrodymų dėl asfalto byloje nėra. Mano, jog pastaroji išvada grindžiama ir mūsų pateiktomis 2 toponuotraukomis, kuriose aikštelės vietoje pažymėtas žvyras (b. 1. 18, 19, II t.) bei Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriuose nėra paminėtas asfalto aikštelės buvimas, taip pat 2007-10-18 d. žemės sklypo plano, atitinkančio 2007-07-13 d. patvirtintą vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, duomenimis, kuriuose nėra pažymėta nei asfalto aikštelė, nei vandens telkinių apsaugos zonos. Šiose skirtingų laikotarpių (2003 ir 2008 m.) toponuotraukose taip pat pažymėtas ir tas pats į pareiškėjų sklypą patenkančios žvyro aikštelės ties įvažiavimu į J. G. sklypą (prie raidžių „Slėnio g.“), aukštis virš Baltijos jūros: 73.52 (metrai). Buvusi miško žemės danga nei paaukštėjo, nei buvo pakeista. Šio fakto teismas netyrė, dėl jo nepasisakė, nors teisminiuose ginčuose (b.l. 37, II tome), užfiksuotas mūsų atstovo pasisakymas apie tai.

4. Atsižvelgiant į tai, jokia neteisėta veika mūsų sklype nebuvo atlikta, II atsakovė pati 2007-11-05 d. grąžino šį žemės sklypą natūra S. G. ir nenustatė, jog jame esanti žvyro aikštelė būtų buvusi savavališkai įrengta, todėl negalima palikti galioti Privalomojo nurodymo Nr.3, kadangi Miškų įstatymas bei Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai neįpareigoja savininkų pakeisti esamą miško žemės būklę (kaip teisingai nurodė teismas, savininkams privaloma atlikti miško naudojimo, atkūrimo ir priežiūros darbus).

5. Jokio „natūralaus griovos dalies kraštovaizdžio“ pareiškėjų veiksmai nepakeitė, o greičiau atstatė po Joninių įvykusios smarkios liūties. Atsakomybės už šiuos veiksmus įstatymai nenumato, juolab kad teismui buvo pateiktas I atsakovės centrinio administravimo subjekto 2009-01-16 d. rašytinis patvirtinimas (oficialus rašytinis įrodymas) apie griovos dalies užpylimo veiksmų teisėtumą. Teismas dėl šio įrodymo niekaip nepasisakė, jo netyrė.

6. Byloje nebuvo pateikta paaiškinimų ir teismas nenustatinėjo, ar pareiškėjų sklype galioja ir nustatyta tvarka yra paskelbti kokie nors specialieji ar bendrieji teritorijų planavimo dokumentai, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie jam taikomus apribojimus. Liudytojas R. K. parodė, kad į kadastro vietovės projektą jis taip pat neįrašė vandens apsaugos zonos, nes pats apie ją nežinojo ir mes apie juos sužinoti negalėjome, jis sužinojo 2008 m. liepą. Liudytojas R. M. pripažino, kad jo rengtas Miškotvarkos projektas neskirtas informuoti mūsų apie apsaugos zonas. Teismo sprendime nurodomas Miškotvarkos projekto bylos lapas 126 I tome nesusijęs su vandens apsaugos zona, o kitas paminėtas lapas 123 nesusijęs su Miškotvarkos projekto (tai Leidimas kirsti medžius). Nesant objektyvių ir patikimų įrodymų apie teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimą ir paskelbimą, taip pat visų lauko baldų priskyrimą statiniams, aktas negalėjo būti paliktas galioti.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuotieji asmenys R. V. ir A. V. atsiliepimuose prašo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą tenkinti (t. II, 61 – 63), o pareiškėjų D. U. ir J. U. apeliacinį skundą atmesti (t. II, 72 – 76). Atsiliepimuose dėsto argumentus, kurie iš esmės yra analogiški išdėstytiems pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į D. U. ir J. U. apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo dalį dėl LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus 2008 m. liepos 15 d. Privalomojo nurodymo Nr. 3 ir LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymo Nr. V-81 bei Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento savavališkos statybos aktų Nr. SS-26-080723-003 ir SS-26-080731-004 palikti galioti, o apeliantų skundą šioje dalyje atmesti (t. II, b. l. 64 – 68).

Pareiškėjai D. U. ir J. U. atsiliepimu į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą prašo jį atmesti (t. II, 69 – 70).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinis skundas tenkintinas, pareiškėjų D. U. ir J. U. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2008-07-15 privalomąjį nurodymą Nr. 2 ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2008-07-31 sprendimą Nr. KR-12-4103, kuriuo minėtas nurodymas buvo paliktas nepakeistas. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės prevencijos principo, netinkamai aiškino privalomo nurodymo teisinį turinį, be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad atsižvelgiant į aplinkos apsaugos prevencijos principą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-04-11 įsakymu Nr.D1-204 patvirtintų Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 45 punktu privalomas nurodymas privataus miško savininkui gali būti duodamas bet kurią žalių spygliuočių medžių kirtimo dieną, dar nesuėjus dešimties dienų laikotarpiui po iškirtimo, o taip pat ir suėjus dešimt dienų laikotarpiui po iškirtimo.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose numatyti privalomojo nurodymo davimo atvejai. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, surašydamas pareiškėjams 2008 m. liepos 15 d. privalomąjį nurodymą Nr. 2, vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, kuriuose numatyta, kad privalomieji nurodymai duodami, kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės laktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti (minėto įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis (minėto įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-04-11 įsakymu Nr.D1-204 patvirtintų Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 45 punkte nurodyta, kad žalia spygliuočių mediena nuo balandžio 20 d. (pušies – nuo balandžio 1 d.) iki rugsėjo 1 d., jeigu oro temperatūra yra ne žemesnė kaip 0° C, per dešimt dienų po jos iškirtimo turi būti išvežta ne arčiau kaip 3 km nuo medyno, kurio sudėtyje spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 procentų, pakraščio arba apdorota insekticidais, arba nužievinta, arba kitais būdais apsaugota nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų ir ligų sukėlėjų (mediena laikoma neapsaugota, jei po žieve yra gyvų liemenų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių arba ligų požymių).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. liepos 15 d. privalomuoju nurodymu Nr. 2 pareiškėjams buvo nurodyta iki 2008 m. liepos 29 d. pagal 2008 m. liepos 1 d. išduotą leidimą kirsti mišką (serija A Nr. 057848) pagamintą žalią eglės medieną, kuri sukrauta prie pat miško, išvežti ne arčiau kaip 3 km nuo medyno, kurio sudėtyje spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 %, pakraščio arba apdoroti insekticidais, apsaugančiais nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų ir ligų sukėlėjų, arba nužievinti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2008 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. KR-12-4103 šį nurodymą paliko nepakeistą.

Atsižvelgiant į aukščiau minėtą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas yra padaręs nepagrįstą išvadą, kad skundžiamas 2008 m. liepos 15 d. privalomas nurodymas Nr. 2 ir jame nurodytos poveikio priemonės nebuvo pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis, nes nenustačius tikslios kirtimo datos nebuvo pagrindo konstatuoti pažeidimo, susijusio su nukirstos medienos laikymu ir apdorojimu. Pirmosios instancijos teismas taip pat yra padaręs išvadą, kad privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktuose nustatyti pažeidimai neatitiko Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose išvardintų privalomųjų nurodymų davimo atvejų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas privalomo nurodymo surašymą nepagrįstai sieja su konstatuotu pažeidimu, atmesdamas galimybę duoti privalomą nurodymą prevencijos tikslais. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą privalomame reikalavime turi būti nurodyta, kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, o pagal to paties įstatymo 18 straipsnį privalomi nurodymai duodami, kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti. Remiantis minėtomis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatomis darytina išvada, kad privalomas nurodymas gali būti duodamas ne tik teisės aktų pažeidimo atvejais, bet ir pažeidimų prevencijos tikslais, dėl to surašant nurodymą Nr. 2 nebuvo svarbi tiksli medienos iškirtimo data. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2008 m. liepos 15 d. privalomuoju nurodymu Nr. 2 pareiškėjams nurodė atlikti tam tikrus veiksmus iki 2008 m. liepos 29 d., o tai reiškia, kad net jei laikytume, kad medžiai buvo iškirsti liepos 8 d., tai yra dieną prieš surašant patikrinimo aktą, tai privalomas nurodymas Nr. 2 nenumato griežtesnio reikalavimo, nei yra nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-04-11 įsakymu Nr.D1-204 patvirtintų Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 45 punkte, pagal kurį žalia spygliuočių mediena per dešimt dienų po jos iškirtimo turi būti išvežta ne arčiau kaip 3 km nuo medyno, kurio sudėtyje spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 procentų, pakraščio arba apdorota insekticidais, arba nužievinta, arba kitais būdais apsaugota nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų ir ligų sukėlėjų.

Atsižvelgiant į aukščiau minėtą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo panaikinti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2008-07-15 privalomasis nurodymas Nr. 2 ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2008-07-31 sprendimas Nr. KR-12-4103, panaikintina, o pareiškėjų skundas šioje dalyje atmestinas.

Pareiškėjai D. U. ir J. U. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo atmesti pareiškėjų skundai dėl privalomo nurodymo Nr. 3 ir šį privalomą nurodymą palikusio nepakeistu Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2008-07-31 sprendimo Nr. KR-12-4103 bei 2008 m. liepos 23 d. savavališkos statybos akto Nr. SS-26-080723-003 ir 2008 m. liepos 31 d. savavališkos statybos akto Nr. SS- 26-080731-004 panaikinimo. Pareiškėjų apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad neįrodyta, kad būtent pareiškėjai įrengė miško aikštelę, ir neįrodyta, kad ši aikštelė yra asfaltuota, žvyro aikštelės ties įvažiavimu į J. G. sklypo aukštis virš Baltijos jūros: 73.52 (metrai), tai yra žemės danga nei paaukštėjo, nei buvo pakeista, Miškotvarkos projektas neskirtas informuoti pareiškėjus apie apsaugos zonas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2008 m. liepos 15 d. privalomuoju nurodymu Nr. 3 pareiškėjams nurodė iki 2008 m. rugsėjo 8 d. panaikinti miško žemėje 558 kvartalo 1a sklype savavališkai įrengtą 72 m² asfaltuotą aikštelę, nukasant atvežto, užpilto ir išlyginto susmulkinto asfalto dangą, nukasant atvežtą ir miško žemėje užpiltą gruntą, tokiu būdu atkuriant iki neteisėto aikštelės įrengimo buvusią gamtinio kraštovaizdžio būklę. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius 2008-08-04 įsakymu Nr. V-81 paliko galioti minėtą nurodymą. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas surašė savavališkos statybos aktus 2008-07-23 Nr. SS-26-080723-003 ir 2008-07-31 Nr. SS- 26-080731-004.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio sąlygota pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, lemianti šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas. Minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondas skirstomas į: 1) žemės ūkio paskirties žemę; 2) miškų ūkio paskirties žemę; 3) vandens ūkio paskirties žemę; 4) konservacinės paskirties žemę; 5) kitos paskirties žemę. Žemės įstatymo 24 straipsnio (pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio nustatymo ir keitimo tvarka) 1 dalyje nustatyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus, to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės savininkai naudoti žemę kitai paskirčiai, negu buvo nustatyta žemę įsigyjant nuosavybėn, gali tik apskrities viršininkui priėmus sprendimą pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, yra padaręs išvadą, kad pareiškėjų miško ūkio žemėje savavališkai įrengta aikštelė bei savavališkai užpilta gruntu dalis griovos, pakeičiant natūralų kraštovaizdį, miškų ūkio paskirties žemę naudojant ne pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad šias aplinkybes patvirtino byloje esantys Privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktai 2008-07-09 Nr.7 ir 2008-07-15 Nr. 1, administracinės teisės pažeidimo 2008-07-15 protokolas AM Nr. 016995, liudytojų: R. K., J. R., T. M. ir R. M. parodymai, filmuota vaizdo medžiaga, fotonuotraukos (I tomas b. l. 113, 119-120, 138-139, 146). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors nėra neginčytinų įrodymų, jog aikštelė buvo padengta tam tikros rūšies danga - nesutankinta susmulkinto asfalto danga, tai yra byloje nenustatyta objektyvių įrodymų patvirtinančių dangos rūšį ir pobūdį, tačiau ši aplinkybė nekelia abejonių, kad pareiškėjų miško žemės dalis, kurios tikslinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, buvo pakeista kitomis naudmenomis, pažeidžiant minėtų teisės aktų reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš paties privalomojo nurodymo Nr. 3 matyti, kad nurodymu reikalaujama, kad pareiškėjai nusikastų susmulkinto asfalto dangą. 2008 m. liepos 31 d. Savavališkos statybos akte Nr. SS-26-080731-004 nustatyta, kad pareiškėjai savavališkai įrengė asfaltbetonio aikštelę miško paskirties žemės sklype. Apeliacinio skundo argumentas, kad aikštelė nebuvo asfaltuota, nėra svarbi, nes nei iš privalomo nurodymo, nei iš savavališkos statybos akto negalime padaryti išvados, kad juose buvo fiksuotas kieto pagrindo asfaltuotos aikštelės įrengimas. Iš pareiškėjų apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjai mano, kad ta aplinkybė, kad nėra nustatyta, kokia danga buvo padengta aikštelė, sudaro pagrindą panaikinti privalomąjį nurodymą Nr. 3. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad apeliantų išdėstyta aplinkybė neturi esminės reikšmės, nes šiuo atveju yra svarbu tai, kad tokia aikštelė buvo įrengta. Be to, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą materialinės teisės normų taikymo aspektu, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai bei šiuo klausimu padarytos išvados yra teisingi, t. y. teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu taikytinų šioje byloje teisės normų aiškinimu. Atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, nurodė pareiškėjams atkurti iki neteisėto aikštelės įrengimo buvusią gamtinio kraštovaizdžio būklę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad ne jie įrengė miškų ūkio paskirties žemėje aikštelę, neturi esminės reikšmės, nes pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio nuostatas miško savininkai yra įpareigoti saugoti, tausoti mišką nuo kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, racionaliai ūkininkauti miško žemėje, palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal gautą 2008 m. liepos 2 d. Arvydo ir R. V. skundą Kauno apskrities viršininko administracijos pareigūnai atliko patikrinimą ir nustatė, kad privačioje miško valdoje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančioje Rumšiškėse, Kaišiadorių raj., nuosavybės teise priklausančioje Domicėlei ir J. U., kuri patenka į vandens telkinių (Kauno marių) apsaugos zoną, yra savavališkai pastatyti lauko tualetas, rekreaciniai statiniai (sūpynės, buomas) ir kiti lauko baldai bei įrengta asfaltbetonio aikštelė (I tomas, b. l. 20, 34-35, 42, 66). Apeliantai neginčija šių nustatytų aplinkybių, tačiau teigia, kad aikštelė nebuvo asfaltuota ir kad nebuvo nustatyta aplinkybė, kokia danga buvo padengta ši aikštelė. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184, 1 priedo, 2 lentelę nurodyti statiniai priskirtini prie inžinerinių statinių ir priskirtini I grupės nesudėtingiems statiniams. Teritorija, kurioje minėti statiniai pastatyti ir įrengti, patenka į vandens telkinių apsaugos zoną. Tai patvirtina ištrauka iš Kaišiadorių miškų urėdijos miškų priskyrimo miškų grupėms schemos, duomenys apie miško valdą, Miškotvarkos projekto duomenys (I tomas, b. l. 124-132). Pagal STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.2.1.3 punkto nuostatas, šio ginčo atveju, reikalingas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo patvirtintas supaprastintas statinio projektas. Minėti dokumentai nei patikrinimo metu, nei teisme pareiškėjų ar jų įgaliotų atstovų nebuvo pateikti. Apeliantų argumentai, kad jiems nebuvo žinoma apie tai, kad ši teritorija patenka į paviršinio vandens telkinių apsaugos zoną, nepagrįsti. Duomenys apie miškų valdos patekimą į paviršinio vandens telkinių apsaugos zoną nurodyti apeliantų miško valdos Miškotvarkos projekte (I tomas b. l. 126, 123). Pagal Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799, 8 punktą miškas tvarkomas, naudojamas pagal miškotvarkos projektus.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. liepos 15 d. privalomasis nurodymas Nr. 3, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. V-81, Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento surašyti savavališkos statybos aktai 2008 m. liepos 23 d. Nr. SS-26-080723-003 ir 2008 m. liepos 31 d. Nr. SS-26-080731-004 yra teisėti ir naikinti jų nėra jokio teisinio pagrindo, o pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jo naikinti, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

atsakovo pareiškėjų D. U. ir J. U. apeliacinį skundą atmesti, atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimą pakeisti – sprendimo dalį, kuria panaikintas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. liepos 15 privalomasis nurodymas Nr. 2 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. KR-12-4103, panaikinti ir šioje dalyje pareiškėjų skundą atmesti. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysDainius RaižysSkirgailė Žalimienė