Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Pabrėžtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 6 d. nutartimi (b. l. 9-10) atsisakė priimti skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 1D-8763 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“, o likusioje dalyje priėmė B. D. skundą.

3. Pareiškėjas skundą iš esmės grindžia nesutikimu su Laikinuoju įstatymu, jo 4 ir 5 straipsniais, remiasi, be kita ko, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme (2011 m. spalio 25 d. nutarimu), Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracine byla Nr. A552-2747/2012) (b. l. 1–5).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1.1. Pareiškėjui nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. neterminuotai paskirta valstybinė pensija (Ministerijos 2007 m. lapkričio 18 d. sprendimas „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo B. D.“ Nr. 11SP-3180 (b. l. 15)), kuri nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. (imtinai) buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį (Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gruodžio 3 d. pažyma Nr. 11DP(P)-5965 „Apie 2010–2013 m. pensijos dydį“ (b. l. 7, 18-19)).

1.2. Ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2014 m. lapkričio 11 d. prašymą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo (b. l. 20), 2014 m. gruodžio 5 d. sprendime Nr. 1D-8763(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“, vadovaudamasi LVAT administracine byla Nr. A444-2232/2013, pagal analogiją – ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, nusprendė nenagrinėti pareiškėjo prašymo, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėn. nuo paaiškėjimo apie valstybinės pensijos nepriemokos neteisėtumą dienos, nurodė, kad Ministerija neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas; minėtame sprendime, be kita ko, nurodė, kad jog pareiškėjo valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. taip pat buvo mažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį (b. l. 6, 16-17).

2. Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai; Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštaravo Konstitucijai, todėl pareiškėjo skundas toje apimtyje, kuria grindžiamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų antikonstitucingumu, atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo.

3. Pareiškėjas taip pat prašo teismą priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, jog Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis prieštarauja Konstitucijai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pagal šį įstatymą valstybinės pensijos kompensuojamoji suma yra valstybinės pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas (jeigu valstybinė pensija pagal šias nuostatas perskaičiuota nebuvo – paskirtos valstybinės pensijos), ir valstybinės pensijos, kuri buvo apskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, skirtumas. Valstybinės pensijos kompensuojamoji suma išmokama 2016–2018 metais įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi šiuo metu atsakovas Lietuvos valstybė yra prisiėmusi įsipareigojimą sugrąžinti pareiškėjui kompensuojamos pensijos dalį ir šio įsipareigojimo vykdymo terminų bei tvarkos nepažeidžia, tai, pasikeitus aplinkybėms, neliko ginčo dalyko. Pareiškėjo turtinės teisės nėra pažeidžiamos, todėl skundas atmetamas remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio, 22 straipsnio 1 dalies, 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo B. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.