Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo įkeisto turto savininkės N. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB Šiaulių banko prašymą skolininkui N. K. ūkiui, įkeisto turto savininkams N. K., S. K. dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto vertės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. sausio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Vadovaujantis CPK 558 str. 2 d., skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos sutartinės prievolės nei per civiliniame sandoryje, kurio vykdymas užtikrintas hipoteka, nei per teismo CPK nustatyta tvarka priimtame įspėjime nustatytą terminą, kreditoriaus prašymu teismas priima nutartį dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, jog skolininkas neįvykdė kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nereagavo į teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartimi (b.l. 54-55) nustatytą terminą skolai grąžinti, todėl darytina išvada, jog yra visi teisės aktuose nustatyti pagrindai inicijuoti įkeisto turto pardavimą iš varžytynių. Savo poziciją dėl ginčijamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo apeliantė grindžia kreditoriaus nesąžiningumu atskirus prašymus dėl priverstinio išieškojimo pateikus neatsižvelgiant į tai, jog skirtingais lakštais įkeistas tas pats turtas, be to, skirtingais lakštais užtikrintas tos pačios prievolės vykdymas. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka. Vadovaujantis CK 4.180 str., hipoteka laikoma jungtine, kai: pirma, įkeičiami keli nekilnojamojo turto objektai; antra, įkeičiamas turtas priklauso tam pačiam asmeniui; trečia, turto įkeitimu užtikrinamas tos pačios prievolės įvykdymas. Kaip atskirajame skunde nurodo pati apeliantė, dalis kreditoriaus pareiškimų kyla ne iš nagrinėjamoje byloje aptariamos kredito sutarties, todėl procesinio sprendimo dėl priverstinio išieškojimo priėmimo stadijoje susieti skirtingas prievoles nėra jokio teisinio pagrindo. Aplinkybė, jog skirtingų prievolių įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas tas pats turtas, kaip teisingai atsiliepime į skundą nurodė kreditorius, taps reikšminga vykdymo procese sprendžiant, kuris reikalavimas turi būti tenkinamas pirmiau (CK 4.193 str. 2 d.), tačiau neturi jokios įtakos ginčijamos nutarties, kuria patvirtintas pažeidimo nepašalinimo faktas ir kreditoriui suteikta teisė inicijuoti priverstinio išieškojimo procesą, teisėtumui ir pagrįstumui. Akcentuotina ir tai, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2003 m. gegužės 23 d. kredito sutartimi Nr. IL-2003-185-02 su vėlesniais pakeitimais prisiimtų įsipareigojimų užtikrinimui buvo įkeistas tiek nekilnojamasis turtas, tiek ir piniginės lėšos. Piniginių lėšų įkeitimui taikytinos ne hipotekos, o įkeitimo taisyklės, be to, nustatyta ir speciali reikalavimo tenkinimo iš įkeistų lėšų tvarka (CK 4.221 str.), todėl aplinkybė, jog teisė inicijuoti priverstinį išieškojimą iš įkeisto nekilnojamojo turto ir iš piniginių lėšų patvirtinta skirtingomis nutartimis, nelaikytina pažeidimu. Tuo tarpu 2003 m. gegužės 23 d. kredito sutartimi Nr. IL-2003-185-02 su vėlesniais pakeitimais prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti įkeistą nekilnojamąjį turtą, skirtingai nei nurodo apeliantė, parduoti iš varžytynių nuspręsta vienu procesiniu dokumentu vienoje byloje, neatsižvelgiant į tai, jog turtas buvo įkeistas skirtingais lakštais, t.y. jokios apeliantės teisės, susijusios su išieškojimu iš tam pačiam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto, įkeisto užtikrinant tos pačios prievolės įvykdymą, priimant ginčijamą nutartį nebuvo pažeistos, todėl nutartį naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.