- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-1110-524/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
- Atsakovas
- D. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui D. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo D. M. 434 EUR negrąžinto kredito, 25,07 EUR bendros vartojimo kredito kainos, 433,90 EUR palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog vartojimo kredito davėja UAB „Finansų administravimas“ (toliau – Pradinis kreditorius) ir atsakovas 2015 m. sausio 10 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 744755002. Atsakovui nusprendus pasiskolinti papildomai, buvo sudaryti Vartojimo kredito sutarties Nr. 744755002 priedai, kurie papildė Vartojimo kredito sutartį (toliau – sutartis). Sutartimi atsakovui buvo suteiktas 434 EUR vartojimo kreditas šešiasdešimties dienų terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 65,87 EUR bendrą vartojimo kredito kainą (palūkanas) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas pagal sutartį pirmą įmoką turėjo sumokėti praėjus mėnesiui po sutarties sudarymo – 2015 m. vasario 9 d. Ieškovė taip pat nurodo, kad 2017 m. birželio 29 d. tarp Pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB Legal Balance buvo sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria, vadovaudamasis CK 6.101 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 221 straipsnio 1 dalimi ir nepažeisdamas kredito gavėjo teisių, Pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į Pradiniam kreditoriui skolingus asmenis. Ieškovė, atsižvelgdama į CK 6.109 straipsnio 1 dalį, 2017 m. liepos 3 d. atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Atsakovas iki šiol neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų. Taip pat ieškovė nurodo, kad sutarties 4.1 punktu šalys susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma atsakovas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška sudaro 145,30 proc. Atsakovas turi sumokėti ieškovei 434 EUR negrąžinto vartojimo kredito bei 25,07 EUR bendros vartojimo kredito kainos pagal sutarties grafiką iki sutarties termino pasibaigimo. Taip pat, remiantis CK 6.874 straipsnio 1 dalimi, sutarties 4.4 ir 6.5 punktais, atsakovas turi mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Sutarties 4.4 ir 6.5 punktais šalys susitarė, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo atsakovui dienos (imtinai) iki dienos, kai visas vartojimo kreditas yra faktiškai sugrąžinamas Pradiniam kreditoriui. 4.1 punktu atsakovas įsipareigojo Pradiniam kreditoriui mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, išreikštas bendra vartojimo kredito kainos norma. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodoma, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro 145,30 proc., o metinė palūkanų norma – 110,58 proc. Atsižvelgdama į tai, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, ieškovė mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo skaičiuoja taikydama ne sutartyje įtvirtintą 145,30 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet 110,58 proc. metinę palūkanų normą ir tik už 330 dienų, nors atsakovas pagal 2015 m. sausio 10 d. sudarytą sutartį vėluoja atsiskaityti jau beveik 3 metus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš D. M. 434 EUR negrąžinto kredito, 25,07 EUR bendros vartojimo kredito kainos, 144,63 EUR palūkanų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 603,70 EUR sumą nuo 2018 m. kovo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 63,40 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB Legal Balance, kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas prievolę mokėti pagal sutartį pažeidė, todėl iš jo ieškovės naudai priteista 434 EUR negrąžinto kredito ir 25,07 EUR bendros vartojimo kredito kainos. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 433,90 EUR palūkanas, apskaičiuotas taikant ne sutartyje įtvirtintą 145,30 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet 110,58 proc. metinę palūkanų normą ir tik už 330 dienų, nors atsakovas pagal 2015 m. sausio 10 d. sudarytą sutartį vėluoja atsiskaityti jau beveik 3 metus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovę ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš sudarytos vartojimo kredito sutarties, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašomos priteisti palūkanos laikytinos neprotingai didelėmis. Šiuo atveju palūkanų mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant. Taip įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiamas. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, į skolos ir palūkanų dydį bei jų susidarymo laikotarpį ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisę mažinti sutartimi nustatytas palūkanas, todėl apskaičiuotos palūkanos sumažintos dviem trečdaliais, t. y. iki 144,63 EUR. Taip pat už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą iš atsakovo priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
5. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 433,90 EUR mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos; pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 68,40 EUR bylinėjimosi išlaidų; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nors pirmosios instancijos teismas ir teisingai identifikavo prašomų priteisti palūkanų funkciją, tačiau mažindamas šias palūkanas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 aptarta netesybų mažinimo tvarka ir pagrindais.
5.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas apskaičiavo taikydama ne 145,30 proc. bendrą kredito kainos metinę normą, bet 110,58 proc. metinę palūkanų normą, nors atsakovas sutarties bendrųjų sąlygų 4.1, 4.4, 6.5 bei 7.1 punktais sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito kainą ir sudaro 145,30 proc.
5.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovė mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, taikydama 110,58 proc. metinę palūkanų normą, apskaičiavo geranoriškai tik už 330 kalendorinių dienų, nors atsakovas pagal 2015 m. vasario 1 d. sudarytą sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 3 (trejus ) metus.
5.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas sutartį susitarė dėl palūkanų ir jų dydžio; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės.
5.5. Pirmosios instancijos teismas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų normą sumažino iki 36,50 proc., nors sutartyje įtvirtinta 145,30 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios Vartojimo kredito įstatymo (VKĮ) redakcijos 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nei ji, nei sutartyje įtvirtinta 110,58 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama.
5.6. Nustačius, jog ieškovės ieškinyje nurodytas reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
8. Byloje nustatyta, jog šalys 2015-01-10 sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios specialioji dalis išdėstyta aiškiai nurodant sumas, grąžinimo terminus, palūkanų normą, t. y. šalių kredito suma buvo nurodyta 50 EUR, grąžinimo terminas – 30 dienų, nurodyta kredito kaina – 4,70 EUR, bendra vartojimo kredito metinė norma nurodyta 145,30 procento. Atsakovui nusprendus pasiskolinti papildomai, 2015-01-12, 2015-01-19, 2015-01-21, 2015-01-23, 2015-01-25, 2015-01-28 ir 2015-02-01 buvo sudaryti 2015-01-10 Vartojimo kredito sutarties Nr. 744755002 priedai, kurie papildė 2015-01-10 Vartojimo kredito sutartį. Sutartimi atsakovui buvo suteiktas 434,00 Eur vartojimo kreditas 60 (šešiašdešimt) dienų terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 65,87 Eur bendrą vartojimo kredito kainą (palūkanas). Specialiojoje dalyje buvo nurodytas šios paskolos grąžinimo grafikas. Bendrojoje dalyje buvo aptartos individualios paskolos suteikimo ir grąžinimo sąlygos. Šalys nustatė 114,37 procento dydžio metinių palūkanų normą, sutartį pasirašė, pinigai atsakovui buvo perduoti, sudarytas paskolos dengimo grafikas, kurio atsakovas nevykdė. Sutartyje bendra vartojimo kredito metinė norma buvo nurodyta 145,30 procento, tačiau iš ieškinio nustatyta, jog ieškovė, apskaičiuodama 433,90 EUR mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimąsi kreditu, taikė 110,58 procento metinę palūkanų normą ir šias palūkanas skaičiavo už 330 dienų. Atsakovas pagal sutartį pirmą įmoką turėjo sumokėti praėjus mėnesiui po sutarties sudarymo – 2015-02-09, tačiau byloje nėra įrodymų, jog savo įsipareigojimą įvykdė. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą dėl 433,90 EUR palūkanų, nurodytų kaip kredito mokestis, priteisimo ir priteisė ieškovei 144,63 EUR palūkanų
9. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad ieškovė prašė priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, dėl kurių buvo susitarta šalių sutartyje, todėl atsakovui negrąžinus kredito sutartyje nustatytu terminu, kyla pareiga sumokėti mokėjimo palūkanas už naudojimąsi ieškovės pinigais.
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas už naudojimąsi pinigais, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio, reglamentuojančio palūkanas už naudojimąsi paskolos sutarties dalyku, 1 dalį palūkanų (pelno palūkanų) už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, tai paskolos sutartis yra atlygintinė. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015).
12. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 str. ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose, šiuo atveju Vartojimo kredito įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
13. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kuriais sumažinta prašoma priteisti palūkanų suma, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės reikalavimą priteisti pelno palūkanas iš esmės perkvalifikavo į reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas ir šias mokėjimo (pelno) palūkanas sumažino kaip kompensuojamąsias.
14. Šalių sudarytų sutarčių bendrosios dalies 4.1 p. nurodyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarčių specialiosiose dalyse nurodyta, kad metinę palūkanų normą sudaro 114,37 procento, 114,45 procento, 113,09 procento, 112,57 procento, 112,08 procento, 111,93 procento, 111,32 procento, 110,58 procento. Sutarčių 4.4 p. nustatyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kai visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas. Taigi, matyti, kad ginčas šioje byloje kilo dėl pelno palūkanų priteisimo.
15. Kaip minėta, šalys susitarė (sutarčių 4 dalis) dėl pelno palūkanų mokėjimo tvarkos, palūkanų dydžio, nurodyto šios nutarties 14 p. Atsakovui kreditai buvo suteiktas 60 (šešiašdešimt) dienų terminui, šiuo konkrečiu atveju sutartys sudarytos nuo 2015-01-12 iki 2015-02-01, kreditas turėjo būti dengiamas pagal specialiojoje sutarties dalyje nurodytą grafiką, atsakovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, vadovaujantis paminėta sutartimi, kurioje šalys susitarė, jog už naudojimąsi vartojimo kreditu vartojimo kredito gavėjas turi mokėti palūkanas iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui, esant nustatytam faktui, kad ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą su ieškiniu ir buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, darytina išvada, kad atsakovas iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo naudojosi jam sutarties pagrindu paskolintomis lėšomis, todėl privalo mokėti pelno palūkanas.
16. Vartojimo kredito įstatymo (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusi statymo redakcija) 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai dėl bendros vartojimo kredito kainos: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros (šio straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Įstatyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatytos bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu didesnė kaip 200 proc. (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tokiais atvejais, kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė kaip 200 proc., pripažįstama, jog kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties šalis (kredito įstaiga) gali šią prezumpciją nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus). Tačiau toks teisinis reglamentavimas nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (200 proc.), ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina. Tačiau šioje byloje tokių mažinimo pagrindų nenustatyta.
17. Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015, 2016 m. vasario 5d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
18. Atsakovas šalių sudarytų sutarčių sąlygų neginčijo, nereiškė reikalavimo dėl sąlygų pakeitimo, sutartis sudaryta laisva valia, yra galiojanti, todėl darytina išvada, kad šalys susitarė dėl palūkanų skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Šiuo atveju Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu joje numatyta metinė palūkanų norma, paminėta šios nutarties 14 p., t. y. nuo 110,58 iki 114,45 procento, buvo daug mažesnė už Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje sutarčių sudarymo metu, numatytą dydį (200 procentų). Atsakovas kredito sutarties nevykdo, naudojasi ieškovės pinigais, todėl nėra pagrindo padaryti išvadą, jog vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra per didelės, neatitinka vartotojų interesų, prieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo jas pripažinti nesąžiningomis ir sumažinti.
19. Kadangi ieškovė pelno palūkanas prašo priteisti už naudojimosi kreditu laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę, sumažino jų procentą iki 110,58 ir skaičiuoja už 330 dienų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju būtų pagrindas priteisti 433,90 EUR pelno palūkanas.
20. Taigi įvertinus nustatytas aplinkybes ir tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties nuostatas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo keistina padidinant iš atsakovo ieškovei priteistą pelno palūkanų sumą iki 433,90 EUR, atitinkamai pakeičiant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, jas padidinant iki 68,40 EUR, kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
21. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė pateikė įrodymus apie sumokėtą 15 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kadangi ieškovės apeliacinis skundas patenkintas visiškai, iš atsakovo priteistina 15 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-04-27 sprendimo dalis, kuriomis ieškinys patenkintas iš dalies, pakeisti ir ieškinį patenkinti. Priteistą ieškovei UAB Legal Balance iš D. M. 144,63 EUR kredito mokesčio (palūkanų) sumą padidinti iki 433,90 EUR, priteistą 63,40 EUR bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 68,40 EUR.
Sprendimo dalį dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo išdėstyti taip: priteisti UAB Legal Balance, iš D. M. 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 892,97 EUR sumos nuo 2018-03-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
UAB Legal Balance iš D. M. priteisti 15 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.