- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-29
- Bylos Nr.
- 1A-752-238-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 65-1-01014-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. Z.
- Nukentėjusysis
- L. S., L. Z.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi skirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2010-05-27 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme jas iš dalies sudedant ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Iš A. Z., D. A., G. V. solidariai Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteista 3 300 Lt (trys tūkstančiai trys šimtai litų) privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų atlyginimui.
Šiuo nuosprendžiu D. A. ir G. V. nuo baudžiamosios atsakomybė atleisti, skirtos auklėjamojo poveikio priemonės, tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
A. Z. pagal LR BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą nuteistas už tai, kad jis 2008 m. rugpjūčio 6 d. apie 20 val. .,(duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su G. V., D. A., ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į kitą bylą, tyčia sudavė smūgius kumščiais ir įspyrė nepilnamečiui L. S. gim. .,(duomenys neskelbtini) ne mažiau du kartus į nugarą ir krūtinę, tuo bendrais veiksmais padarė L. S. poodines kraujosruvas nugaroje, krūtinėje, dėl ko nukentėjusiajam L. S. krentant ir atsitrenkus į palangę buvo padarytas stuburo kaklinės dalies 1-2 slankstelių panirimas ir sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl sužalojimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui, taip pat tyčia sudavė smūgius kumščiais ir įspyrė nukentėjusiajam L. Z. ne mažiau devynis kartus į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarė poodines kraujosruvas veide, galvos plaukuotose srityse, odos nubrozdinimus rankose, kojose, nugaroje, muštinę žaizdą nosies srityje, galvos smegenų sukrėtimą, krūtinės ląstos kairės pusės 7-9 šonkaulių lūžimus ir sukėlė nukentėjusiajam L. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl sužalojimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Z. prašo skirti švelnesnę bausmę. Nurodo, kad skirta bausmė per griežta.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmė nuteistajam skirta teisingai. Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. Z., minėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į tai, kad A. Z. padarė vieną, tyčinį, smurtinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas. Taip pat įvertino tą aplinkybę, kad A. Z. nusikaltimo padarymo metu buvo vieną kartą teistas, tačiau teistumas buvo išnykęs, šiuo metu jis du kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, praeityje baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės svarbios skiriant bausmę ir vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tą aplinkybę, kad A. Z. atlygino žalą ne tik nukentėjusiesiems, bet ir dalį - teritorinei ligonių kasai. Be to, jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pagrįstai laikė tai, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, savo noru atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą. Teisėjų kolegijos manymu, teismas taip pat pagrįstai nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog A. Z. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
LR BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
LR BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyta tik vienintelė bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas iki 5 metų. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas aukščiau aptartas aplinkybes, jų reikšmę nustatant bausmės dydį ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams, kuri yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Todėl daroma išvada, kad už nusikaltimą, kurį padarė A. Z., apeliantui yra skirta teisinga bausmė.
Nuteistasis mano, jog jam skirta per griežta galutinė subendrinta bausmė. Kolegija daro išvadą, kad šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas. Iš bylos duomenų matyti, jog priimant nuosprendį A. Z. buvo teistas paskutiniu nuosprendžiu 2010-05-27. Kadangi veika, už kurią A. Z. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta prieš priimant paskutinius du nuosprendžius, pirmosios instancijos teismas, subendrindamas bausmes pagrįstai vadovavosi LR BK 63 straipsnio 9 dalimi ir skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su 2010 m. gegužės 27 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Teismas skyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Teisėjų kolegija pažymi, kad prie ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės buvo pridėta tik nedidelė dalis, artima minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui, - 4 mėnesiai laisvės atėmimo bausmės, skirtos skundžiamu nuosprendžiu, todėl nėra pagrindo teigti, jog paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos tesimas tinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, teisingai įvertino LR BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybės ir skyrė teisingą bausmę. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, o taip pat ir į nuteistojo pavojingumą, paskirtoji bausmė tiek už LR BK 138 str. 2 d. 5 p. numatytą nusikalstamą veiką, tiek ir galutinė subendrinta bausmė, nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, numatytus LR BK 41 straipsnyje.
Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmetamas, nuosprendis nekeičiamas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utarė:
Nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.