Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. O. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiojo A. O. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. J. privataus kaltinimo skundu buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o būtent tuo, kad 2014 m. vasario 13 d., apie 17.00 val., Tauragės mieste, (duomenys neskelbtini) g., A. O. išėjus į lauką, jis prieš A. O. pradėjo smurtauti – kumščiais sudavė jam į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvą, o po to pargriovė ant betoninio kiemo grindinio, dėl A. O. buvo padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, dešiniajame rieše, dešinio kelio sąnaryje, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje. A. O. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

1.1. Be to, R. J. privataus kaltinimo skundu buvo kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, o būtent tuo, kad 2014 m. vasario 13 d., apie 17.00 val., Tauragės mieste, (duomenys neskelbtini) g., A. O. išėjus į lauką, jis prieš A. O. pradėjo smurtauti – kumščiais sudavė jam į įvairias kūno vietas, iš nugaros pargriovė, o jam virstant ant betoninio kiemo grindinio ant kairės rankos buvęs 57,92 Eur (200 Lt) vertės laikrodis trenkėsi į betoninį kiemo grindinį, dėl to buvo sudaužytas laikrodžio stiklas ir subraižytas korpusas. Dėl tokių R. J. veiksmų A. O. patyrė 57,92 Eur (200 Lt) turtinę žalą.

2. Apeliantas skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. sausio 8 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti R. J. kaltu ir nuteisti 1 metų laisvės atėmimo bausme, paskiriant ją atlikti pataisos namuose. Nurodo, kad įvykio dieną R. J. bute girtuokliavo su savo draugu O. K., o po to atėjo pas apeliantą reikalauti cigarečių skolon. R. J. paskambino į duris, apeliantas duris atidarė ir pasakė, jog neduos cigarečių skolon. Tada R. J. įkišo koją tarp durų ir staktos, paėmė rankomis už durų rankenos ir traukė duris į save, taip neleisdamas apeliantui uždaryti durų. Po to apeliantas išėjo iš buto į lauką, o R. J. prie jo pripuolė ir pradėjo prieš jį smurtauti – sudavė kumščiais į įvairias kūno vietas, pargriovė ant betoninio kiemo grindinio. Apeliantas virsdamas sutrenkė ant kairės rankos turėtą laikrodį į grindinį ir tokiu būdu laikrodis buvo sugadintas. Teigia, jog R. J. į apelianto butą brovėsi prievarta, taigi mano, kad apeliantas buvo pastarojo užpultas. Slapstydamasis nuo teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. R. J. paspruko į Angliją ir jau ketverius su puse metų iš ten negrįžta. Paaiškina, jog ikiteisminio tyrimo metu R. J. tyrėjams nurodė, jog įvykio dieną atėjo pas apeliantą pasiskolinti cigarečių, o kai negavo cigarečių, su apeliantu susiėmė. Tokius R. J. veiksmus vertina kaip atliktus iš chuliganišką paskatų. Aplinkybę, jog R. J. smurtavo prieš apeliantą lauke, patvirtina apelianto mamos J. O. parodymai, jog ji matė, kad apeliantas iš lauko sugrįžo su suplėšytais marškinėliais. Liudytojas O. K. parodė, jog matė, kaip kieme apeliantas gulėjo pargriautas ant betoninio grindinio, o šalia buvo R. J.. Apeliantas įvykio metu R. J. nesužalojo, o pats pastarojo buvo sužalotas. Apelianto sužalojimus patvirtina ir eksperto išvada. Priešingi R. J. aiškinimai nepaneigia apelianto sužalojimo fakto. Eksperto išvadoje nurodyta, jog sužalojimai ant apelianto kūno yra nuo smūgių sudavimo kumščiais, sužalotos penkios kūno vietos, matyti kraujosruvos. Teismas neteisingai motyvavo, jog J. O. nematė jokių apelianto kūno sužalojimų. J. O. nėra teismo medicinos ekspertė ir negali nustatyti kūno sužalojimų ar jų masto. R. J. atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto būdamas girtas, be to, prieš tai kelis kartus buvo teistas, o (duomenys neskelbtini) m. teistas Anglijoje. Mano, jog R. J. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiojo. Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį R. J. skirtina 45 parų arešto bausmė, o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 11 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė. Bausmes subendrinus, skirtina 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

3. Teismo posėdžio metu gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus, turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

5. Priešingai nei teigia apeliantas, nuosprendyje teismo išvados yra pagrįstos įrodymų visuma, sistemine jų analize ir juridiškai motyvuotos. Nors apeliantas nesutinka su teismo motyvais ir išvadomis dėl R. J. išteisinimo, tačiau teisėjų kolegija tokią apelianto poziciją vertina kaip nepagrįstą. Nuosprendis priimtas išsamiai, objektyviai išnagrinėjus bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, ginčo konfliktinės situacijos pobūdį ir jos dalyvių elgesį, jų bei liudytojų parodymus, todėl naikinti nuosprendžio skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (BPK 20 straipsnis, 276 straipsnio 4 dalis, 301 straipsnio 1 dalis).

6. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadoms, jog byloje neįrodyta, kad R. J. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o būtent byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad R. J. atliko tyčinius veiksmus – kumščiais sudavė apeliantui į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvą, o po to pargriovė ant betoninio kiemo grindinio, tokiu būdu padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą ar tyčia sugadino ar sunaikino svetimą turtą – apelianto 57,92 Eur vertės laikrodį, privataus kaltinimo skunde nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje.

7. Ginčo konfliktinės situacijos pradžia – A. O. nedavė (nepaskolino) R. J. cigarečių ir po to įvykusio vyrų konflikto pobūdis – susistumdė, pargriuvo ant žemės, leidžia kaip pagrįstą vertinti apylinkės teismo išvadą, kad byloje neįrodyta kaltinamojo R. J. veiksmuose tyčios nežymiai sutrikdyti apelianto sveikatą ar sugadinti nedidelės vertės jo turtą. Apelianto teiginiai, jog R. J. į jo butą brovėsi prievarta, pastarojo buvo užpultas, smurtavo ar elgėsi iš chuliganiškų paskatų, akivaizdžiai neįsikomponuoja į aptartos konfliktinės situacijos turinį. Byloje kaip liudytojos apklaustos J. O. (A. O. mamos) parodymai yra išties neinformatyvūs, nes ji nematė vyrų konflikto. Vien tai, kad ši liudytoja matė suplėšytus A. O. marškinėlius, o ant sūnaus kūno sužalojimų nepastebėjo, savaime neįrodo teisiškai reikšmingos tiesioginės tyčios požymio R. J. elgesyje jam pareikštų kaltinimų turinio prasme. Sugretinus A. O. ir R. J. akistatos metu gautus duomenis (abu patvirtino jų konflikto kilimo dėl cigarečių aplinkybę, susistumdymą ir griuvimą ant betoninio grindinio) ir kartu įvertinus specialisto išvados duomenis apie A. O. padarytų kūno sužalojimų pobūdį, darytina išvada, kad kaimynystėje gyvenantys vyrai pasirinko netinkamą tarpusavio konflikto sprendimo būdą, o neigiamos pasekmės A. O. sveikatai ir turtui (sugadintas laikrodis) kilo tikrai ne dėl nusikalstama tyčia veikusio R. J. veiksmų. Iš specialisto išvadoje konstatuotų A. O. kūno sužalojimų pobūdžio matyti, jog sužalojimų lokalizacija, jų padarymo mechanizmas atitinka konflikto dalyvių parodymus apie jų vieno su kitu elgesį įvykio metu. Apelianto kvestionuojamos suplėšytų jo marškinėlių ar R. J. neblaivumo aplinkybės į kaltinimą apskritai neįtrauktos, todėl atmetamos kaip faktiškai ir teisiškai nereikšmingos. Kita vertus, R. J. parodymas, jog įvykio metu jis buvo neblaivus, nereiškia, jog jis iškreiptai, nenuosekliai tyrėjams atpasakojo aptarto konflikto su A. O. eigą.

8. Atsižvelgdamas į tai, jog R. J. išteisintas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, apylinkės teismas pagrįstai paliko nenagrinėtą A. O. civilinį ieškinį (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

9. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra nustatyta nė vieno tiesioginio R. J. inkriminuoto nusikalstamo elgesio įrodymo, o skundu kvestionuojamų netiesioginių įrodymų objektyviai nepakanka tam, kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog kaltinimai R. J. yra įrodyti. Apelianto nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti nuosprendį ir pripažinti R. J. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (ar kurią iš jų) bei tenkinti reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tai, kad teismas bylos faktinius duomenis įvertino ne taip, kaip pageidauja apeliantas, nereiškia, kad šie duomenys įvertinti neteisingai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nukentėjusiojo A. O. apeliacinį skundą.