Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų A. L., S. L. (S. L.), J. P., I. V. ir E. A. A. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarė Ž. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dalyvaujantis byloje asmenys apie teismo posėdį informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų giminaitis V. G. (b. l. 7). Visi pareiškėjai yra palikėjo V. G. mamos B. G., mirusios (duomenys neskelbtini), pusbroliai ir pusseserės (b. l. 12-17). Pareiškėjai 2017 m. sausio 24 prašymu kreipėsi į notarę dėl V. G. palikimo priėmimo (b. l. 9), tačiau notarė rašytiniu 2017 m. vasario 1 d. atsakymu Nr. S-37 (b. l. 10-11) atsisakė tenkinti pareiškėjų pareiškimą dėl palikimo priėmimo, motyvuodama tuo, kad pareiškėjai nėra įstatyminiai V. G. įpėdiniai, mirusysis V. G. testamento nėra sudaręs.

Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Pagal Notariato įstatymo (toliau -Įstatymas) 1 straipsnį notaras juridiškai tvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus. Taigi, Įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta, kad notaras privalo atlikti tai, ką nustato įstatymas ir kaip nustato įstatymas, o tinkamas nustatytų funkcijų atlikimas ir užtikrina sudaromų sandorių ir dokumentų teisėtumą. Notaro veiklos ypatybes, nustatytas pirmiau nurodytame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Įstatymo 26 straipsnyje yra išvardinti notarų atliekami notariniai veiksmai, kurių vienas iš jų yra nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimo išdavimas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys).

CK 5.58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą (šio kodekso 5.50 straipsnis), teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams. Šiuo atveju Civiliniame kodekse (5.58 straipsnio 2 dalyje) expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyta, kad šią mirusio įpėdinio teisę jo įpėdiniai gali įgyvendinti bendrais pagrindais per tris mėnesius nuo palikimo jiems atsiradimo dienos. Civiliniame kodekse nustatyti ir kiti atvejai, kai paveldėjimo teisės atsiradimas nesutampa su palikimo atsiradimo momentu. Pagal CK 5.11 straipsnį įpėdinių pagal įstatymą yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; 5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); 6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 straipsnio 2 dalis). Įvaikiai ir jų palikuonys, paveldintys po įtėvio ar jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Jie nepaveldi pagal įstatymą po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo brolių ir seserų pagal kilmę mirties (CK 5.11 straipsnio 3 dalis). Įtėviai ir jų giminaičiai, paveldintys po įvaikio ar jo palikuonių mirties, prilyginami tėvams ir kitiems giminaičiams pagal kilmę. Įvaikio tėvai ir kiti jo aukštutinės linijos giminaičiai pagal kilmę nepaveldi pagal įstatymą po įvaikio ar jo palikuonių mirties (CK 5.11 straipsnio 4 dalis). Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pagal įstatymą paveldi palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjai yra mirusiojo V. G. senelės (iš motinos pusės) J. J. brolio J. L., vaikai, t. y. palikėjo V. G. mamos B. G., mirusios (duomenys neskelbtini), pusbroliai ir pusseserės, todėl pareiškėjai neatitinka nei vienos įstatyme nurodytos įpėdinių eilės ir/ar asmenų, turinčių teisę paveldėti mirusiojo asmens palikimą. Kaip nurodyta atsiliepime į skundą, notarei patikrinus Vilniaus miesto 10-ajame notarų biure notaro vidinį (-ius) testamentų registro žurnalą (-us), vedamą (-us) nuo 1993 m. bei Valstybės įmonės Registrų centras tvarkomą Testamentų registrą, mirusysis V. G., testamento nėra sudaręs. Pareiškėjai notarei nėra pateikę mirusiojo testamento, kurį jis galėjo sudaryti kituose notarų biuruose iki 2001 m. liepos 1 d., t. y. iki testamentų registravimo Testamentų registre, todėl konstatuotina, jog pareiškėjai nėra testamentiniai įpėdiniai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad notarė, būdama valstybės įgaliotu asmeniu ir vykdydama jai LR Notariato įstatymo 1 straipsniu pavestas pareigas užtikrinti asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šį apylinkės teismą.