Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Ž. B., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovams Vytautui Grašiui, Leandrui Pociui ir Josifui Skibickui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Ž. B. skundą dėl Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos (Vilniaus m. VPK VP VTT) nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. VPK VP VTT specialistas 2007-12-17 surašė ATP protokolą Ž. B., UAB „Grifs AG“ apsaugos tarnybos vadovui, už tai, kad 2007-09-19 UAB „Grifs AG“ apsaugos darbuotojai P. R., A. S., J. P., J. V. saugomame objekte – statybų aikštelėje, esančioje Saltoniškių g. 9a, Vilniuje, vykdė saugos funkcijas, neturėdami nustatyta tvarka išduotų apsaugos darbuotojų pažymėjimų. 2007-11-20 UAB „Grifs AG“ apsaugos darbuotojai Ž. K. ir T. P. saugomame objekte – statybų aikštelėje, esančioje Kavoliuko g. 21, Vilniuje, vykdė saugos funkcijas, neturėdami nustatyta tvarka išduotų apsaugos darbuotojų pažymėjimų. 2007-11-20 UAB „Grifs AG“ darbuotojas N. P. vykdė saugos funkcijas, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto apsaugos darbuotojo pažymėjimo. Nurodyta, kad tuo UAB „Grifs AG“ apsaugos tarnybos vadovas Ž. B. pažeidė Asmens ir turto saugos įstatymo 6 str. 1 d. ir 12 str. 1 d. nuostatas ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 172 str. 1 d. (b. l. 41-42).

Vilniaus m. VPK VP VTT viršininkas 2007-12-28 nutarimu Nr. N289053 Ž. B. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 172 str. 1 d., padarymą skyrė 500 litų baudą (b. l. 43)

Ž. B. padavė teismui skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Paaiškino, jog ATP protokole nurodyti UAB „Grifs AG“ darbuotojai dirbo pagal darbo sutartis kandidatų į apsaugos darbuotojus pareigose bei atitinkamai pagal užimamas pareigas turėjo kandidatų į apsaugos darbuotojus pažymėjimus. Šie darbuotojai atlikdami savo pareigas vadovavosi kandidato į apsaugos darbuotojus pareiginiais nuostatais, darbo metu dėvėjo nustatyto pavyzdžio uniformas ir atitinkamai darbo metu turėjo pareigas atitinkančius pažymėjimus.

Pagal įstatymą apsaugos darbuotojui yra išduodamas apsaugos darbuotojo pažymėjimas. Pažymėjimus išduoda teritorinė policijos įstaiga per 40 kalendorinių dienų nuo visų reikiamų dokumentų pateikimo. Todėl galiojantis teisinis reglamentavimas sukuria situaciją, kai saugos tarnyba, priėmusi į darbą apsaugos darbuotoją, privalo sudaryti su juo darbo sutartį, tačiau mažiausiai 40 dienų neturi teisės pavesti jam vykdyti Asmens ir turto saugos įstatyme nustatytų apsaugos darbuotojo funkcijų. Atkreipia dėmesį, kad nei Asmens ir turto saugos įstatymas, nei poįstatyminiai aktai nedraudžia asmenims, su kuriais saugos tarnyba sudarė darbo sutartį bei dėl kurių pateikė prašymą išduoti apsaugos darbuotojo pažymėjimą, tačiau dar neturintiems apsaugos darbuotojų pažymėjimų, dirbti kandidatais į apsaugos darbuotojus arba stažuotis apsaugos darbuotojo pareigose.

UAB „Grifs AG“ direktorius 2005-08-01 įsakymu Nr. 2005-08-01/03 patvirtino darbuotojų pareigybes. Buvo nustatyta, kad asmuo priimtas dirbti į bendrovę pirmiausiai priimamas į kandidato į apsaugos darbuotojo pareigas, vėliau, kada jam teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas apsaugos darbuotojo pažymėjimas, šis asmuo perkeliamas dirbti į apsaugos darbuotojo pareigas, kadangi turėdamas apsaugos darbuotojo pažymėjimą, jis gali visa apimtimi atlikti Asmens ir turto saugos įstatyme nustatytas pareigas bei turėti įstatymo nustatytas teises. Tiek kandidato į apsaugos darbuotojus, tiek apsaugos darbuotojo atliekamas pareigas reglamentuoja atitinkami bendrovės pareiginiai nuostatai. Kandidatai į apsaugos darbuotojus nevykdo Asmens ir turto saugos įstatyme nustatytų apsaugos darbuotojo funkcijų. Kandidatų į apsaugos darbuotojus ar apsaugos darbuotojų paskirstymą į atskirus objektus nulemia atitinkamų objektų saugumui keliami reikalavimai, t. y. ar pakanka tik stebėjimo su paraleliai vykdoma technine apsauga, kurią gali atlikti kandidatas į apsaugos darbuotojus, ar reikalinga vykdyti asmens ir turto saugą, kurią gali atlikti apsaugos ar vyr. apsaugos darbuotojas. Kandidatai į apsaugos darbuotojus vykdo atitinkamo objekto stebėjimą ir pasyvią kontrolę. Darbuotojai P. R., A. S., J. P., J. V., Ž. K., T. P. ir N. P. nevykdė Asmens ir turto saugos įstatyme numatytų apsaugos darbuotojų funkcijų, todėl užimdami kandidatų į apsaugos darbuotojus pareigas neprivalėjo turėti apsaugos darbuotojų pažymėjimų, o visiems bendrovės darbuotojams nustatyto vienodo pavyzdžio uniformos dėvėjimas darbo metu nesietinas vien tik su apsaugos darbuotojų pareigų vykdymu.

Pažymi, kad 2005-02-02 Vyriausybės nutarimu Nr. 116 patvirtintos „Ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licencijavimo taisyklės“ bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-12-30 įsakymu Nr.V-619 patvirtintos „Apsaugos darbuotojų pažymėjimų išdavimo ir panaikinimo taisyklės“ prieštaringai bei dviprasmiškai nustato apsaugos darbuotojų pažymėjimų išdavimo tvarką, ko pasekmė – galimas Asmens ir turto saugos įstatymo nuostatų nesavalaikis vykdymas, dirbtinai nepalankios situacijos sukūrimas ir nepagrįstos atsakomybės taikymas. Remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-02-15 nutartimi ATP byloje Nr. II-244-5/2007.

Ž. B. teismo posėdyje skundą palaikė. Paaiškino, kad kandidatai į apsaugos darbuotojus dirba pagal kandidatų į apsaugos darbuotojus pareiginius nuostatus, jie būna objektuose, tačiau apsaugos funkcijų nevykdo, specialiosiomis priemonėmis nesinaudoja, o iškilus grėsmei kviečia greito reagavimo ekipažą. Stažuotojai turi teisę pvz., sustabdyti vagiamą automobilį, tačiau tokią pačią teisę turi kiekvienas pilietis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ž. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad būdamas UAB „Grifs AG“ apsaugos tarnybos vadovu, leido 2007-09-19, 2007-11-20 P. R., A. S., J. P., J. V. , Ž. K., T. P., N. P., t. y. kandidatams į apsaugos darbuotojus (stažuotojams), neturintiems apsaugos darbuotojo pažymėjimų, vykdyti saugomame objekte asmens ir turto apsaugą. Ž. B. neneigia, kad UAB „Grifs AG“ teikia asmens ir turto saugos paslaugas. Ž. B. neginčija, jog ATP protokole nurodyti asmenys nurodytu laiku buvo priimti dirbti ir dirbo asmens ir turto apsaugos paslaugas teikiančioje UAB „Grifs AG“ kandidatais į apsaugos darbuotojus ir neturėjo apsaugos darbuotojo pažymėjimų, tačiau paaiškina, kad šie asmenys vykdė kandidato į apsaugos darbuotojus pareiginiuose nuostatuose numatytas funkcijas, todėl administracinė atsakomybė jam neturėtų būti taikoma.

Ž. B. remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-02-15 įsiteisėjusia nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-244-5/2007, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-12-28 įsiteisėjusia nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-3394-4/2007 bei Panevėžio apygardos administracinio teismo įsiteisėjusia 2008-01-07 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-63-279-2008, kuriose konstatuojama, kad atsakomybė už Įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimų pažeidimą kyla tik tuomet, kai apsaugos darbuotojas, priimtas į darbą ir vykdantis asmens ir turto saugą, nesinešioja (nesegi) apsaugos darbuotojo pažymėjimo. Kandidatai į apsaugos darbuotojus nebuvo priimti dirbti apsaugos darbuotojais, todėl pagal teisės aktus iš viso negalėjo turėti apsaugos darbuotojo pažymėjimų. Ž. B. paminėtos apygardų administracinių teismų nutartys nebuvo apskųstos apeliacine tvarka. Tuo tarpu Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. nurodo, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teismas nagrinėjamu atveju remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-02-01 nutartimi Nr. N3-292-07, kurioje nurodoma, kad atsakingas asmuo, leisdamas vykdyti apsaugą kandidatams į apsaugos darbuotojus, kurie dirbdami saugomame objekte ir dėvėdami uniformą realiai vykdė objekto apsaugą, neturintiems apsaugos darbuotojo pažymėjimų, pažeidė nustatytą vykdomos komercinės – ūkinės veiklos tvarką.

Asmens ir turto sauga yra specifinė ūkinės – komercinės veiklos rūšis, ji yra detaliai reglamentuota Asmens ir turto saugos įstatymu (toliau – Įstatymas). Įstatymo 2 str. 1 d. nurodoma, kad asmens ir turto sauga – saugos tarnybų ir saugos padalinių vykdoma ginkluota ar neginkluota asmens ir turto sauga, kuria siekiama apsaugoti fizinius ir juridinius asmenis, užsienio juridinių asmenų filialus nuo neteisėto kėsinimosi į jiems priklausantį turtą, asmens gyvybę ir sveikatą. Pagal Įstatymo 2 str. 10 d., apsaugos darbuotojas yra asmens ir turto saugą vykdantis saugos tarnybos ar saugos padalinio darbuotojas. Įstatymo 6 str. 1 d. nurodomi apsaugos darbuotojui keliami reikalavimai, t. y. nurodoma, kad saugos vadovu ir apsaugos darbuotoju gali būti Lietuvos Respublikos, taip pat užsienio valstybių, kurios yra ES ir (ar) NATO narės EEE susitarimo dalyvės, pilietis, sulaukęs 18 metų, tinkamos sveikatos, išlaikęs apsaugos darbuotojo egzaminą ir gavęs apsaugos darbuotojo pažymėjimą, ir aplinkybės, kurioms esant asmuo negali būti apsaugos darbuotoju. Juridinis asmuo, pageidaujantis, kad konkretus asmuo įgytų teisę atlikti asmens ir turto saugą, privalo, remdamasis Apsaugos darbuotojų pažymėjimų išdavimo ir panaikinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-12-30 įsakymu Nr. V-619, kreiptis į teritorinę policijos įstaigą apsaugos darbuotojo pažymėjimui gauti. Tokios valstybinės licencijavimo procedūros tikslas yra nustatyti priežastis, dėl kurių fiziniam asmeniui negalėtų būti suteikti įgaliojimai, susiję su fizinės prievartos panaudojimu, specialiųjų priemonių bei šaunamųjų ginklų laikymu, nešiojimu bei panaudojimu. Įstatymo 7 str. nustato apsaugos darbuotojo, vykdančio asmens ir turto saugą, teises, kuriomis remiantis galima daryti išvadą, kad apsaugos darbuotojui negalint naudotis 7 str. nustatytomis teisėmis, asmens ar turto sauga netenka prasmės. Įstatymas nenumato, kad asmens ir turto apsaugą gali vykdyti apsaugos darbuotojai – stažuotojai, kuriems nekeliami paminėti įstatymo reikalavimai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. S., P. R., J. P. ir J. V. 2007-09-19 dirbo UAB „Grifs AG“ saugomame objekte Saltoniškių g. 9a, Vilniuje, Ž. K. ir T. P. 2007-11-20 dirbo UAB „Grifs AG“ saugomame objekte Kavoliuko g. 2a, Vilniuje, N. P. 2007-11-20 dirbo UAB „Grifs AG“ saugomame objekte Fabijoniškių g., Vilniuje, neturėdami apsaugos darbuotojo pažymėjimų, nors darbo metu dėvėjo uniformą su UAB „Grifs AG“ skiriamaisiais ženklais ir realiai vykdė objekto apsaugą. Saugomame objekte su paminėtais darbuotojais apsaugos darbuotojų, turinčių apsaugos darbuotojo pažymėjimą, nebuvo. Tai paliudijo teismo posėdyje liudytojais apklausti Vilniaus m. VPK VP VTT pareigūnai E. B., J. K. ir O. R., taip pat ir teisme apklausti UAB „Grifs AG“ darbuotojai J. P., T. P., P. R., Ž. K., J. V.. Dalis teisme liudytojais apklaustų UAB „Grifs AG“ darbuotojų teigė, kad apsaugos darbuotojai, turintys apsaugos darbuotojo pažymėjimus, yra tik budinčiuose ekipažuose, dalis – kad tokie apsaugos darbuotojai būna objektuose tik iki 17.00 val. Tuo tarpu pareigūnai objektus tikrino po 17.00 val. (liudytojų parodymai, rašytinis 2007-11-20 Ž. K. paaiškinimas, b. l. 53). Kaip jau minėta, šių faktinių aplinkybių neginčija ir administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. B.. Ginčo esmė – ar kandidatų į apsaugos darbuotojus vykdomos funkcijos yra susijusios su asmens ir turto sauga. Į bylą yra pateikti kandidato į apsaugos darbuotojus pareiginiai nuostatai (b. l. 12-14), tačiau ji neįrodo, kad kandidatai į apsaugos darbuotojus P. R., A. S., J. P., J. V., Ž. K., T. P., N. P. nevykdė saugomo objekto apsaugos. Iš Nuostatų matyti, kad į kandidato į apsaugos darbuotojus pareigas įeina: stebėti, kad objekto teritorijoje nebūtų vagiamas ar gadinamas Objekto turtas, nebūtų pažeidinėjami LR viešąją tvarką reglamentuojantys įstatymai, poįstatyminiai aktai, bei vidaus tvarką reglamentuojantys bendrovės lokaliniai dokumentai (13 p.); perduoti teisėsaugos pareigūnams asmenis, įvykdžiusius vagystę ar pažeidusius viešąją tvarką Objekto teritorijoje (14 p.); fiksuoti Objekto turto vagystės ar sugadinimo, teisės normų, vidaus tvarkos pažeidimo faktus ir apie tai informuoti apsaugos vadovą ir saugomo Objekto administracijos atstovą (15 p.); laikantis nurodytos instrukcijos atidaryti ir uždaryti Objektą, išjungti bei įjungti signalizaciją (16 p.); kontroliuoti Objekto apsaugos sistemos darbą, apie pastebėtus trūkumus informuoti apsaugos vadovą (18 p.) ir kt. Kandidatui į apsaugos darbuotojus yra numatyta atsakomybė už Objekto turto ir žmonių saugumo kontrolę bei viešąją tvarką Objekto teritorijoje (b. l. 3). Posėdžio metu liudytojų J. P., T. P., P. R., Ž. K. ir J. V. duoti parodymai leidžia daryti išvadą, kad šie asmenys realiai vykdė apsaugos darbuotojo funkcijas. Visi šie liudytojai patvirtino, kad dirbo vieni, t. y. kad su jais nebuvo apsaugos darbuotojo, turinčio apsaugos darbuotojo pažymėjimą, jiems nebuvo paaiškinta apie darbo funkcijas. J. P. parodė, kad saugomame objekte saugojo statybines medžiagas, o pastebėjusi vagystę, privalo pranešti apie tai vyresnybei. Taip pat ji parodė, kad ir šiuo metu dirba kandidate į apsaugos darbuotojus. T. P. parodė, kad stebėjo teritoriją, vykdė leidimų režimą, t. y. tikrino atvažiuojančias ir išvažiuojančias mašinas. Su juo darbo sutartis nutraukta (b. l. 31-33). P. R. parodė, kad jam buvo paaiškinta, jog turi saugoti objektą, o pastebėjus pažeidimą, pažeidėją sulaikyti. Ž. K. parodė, kad vadovybė jų darbą vadina žvalgybiniu. Saugodamas objektą, specialiųjų priemonių neturėjo. J. V. parodė, kad dirbdamas saugomame objekte tikrino įvažiuojančias mašinas, įleisdavo tik turinčias leidimus. Tokie liudytojų parodymai tik patvirtina, kad realiai jie vykdė apsaugos darbuotojo pareiginiuose nuostatuose (b. l. 16-18) nustatytas funkcijas, nes saugomame objekte tikrinimo metu dirbo tik kandidatai į apsaugos darbuotojus. Vykdydami tik objekto stebėjimą ir pasyvią kontrolę šie darbuotojai negalėtų užtikrinti tinkamos saugomo objekto apsaugos, o tokių funkcijų, kaip įvažiuojančių ir išvažiuojančių mašinų tikrinimas, pažeidėjų sulaikymas ir kt. negalima laikyti pasyviu stebėjimu. Be to, kandidatai į apsaugos darbuotojus dėvėjo aprangą su skiriamaisiais UAB „Grifs AG“ ženklais. Reikalavimas viešoje vietoje dėvėti aprangą su aiškiai matomais saugos tarnybos ar saugos padalinio skiriamaisiais ženklais (Įstatymo 8 str. 7 p.) yra siejamas su apsaugos darbuotojo tarnybinių funkcijų atlikimu ir jam suteiktų specialių įgaliojimų oficialumu.

Darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų (liudytojų parodymai nagrinėjant bylą teismo posėdyje ir kurie sutampa su rašytine bylos medžiaga), kurie patvirtina, kad tikrinimo metu P. R., A. S., J. P., J. V., Ž. K., T. P., N. P., saugomame objekte dirbdami be apsaugos darbuotojo, turinčio apsaugos darbuotojo pažymėjimą, priežiūros, vykdė asmens ir turto saugą. Todėl Ž. B., leisdamas šiems asmenims vykdyti saugomame objekte asmens ir turto apsaugą, pažeidė Asmens ir turto saugos įstatymo 6 str. 1 d. ir 12 str. 1 d. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 172 str. 1 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str., teismas

nutarė:

Vilniaus m. VPK VP VTT 2007-12-28 nutarimą Nr. N. 289053, kuriuo Ž. B. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 172 str. 1 d. padarymą, paskirta 500 litų bauda, palikti nepakeistą ir Ž. B. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.