Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. L. 2021 m. sausio 7 d., apie 13.30 val., viešoje vietoje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, matant pašaliniams asmenims, elgdamasis įžūliai, sukėlė konfliktinę situaciją, kurios metu tyčia rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiam S. S. nemažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas kraujosruvą kaktos kairėje, kraujosruvą kairės akies vokuose, odos pažeidimą kairiame antakyje, nubrozdinimą veido dešinėje tarp nosies ir viršutinės lūpos, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, nubrozdinimą kaklo dešinėje, kraujosruvą su nubrozdinimu dešinėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis E. L. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad konfliktinę situaciją sukėlė ne jis, smūgius, nurodytus kaltinime, pripažįsta iš dalies. 2021 m. sausio 7 d., apie 13.30 val., apsiperkant „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, stovint prie kasų eilėje, pamatė kaip kažkoks pilietis pabandė užlįsti be eilės. Tas žmogus – nukentėjusysis S. S., bet tuo metu jis jo nepažinojo. Jis stovėjo eilėje, prieš jį stovėjo moteris ir nukentėjusysis užlindo prieš ją – tiesiog įžūliai atsistojo į eilės vidurį, tarp eilėje stovinčių žmonių buvo kažkoks tarpas, bet ne dviejų metrų, prie kasos tuo metu buvo dar gal du asmenys. Negali pasakyti, ar tas žmogus buvo su pirkiniais, ar ką nors turėjo rankose. Jis tam žmogui padarė pastabą, kad atsistotų į bendrą eilę. Tas žmogus kažką įžūliai atsakė ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ką vienas kitam sakė, neatsimena. Jis užleido moterį, kuri stovėjo eilėje, ir užstojo tą vyriškį, kad negalėtų apsipirkti. Paprašė, kad ta moteris juos apeitų. Pabandė praleisti dar vieną moterį, bet ji atsisakė praeiti, paskui paaiškėjo, kad ten buvo nukentėjusiojo žmona, jie parduotuvėje buvo kartu. Po apsižodžiavimo nukentėjusysis perėjo prie kitos kasos, o jis nusisuko ir pamiršo visą įvykį. Pasidėjo pirkinius ant kasos takelio ir tęsė apsipirkimą. Apsipirkęs ir išėjęs iš parduotuvės į lauką, vėl sutiko nukentėjusįjį. Prie išėjimo ten yra laipteliai, jais nulipo ir ėjo tiesiausiu keliu link namų, buvo be automobilio, nes gyvena netoli parduotuvės. Išėjęs iš parduotuvės ant tako sutiko S. S., jo žmonos tuo metu nebuvo. S. S. nuo jo buvo per kokius tris metrus, jis galėjo S. S. apeiti, vietos buvo, bet ėjo pro šalį. S. S. pradėjo elgtis neadekvačiai, pasakė kažką grubaus ir jis jam taip pat atsakė kažką grubiai. Pasakė „asilas“, kažką įžeidžiančiai, kad jis neteisingai elgiasi, dabar nepakartos, ką nukentėjusysis jam ir jis nukentėjusiajam sakė. Tai buvo kaip tęsinys tų įvykių prie kasų. Jam bandant praeiti pro nukentėjusįjį, nukentėjusysis jį iš priekio viena ranka stumtelėjo. Jis nenukrito, stūmė atgal, neatsimena, ar ranka, ar petimi. Ir tada prasidėjo apsikumščiavimas ir muštynės. Kuris sudavė pirmą smūgį, negali pasakyti, bet mano, kad S. S.. Jis pats bandė suduoti rankomis į veidą, turbūt kumščiu, ir keletą kartų S. S. sudavė. S. S. spardė kojomis, taikėsi jam į tarpukojį, į veido sritį, ir pataikė ne vieną kartą, sudavė jam apie dešimt smūgių rankomis ir kojomis. Po S. S. veiksmų gal ir jis spyrė, jis sudavė ne mažiau nei keturis smūgius, bet tiksliai negali pasakyti, neskaičiavo, bet smūgiavo keturis ar penkis kartus. Rankomis galėjo būti keturi smūgiai. Kiek pataikė, negaliu pasakyti, taikėsi į veidą kumščiais, bet ne visus smūgius pataikė. Ne visi smūgiai buvo į veidą, gal ir į petį pataikė. Kojomis taip pat stengėsi gintis ir galbūt pataikė, bet tiksliai nežino. Nežino, kiek kartų pataikė, nes S. S. spardėsi labai daug, todėl ir jis kėlė kojas, bet tai buvo kaip gynyba. Jie abu išsilaikė ant kojų. Konfliktas baigėsi tuo, kad pasirodė S. S. žmona ir bandė juos išskirti. Jis pradėjo trauktis ir vengti to konflikto, bet S. S. stengėsi ir toliau pulti rankomis ir spirti kojomis. Ten buvo ir daugiau praeivių, ėjo kažkokia S. pažįstama, gal kaimynė, nes vadino vienas kitą vardais, kuri irgi bandė juos skirti. Dar jaunuolis kažkoks bandė nuraminti S. S.. Nukentėjusysis elgėsi neadekvačiai, po kurio laiko gal pavargo ir tada konfliktas pasibaigė. Nukentėjusysis pradėjo skambinti, tikriausiai į policiją. S. S. daugiau nepuolė jo, o jis nepuolė S. S.. Muštynės truko gal penkias minutes. Kai S. S. paskambino policijai, jis taip pat paskambino, bet tik pasiklausti, už kiek laiko policija atvyks į vietą. Visi sulaukė policijos, pareigūnai patikrino jų dokumentus, patvirtino asmenybes, patikrino blaivumą. Jis pripūtė 0,16 promilių. Nukentėjusysis šaukė, kad yra negeriantis, ar nukentėjusysis kiek pripūtė, negali pasakyti. S. S. buvo praskeltas turbūt kairys antakis, iš antakio lašėjo kraujas. Ar matėsi daugiau sužalojimų, negali pasakyti, neprisimena, gal ir matėsi. Jam buvo padaryti sumušimai ir nubrozdinimai veido srityje, lytinio organo srityje, kirkšnyse. Buvo sumuštas veidas ir lūpa, bet siūti lūpos nereikėjo. Buvo kraujosruva po dešine akimi, ar buvo daugiau kraujosruvų veido srityje, neatsimena, tokių sužalojimų kaip nubrozdinimai, jis nesureikšmina. Dėl šių įvykių jis į policiją nesikreipė, nors prokurorė ir siūlė rašyti pareiškimą. Bet vienas teisininkas jam netinkamai patarė, kad nėra reikalo rašyti pareiškimo, jei nenori išsiieškoti pinigų, ir jis priėmė netinkamą sprendimą. Nors toks ketinimas buvo, bet nenorėjo keiptis ir bylinėtis. Nors galutinio sprendimo dėl to vis dar nepriėmė. Kaltinamajame akte išvardintų sužalojimų jis negali nei patvirtinti, nei paneigti. Mano, kad nukentėjusiajam kažkokius sužalojimus padarė gindamasis, bet visų patvirtinti negali. Ligonių kasoms jis sumokėjo, nes kitas teisininkas jam patarė sumokėti, nes kažkokią žalą padarė. Nieko blogo, kad sumokėjo. Savo veiksmus vertina kaip gynybą, mano, kad buvo būtinoji gintis. Nukentėjusysis įžūliai elgėsi parduotuvėje ir gatvėje, todėl savo veiksmus jis vertina kaip būtinąją gintį. Jei nukentėjusysis jį užpuolė, jis turėjo teisę gintis ir gynėsi. Jis galėjo pabėgti ar pasitraukti konflikto metu. Dėl viešosios tvarkos sutrikdymo jis prisipažįsta, bet tai buvo ne jo iniciatyva ir ne jo pagrindinė kaltė, nes ne jis pradėjo konfliktą. Mano, kad jo veiksmais aplinkui buvę žmonės nebuvo pasipiktinę, daug žmonių ten nebuvo ir jie visi bandė raminti S. S.. Jis pats stengėsi laikytis atstumo, bet kai jį puolė, jis gynėsi. Parduotuvėje buvo žmonių, bet pagrindinis konfliktas vyko lauke, iš parduotuvės apsaugos niekas nebuvo atėjęs, ar ten buvo daugiau žmonių, be tų dviejų piliečių – vaikinuko ir moters, jis nežino, nes dėl konflikto dėmesys buvo nukreiptas kitur. Gailisi, kad neišvengė šitos situacijos. Sutiktų dėl viešųjų darbų, kaip bausmės, atlikimo.

Nors kaltinamasis E. L. savo kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė visiškai įrodoma nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis S. S. parodė, kad 2021 m. sausio 7 d., po 13 val. jis su žmona buvo „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje apsipirkti. Tuo metu dirbo dvi kasos, buvo dvi eilės – viena ilgesnė, kita trumpesnė. Jis, priėjęs prie trumpesnės eilės kasos, paklausė, ar ten niekas nelaukia. Paklausė eilės gale esančių žmonių, ar ten niekas nestovi prie tos trumpesnės eilės. Žmonės nieko neatsakė, išskyrus kaltinamąjį, kuris pasakė, kad čia bendra kasa. Jis atsakė, kad taip nebūna ir jei tas žmogus laukia prie tos kasos, kad ten nueitų. Jis atsistojo prie trumpesnės eilės kasos, o kaltinamasis stovėjo prie ilgesnės eilės kasos. Kaltinamasis priėjo prie jo gal per 30 cm atstumą, nesilaikydamas saugaus atstumo, išpūstas akis kišo jam prie veido, pasakė, kad čia yra bendra eilė, kad neleis jam apsipirkti prie tos eilės, jį pastūmė ranka į šoną ir pakvietė kažkokią moterį prie kasos. Kaltinamasis koja paspyrė jo pirkinių krepšį, kuris buvo ant žemės. Kaltinamojo elgesį vertina kaip neadekvatų, jam pasakė, kad patrauktų tas savo išpūstas akis, o pats pasitraukė į kitą eilę prie žmonos. Jie stovėjo skirtingose kasose. Kai jis nuėjo į kitą kasą, kaltinamasis atsisukęs į jį pasakė „tu pats durnas“ ir jis atsakė kaltinamajam „parėjęs namo pasižiūrėk į veidrodį ir pamatysi durnių“. Jam kaltinamasis pradėjo grasinti, kad nebandytų išeiti iš parduotuvės, nes dar jam parodys. Pokalbis vyko netoli kasų, jį turėjo girdėti ir kasininkės. Jis pasakė, kad bus iškviesta policija ir nutraukė pokalbį. Kaltinamasis apsipirko pirmas, o jis su žmona dar tik apsipirkinėjo kasoje. Ar kaltinamasis išėjo iš parduotuvės ir grįžo atgal, ar laukė kažkur atokiau, jis nežino. Jie su žmona apsipirkę išėjo iš parduotuvės, ten palipus laiptais į rūsį yra kita parduotuvė, į kurią jo žmona nuėjo nusipirkti bandelių, o jis, kad nereiktų nešioti sunkaus pirkinių maišo, sustojo prie laiptelių jos laukti. Stovėjo viena ranka laikydamas pirkinių krepšį, o kita kuprinę. Kaltinamasis, išėjęs iš parduotuvės ir nusileidęs laiptais, skubiu žingsniu ėjo tiesiai į jį. Priėjės be žodžių smogė jam į veidą, tikriausiai tuo metu ir prakirto antakį. Buvo daug kaltinamojo smūgių, smūgiavo kumščiais, o toliau spardė ir kojomis. Jis gindamasis smogė kaltinamajam į veidą, sudavė smūgius kumščiu į veido sritį. Pirkinius padėjo jau ant žemės, nors buvo šlapia danga. Kaltinamasis smūgiavo daug, todėl vienu momentu jis buvo net priklaupęs. Kaltinamasis bandė spirti jam į veidą, bet jo žmona atbėgus kaltinamąjį atstūmė, todėl nepataikė. Jo žmona, pamačiusi muštynes, bandė atstumti kaltinamąjį daug kartų, tačiau ją kaltinamasis atstumdavo ir toliau puldinėjo jį. Kiek smūgių jis sudavė kaltinamajam, atsakydamas į puolimą, nepasakys, specialiai įspirti į lyties organus neketino, net nepasakys, ar jam ten įspyrė, tiesiog gynėsi nuo kaltinamojo tiek rankomis ir kojomis. Išvengti konflikto jis neturėjo galimybės, nes jam stovint su pirkiniais, kaltinamasis priėjo ir smūgiavo. Jis net nesureagavo, kai kaltinamasis ėjo, bet kaltinamasis nuo laiptų atbėgęs, nieko nepasakęs, pradėjo smūgiuoti į veidą. Neturėjo galimybės išvengti konflikto, nes nežino, ką būtų patyręs, jei nebūtų gynęsis. Konfliktas vyko apie 10-15 min. Iš šalia esančios parduotuvės buvo išbėgusi vaistinės darbuotoja ir dar kažkokia moteris, kurios žodžiais ragino kaltinamąjį apsiraminti, sakė „užtenka, baikit, skirkitės“. Tada jis prašė, kad iškviestų policiją. Tuo metu nematė, kad buvo prakirstas antakis, nors visa striukė buvo kruvina. Nematė, kad kažkas kviestų policiją, tada bandė pats skambinti, bet kaltinamasis vis vien puldinėjo ir sudavė dar daugiau smūgių. Per kelis kartus pavyko prisiskambinti policijai ir medicinos pagalbai. Dėl smūgių jis negalėjo iš pirmo karto paskambinti 112. Jo žmona stojo į vidurį bet kaltinamasis vis vien puolė, todėl jis bandė dar ir žmoną apginti. Prieš atvykstant policijai, kaltinamasis, pamatęs, kad atvažiuos policija, bandė pasiimti savo krepšelį ir pasišalinti iš įvykio vietos. Jis kaltinamajam pasakė, kad krepšį pasiims tik tada, kai atvažiuos policija. Tada kaltinamasis vėl jį puolė. Pareigūnai atvyko gana greitai, gal už 5 minučių, atvyko ir greitoji pagalba. Pareigūnai juos apklausė ir patikrino girtumą. Jam girtumo nenustatė, nes jis nevartoja alkoholio. Kaltinamasis sakė, kad buvo vartojęs alkoholio namuose, bet jo girtumo laipsnio nežino. Medikai sutvarstė jo žaizdą ir pasiūlė vykti į klinikas. Kaltinamasis sakė, kad jam nereikia pagalbos bet vėliau pasakė, kad jam kažką skauda ir medikė pasiūlė vykti ir kaltinamajam į ligoninę apžiūrai. Medikė pasakė, kad teks vykti vienu automobiliu, jis tam neprieštaravo. Abu ir nuvyko į Kauno klinikas apžiūrai. Jam buvo prakirstas antakis, jį susiuvo, dėl to liko randas, buvo prakirsta lūpa. Daugiau sužalojimų Kauno klinikoje nenustatė. Kitą dieną, nuvykus pas teismo ekspertus, jie rado daugiau sužalojimų. Vėliau sutino veidas, dėl ko kuriam laikui sutriko rega, kraujosruva nusileido žemyn. Regėjimo nepatogumas truko apie tris savaites, kol sutinimas atslūgo, dėl to buvo nepatogumų. Mano kad kaltinamojo veiksmai jo atžvilgiu buvo suplanuoti ir tendencingi – kaltinamojo namai (duomenys neskelbtini) gatvėje, todėl kaltinamajam reikėjo eiti namo visai į kitą pusę, nei jis stovėjo, tačiau kaltinamasis nėjo namo, o pribėgo prie jo, stovinčio ir laukiančio žmonos, ir nesakęs nei žodžio jam trenkė. Toliau aikštelėje buvo ir daugiau žmonių, bet jis nematė tiksliai kiek. Konfliktą matė kažkuri iš vaistininkių, nes moteris buvo su chalatu. Kita moteris buvo laikrodžių montuotoja. Trumpam priėjęs buvo vienintelis nepažįstamas vaikinukas, bet greitai pasišalino. Jokių pažįstamų, neskaitant jo žmonos, ten nebuvo. Jam padaryta neturtinė moralinė žala, sukeltas skausmas, stresas, išgyvenimai, liko randas, kuris neišnyks, tačiau rando pašalinimo operacijos jis nedarys, nes randas regėjimui netrukdo, šiuo metu jis regėjimo sutrikdymo pasekmių nejaučia, į gydytoją nesikreipė. Patyrė psichologinę traumą, sutriko miegas. Į ligoninę nesikreipė dėl griežto karantino. Teko ir raminamųjų vaistų vartoti, patyrė didelius išgyvenimus ir vis dar iki šiol išgyvena. Palaiko civilinį ieškinį, prašo jį patenkinti, pats sugalvojo tokią sumą, kadangi niekada nėra susidūręs su teisiniais dalykai, su niekuo nesikonsultavo. Sugadinta striukė išsiskalbė, o dėl pirkinių numetimo jie galėjo apsigadinti, bet jis neturi priekaištų ar pretenzijų.

Liudytoja A. S. nurodė, kad ji yra nukentėjusiojo S. S. sutuoktinė, parodė, kad 2021 m. sausio 7 d. su vyru apsipirkinėjo „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atėjo iki kasų, tuo metu dirbo dvi kasos, vyras nuėjo prie trumpesnės eilės, nes ten yra „Perlo“ terminalas, o ji atsistojo prie ilgesnės eilės. Ji pamatė, kad vyras ginčijasi su vienu iš eilėje stovėjusių pirkėjų, matė, kad stumdomas vyro pirkinių krepšys. Kiek ji suprato, ginčas kilo, nes nepasidalino eilės. Tas pirkėjas pradėjo reguliuoti žmones prie abiejų kasų – kam kur reikia eiti. Kai ji priėjo arčiau, jis ir jai sakė eiti prie kitos eilės, bet ji atsakė, kad jai nebereikia. Ir jie su vyru grįžo į tą kasą, prie kurios eilės ji buvo atsistojusi. Jos vyras su kaltinamuoju apsižodžiavo, durniais pasivadino. Stovint eilėje kaltinamasis jiems dar pagrasino, kad „niekur nepabėkit“. Nežino, kodėl taip sakė, jis nieko neaiškino, tiesios sakė „nepabėk“. Jie apsipirko ir išėjo iš parduotuvės. Kur nuėjo kaltinamasis, ji nematė. Ji su vyru išėjo iš parduotuvės į lauką, vyrą paliko laukti lauke, o pati laiptais nusileido į ten esančią kepyklėlę apsipirkti. Jau buvo įėjusi į kepyklėlę, kai atsisuko ir pamatė, kad jie jau ten stumdosi. Tada iš karto, taip ir neapsipirkusi, užbėgo laiptais ir stojo į tarpą tarp jų. Puolė į priekį ginti vyrą, reikėjo ginti, nes mušėsi su kaltinamuoju. Jos vyras jau buvo kruvinas, ji sakė „eik iš čia“, bet E. L. vis vien „kojas kilnojo“. Ji gynė savo vyrą nuo kaltinamojo, nes bijojo kad vyras nenukristų nuo laiptų. Mano, kad kažkiek apsaugojo vyrą, nes bandė jos nepaliesti. Kiek suprato, muštynės įvyko, nes buvo kažkokie principai dėl eilės nepasidalinimo. Kas kam pirmas sudavė, nematė, nes kai jie abu išėjo iš parduotuvės, ji kaltinamojo nematė. Kai jau išbėgo iš kepyklėlės, tada kaltinamasis „kilnojo kojas“, abu mušėsi, sudavė vienas kitam smūgius, vienas bandė kojomis spirti, kitas bandė atsakyti. Kaltinamasis sakė, kad spirs į lytinius organus. Lauke viskas tęsėsi 5-10 minučių, ji tik norėjo, kad viskas kuo greičiau pasibaigtų. Jokia moteris prie jų konflikto metu nebuvo priėjusi, tik po konflikto priėjo jos pažįstama – ten dirbusi darbuotoja, kuri stengėsi ją nuraminti. Apsaugos ten niekas nekvietė. Vienas vyrukas bandė padėti jai juos išskirti, kad nevyktų muštynės. Jos vyras po muštynių atrodė žiauriai – visas kraujuotas, kraujas bėgo iš antakio, buvo ištinęs. Toje vietoje yra ir daugiau parduotuvių, aplinkui buvo žmonių, kurie matė įvykį, bet nesikišo, neutraliai reagavo, tik tas vienas vaikinukas bandė sustabdyti. Pasipiktinusių žmonių ji nematė, nes tuo metu nekreipė dėmesio į aplinkinius asmenis ir lauke nieko nematė. Pardavėja galėjo viską matyti, nes ji buvo priešais langus. Viskas vyko, kol neatvažiavo jos vyro iškviesta policija. Kol atvažiavo policija, muštynės vis vyko. Ir greitąją kvietė. Po įvykio jos vyro sveikata suprastėjo, jis jautėsi be reikalo sumuštas, blogiau miegojo, jautė skausmus, akies sritį skaudėjo dėl sumušimo. Gijo apie tris savaites ar vieną mėnesį. Dar ir dabar kartais pajuodavimas matosi. Jos vyras ir dabar vis dar jaučiasi neramus dėl viso proceso, kaip ir ji pati. Iki šiol jaučia pasekmes.

Liudytojas T. J. nurodė, kad jis yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos trečiojo skyriaus vyresnysis tyrėjas, pareiškė, kad įvykis buvo seniai, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. J. parodė, kad 2021 m. sausio 7 d. dirbo kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėju D. E.. Apie 13.35 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, nepažįstamas vyras sumušė pranešėją. Nuvykus, įvykio vietoje, šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ buvo du vyriškiai, tai yra E. L. ir S. S.. Vyrai tuo metu stovėjo, nekonfliktavo. S. S. paaiškino, kad tarp jo ir kito įvykio vietoje buvusio vyro, tai yra nustatyto E. L., parduotuvėje prie kasų įvyko konfliktas dėl eilės kasoje. Teigė, kad konflikto metu parduotuvėje vyriškis jam nurodė, kad išsiaiškins lauke. Jam apsipirkus parduotuvėje ir išėjus į lauką, prie įėjimo į parduotuvę laukiant kol jo sutuoktinė A. S. apsipirks šalia esančioje kepyklėlėje, iš parduotuvės išėjo tas pats vyriškis, E. L., su kuriuo kilo konfliktas parduotuvėje, ir nieko nesakęs, priėjęs, agresyviai nusiteikęs, jam sudavė vieną kartą į veido sritį, po ko jie abu susistumdė, sudavė smūgius vienas kito atžvilgiu į įvairias kūno vietas. S. S. teigė, kad jis gynėsi nuo agresyvaus vyro. E. L. taip pat neneigė, kad tarp jų kilo konfliktas dėl eilės kasoje. Ant abiejų vyrų buvo matomi sužalojimai – S. S. buvo sužalotas kairės pusės antakis, buvo matomas kraujas ant veido bei drabužių, E. L. veidas, drabužiai taip pat buvo kruvini. Į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir abu asmenys dėl patirtų sužalojimų buvo išvežti į Kauno klinikinę ligoninę. S. S. teigė, kad galimai turės pretenzijų dėl patirtų sužalojimų ir norės rašyti pareiškimą. Įvykio vietoje taip pat buvo moteris, S. S. žmona, A. S., kuri taip pat aiškino, kad tarp vyrų konfliktas kilo parduotuvėje, sakė, kad ji lauke vyrų muštynių nematė, nes tuo metu buvo kepyklėlėje. Buvo nustatyti galimi įvykio liudininkai, tai yra minėtos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ kasininkė G. Š., kuri girdėjo konfliktą tarp vyrų parduotuvėje, ir kepyklėlės darbuotoja V. K., kuri galimai matė vyrų muštynes (1 t., b. l. 125-128). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad įvykio vietoje S. S. žmona paaiškino, kad pačios konflikto pradžios nematė, tik matė, kai vyko pačios muštynės. Kepyklėlės pardavėja pamatė, kad kažkas vyksta lauke, ir jai pasakė. Jie patikrino abiejų asmenų blaivumą, kokie buvo rezultatai dabar negali tiksliai pasakyti. Dėl aplinkinių nusiskundimų jis nieko negali pasakyti, nes su jaus bendravo jo kolega.

Liudytojas D. E. nurodė, kad jis yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas, pareiškė, kad įvykis buvo seniai, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. E. parodė, kad 2021 m. sausio 7 d. dirbant kartu su tyrėju T. J., apie 13.35 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, nepažįstamas vyras sumušė pranešėją. Nuvykus į įvykio vietą, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ buvo du vyriškiai, tai yra E. L. ir S. S.. Jis bendravo su E. L., kuris paaiškino, kad tarp jo ir kito įvykio vietoje buvusio vyro, tai yra S. S., parduotuvėje, prie kasų įvyko konfliktas, kiek suprato dėl eilės kasoje. Sakė, kad po to jie lauke susitiko ir susimušė. Ant abiejų vyrų matėsi sužalojimai. Įvykio vietoje matėsi kraujuotas E. L. veidas, drabužiai. S. S. buvo sužalotas kairės pusės antakis, buvo matomas kraujas ant veido bei drabužių. Į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, abu asmenys dėl patirtų sužalojimų buvo išvežti į Kauno klinikinę ligoninę. S. S. teigė, kad galimai turės pretenzijų dėl patirtų sužalojimų ir norės rašyti pareiškimą, o E. L. teigė, kad dar nežino, ar dėl įvykio turės pretenzijų. Įvykio vietoje buvo nustatyti įvykio liudininkai, tai yra minėtos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ kasininkė G. Š., kuri girdėjo konfliktą tarp vyrų parduotuvėje, ir minėtame pastate esančios kepyklėlės darbuotoja V. K., kuri galimai matė vyrų muštynes (1 t., b. l. 119-122). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad patį įvykį prisimena, bet detalių neprisimena.

Liudytoja V. K. nurodė, kad kaltinamojo nepažįsta, parodė, kad dirbo kasininke-pardavėja „(duomenys neskelbtini)“ kepyklėlėje „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ pastate. Tikslios datos neatsimena, bet galėjo būti 2021 m. sausio 7 d., apie 13.30 val., pietų metas. Ji buvo parduotuvėje, atėjo apsipirkti moteris, apsipirko, susimokėjo, bet greitai išbėgo, pamačiusi, kad mušasi du vyriškiai. Ji tos moters nepažįsta, moteris nesakė, kodėl išbėgo. Moteris išbėgo labai staiga ir tada ji pro parduotuvės langus pastebėjo, kad vyksta muštynės. Matė, kad mušėsi du vyrai, kad apsikeitė smūgiais. Nepažįsta nei vieno iš jų. Policija jau buvo iškviesta. Ji liko parduotuvėje, buvo priėjusi prie vitrinos. Prie pat tos vietos, prie tų vyrų tikrai nėjo, gali būti, kad išėjo šiek tiek į lauką. Kuris vyras pradėjo muštynes, nematė, tik matė, kad apsikeitė smūgiais vienas kitam. Ta moteris buvo lauke, ji bandė vyriškius išskirti. Kuo muštynės baigėsi, ji nematė, nes jie paėjo į šalį. Matė, kad atvažiavo policija, buvo ir greitoji. Ji nežino, kas ten atsitiko. Mano, kad situacija buvo pavojinga, neigiamai tai vertina, buvo nejauku ir buvo baisu išeiti į gatvę. Dabar, po tiek laiko, tų žmonių jau neatpažintų.

Liudytoja G. Š. nurodė, kad ji dirba kasininke „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, pareiškė, kad įvykis buvo seniai, ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. Š. parodė, kad dirba pardavėja „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaunas. 2021 m. sausio 7 d. ji dirbo ketvirtoje kasoje. Apie 13.00 val. parduotuvėje buvo daug žmonių ir kasose eilės buvo nemažos. Dirbant ji išgirdo kaip penktoje kasoje klientai pradėjo tarpusavyje konfliktuoti. Atsisukus pamatė, kaip aukštas vyras pilka striuke, kuris buvo vienas, kitam vyrui, kuris buvo su moterimi pasakė „eilės galas tenai“. Ką jie tiksliai tarpusavyje daugiau šnekėjo, ji negirdėjo. Po to minėtas vyras su moterimi, nuėjo į ketvirtą kasą, kurioje dirbo ji, ir jie toliau žodžiais konfliktavo su prieš tai minėtu aukštu vyru, kuris liko penktoje kasoje. Girdėjo, kaip prieš tai minėtas aukštas vyras pasakė „naglas durnius“. Vyras, kuris buvo su moterimi, atsakė „pasižiūrėk į veidrodį“, tada aukštesnis vyras pasakė „aš palauksiu tavęs lauke“. Toliau vyras, kuris buvo su moterimi, pasakė „tu grasini? bus tau iškviesta policija“. Kaip suprato, konfliktas įvyko dėl atsistojimo į eilę prie kasos. Po kiek laiko ji pamatė, kaip lauke tarp minėtų vyrų įvyko konfliktas, ko pasėkoje jie susimušė. Minėtas aukštas vyras šokinėjo aplink kitą vyrą, lyg norėtų suduoti. Trenkimo fakto ji nematė. Toliau pamatė kaip žemesnio vyro moteris bandė juos išskirti. Kas pirmas trenkė, ji nematė (1 t., b. l. 113-116). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad 2021 m. sausio 7 d. ji dirbo ketvirtoje kasoje, buvo po pietų, galėjo būti 13.30 val., buvo eilė didelė. Susiginčijo ir susipyko vyriškiai, kaip suprato, dėl eilės. Ji nepažįsta nei vieno, tik E. L. žino iš matymo, tai tas aukštesnis, kur sakė, kad palauks lauke. Smūgių ji nematė. Pirkinių maišiukas buvo padėtas ant žemės. Tas žemesnis žmogus apsipirko ir išėjo. Bet lauke konfliktas prasitęsė. Jie abu stovėjo ant kojų. Konfliktų būna, bet jie tada kviečia apsaugą. Neramu dirbti po tokio įvykio, streso būsena, tą dieną taip buvo. Galvojo, kad neįvyktų konfliktas, tai greičiau žmones praleido. Tikrai nemalonu buvo. Vieša vieta, neprisimins tiksliai, bet žmonių parduotuvėje buvo. Ten toliau, gal už kokių dešimt metrų vaikšto žmonės, yra ir mažesnių parduotuvių. Buvo žmonių nemažai.

2021 m. sausio 8 d. protokole-pareiškime S. S. nurodė, kad 2021 m. sausio 7 d. jam su žmona A. S. atvykus į parduotuvę „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, adresu (duomenys neskelbtini), ir apsipirkinėjant, atsistojus prie kasos eilėje, kitas nepažįstamas vyras, stovėjęs toje pačioje eilėje, pradėjo konfliktuoti, sakydamas kad jis užėmė to vyro vietą eilėje. Kol buvo parduotuvėje, kilo tik žodinis konfliktas, kurio metu vyras pasakė, kad lauks jo lauke. Apsipirkus ir išėjus į lauką palaukti žmonos, kol ji apsipirks gretimoje kepyklėlėje, esančioje tame pačiame pastate, pastebėjo vyrą su kuriuo konfliktavo parduotuvėje, ir kuris artėdamas prie jo priėjo ir nieko nesakydamas trenkė vieną kartą į veido sritį. Po smūgio abudu susistumdė, jis gynėsi nuo nepažįstamo vyro smūgių. Kiek tiksliai kartų jam buvo suduota smūgių, nežino, tačiau buvo daugiau negu vienas, kadangi atsirado sveikatos sužalojimų, t. y. prakirstas antakis ir sužalota lūpa. Dėl tokių veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo pradėti tyrimą ir nubausti asmenį įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 11-12).

2021 m. sausio 7 d. S. S. pateikė foto nuotraukos, kuriose užfiksuoti jo sužalojimai – matyti prakirstas antakis ir nubrozdinta lūpa, bei užfiksuotas jį užpuolęs asmuo (1 t., b. l. 20-23).

2021 m. sausio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, pateikta foto lentelė su įvykio vietos nuotraukomis (1 t., b. l. 26-33).

2021 m. vasario 9 d. nutarimu pripažinti nukentėjusiuoju S. S. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 34-35).

2021 m. sausio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 43/2021(02) nurodyta, kad S. S. padaryta kraujosruva kaktos kairėje, kraujosruva kairės akies vokuose, odos pažeidimas kairiame antakyje, nubrozdinimas veido dešinėje tarp nosies ir viršutinės lūpos, kraujosruva viršutinėje lūpoje, nubrozdinimas kaklo dešinėje, kraujosruva su nubrozdinimu dešinėje blauzdoje; sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis; sužalojimai padaryti buku daiktu; sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių; sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 39-40).

2021 m. sausio 7 d. Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikų medicinos dokumentų išraše/ siuntime nurodyta, kad S. S. nustatyta žaizda kairiame antakyje, viršutinės lūpos nubrozdinimas – paviršinis sužalojimas (1 t., b. l. 44, 93).

2021 m. kovo 4 d. nutarimu pripažinti civiliniu ieškovu S. S. pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 47-48).

2021 m. kovo 24 d. nutarimu pripažinti civiliniu ieškovu Kauno teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 55-56).

2021 m. sausio 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. J. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad atvykusiems policijos pareigūnams S. S. ir E. L. paaiškino įvykio aplinkybes, buvo nustatyti įvykio liudininkai G. Š. ir V. K. (1 t., b. l. 67-69).

2021 m. sausio 7 d. išrašas iš neblaivumo nustatymo žurnalo patvirtina, kad S. S. blaivus, E. L. nustatytas 0,16 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 72).

2021 m. sausio 11 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad apsaugos darbuotoja I. T. pateikė dvi kompaktines plokšteles su vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 78-80).

2021 m. sausio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2021 m. sausio 7 d. vaizdo įrašų iš įvykio vietos apžiūra. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „ch012_20210107130000“ matyti, kad vaizdo įrašas trunka 00:29:58 minučių. Vaizdo įrašas fiksuoja parduotuvės kasas. 13.21 val. laiku matyti kaip prie 5-os kasos prieina vyras, šviesios spalvos striuke, nešantis krepšį ir atsistoja priešais žmones prie kasos. Iš karto jam kažką pasako kitas vyras, stovėjęs už jo kasoje, vilkintis tamsios spalvos striukę. Tada tas pats vyras tamsia pilka striuke, apeina vyrą šviesiai pilka striuke, paspiria jo krepšį ir atsistoja priešais jį. Tada vėl matyti, kad jie pradeda konfliktuoti, mosuodami rankomis kažką aiškinti. Po kiek laiko priešais stovintis vyras vėl atsisuka į vyrą šviesiai pilka striuke, vėl paspiria jo krepšį padėtą ant žemės ir vėl kažką pradeda aiškinti. Matyti, kad jie kurį laiką kalbasi ir 13:23 val. laiku vyras šviesia striuke pereina į kitą, t. y. 4-ąją kasą. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „ch011_20210107130000“ matyti, kad vaizdo įrašas trunka 00:21:57 minučių. Vaizdo įrašas fiksuoja parduotuvės 4 ir 5 kasas. 13.22 val. matyti kaip 5-os kasos gale stovi vyras šviesiai pilkos spalvos striuke, su juo neaukšta moteris, tamsios spalvos striuke. Matyti, kad prieš juos stovi vyras vilkintis tamsiai pilkos spalvos striukę, aplink petį apsivijęs rankinę. Matyti kaip minėtas vyras, kraunasi prekes ant prekystalio ir kelis kartus atsisukęs atgal į minėtą vyrą su moterimi rankomis mojuoja, lyg kažką jiems aiškindamas. Po kiek laiko minėta pora pereina į kitą kasą, t. y. 4-ą ir toliau tarpusavyje vyrai kažką kalbasi. Toliau prieš tai minėtas vyras su moterimi iš 4-os kasos apsipirkę išeina ir už pusę minutės prieš tai minėtas vyras iš 5-os kasos taip pat apsipirkęs nueina link išėjimo. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „ch07_20210107130000“ matyti, kad vaizdo įrašas trunka 00:28:16 minučių. Vaizdo įrašas fiksuoja parduotuvės kasas. 13.27 val. matyti kaip nuo 4-os kasos, atsiskaitęs už prekes eina vyras, vilkintis šviesiai pilkos spalvos striukę, kartu su juo eina neaukšta moteris, tamsios spalvos triuke, jie nešasi pirkinių krepšius ir išeina iš parduotuvės. Tuo pat metu, 13.27 val. iš paskos nuo paskutinės 5-os kasos matyti kaip nueidinėję vyras, vilkintis tamsiai pilkos spalvos striukę, aplink petį apsivijęs rankinę, žilstelėjusiais plaukais, rankoje nešasi pirkinių krepšį „(duomenys neskelbtini)“. Kituose vaizdo įrašuose naudingos informacijos, nusikalstamai veikai tirti, neužfiksuota. Kituose vaizdo įrašuose nusikalstamai veikai tirti naudingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo kameros nefiksuoja parduotuvės teritorijos lauke. Kartu su protokolu pateikta foto lentelė (1 t. b. l. 78-86).

2021 m. balandžio 11 d. mokėjimo nurodymo kopija patvirtina, kad E. L. sumokėjo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 46,64 eurus (2 t., b. l. 31).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius.

Šio nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka, kuri buvo pažeista per poveikį papildomam objektui – asmenų sveikatai. Viešosios tvarkos pažeidimui būdinga neteisėtų, pasižyminčių ypatingu įžūlumu, veiksmų padarymas viešoje vietoje.

Visuomenės rimties sutrikdymą rodo tai, kad kaltinamasis E. L. viešoje vietoje – prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, kitų žmonių akivaizdoje sukėlė konfliktinę situaciją, kurios metu tyčia rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiam S. S. ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, buvo sutrikdyta viešoji tvarka, kaltinamasis E. L. savo veiksmais netoliese buvusiems žmonėms sukėlė išgąstį ir stresą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nesiskaitydamas su elementariomis moralės ir elgesio normomis, kuo ir pasireiškė jo chuliganiškos paskatos.

Kaltinamasis E. L. savo kaltę pripažino iš dalies, pareiškė, kad konfliktinę situaciją sukėlė ne jis, nukentėjusysis parduotuvėje bandė užlįsti be eilės, jis padarė pastabą po ko jie apsižodžiavo, o lauke nukentėjusysis pirmas jį stumtelėjo, tada jis pastūmė nukentėjusįjį ir tada prasidėjo muštynės. Kaltinamasis savo veiksmus vertina kaip būtinąją gintį, nes nukentėjusysis jį užpuolė, todėl jis mano, kad turėjo teisę gintis ir gynėsi. Kaltinamasis E. L. pripažino, kad gailisi, jog nepavyko išvengti tokios situacijos, pripažino, kad parduotuvėje jis buvo atsistojęs prieš nukentėjusįjį taip, kad šis negalėtų praeiti prie kasos, kad jiems apsižodžiavus, nukentėjusysis perėjo prie kitos kasos, kad išėjęs į lauką pamatė nukentėjusįjį stovintį maždaug už trijų metrų, ir nors buvo vietos nukentėjusįjį apeiti, bet jis ėjo pro šalį, kad konflikto metu jis galėjo pabėgti ar pasitraukti, tačiau to nepadarė, pripažino, kad tuo metu aplinkui buvo pašalinių žmonių.

Tiek nukentėjusiojo S. S., tiek liudytojos A. S. parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamojo posėdžio metu buvo nuoseklūs. Nukentėjusiojo S. S. nurodytą aplinkybę, kad laukiant eilėje prie kasos kaltinamasis E. L. paspyrė ant grindų stovėjusį jo pirkinių krepšį, patvirtina 2021 m. sausio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2021 m. sausio 7 d. vaizdo įrašų iš įvykio vietos apžiūra – vaizdo įraše užfiksuota, kad vyras tamsia pilka striuke, t. y. kaltinamasis, apeina vyrą šviesiai pilka striuke, t. y. nukentėjusįjį, paspiria jo krepšį ir atsistoja priešais, jie pradeda mosuodami rankomis kažką aiškinti, po kiek laiko priešais stovintis vyras, t. y. kaltinamasis, vėl atsisuka į vyrą šviesiai pilka striuke, t. y. nukentėjusįjį, vėl paspiria jo krepšį, padėtą ant žemės ir vėl kažką pradeda aiškinti (1 t. b. l. 78-86). Tiek pats kaltinamasis E. L., tiek nukentėjusysis S. S. ir liudytojos A. S. bei G. Š. parodė, kad po įvykusio žodinio konflikto parduotuvės viduje nukentėjusysis su savo sutuoktine iš karto perėjo prie kitos kasos, t. y. nukentėjusysis atsitraukė nenorėdamas tęsti konflikto, tačiau atsisukęs kaltinamasis pavadino nukentėjusįjį „naglu durniumi“, pasakė „niekur nepabėkit“ ir „aš palauksiu tavęs lauke“, po ko nukentėjusysis pasakė, kad bus iškviesta policija, t. y. konfliktas buvo tęsiamas būtent kaltinamojo iniciatyva.

Nors kaltinamasis E. L. pareiškė, kad, išėjęs iš parduotuvės, jis tiesiausiu keliu ėjo link namų, tačiau jis neneigė nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, kad kaltinamojo namai yra priešingoje pusėje, nei išėjęs iš parduotuvės ir laukdamas sutuoktinės stovėjo nukentėjusysis, tai patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo pateikta įvykio vietos foto nuotrauka (2 t., b. l. 61). Be to, pats kaltinamasis E. L. pripažino, kad, net jam einant pro nukentėjusįjį S. S., kuris nuo kaltinamojo buvo per maždaug tris metrus, buvo pakankamai vietos nukentėjusįjį apeiti, tačiau kaltinamasis ėjo pro pat nukentėjusįjį. Kaltinamasis E. L. parodė, kad, jam bandant praeiti pro nukentėjusįjį, nukentėjusysis jį iš priekio viena ranka stumtelėjo, o kuris iš jų sudavė pirmą smūgį, kaltinamasis neatsimena. Nukentėjusysis S. S. parodė, kad, jam stovint lauke ir laukiant į kepyklėlę nuėjusios sutuoktinės, kaltinamasis, priėjęs prie jo skubiu žingsniu ir nieko nepasakęs, smogė jam į veidą. Vaizdo kameros parduotuvės teritorijos lauke nefiksavo, liudytojos A. S., G. Š. ir V. K. paaiškino, kad konflikto gatvėje pradžios, t. y. kuris pirmas sudavė smūgį, jos nematė, policijos pareigūnai taip pat atvyko vėliau ir konflikto pradžios nematė, liudytoja G. Š. tik matė, kad aukštesnis vyras, t. y. kaltinamasis, šokinėjo aplink kitą vyrą, t. y. nukentėjusįjį, lyg norėtų suduoti. Pats kaltinamasis, nors savo veiksmus aiškino kaip būtinąją gintį, tačiau kartu ir pripažino, kad netgi jau prasidėjus muštynėms, jis galėjo pabėgti ar pasitraukti, tačiau to nepadarė, t. y. nėra pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kad konfliktą parduotuvės viduje sukėlė ir, išėjus iš parduotuvės į lauką, jį toliau iniciavo būtent kaltinamasis E. L.. Akivaizdu, kad jokia grėsmė kaltinamajam nebuvo kilusi, konfliktas kilo ir buvo toliau eskaluojamas būtent kaltinamojo iniciatyva, nukentėjusysis, laikydamas abiejose rankose pirkinių krepšį ir kuprinę, jokios grėsmės kaltinamajam nesukėlė, kaltinamasis yra aukštesnis ir fiziškai stipresnis už nukentėjusįjį, todėl jokios būtinosios ginties šiuo atveju nebuvo, o tokie kaltinamojo parodymai vertintini kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Liudytoja A. S. parodė, kad lauke buvo žmonių, kurie matė įvykį, nes ten yra ir daugiau parduotuvių, kad kažkoks vaikinukas bandė konfliktuojančius vyrus sustabdyti, liudytoja V. K. parodė, kad situacija buvo pavojinga, buvo nejauku ir baisu išeiti į gatvę, liudytoja G. Š. parodė, kad žmonių tiek parduotuvėje, tiek lauke buvo nemažai, po tokio įvykio buvo neramu dirbti, tą dieną patyrė stresą, tai yra kaltinamasis E. L. savo veiksmais netoliese buvusiems žmonėms sukėlė išgąstį ir stresą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiojo S. S., liudytojų A. S., G. Š., V. K., T. J., D. E. parodymais, kitais byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, remiantis ištirtų įrodymų visetu ir vadovaujantis teismo vidiniu įsitikinimu, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis E. L. 2021 m. sausio 7 d., apie 13.30 val., viešoje vietoje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, matant pašaliniams asmenims, elgdamasis įžūliai, sukėlė konfliktinę situaciją, kurios metu tyčia rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiam S. S. nemažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas kraujosruvą kaktos kairėje, kraujosruvą kairės akies vokuose, odos pažeidimą kairiame antakyje, nubrozdinimą veido dešinėje tarp nosies ir viršutinės lūpos, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, nubrozdinimą kaklo dešinėje, kraujosruvą su nubrozdinimu dešinėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamojo E. L. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, požymius.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo E. L. 7 000,00 (septynis tūkstančius) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 45).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Kaltinamasis viešoje vietoje sukėlė konfliktinę situaciją, kurios metu tyčia rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiam S. S. nemažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam nežymiai sutrikdydamas sveikatą ir pažeisdamas viešąją tvarką, dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė skausmą, stresą, nepatogumus, pažeminimą kitų asmenų akivaizdoje, turėjo skalbti kruvinus drabužius, dėl prakirsto antakio buvo patinimas, apie tris savaites trukdęs regėjimui, liko randas, buvo sutrikęs miegas. Neabejotina, kad fizinė ir psichinė asmens sveikata ir neliečiamumas yra vienos iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugomos.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra darbingo amžiaus ir dirbantis – vykdo individualią veiklą, sveikatos sutrikimų neturi, todėl yra pajėgus atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą neturtinę žalą. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, į tai, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai sunkių pasekmių nesukėlė, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką, darytina išvada, kad pareikštas 7 000,00 eurų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra neadekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui nukentėjusiojo fizinei ir psichinei sveikatai, todėl nukentėjusiojo S. S. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies.

Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 45,64 eurų žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondui atlyginimo (1 t., b. l. 52-53). Kadangi E. L. atlygino padarytą žalą ir Kauno teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio atsisakė (2 t., b. l. 16), procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsnis).

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamasis E. L. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama esanti tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši lengvinanti aplinkybė konstatuotina nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir bent vieną iš alternatyvių aplinkybių – 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Aiškinant baudžiamąjį įstatymą ir atsižvelgiant į teismų praktiką, asmens prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška.

Kaltinamasis E. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino tik iš dalies, pirmosios apklausos metu pareiškė, kad dėl kaltės nepasisako ir atsisako duoti parodymus kol nepasitarė su advokatu (1 t., b. l. 164-165), dėl kilusio konflikto kaltino patį nukentėjusįjį, todėl kaltinamojo parodymų negalima laikyti prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką ir pripažinti kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaltinamojo E. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam E. L. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra vedęs, dirbantis, neteistas, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, todėl daro išvadą, kad jam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai.

Kaltinamajam E. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 167-168) – paliktina galioti, nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – dvi kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais, laikomos voke (1 t., b. l. 80), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų visuomenės labui, dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

Kaltinamajam E. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. S. civilinį ieškinį dėl 7 000,00 (septynių tūkstančių) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo patenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo E. L. 1 000,00 (vieną tūkstantį) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo S. S. naudai. Kitą civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – dvi kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais, laikomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 80), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.