- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-03-31
- Bylos Nr.
- e1-1838-1223/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09926-2025-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Melnikovas
- Kaltinamasis
- Y. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Marinos Orlovos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje Y. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, virėjas, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Y. A. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2025 m. kovo 1 d., tikslai nenustatytoje vietoje neteisėtai neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti iš nenustatyto asmens įgijo nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,783 g, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ir laikė ją maišelyje savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), balkone iki 2025 m. kovo 5 d. 18.50 val., kai policijos pareigūnai atlikdami kratą bute rado šią narkotinę medžiagą. Taip Y. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Įtariamasis Y. A. apklausiamas savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad maždaug prieš keturias–septynias dienas iki įvykio, vakaro metu, Vilniuje, už Rygos gatvės, iš vaikino nupirko 1,5 g žolės už 20 Eur. Dalį šios narkotinės medžiagos suvartojo. 2025 m. kovo 5 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai kratos metu balkone ant palangės rado jam priklausančią žolę. Gailisi.
Iš kratos protokolo matyti, kad kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu balkone ant palangės rastas ir paimtas užspaudžiamas permatomas maišelis, kurio viduje yra augalinės kilmės medžiaga. Y. A. pareiškė, kad ši medžiaga priklauso jam. Prie protokolo pridėta fotolentelė.
Iš specialisto išvados matyti, kad žalios spalvos sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio, rasto ir paimto kratos adresu (duomenys neskelbtini), metu pas Y. A., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,783 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 12,2 procento.
Motyvuojamoji dalis
BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“, I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“ 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 20 punkte nurodytos kanapės (antžeminės dalys) (Cannabis plant) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas).
Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“ 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 25 punktą nedidelis kanapių (antžeminių dalių) (Cannabis plant) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas) kiekis yra ne daugiau kaip 5 g.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja , kad kaltinamojo Y. A. kaltė neteisėtai įgijus nuperkant ir laikius buto balkone ant palangės nedidelį kiekį – 0,783 g, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neturint tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.
Iš kaltinamojo Y. A. parodymų matyti, kad jis nupirko 1,5 g žolės už 20 Eur, dalį šios narkotinės medžiagos suvartojo, o likusią dalį laikė buto balkone ant palangės, kol kratos metu ją rado policijos pareigūnai. Be Y. A. prisipažinimo jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo kratos protokolas, pagrindžiantis augalinės kilmės medžiagos, buvusios užspaudžiamame permatomame maišelyje, radimą Y. A. buto balkone ant palangės, taip pat tai, kad Y. A. pareiškė, jog ši medžiaga priklauso jam; specialisto išvada, patvirtinanti, kad ši medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,783 g. Kanapių (antžeminių dalių) kiekis – 0,783 g, neviršija nedidelio šios narkotinės medžiagos kiekio – ne daugiau kaip 5 g. Duomenų, kurie leistų spręsti apie Y. A. tikslą parduoti ar kitaip platinti šią medžiagą, byloje nėra. Iš Y. A. parodymų matyti, kad jis suvokė, jog neteisėtai įgijo ir laikė būtent narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), taip pat nedidelį jų kiekį ir norėjo taip veikti, nes pats jas pirko ir vartojo, todėl veikė tiesiogine tyčia.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo Y. A. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Pareikštame kaltinime ištaisytinas aiškus rašymo apsirikimas, nurodant vėliausią narkotinės medžiagos neteisėto įgijimo laiką.
Kaltinamasis Y. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūlys skirti prokuroras, rūšis ir dydis jam yra suprantami, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, prašė leisti jam paskirtą baudą savanoriškai sumokėti per šešis mėnesius, nes gauna nedidelį darbo užmokesti ir išlaiko tris mažamečius vaikus.
BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
Teismas, skirdamas bausmę Y. A., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsnio, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. Y. A. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kurio pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, dėl asmeninių paskatų, siekdamas vartoti narkotinę medžiagą, nusikalstama veika žala nepadaryta. Y. A. yra vedęs, nurodė išlaikantis tris mažamečius vaikus, dirbantis virėju, neteistas, administracine tvarka nebaustas. Tai Y. A. asmenybę apibūdina teigiamai. Y. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu Y. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti Y. A. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą parinkus sankcijoje numatytą piniginio pobūdžio bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam.
Y. A. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į Y. A. prašymą, tai, kad jis yra darbingo amžiaus, dirbantis, jo prašyme nurodytos aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo ir jo nesulaikė, skirtinos baudos dydis yra santykinai nedidelis, jam nustatytinas keturių mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos savanoriško baudos sumokėjimo terminas. Teismo vertinimu, ilgesnis terminas prieštarautų bausmės paskirčiai ir Y. A. sudarytų nebaudžiamumo įspūdį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
Y. A. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 30 MGL dydžio (1 500 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, Y. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 20 MGL dydžio (1 000 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, Y. A. nustatyti keturių mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.
Y. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, po objektų tyrimo likusius 0,647 g kanapių (antžeminių dalių), supakuotus į plastikinį uždaromą maišelį (saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Vilniuje, Liepyno g. 7), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.
Išaiškinti Y. A., kad paskirta bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-1838-1223/2025), baudos įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Urbo banke, banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800 arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900. Atlikus įmokas, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį (šiuo atveju – teismo baudžiamąjį įsakymą) priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Priverstinio įvykdymo atveju išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.