Kauno apylinkės teismo nutarimas

2017-01-23 · Byla Nr. A2.6.-467-540/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-01-23
Bylos Nr.
A2.6.-467-540/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00187-2017-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pažeidėjas
I. B.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.–467– 540/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00187-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.1.; 2.14.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. sausio 23 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. B., jos atstovui advokatui Ž. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. gruodžio 30 d., 14 val. 53 min., Kaune, Jonavos gatvėje, I. B., vairuodamas transporto priemonę - automobilį BMW 530, valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 103 km/h greičiu ir nustatytą leistiną 50 km/h greitį viršijo, įvertinus prietaiso paklaidą vairuotojo naudai, 51 km/h. Šiais veiksmais I. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. B. kaltę dėl pažeidimo pripažino, tačiau teigė, kad tai padarė būtinojo reikalingumo rezultate. Ji paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 30d. atvyko į Laisvės alėją, kur pasistatė automobilį. Tuo metu jai paskambino labai išsigandusi dukra ir pasakė, kad dukters vaikas nusidegino ir paprašė, jog I. B. iškviestų greitąją, nes dukra buvo per daug pasimetusi. I. B., kalbėdama telefonu su dukra, girdėjo anūko klyksmą. Iš pokalbio suprato, kad situacija yra labai sudėtinga. Kadangi ji pati yra gydytoja, todėl suprato, kad anūkui yra reikalinga jos pagalba. I. B. paskambino greitajai ir pati sėdo į automobilį bei pati būdama streso būsenoje, skubėjo pas dukrą ir anūką, kadangi galvojo, kad dukra gali neatidaryti durų atvykusiai greitajai pagalbai bei I. B. pati norėjo suteikti papildomai med. pagalbą savo anūkui. Kokiu greičiu važiavo, ji nežino, nes nežiūrėjo. Kai ją sustabdė pareigūnai, ji su viskuo sutiko ir tik paprašė, kad greičiau galėtų nuvykti pas anūką. Pareigūnai su tarnybiniu automobiliu ją nuvežė iki dukters namų. Ten I. B. bei atvykę medikai suteikė pagalbą anūkui bei ji kartu su greitąja bei anūku važiavo į ligoninę.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (b. l. 3-4), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (b. l. 5), greičio matavimo prietaiso patikros sertifikatas (b. l. 6), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 7-12), vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 14), išrašas iš medicininių dokumentų (b. l. 16), paciento sutikimas dėl jo tyrimo ir gydymo (b. l. 17).

Byloje surinktais įrodymais nustatyta ir yra pilnai įrodyta, jog 2016 m. gruodžio 30 d., 14 val. 53 min., Kaune, Jonavos gatvėje, I. B., vairuodamas transporto priemonę - automobilį BMW 530, valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 103 km/h greičiu ir nustatytą leistiną 50 km/h greitį viršijo, įvertinus prietaiso paklaidą vairuotojo naudai, 51 km/h. Šiais veiksmais I. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 punkto reikalavimus.

ATPK 17 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas esant būtinajam reikalingumui, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, negu išvengtoji žala.

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog I. B. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad 2016 m. gruodžio 30 d. su karštu skysčiu apsipylęs patyrė odos nudegimus I. B. anūkas A. Ž.. Atsakomybėn traukiama I. B. paaiškino, kad iš karto po to, kai jai paskambino labai išsigandusi bei pasimetusi dukra ir pasakė, kad dukters vaikas nusidegino bei paprašė, jog I. B. iškviestų greitąją pagalbą, I. B. iškvietė greitąją ir pati sėdo į automobilį bei būdama streso būsenoje, skubėjo pas dukrą ir anūką, kadangi galvojo, kad dukra gali neatidaryti durų atvykusiai greitajai pagalbai. Be to I. B. pati norėjo suteikti papildomą med. pagalbą savo anūkui. Kokiu greičiu važiavo, ji nežino, nes nežiūrėjo. Iš pokalbio telefonu, ji suprato, kad jos anūko būklė yra sunki ir jam gali būti reikalinga jos, kaip gydytojos, pagalba. Iš I. B. paaiškinimo matyti, kad ji viršijo leistiną greitį, t.y. padarė KET pažeidimą po to, kai ji iškvietė greitąją pagalbą. Iš jos paaiškinimų matyti, kad namuose su apsideginusiu vaiku buvo I. B. dukra, todėl atmestinas jos motyvas, kad dukra galėjo neatidaryti durų atvykusiems greitosios pagalbos medikams. Iš byloje esančio policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnams tarnybiniu automobiliu su šviesos ir garso signalais I. B. nuvežus pas anūką į Baltų pr., prie namo jau rado atvažiavusį greitosios pagalbos automobilį. Iš I. B. paaiškinimo matyti, kad ji po dukters skambučio, pati buvo streso būsenoje ir būdama tokioje būsenoje vairavo automobilį miesto teritorijoje dienos metu, kai įprastai būna intensyvus eismas, žymiai viršijo leistiną greitį ir padarė KET pažeidimą. Kelių eismo taisyklių 14 punkte, be kita ko, yra imperatyviai nurodoma, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu, taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Įstatymas išskiria kitas aplinkybes (tokias kaip nuovargis, liga ir pan.), kuomet gali kilti pavojus eismo saugumui, ir joms esant vairuoti draudžia, todėl manytina, kad I. B. sukelta situacija, kuomet ji vairavo automobilį ir gerokai viršijo leistiną greitį, pati būdama stresinės būklės, dėl ko net nematė kokiu greičiu ji važiavo, tik patvirtina, kad ji kėlė didelę grėsmę eismo saugumui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad teisės pažeidimą I. B. padarė dėl to, jog kitų asmenų gyvybei ar sveikatai buvo iškilęs realus pavojus, kuris galėjo būti pašalintas tik pažeidžiant KET.

Teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad I. B., vairuodama transporto priemonę, viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiuodamas 103 km/h greičiu, t. y. nustatytą greitį, įvertinus greičio matuoklio ±2 km/h paklaidą vairuotojo naudai, viršijo 51 km/h, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustina.

Teismas pažymi, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį tik tokiu atveju, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymų ANK numatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK numatytos nuobaudos. I. B. padaryta veika atitinka ANK 416 straipsnio 6 dalį. Įvertinus ATPK 124 straipsnio 6 dalies ir ANK 416 straipsnio 6 dalies sankcijas, matyti, kad ANK 416 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta griežtesnė sankcija, laikytina, kad Įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos leidžia veikos neperkvalifikuoti ir skirtina ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyta nuobauda. Esant nurodytoms aplinkybėms, byla dėl I. B. nagrinėtina ir sankcija skirtina remiantis ATPK normomis.

I. B. administracine tvarka bausta. Iš pažymos apie nuobaudas matyti, kad I. B. už analogiškus KET pažeidimus bausta devynis kartus. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1d. 1p.). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-29-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Byloje nustatyta, jog nors I. B. praeityje yra ne kartą bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už KET pažeidimus, tačiau jie nebuvo itin šiurkštūs ir pavojingi. Jos vairavimo stažas -23 m. I. B. atžvilgiu yra nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. I. B. viršytas greitis tik nežymiai viršija ribą, nustatytą ATPK 124 straipsnio 5 dalyje, kurios sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dar netaikomas. Skiriant nuobaudą, šioje byloje išimtinai atsižvelgiama į iki pažeidimo padarymo susidariusią ypatingą šeimyninę situaciją bei I. B. pažeidimo padarymo aplinkybes ir atsižvelgiant į visas šioje byloje nustatytas ir aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuojama, kad byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, kurioms esant yra pagrindas I. B. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Tačiau skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į tai, kad ji už analogiškus KET pažeidimus bausta devynis kartus bei yra nustatyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Įvertinus nustatytas aplinkybes, jai skirtina švelnesnė nuobauda, nei numatyta ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje- I. B. skirtina minimalaus dydžio bauda bei netaikytina papildoma nuobauda- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, 5 straipsnio 4 dalimi, teismas

nutaria:

I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalį, skirti administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16064350495.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Miceikienė