Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini)., gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1. 2001 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 271 straipsnio 2 dalį (1961 m. BK), 4 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 47¹ straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;

2. 2001 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (1961 m.) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį 1 metams laisvės atėmimo, bausme; BK 42 straipsnio 4 dalies pagrindu bausmė subendrinta su 2001 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas BK 47¹ str. pagrindu atidėtas 2 metams;

3. 2002 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (1961 m.) 271 straipsnio 2 dalį 1 metams laisvės atėmimo, BK 43 straipsnio pagrindu pridėta dalis 2001 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu skirtos bausmės, nustatant galutinę 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

4. 2003 m. sausio 9 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (1961 m.) 271 straipsnio 2 dalį 1 metams laisvės atėmimo su turto už 500 Lt konfiskavimu; vadovaujantis BK 43 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2002 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su turto už 500 Lt konfiskavimu; pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. Įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 straipsnį, bausmė sumažinta 1/6, t. y. 3 mėnesiais, nustatant galutinę 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

5. 2004 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 20 parų arešto bausme;

6. 2004 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, BK 64 straipsnio pagrindu prijungta neatlikta bausmė pagal 2003 m. sausio 9 d. nuosprendį, nustatant galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę;

7. 2004 m. lapkričio 16 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 1 metams laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

8. 2005 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (4 veikos), 20, 25, 35 ir 45 paromis arešto, BK 63 straipsnio 4, 9 dalių pagrindu subendrinus šias bausmes su 2004 m. kovo 8 d. ir 2004 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, 1 metams ir 7 mėnesiams laisvės atėmimo;

9. 2005 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 1 metams 11 mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu subendrintos bausmės paskirtos 2005 m. sausio 4 d. ir 2005 m. vasario 7 d. nuosprendžiais ir nustatyta galutinė 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10. 2006 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

11. 2009 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

12. 2010 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

13. 2011 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis ši bausmė subendrinta su 2010 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo;

14. 2015 m. sausio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo;

15. 2015 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 1 metams laisvės atėmimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartimi subendrintos BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu 2015 m. sausio 26 d. ir 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

16. 2015 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 50 parų arešto; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu subendrintos 2015 m. spalio 20 d. nuosprendžiu ir 2015 m. birželio 12 d. nutartimi paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (2016 m. birželio 17 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų);

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. mušdamas, sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent:

jis 2020 m. rugsėjo 18 d. apie 17:00 val. (duomenys neskelbtini), prie namo laiptinės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,83 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia koja spyrė savo motinai J. P. ne mažiau kaip vieną kartą į kairės kojos blauzdą ir ne mažiau kaip vieną kartą į dešinės kojos blauzdą, šiais savo veiksmais sukeldamas J. P. fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinėje blauzdoje, muštinę žaizdą su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje, tuo nežymiai sutrikdė J. P. sveikatą., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu E. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo motina bei broliu. Santykiai su motina yra geri, kartais pasitaiko žodinių konfliktų. Apie 2020 m. rugsėjo 18 d. įvykusio įvykio nelabai prisimena, nes buvo stipriai neblaivus. Prisimena, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. apie 12:00 val. vartojo alkoholinius gėrimus, tokius kaip degtinė, kiek išgėrė – neprisimena. Alkoholinius gėrimus vartojo netoli namų. Apytiksliai 2020 m. rugsėjo 18 d. 17:00 val. būdamas neblaivus ėjo namo nurodytu adresu, kas įvyko toliau, nurodyti negali, kadangi neprisimena. Prisimena tik tai, kad atvažiavę policijos pareigūnai jį sulaikė ir nusivežė į policijos komisariatą. Neatmeta galimybės, kad tikrai galėjo įspirti savo motinai J. P., ir taip sukelti jai fizinį skausmą. Dėl savo poelgio labai gailisi, taip pasielgė pirmą kartą, niekada ankščiau nėra smurtavęs prieš savo motiną, labai ją myli. Visa tai atsitiko per jo problemas su alkoholiu, jei būtų buvęs blaivus, niekada taip nepasielgtų. Jis mamos atsiprašė kitą dieną, kai paleido iš sulaikymo. Jis jai pasižadėjo, kad pradės gydytis nuo alkoholizmo ir tvarkysis savo gyvenimą. Mama J. P. jam atleido, jis su ja susitaikė (b. l. 35-36, 41).

2020 m. rugsėjo 18 d. J. P. apklausos metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. apie 17:00 val. jau būnant laiptinėje, pažymėtoje butais (duomenys neskelbtini), ir kylant laiptais prie jos pirmame aukšte priėjo jos neblaivus sūnus E. P. ir jai stovint jis ją pradėjo spardyti į kojas ir reikalavo pinigų. Kiek buvo spyrių, nepamena, su kuria koja spyrė, nematė. Jai labai stipriai pradėjo skaudėti koją. Jos sūnus gyvena rūsyje dėl savo asocialaus gyvenimo būdo, mėgino jam padėti (tris kartus buvo reabilitacijoje), surasti darbą, tačiau žmogus nenori keistis. Savo sūnaus E. P. neįleidžia į namus (duomenys neskelbtini). Sūnus prieš ją smurtauja pirmą kartą (b. l. 4).

Nukentėjusioji J. P. apklausta dėl pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. apie 17:00 val. ji iš lauko ėjo namo, kai prie laiptinės lauko durų sutiko savo sūnų E. P., kuris jos pradėjo reikalauti atiduoti kažkokius jo pinigus ir pradėjo ją spardyti. Jis jai spyrė su koja į jos kairę ir dešinę koją. Pataikė į blauzdas. Kiek kartų spyrė, negali pasakyti. Mano, kad ne mažiau kaip po vieną kartą į kiekvieną jos koją. Kai jis ją spardė į kojas, ji jo prašė baigti. Paskui pradėjo eiti į laiptinę, ir sūnus paskui ją nėjo. Galimai liko apačioje, ar nuėjo į rūsį, kiek žino, policija jį paėmė iš rūsio. Kojas jai iki dabar skauda, skausmas buvo stiprus, bet ne taip, kad negalėtų kentėti. Pajuto skausmą tiek tuo metu, kai jai spyrė, tiek tas skausmas išliko po įvykio. Jis jai padarė tik paviršutinius sužalojimus, niekas nelūžo. Sūnus anksčiau prieš ją nebuvo smurtavęs. Sūnus yra nedirbantis, jis piktnaudžiauja alkoholiu. Jis vieną kartą gydėsi (duomenys neskelbtini) dėl alkoholizmo, po to dar kažkur gydėsi reabilitacijoje. Jis buvo gal tris kartus reabilitacijoje, kurioje gydėsi nuo alkoholizmo, tačiau nei vienoje iki programos pabaigos neišbuvo. Šeima anksčiau bandė jam padėti, bet jis toliau girtauja. Kai jis jai spardė, jis buvo labai neblaivus, matė iš jo veido. Labai norėtų, kad E. P. teismas skirtų gydymąsi nuo alkoholizmo (b. l. 21-22).

2020 m. gruodžio 3 d. nukentėjusioji J. P. papildomos apklausos metu parodė, kad ji su savo sūnumi E. P. susitaikė. Ji atleidžia E. P., už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 18 d. apie 17.00 val. prie namo laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mušė ją ir tokiu būdu jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus. Dėl minėto savo elgesio E. P. jos nuoširdžiai atsiprašė jau kitą dieną, kai jį paleido iš areštinės, ji jam atleido, jie susitaikė. E. P. pasižadėjo gydytis nuo alkoholizmo, ji tiki, kad jis taip ir padarys. Mano, kad jis prieš ją tikrai nesmurtaus. Turtinė žala jai nepadaryta. E. P. jokių pretenzijų dėl minėto įvykio neturi ir neturės, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 24-25). (b. l. 24).

2020 m. rugsėjo 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pažymėta, kad atlikta įvykio vietos apžiūra. Nurodoma, kad apžiūros objektas yra laiptinė ir pranešėja J. P.. Kaip kiti duomenys pažymėta, kad pranešėja blaivi, sulaikytas akivaizdžiai neblaivus (b. l. 3-6, 10-12).

2020 m. rugsėjo 24 d. specialisto išvadoje Nr. G 2709/2020 (01) konstatuota, kad J. P. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais dešinėje blauzdoje, muštinė žaizda su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje. Išvadoje pažymima, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2020 m. rugsėjo 18 d. Sužalojimai pagal savo pobūdį vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastinėmis sąlygomis patiriant tokius sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (b. l. 19).

BIRT žiūryklės duomenimis 2020 m. rugsėjo 18 d. 20.27 val. Bendruoju pagalbos telefonu gautas P. pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), apie 18.00 val. jos neblaivus sūnus ją suspardė (b.l. 9).

Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARAA- 0129 2020 m. rugsėjo 18 d. 22.31 val. E. P. nustatytas 1,83 promilių girtumas (b.l. 32).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Anksčiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. P., būdamas neblaivus, tyčia koja spyrė savo motinai J. P. ne mažiau kaip vieną kartą į kairės kojos blauzdą ir ne mažiau kaip vieną kartą į dešinės kojos blauzdą, šiais savo veiksmais sukėlė šeimos nariui – motinai J. P. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą - poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinėje blauzdoje, muštinę žaizdą su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje. E. P. kaltė visiškai įrodyta ankščiau aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu. Nukentėjusioji duodama parodymus nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. apie 17.00 val. eidama namo lauke, prie laiptinės durų sutiko sūnų E. P., kuris jos pradėjo reikalauti atiduoti kažkokius jo pinigus ir pradėjo ją spardyti, spyrė jai su koja į jos kairės ir dešinės kojos blauzdas. Nukentėjusioji nurodė dėl tokių kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrusi fizinį skausmą tiek smurto metu, tiek vėliau. Jos nurodytas aplinkybes patvirtina ir specialisto išvada, pagal kurią J. P. nustatytų sužalojimų pobūdis ir lokalizacija – krajuosruvos ir mušinės žaizdos kojų blauzdose patvirtina, jos nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis neneigė, kad galėjo spirti motinai į kojas, teigė neatsimenantis savo veiksmų dėl girtumo.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo E. P. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. E. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 75-76).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į E. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš šeimos narį), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

E. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.). Kaltinamasis praeityje teistas šešiolika kartų, tačiau visus kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei (b.l. 58-66), baustas administracine tvarka (b. l. 54-56), nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 70-71), Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale negydytas ir nekonsultuotas (b.l. 49-50), bet 5 kartus gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, paskutinį kartą 2019 m. dėl (duomenys neskelbtini). Pagal 2020 m. lapkričio 18 d. specialisto išvadą Nr. 89TPK-426/2020, nėra duomenų, kad E. P. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste, ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų laikinoje psichikos sutrikimo būsenoje, todėl skirti jam psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b.l. 53). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, tai, kad jis pirmą kartą padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą žmogaus sveikatai, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą beveik švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti nėra pagrindo. Siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, jam skirtini šie įpareigojimai: 1) gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, 2) visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

E. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 43), paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas. E. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. 21.30 val. iki 2020 m. rugsėjo 19 d. 12.48 val. (1 dieną) (b. l.30, 45), šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, 2) visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu E. P. skirti – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, 2) visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. 21.30 val. iki 2020 m. rugsėjo 19 d. 12.48 val. (1 dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti E. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, LT-08221 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.