- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- TS-262-946/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-74-1-00191-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- K. M.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje 2021 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 93-326 netaikyti nuteistajam K. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistasis K. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. 93-326 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde nuteistasis nurodė, jog su Komisijos nutarimu nesutinka, kadangi netinkamai įvertinta jo asmenybė ir elgesys bausmės atlikimo metu. Bausmę atlieka lengvojoje grupėje, nuobaudų neturi, tris kartus buvo paskatintas. Yra neišrankus darbui ir paleistas iš pataisos įstaigos būtų įdarbintas. Jis atitinka visas sąlygas, kad jam būtų taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Komisijos 2021 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 93-326 nutarta netaikyti nuteistajam K. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistojo elgesys nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai – 13 kartų baustas drausmine tvarka, ir nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau ši aplinkybė neleidžia komisijai vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pataisos namuose išvadų nepadarė ir net 5 kartus baustas už apsvaigimą nuo alkoholio. Nuteistasis nemano, kad alkoholio vartojimas yra problema. Be to, nuteistasis nepasimoko iš savo klaidų, anksčiau buvo teistas už smurtinį nusikaltimą. Dabartinis teisės pažeidimas yra pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu. Padaryta išvada, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
K. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį – 11 m. laisvės atėmimo bausme, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimis, nusprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 10 mėn. laisvės atėmimo, paskiriant galutinę subendrinta bausmė – 11 metų laisvės atėmimo.
Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.
Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 8 mėn. 19 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. spalio 21 d.).
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2021 m. spalio 25 d. nutarimu netaikyti nuteistajam K. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2021 m. spalio 21 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, Išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2021 m. spalio 25 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam K. M. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Nagrinėjamu atveju, nuteistasis K. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, taip pat už labai sunkų, sukėlusį negrįžtamas pasekmes nusikaltimą (nužudymas), prieš tai buvo teistas už smurtinį nusikaltimą, jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padarė naują labai sunkų nusikaltimą, kas, teismo vertinimu, didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse paskatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Ta aplinkybė, jog K. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Priešingai, nuteistasis per bausmės atlikimo laiką 18 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką jam 13 kartų buvo taikytos drausminės nuobaudos, bei 5 kartus tik svarstyta drausminėje komisijoje. Paminėtina, kad net 5 kartus nuteistasis baustas drausminėmis nuobaudomis už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Pažymėtina, kad nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis rodo, jog nuteistasis, net ir gerai žinodamas tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme taip pat kelia K. M. nustatomi kriminogeniniai veiksniai: statiniai – būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; dinaminiai – buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek K. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Iš Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistasis nepasimoko iš savo klaidų, anksčiau teistas už smurtinį nusikaltimą, laisvalaikio praleidimo būdai sukuria situacijas, kurios turi įtakos nusikalsti. Nusikaltimas padarytas su kitų asmeniu, nuteistasis linkęs pasiduoti daromai įtakai. Nuteistasis nėra motyvuotas dalyvauti pozityviose veiklose. Gyvenimo stilius lieka riziką nusikalsti didinantys veiksnys, kadangi nuteistasis gali kartoti ankstesnes klaidas ir pakartotinai nusikalsti. Nuteistasis nusikaltimą padarę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pataisos įstaigoje 5 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis už alkoholio vartojimą, tačiau nuteistasis nemano, kad alkoholio vartojimas yra problema, todėl nėra motyvuotas atsisakyti alkoholio. Nuteistojo elgesyje atsispindi polinkis veikti greitai ir neapgalvotai, neapsivartant pasekmių. Nors gyvenimo stiliuje nėra nuolatinės agresijos panaudojimo atvejų, tačiau bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą, taip pat anksčiau teistas dėl smurto panaudojimo. Nuteistasis geba įžvelgti galimas elgesio alternatyvas, nusikaltimo padarymą sieja su alkoholio vartojimu, tačiau kas paskatino vartoti ir kaip pats prisidėjo prie šios problemos atsiradimo neįžvelgia. Ne visuomet pasirenkamas tinkama elgesio strategija problemoms spręsti. Nėra linkęs apsvarstyti savo elgesio pasekmių tiek, kad rastų alternatyvių būdų, tai daro besiremdamas tuo metu juntamais hedonistiniais poreikiais. Atsižvelgiat į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, įvertinant paties nuteistojo požiūrį į alkoholio vartojimą, taip pat problemų sprendimo būdų netinkamą pasirinkimą ir pasekmių nenumatymą, darytina išvada, kad pataisos procesas nuteistajam dar nėra pasiektas ir negalima neabejotinai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs iš pataisos įstaigos nenusikals. Teismo vertinimu, K. M. neatliktos bausmės dalis (2 metai 8 mėnesių 19 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta, vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau balų skaičius nenurodomas. Nors nenurodoma, koks konkretus balų skaičius yra nustatytas šiuo metu, tačiau esant dinaminiams kriminogeniniams veiksniams, darytina išvada, kad dar yra nemažai dinaminių balų, kuriuos nuteistasis ne tik gali juos mažinti, bet ir privalo. Esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai tik nustačius, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau šiuo atveju, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals
Pastebėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam K. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam K. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
Dėl išdėstyto nuteistojo K. M. skundas dėl Komisijos 2021 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 93-326 netaikyti nuteistajam K. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas
nutaria:
Atmesti nuteistojo K. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje 2021 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 93-326 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.